2022-10-26 Nr. AB-25708-3-64-3-01548-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-744-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01548-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) 2022 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. IVI_SP2-927. Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja nurodė, kad terminą praleido, nes nežinojo apie apskundimo galimybę, terminus bei sąlygas ir tik pasikreipus dėl teisinės pagalbos šie klausimai jai buvo išaiškinti. Vėliau užtruko sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos gavimas, skundo parengimas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. teismui konstatavus, jog pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą ir nusprendus netenkinti pareiškėjos prašymo dėl šio termino atnaujinimo.

Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai per įstatymų nustatytą terminą pateikti skundą teismui. Pareiškėja į teismą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams nuo jo priėmimo. Teismas akcentavo, kad skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad jame aiškiai yra nurodyta apskundimo tvarka ir terminas. Atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad sprendime aiškiai nurodyta, jog jis pirmiausia turi būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, ir tik po to ginčas gali būti keliamas teisme. Teismas akcentavo, kad permokos išieškojimas iš pareiškėjos gaunamos vaiko išlaikymo išmokos buvo vykdomas kas mėnesį, todėl pareiškėja negali teigti, jog nežinojo apie sprendimą dėl permokos išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo), kurie, teismo vertinimu, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl šis terminas neatnaujintas

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjai praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į teismą, siekdama apginti ne tik savo pažeistas teises ir interesus, bet ir savo nepilnamečių vaikų. Pareiškėja pažymi, kad dėl nepilnametės G. L. gautų lėšų šiuo atveju turi nukentėti kitas nepilnametis vaikas – M. L.. Pareiškėja nurodo, kad iš esmės, net jų gaunamos pajamos yra skirtingos kilmės, kadangi mokami už skirtingų tėvų nevykdomą pareigą teikti išlaikymą. Pareiškėja mano, kad dėl jos ar kitų asmenų aplaidžių ar kaltų veiksmų neturėtų nukentėti socialiai pažeidžiami nepilnamečiai.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia iniciuoti ginčą teisme dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nuo 2019 m. vasario 1 d. pratęsti permokos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. D4-7, išieškojimą po 50 procentų iš G. L. gaunamos vaiko išlaikymo išmokos. Sprendime nurodoma, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis šis sprendimas per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą momento gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme taisyklių.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes: aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridėtas tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, duomenų, kad šis sprendimas yra apskųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuriai, iki kreipiantis į administracinį teismą, toks sprendimas, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, privalo būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nėra, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, nors ir netinkamu pagrindu (pareiškėjos, kuri nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, skundą turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 3 punkte numatytu pagrindu), iš esmės pagrįstai atsisakė priimti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Pareiškėjai paaiškinama, kad, siekdama apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, ji gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuriai ir turi reikšti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė