7f949bdc-2f86-437d-bb07-cabe00b8d86e · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-55-519/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09628-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nuteistajam A.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 30 MGL (1 500 Eur) bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, 30 MGL (1 500 Eur) bauda sumažinta trečdaliu ir skirta 20 MGL (1 000 Eur) bauda, įpareigojant sumokėti baudÄ ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirta A. R. baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. R. B. 2020 m. rugsėjo 3 d. civilinis ieškinys dėl 56,88 Eur turtinės ir 3 179 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisimo atmestas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. liepos 14 d. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A.

R. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimu padarytos 1 369,73 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteista iÅ¡ A. R. valstybei 277,28 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. R. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 16 d. apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant kurio pritvirtintas kitai transporto priemonei priklausantis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 ir 18 punktus, nes vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kuriai techninė apžiÅ«ra nebegalioja nuo 2019 m. lapkričio 8 d., nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, dėl to, atliekant kairįjį posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) gatvę, pro iÅ¡lūžusias duris iÅ¡krito autobuso keleivis R.

B., jam dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva pakauÅ¡io srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Taip pat praÅ¡o neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vietoje jos, esant pagrindui, paskirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. 2.1. Apelianto teigimu, egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, dėl kurių jam turėtų bÅ«ti skiriamas laiduotojas, o baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimÄ . Nurodo, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, suteikė nukentėjusiajam pagalbÄ , labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, kad dėl jo kaltės įvykio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus.

Sutinka su tuo, kad automobilis buvo iÅ¡ dalies netvarkingas, nedraustas, tačiau pažymi, jog tai buvo jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis ir jis turėjo juo važiuoti, kad neprarastų darbÄ ir pajamas. Nurodo, jog Å¡iuo metu jis turi techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę, kuriai yra atlikta techninė apžiÅ«ra, apdrausta ir kuria jis užsidirba pragyvenimui. Pažymi ir tai, kad jis yra brandaus amžiaus, iki įvykio nebuvo teistas, o Å¡ioje nagrinėjamoje byloje teisiamas už neatsargų nusikaltimÄ .

Neketina daryti neteisėtų ar kitaip teisės aktais uždraustų veiksmų ar nusikaltimų. 2.2. Nesutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad bylos duomenys neleidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimas buvo atsitiktinio pobÅ«džio, kad nelaimingÄ atsitikimÄ kelyje buvo galima prognozuoti. Apelianto teigimu, jis stengėsi daryti viskÄ , kad skaudaus eismo įvykio nebÅ«tų, ėmėsi apsaugos priemonių, tik jos, kaip pasirodo, nebuvo pakankamos. 2.3. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jo žmona D.

R. pateikė praÅ¡ymÄ tapti jo laiduotoja ir nutraukti bylÄ pagal laidavimÄ . Su tuo sutiko ir nukentėjusysis A. B., kuris atleido jam ir teismo prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti kuo Å¡velnesnę bausmę. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. R. abejoja, ar (kaip) galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, nes ji nėra vairuotoja, ir todėl atmetė pretendentės į laiduotojas praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės už eismo įvykį ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybėn pagal laidavimÄ .

Apelianto įsitikinimu, jo žmona yra tinkama laiduotoja, jų santykiai puikÅ«s, geranoriÅ¡ki, jie sutaria, be to ji neturi jokių nusižengimų įstatymui. Jo sutuoktinė darė ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ jam, todėl teismas nepagrįstai atmetė jos kandidatÅ«rÄ . Mano, kad jo žmona teisminio proceso metu ne taip suprato teismo klausimus ir suformulavo atsakymus dėl įtakos jam darymo, todėl teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas apie laiduotojÄ kaip asmenybę, jos galimybę daryti jam teigiamÄ ir svariÄ Ä¯takÄ .

Jo sutuoktinė yra brandaus amžiaus, atsakinga ir yra pati tinkamiausia kandidatÅ«ra į laiduotojo pareigas. 2.4. Taip pat nurodo, kad BK 72 straipsnyje yra numatyta ne viena baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau teismui skyrus uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo atimta galimybė dirbti ir uždirbti pajamas Å¡eimai. Jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu ir keleivių vežimu. Sutinka su ieÅ¡kiniais ir jam skirta bauda, veikos kvalifikavimu.

Sutinka sumokėti įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų fondÄ , sutinka, kad teismas jam skirtų kitas baudžiamojo poveikio priemones, tik neatimant jam vienintelio pragyvenimo Å¡altinio, susijusio su transporto priemonių vairavimu, kadangi uždraudus vairuoti automobilį jis praras verslÄ ir neteks Å¡eimos iÅ¡laikymui bÅ«tinas pajamas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu neginčijama A. R. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau skunde praÅ¡oma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paskiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę, todėl nuosprendis, kaip tÄ numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiÅ«rimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo 5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.).

6. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino esant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas, tačiau dėl A. R. praeityje padarytų administracinių teisės pažeidimų, kurie susiję Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iÅ¡ jų už greičio virÅ¡ijimÄ , bei eismo įvykio metu padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais – vairavo autobusÄ , ant kurio pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ , be galiojančios techninės apžiÅ«ros ir neapdraustÄ transporto priemonę, suabejojo, ar toks asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat ir laiduotojos galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui apylinkės teismui sukėlė abejonių.

7. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sÄ lyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad Å¡i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. R. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai. Nors iÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o už 5 paskutinius metus matyti, kad A. R. administracine tvarka baustas ne kartÄ , tačiau jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu turėjo tik vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos dirÅ¾Ä .

Kiti nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai už greičio virÅ¡ijimÄ , kaip matyti iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o, padaryti beveik prieÅ¡ trejus metus ir yra negaliojantys (2 t., b. l. 36–40). Be to, byloje nėra duomenų, kad A. R. po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«tų baustas administracine tvarka ar įtariamas padaręs kitus teisės pažeidimus. Vertinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad A. R. yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, ir sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

R. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. 8.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ankstesnių A. R. administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais, padarymo aplinkybes, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į jo duotus parodymus teisme ir nuoÅ¡irdų pergyvenimÄ dėl savo elgesio, į tai, kad transporto priemonę vairavo blaivus, nukentėjusiajam suteikė pagalbÄ , jo atsiprašė, nukentėjusiojo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , jog A. R. jo atsiprašė, jis jam atleido, prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad A.

R. Å¡iuo metu pajėgs laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sÄ lyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai parinktam laiduotojui. Todėl konstatuojama, kad egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

9. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas D. R., nuteistojo sutuoktinės, praÅ¡ymas perduoti A. R. pagal laidavimÄ jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu D. R. taip pat prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs laiduotojos D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ji nėra vairuotoja ir, kad kaltinamasis yra suaugęs žmogus ir savarankiÅ¡kai priima sprendimus, suabejojo, ar ji galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ji nėra tinkama laiduotoja.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo turinio, D. R. sutuoktinio A. R. veiksmus, kad jis važiavo techniÅ¡kai netvarkingu, neapdraustu automobiliu, vertino kritiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, jog vairuotojui tenka pareiga pasirÅ«pinti, kad transporto priemonė bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkinga, jog Å¡iuo metu sutuoktinis apdraudė transporto priemonę, atliko automobilio techninę apžiÅ«rÄ . Taip pat D. R. nurodė, kad kartu su sutuoktiniu gyvena daugiau nei 30 metų, jog jis jos klauso, jie kalbėjosi apie įvykį, kad jos sutuoktinis labai gailisi, sakė daugiau taip nebedarys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. R. iÅ¡sakyta pozicija dėl galimybės daryti įtakÄ sutuoktiniui kelia abejonių, nes kaip jau buvo minėta, santuokoje jie gyvena daugiau nei 30 metų, pasitiki vienas kitu, abu kalbėjosi apie įvykį, kaip tvirtino tiek D. R., tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats A. R., kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui, o nurodytos aplinkybės, jog D. R. nėra vairuotoja, nėra pakankamas pagrindas pripažinti laiduotojÄ netinkama. 9.1.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikÅ¡mino D. R. iÅ¡sakytus teiginius, jog ji nėra vairuotoja ir, kad kaltinamasis yra suaugęs žmogus ir savarankiÅ¡kai priima sprendimus, visų jos duotų paaiÅ¡kinimų kontekste, ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog laiduotoja neturi pakankamai įtakos nuteistajam. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). 9.2.

Byloje, be jau aptartų duomenų, taip pat yra kita reikÅ¡minga informacija apie laiduotojÄ â€“ pažymos apie teistumÄ ir baustumÄ (2 t., b. l. 6, 10), pensijos gavėjo pažyma (1 t., b. l. 200). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir pačios D. R. paaiÅ¡kinimų, Å¡iuo metu ji yra pensininkė, iki pensijos dirbo, yra neteista, nebausta administracine tvarka, su sutuoktiniu kartu gyvena daugiau nei 30 metų. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. R. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo, o jos paaiÅ¡kinimai duoti pirmosios instancijos teisme, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pastebėtina ir tai, kad nuolatinis ryÅ¡io palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiÅ¡kas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamÄ Ä¯takÄ santykius palaikantiems asmenims. BÅ«tent tokį teigiamÄ poveikį D. R. ir darys A. R., o toks poveikis, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje yra visiÅ¡kai pakankamas. 9.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo visiÅ¡kai iÅ¡vengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ ir atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. 9.4.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. R. atleistinas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant minimalų laidavimo terminÄ be užstato. Tokiu bÅ«du, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria A. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė, naikintina ir baudžiamoji byla A. R. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Dėl uždraudimo naudotis specialia teise 10. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimÄ .

11. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimÄ teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumÄ .

12. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. R. padarytas nusikaltimas susijęs su Å¡iurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, keliančiais didelį pavojų kelių eismo saugumui, visuomenei, todėl jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptarta teismų praktika, atsižvelgdamas į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, įvertindamas jo asmenybę, nesutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A.

R. tikslinga skirti uždraudimÄ naudotis specialia teise, nes nagrinėjamu atveju teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali bÅ«ti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise. 12.1. Pažymėtina, kad A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai nors ir grubÅ«s, nes vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ , be galiojančios techninės apžiÅ«ros ir neapdraustÄ automobilį, tačiau jais nebuvo sukeltos labai sunkios ar nepataisomos pasekmės. Eismo įvykio metu A.

R. buvo blaivus, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. A. R. yra neteistas, pensinio amžiaus, nuo 2015 m. spalio 21 d. vykdo individualiÄ veiklÄ (veiklos rÅ«Å¡is – kitas keleivinis sausumos transportas) (1 t., b. l. 130, 202). Nors per savo pakankamai ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä A.

R. ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau iÅ¡ Administracinių nusižengimo registrų iÅ¡rašų matyti, kad už labai Å¡iukščius pažeidimus, vairavimÄ esant neblaiviam, A. R. nebuvo baustas (1 t., b. l. 134, 2 t., b. l. 36–40). Be to, byloje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. sausio 16 d., iki Å¡iol jis bÅ«tų padaręs naujų teisės pažeidimų, kas leidžia manyti, kad A. R. iÅ¡vadas padarė ir vertina jam suteiktÄ teisę vairuoti transporto priemones bei Å¡ia teise naudojasi laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Juo labiau, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po įvykio A. R. eismo įvykio metu vairuotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pristatė sunaikinimui (1 t., b. l. 38–41) ir kaip nurodo apeliaciniame skunde, Å¡iuo metu jis turi techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę, kuriai yra atlikta techninė apžiÅ«ra, ji apdrausta ir kuria jis užsidirba pragyvenimui ir Å¡eimos iÅ¡laikymui. Visos aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas A.

R. taptu nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalėtų vykdyti individualios veiklos ir uždirbti pajamas Å¡eimos iÅ¡laikymui, todėl Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skundžiamu nuosprendžiu jam skirta nepagrįstai ir naikintina. 12.2. Apeliantas skunde nurodo, kad sutinka, jog jam bÅ«tų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ . Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu treji metai. Ä®statyme nėra iÅ¡skirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumÄ , rūšį, pavojingumÄ , pobÅ«dį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali bÅ«ti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. R. sukelto eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir jam padaryta žala, yra teisinis pagrindas jam skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias A. R. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo asmenybę bei siekiant pataisyti kaltininkÄ ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 6 mėnesius. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo 13. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pažymoje nurodyta, kad A. R. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 72 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. 13.1. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog apeliacinis procesas pradėtas gavus nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ , kuris tenkintas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A.

R. yra dirbantis. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A.

R., padariusį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį D. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. R. atžvilgiu nutraukti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A.

R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 6 mėnesius. IÅ¡aiÅ¡kinti A. R., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. R., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A. R. 72 (septyniasdeÅ¡imt du) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Gražvydas Poškus Virginija Žindulienė