7f92f7a3-dada-4d79-93c6-1d35bcdf2b16 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                             Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-479-606/2017                                        Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00053-2017-6                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:6.5.; 9.4.3.; 21.11.8 (S)       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. lapkričio 29 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį nubaustas 1350 Eur dydžio bauda, pagal ANK 162 straipsnio 2 dalį – 300 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1350 Eur dydžio bauda, n u s t a t ė :              Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį, 162 straipsnio 2 dalį už tai, jog, bÅ«damas A.

M. PÄ® savininkas, neužtikrino, kad jo įmonės veikloje, kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtas ir naudojamas elektroninis kasos aparatas (Casio FE 800, korpuso Nr. CC0411402) bÅ«tų naudojamas pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. 2017 m. gegužės 13 d. 12.30 val., A. M. PÄ® veiklos vykdymo vietoje, kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktas kontrolinis patiekalų ir gėrimų pirkimas už 16,60 Eur. PapraÅ¡ius atsiskaityti, užsakymÄ priėmęs barmenas-padavėjas R.

R. prie staliuko atnešė ranka iÅ¡raÅ¡ytÄ užsakymÄ (sÄ skaitÄ ) Nr. 1680, kuriame nurodyti visų užsakytų patiekalų kiekiai, kainos ir bendra suma, t. y. 16,60 Eur. Barmenui-padavėjui R. R. padavus pinigus (20 Eur kupiÅ«rÄ ), jis juos nunešė prie baro, kur gautus pinigus apskaitė įmonėje įrengtu ir naudojamu elektroniniu kasos aparatu (Casio FE 800, korpuso Nr. CC0411402), o su 3,40 Eur grÄ Å¾a klientams atnešė minėto kasos aparato kvitÄ Nr. 0010 ir popierinį užsakymo lapelį (sÄ skaitÄ ) Nr. 1680.

Patikrinimo metu nustatyta, kad barmenas-padavėjas R. R. gautus iÅ¡ klientų pinigus už pirktus patiekalus bei alkoholinį gėrimÄ , t. y. 2 porcijas cepelinų, 2 vnt. baltos kavos ir 0,3 l alaus, apskaitė viename elektroninio kasos aparato (Casio FE 800, korpuso Nr. CC0411402) skyriuje (Nr. 03), t. y. maistÄ ir alkoholį apskaitė į vienÄ , maisto produktams skirtÄ apskaityti skyrių.             Be to, 2017 m. sausio 4 d. A. M., bÅ«damas A. M. PÄ® savininkas, padavėjos pareigose dirbusiai U.

K., (duomenys neskelbtini), už 2017 m. gruodžio-sausio mėn. iÅ¡mokėjo 130,05 Eur (protokole neteisingai nurodyta 103,05 Eur suma) darbo užmokesčio, jis nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . A. M. PÄ® padavėjos pareigose nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 4 d. dirbusi U. K. raÅ¡tu nurodė, kad įmonėje, (duomenys neskelbtini), sudariusi raÅ¡ytinę darbo sutartį, pradėjo dirbti padavėjos pareigose, dirbo pilnu etatu, t. y. ne mažiau kaip 8 val. per vienÄ darbo dienÄ .

PrieÅ¡ pradėdama dirbti, su įmonės savininku A. M. aptarė darbo užmokestį. Darbo užmokestį įmonės savininkas A. M. už dirbtÄ laikotarpį iÅ¡mokėjo (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ grynais pinigais, jo suma sudarė 200 Eur. Padavėja U. K. raÅ¡tu nurodė, kad bendrovėje faktiÅ¡kai dirbo pilnu etatu, t. y. po 8 val. per vienÄ darbo dienÄ , tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimos 6 val. per vienÄ darbo dienÄ . Be to, 2017 m. birželio 14 d. įmonėje nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. vasario 19 d. padavėjo pareigose dirbęs L.

Z. taip pat raÅ¡tu nurodė, kad įmonėje dirbo padavėjo pareigose ir per vienÄ darbo dienÄ faktiÅ¡kai dirbdavo ne mažiau kaip 8 val. Ä®vertinus darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2017 m. vasario mėn. nustatyta, kad L. Z. žymimos 6 val. per vienÄ darbo dienÄ . Ä®vertinus įmonės pateiktÄ kasos knygÄ , bankinius iÅ¡raÅ¡us, darbo užmokesčio suvestines, iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, nenustatyta, kad 2017 m. sausio mėn. padavėjai U. K. iÅ¡mokėta 200 Eur suma bÅ«tų įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Ä® buhalterinę apskaitÄ už minėtÄ laikotarpį įtraukta tik 69,95 Eur darbo užmokesčio suma. Tokiu bÅ«du įmonės savininkas A. M. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VM-9 patvirtintų „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 8 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.             Apeliaciniu skundu A.

M. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ jam nutraukti, nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.             Apeliantas tvirtina, kad Klaipėdos apskrities VMI jam pateikė susipažinimui 2017 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolÄ , tačiau nesudarė galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų. Protokole nuorodÄ , kad paaiÅ¡kinimas bus pateiktas papildomai, parašė Klaipėdos apskrities VMI specialistė, tokios nuorodos jam įteiktame administracinio nusižengimo protokole nėra.

Todėl, apelianto nuomone, taip buvo pažeistas ANK reglamentavimas dėl teisės bÅ«ti iÅ¡girstam, asmens paaiÅ¡kinimas turi bÅ«ti teikiamas iki suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ yra nereikÅ¡mingas, kadangi teismas, priimdamas nutarimÄ rėmėsi Å¡io protokolo duomenimis kaip neginčijamais atitinkamų faktų įrodymais.              Apeliaciniame skunde A.

M. nurodo, jog jis prisipažino dėl to, jog alkoholis buvo apskaitytas viename skyriuje kartu su maisto patiekalais, taip atsitiko dėl darbuotojo apsirikimo klaidos, toks formalus pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, tačiau teismas Å¡ios veikos nepripažino kaip mažareikÅ¡mės. Apelianto nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga, kadangi teismas nutarime nenurodė konkretaus tokios veikos pakartotinumo, be to, jis anksčiau nebuvo baustas už tokį pažeidimÄ . Taip pat mano, kad dėl Å¡io pažeidimo jis nėra tinkamas subjektas, kadangi pažeidimas buvo padarytas jo darbuotojo, todėl už kasos aparatu fiksuojamų duomenų teisingumÄ visais atvejais yra atsakingas asmuo, kuris atliko operacijÄ juo.

             Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto nuostatas, kadangi Å¡ios nuostatos yra taikomas vieÅ¡bučių, restoranų, kavinių ir kitų vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios, prieÅ¡ iÅ¡duodamos fiskalinį kvitÄ , klientui apmokėti už parduotas prekes ir / ar suteiktas paslaugas pateikia iÅ¡ankstines sÄ skaitas su nurodyta bendra mokėtina suma, veikloje.

Jo įmonė niekada savo veikloje nenaudojo iÅ¡ankstinių sÄ skaitų, todėl jo įmonei nėra privaloma kasos aparatų programinė įranga, kuri užtikrintų iÅ¡ankstinių sÄ skaitų turinio spausdinimÄ kontrolinėje juostoje. Be to, Klaipėdos apskrities VMI patikrinimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, kadangi institucija nenustatė svarbiausios faktinės aplinkybės, t. y., ar jo įmonės veikloje yra naudojamos iÅ¡ankstinės sÄ skaitos. Pagal VMI suformuotÄ praktikÄ iÅ¡ankstinės sÄ skaitos turi atitikti kasos fiskalinės sÄ skaitos (kvito) duomenis, t. y. iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje turi bÅ«ti nurodyti visi pagrindinės sÄ skaitos rekvizitai ir iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje turi bÅ«ti nurodyta pastaba, kad tai yra nefiskalinis kvitas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 13 straipsniai bei VMI reikalavimų 39 punktas).

IÅ¡ankstinės sÄ skaitos įmonėje privalo bÅ«ti registruojamos. Jo įmonės veikloje nėra naudojamos iÅ¡ankstinės sÄ skaitos ir nėra vedamas tokių iÅ¡ankstinių sÄ skaitų registras. Teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad jo įmonė bÅ«tų kada nors iÅ¡raÅ¡iusi iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , kurios naudojimas bÅ«tų susijęs su VMI reikalavimų 56 punkto vykdymu. Apelianto tvirtinimu, skundžiamame nutarime tinkamai nenustatyta ANK 162 straipsnio 2 dalies sudėtis, kadangi nėra fiksuotas joks įmonės kasos aparato ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas.

IÅ¡ankstinės sÄ skaitos spausdinimas kasos aparatu yra bÅ«tinas tik toms įmonėms, kurios kliento užsakymÄ fiksuoja programinėje įrangoje, ir prieÅ¡ iÅ¡duodant kasos aparato fiskalinį kvitÄ , iÅ¡duoda iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , todėl jo įmonei netaikytinas VMI virÅ¡ininko 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. VA-78 patvirtintų techninių reikalavimų 56 punktas.              Apeliantas nurodo, kad įmonės veikloje yra naudojamas kasos aparatas, kuris atitinka VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2003 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. V-137 patvirtintas nuostatas. Pažymi, kad dėl jo įmonės naudojamo kasos aparato techninių reikalavimų, dėl Å¡iuo kasos aparatu atliekamų operacijų Klaipėdos apskrities VMI jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė, o taip pat iÅ¡ jo įmonės gavo, priėmė bei pripažino tinkamu kasos aparato fiskalinį kvitÄ . Todėl jo įmonės kasos aparato techniniai reikalavimai yra tinkami, o kasos aparatu vykdomos operacijos taip pat nebuvo pažeistos.              Apeliaciniu skundu A.

M. ginčija ir skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, tvirtindamas, kad jis tokio nusižengimo nepadarė. Nurodo, kad teismas atmetė jo atstovo advokato V. Geco praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį Å¡aukti kaip liudytojÄ U. K., todėl jos paaiÅ¡kinimas buvo užfiksuotas pas notarÄ , kadangi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. U. K. laikinai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventi į užsienį. U. K. davė paaiÅ¡kinimus pas notarÄ prieÅ¡ tai bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingÄ liudijimÄ , o prieÅ¡ suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ 2017 m. gegužės 22 d., ji įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingus parodymus nebuvo, paaiÅ¡kinimas nėra konkretus ir aiÅ¡kus, todėl teismas turėjo pareigÄ besÄ lygiÅ¡kai tikėti U.

K. liudijimu pas notarÄ . Be to, mokesčių administratoriaus įgalioti atstovai jokiomis leistinomis priemonėmis nenustatė darbuotojos U. K. konkretaus darbo laiko konkrečiu darbo laikotarpiu, o taip pat nenustatė neteisėto grynųjų pinigų perdavimo fakto, todėl nebuvo ir pareigos Å¡ių pinigų įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Apelianto tvirtinimu, teismas, skirdamas nuobaudÄ už ANK 99 straipsnio 3 dalyje reglamentuotÄ nusižengimÄ , priėmė precedentinį sprendimÄ , tokiu bÅ«du suformavo netinkamÄ teismų praktikÄ , kad darbdavį galima nubausti vien tik pagal buvusio darbuotojo paaiÅ¡kinimÄ , tačiau net nenustačius grynųjų pinigų perdavimo fakto.

Pagal tokiÄ teismo praktikÄ bÅ«tų baudžiami visi darbdaviai, kurių santykiai su buvusiais darbuotojais dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo palankÅ«s vienas kitam. Å ioje bylos dalyje teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi Klaipėdos apskrities VMI leistinomis priemonėmis neįrodė grynųjų pinigų mokėjimo darbuotojai U. K. fakto, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VMI pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K.

M. praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , A. M. apeliacinio skundo kaip nepagrįsto netenkinti.             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .             Apeliaciniame skunde A.

M. teigė, kad Klaipėdos apskrities VMI jam pateikė susipažinimui 2017 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolÄ , tačiau nesudarė galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų, todėl, apelianto nuomone, taip buvo pažeistas ANK reglamentavimas dėl teisės bÅ«ti iÅ¡girstam, o asmens paaiÅ¡kinimas turi bÅ«ti teikiamas iki suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ . Dėl to, kad alkoholis ir maisto patiekalai buvo apskaityti viename elektroninio kasos aparato skyriuje, apelianto tvirtinimu, Å¡i aplinkybė nesukėlė neigiamų pasekmių, tačiau teismas Å¡ios veikos nepripažino kaip mažareikÅ¡mės, be to, mano, kad neteisingai nutarime nurodė, kad tokia jo veika buvo padaryta pakartotinai, nes jis anksčiau už tokio pažeidimo padarymÄ nebuvo baustas.

Be to, mano, kad dėl Å¡io pažeidimo padarymo jis nėra tinkamas subjektas, nes pažeidimÄ padarė jo darbuotojas. Taip pat apeliantas nesutinka su tuo, kad jis pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto nuostatas, kadangi jo įmonė niekada savo veikloje nenaudojo iÅ¡ankstinių sÄ skaitų, todėl jo įmonei nėra privaloma ir kasos aparatų programinė įranga.

Apeliantas nesutinka ir dėl to, kad jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi Klaipėdos apskrities VMI leistinomis priemonėmis neįrodė grynųjų pinigų mokėjimo darbuotojai U. K. fakto, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.             ANK 609 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti paaiÅ¡kinimus bÅ«tent po to, kai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiÅ¡kinimai pridedami prie protokolo.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti ir pastabas dėl protokolo turinio, atsisakyti pasiraÅ¡yti protokolÄ , iÅ¡dėstant tokio atsisakymo motyvus.             IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo turinio nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. dalyvavo suraÅ¡ant jam administracinio nusižengimo protokolÄ , jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir dėl to jis pasirašė. Taip pat A.

M. pasirašė ir dėl to, kad paaiÅ¡kinimÄ pateiks papildomai, pastabų dėl administracinio nusižengimo turinio nepateikė (b. l. 3–4). Todėl tai, kad A. M. nepateikė prie administracinio nusižengimo protokolo paaiÅ¡kinimo, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta, ir taip buvo pažeistos jo teisės. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas taip pat sudarė visas galimybes administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis bei pateikti savo paaiÅ¡kinimus, tačiau A.

M., nagrinėjant bylÄ teisme, nedalyvavo, pats jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė ir raÅ¡tu, jį atstovavo ir jo interesus gynė advokatas V. Gecas (b. l. 42, 43, 44, 47–48).             Apeliaciniame skunde, apelianto nuomone, veika dėl to, kad alkoholis ir maisto patiekalai buvo apskaityti viename elektroninio kasos aparato skyriuje, pripažintina kaip mažareikÅ¡mė, be to, dėl Å¡ios veikos padarymo jis nėra tinkamas subjektas.             Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog veika, už kurios padarymÄ numatyta atsakomybė ANK 162 straipsnio 2 dalyje, pagal atitinkamus kriterijus gali bÅ«ti laikoma kaip mažai pavojinga veika.

             ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimÄ , padarytÄ pakartotinai. Pažymėtina, kad A. M. už visiÅ¡kai analogiÅ¡ko pažeidimo padarymÄ jau buvo nubaustas Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu pagal ATPK 1635 straipsnio 1 dalį, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. už tai, kad pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. VM-9 patvirtintų „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto reikalavimus (b. l. 31–34). Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimÄ paliko galioti nepakeistÄ , o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko galioti nepakeistÄ Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantį administracinių nusižengimų kodeksÄ atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimÄ numatyta ANK 162 straipsnyje.

             Akcentuotina, kad tiek ATPK 1635 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Å¡iuo metu galiojančio ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatytas atsakomybę kvalifikuojantis požymis – kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas padarytas pakartotinai. Kadangi teisės pažeidimas, už kurį Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ATPK 1635 straipsnio 1 dalį, t. y. dar galiojant ATPK, todėl kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju pažeidimo pakartotinumas iÅ¡lieka tiek pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, tiek ir pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias pakartotinumÄ , nes ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, už kurį A.

M. nubaustas skundžiamu nutarimu, padarytas nepraėjus vieneriems metams po to, kai jis jau buvo padaręs analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ pagal ATPK 1635 straipsnio 1 dalį ir už tai buvo nubaustas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o jei vadovautis ANK 40 straipsniu – buvo padarytas tame pačiame straipsnyje (ATPK 1635 straipsnis atitinka ANK 162 straipsnį) numatytas administracinis nusižengimas, nepraėjus metams nuo administracinės nuobaudos įvykdymo.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkte numatyta, kad visi prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo Å«kio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už Å¡ių gėrimų realizavimÄ , turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose).

Å io apraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad Å«kio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat fizinis asmuo, kurie Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi Å«kine komercine veikla. Todėl ne įmonės darbuotojas, bet A. M. kaip A. M. PÄ® savininkas atsako už tai, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkto reikalavimų.             Apeliantas ginčija ir apylinkės teismo nustatytÄ aplinkybę, kad jis pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto nuostatas, tvirtindamas, kad jo įmonė niekada savo veikloje nenaudojo iÅ¡ankstinių sÄ skaitų, todėl jo įmonei nėra privaloma ir kasos aparatų programinė įranga.             ANK 162 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimÄ . Atsakomybė už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , padarytÄ pakartotinai, numatyta ANK 162 straipsnio 2 dalyje.

Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimÄ . Sprendžiant klausimÄ , ar asmuo padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Å io pažeidimo objektas yra kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti.

PrieÅ¡ingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, nusižengimas. Kasos aparatų eksploatavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintame Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡e, jo 31 punkte, be kita ko, nurodyta, kad kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotÄ Ä¯plaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , darbÄ ne prekių registravimo režimu ir panaÅ¡iai).

Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų 56 punkte (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. VA-78 redakcija) nustatyta, kad vieÅ¡bučių, restoranų, kavinių ir kitų vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios, prieÅ¡ iÅ¡duodamos fiskalinį kvitÄ , klientui apmokėti už parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas pateikia iÅ¡ankstines sÄ skaitas su nurodyta bendra mokėtina suma, kasos aparatų programinė įranga, be kita ko, turi užtikrinti: 56.1. iÅ¡ankstinių sÄ skaitų turinio spausdinimÄ kontrolinėje juostoje, nedidinant pardavimo sumos; 56.2. fiskalinio kvito spausdinimÄ , uždarant iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ .

Be to, Kasos aparatų eksploatavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 34 punkte (2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 844 redakcija) nurodyta, kad kasos aparatu iÅ¡spausdinta informacija apie atliktas Å«kines operacijas privalomuose kvituose ir kontrolinėje juostoje turi bÅ«ti tapati. Vadinasi, visais atvejais, kai vieÅ¡ojo maitinimo įmonių klientams yra iÅ¡duodamos iÅ¡ankstinės sÄ skaitos su nurodyta mokėtina suma, tokių sÄ skaitų duomenys privalo bÅ«ti iÅ¡saugoti kasos aparatų kontrolinėje juostoje, o tokios sÄ skaitos pabaigiamos fiskalinio kvito spausdinimu.

Å ioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu bare „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame A. M. personalinei įmonei, buvo atliktas kontrolinis pirkimas, jo metu barmenas-padavėjas R. R. prie staliuko priėmė užsakymÄ : 2 porcijų cepelinų, 2 puodelių baltos kavos ir 0,3 l alaus. PapraÅ¡ius atsiskaityti už patiekalus, barmenas-padavėjas atnešė ranka iÅ¡raÅ¡ytÄ popierinę iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ (užsakymas Nr. 1680) (b. l. 14), joje buvo nurodyti patiekalai, kaina, bendra suma, baro pavadinimas, adresas ir kita.

Padavus barmenui-padavėjui pinigus, jis juos nunešė prie baro, o barmenui-padavėjui gautus pinigus apskaičius elektroniniu kasos aparatu, su grÄ Å¾a atnešė elektroninio kasos aparato kvitÄ Nr. 0010 (b. l.

15) ir ranka iÅ¡raÅ¡ytÄ užsakymo lapÄ Nr. 1680 (b. l. 14). Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti. Bendrieji reikalavimai apskaitos dokumentų rekvizitams nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kituose teisės aktuose atskirų rÅ«Å¡ių apskaitos dokumentuose gali bÅ«ti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. IÅ¡ byloje esančio užsakymo Nr. 1680 nustatyta, kad nors Å¡is dokumentas nėra įvardytas kaip iÅ¡ankstinė sÄ skaita, tačiau jame yra nurodyti visi pagrindiniai iÅ¡ankstinės sÄ skaitos rekvizitai: baro pavadinimas, kontaktinė informacija, užsakytų patiekalų pavadinimas, jų kiekis, kaina, bendra mokėtina suma, dokumento suraÅ¡ymo data ir kita (b. l. 14).

Užsakyme Nr. 1680 nurodyti rekvizitai iÅ¡ esmės atitinka numatytuosius Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į nustatytas faktines aplinkybes, kad užsakymas Nr. 1680 Klaipėdos apskrities atstovei kontrolinio pirkimo A. M. PÄ® priklausančiame bare metu buvo pateiktas po to, kai barmeno-padavėjo buvo papraÅ¡yta atsiskaityti už patiekalus, konstatuotina, kad užsakymas Nr. 1680 yra iÅ¡ankstinė sÄ skaita. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-26-303/2017).Kaip jau aptarta, Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų 56 punkto (56.1 ir 56.2 punktai) reikalavimai yra taikomi vieÅ¡bučiams, restoranams, kavinėms ir kitoms vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios, prieÅ¡ iÅ¡duodamos fiskalinį kvitÄ , klientui apmokėti už parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas pateikia iÅ¡ankstines sÄ skaitas su nurodyta bendra mokėtina suma.

Kadangi byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio metu A. M. PÄ® priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos vieÅ¡ojo maitinimo paslaugos ir, prieÅ¡ iÅ¡duodant fiskalinį kvitÄ , klientui apmokėti už suteiktas paslaugas buvo pateikta iÅ¡ankstinė sÄ skaita (užsakymas) Nr. 1680 su nurodyta bendra mokėtina suma, reikalavimas iÅ¡ankstinės sÄ skaitos turinį spausdinti kasos aparato kontrolinėje juostoje, nedidinant pardavimo sumos, o ir fiskalinio kvito spausdinimas uždarant iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ (Techninių reikalavimų 56.1 ir 56.2 punktai), A.

M. vadovaujamai įmonei taip pat yra taikomas.Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad A. M. vadovaujama įmonė neprivalo turėti kasos aparato, kuris spausdina iÅ¡ankstinės sÄ skaitos turinį kontrolinėje juostoje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punktÄ ir už tai nubaustas pagal ANK 162 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai.

             Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nesutinka ir dėl to, kad jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nes, jo manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi Klaipėdos apskrities VMI leistinomis priemonėmis neįrodė grynųjų pinigų mokėjimo darbuotojai U. K. fakto, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.             ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.             Administracinėn atsakomybėn patrauktam A.

M. buvo inkriminuojama ir tai, kad jis 2017 m. sausio 4 d., bÅ«damas A. M. PÄ® savininkas, padavėjos pareigose dirbusiai U. K., (duomenys neskelbtini), už 2017 m. gruodžio-sausio mėn. iÅ¡mokėjo 130,05 Eur (protokole neteisingai nurodyta 103,05 Eur suma) darbo užmokesčio, Å¡is užmokestis nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitÄ .              Skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. M. pripažino padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas iÅ¡ esmės grindė U.

K. pirminiu paaiÅ¡kinimu, kuriame ji nurodė, kad ji dirbo pilnu etatu, t. y. ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ , jai A. M. iÅ¡mokėjo darbo užmokestį vienÄ kartÄ grynais pinigais, apie 200 Eur (b. l. 17). Duodama parodymus pas notarÄ , U. K. patikslino, kad jos paaiÅ¡kinime nurodyta 200 Eur dydžio suma yra apytikslė, ir nereiÅ¡kia, kad ji tokia ir buvo gauta iÅ¡ A. M., konkrečiai kaip darbo užmokestis, nes į Å¡iÄ sumÄ ji įskaitė ir arbatpinigius, gautus iÅ¡ klientų už aptarnavimÄ (b. l. 45, 46).

             IÅ¡ byloje nustatytų duomenų matyti, kad iÅ¡mokėto U. K. ir neįtraukto į įmonės buhalterinę apskaitÄ darbo užmokesčio suma – 130,05 Eur – paskaičiuota nuo 200 Eur. Tačiau akcentuotina, kad Å¡iuo atveju U. K. jai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio konkretaus dydžio nenurodė nei paaiÅ¡kinime, nei duodama parodymus notarui, todėl jos nurodyta suma apie – gali bÅ«ti ir daug mažesnė, nei 200 Eur. Tai, kad U. K. abu kartus nurodė tik apytikslę gautÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ esmės nepaneigia aplinkybės dėl to, kad jai iÅ¡mokėtos pinigų sumos dalį sudarė ir klientų pinigai už aptarnavimÄ , todėl ji ir nesureikÅ¡mino paties darbo užmokesčio dydžio, kaip Å¡iuo atveju objektyviai nepatvirtintas ir faktas dėl to, kad jai buvo iÅ¡mokėtas bÅ«tent 200 Eur, kaip darbo užmokestis.

Pažymėtina, kad darbo sutartyje, sudarytoje tarp U. K. ir A. M. PÄ® savininko A. M. nenurodyta, kiek konkrečiai valandų U. K. turėjo iÅ¡dirbti per dienÄ , t. y. darbo sutartimi buvo numatyta, jog nustatoma darbo trukmė – darbo diena pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ , darbo užmokestį mokant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytÄ minimalų valandinį atlygį už iÅ¡dirbtÄ valandÄ (b. l. 19). IÅ¡ darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio mėnesiais A.

M. PÄ® dirbo 8 darbuotojai, žiniaraÅ¡tyje skirtingai fiksuotos kiekvieno iÅ¡ jų iÅ¡dirbtos valandos – vienų po 10, kitų po – 8 ir net po 2, o U. K. ir L. Z. – po 6 valandas per dienÄ (b. l. 24, 25). Å ių darbo žiniaraÅ¡tyje užfiksuotų duomenų apie iÅ¡dirbtas darbuotojų valandas jokie kiti objektyvÅ«s duomenys nepaneigia, taip pat nepaneigia ir to, kad už iÅ¡dirbtas valandas teisingai buvo apskaičiuotas bei iÅ¡mokėtas darbuotojams ir darbo užmokestis, kuris atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Byloje nesurinkta duomenų, kad darbuotojai bÅ«tų turėję A. M. PÄ® ar konkrečiai A. M. pretenzijų dėl to, kad jiems darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo fiksuojama mažiau iÅ¡dirbtų valandų, nei jie dirbo iÅ¡ tikrųjų. Paties pinigų sumokėjimo fakto, kiek ir už kÄ buvo sumokėta U. K., taip pat niekas nematė. Be to, byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, kiek valandų per dienÄ kiekvienas iÅ¡ darbuotojų realiai iÅ¡dirbo, ir kartu patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog darbo žiniaraÅ¡tyje užfiksuoti duomenys yra neteisingi.

Duodama parodymus pas notarÄ , U. K. patvirtino, kad ji jokių pretenzijų A. M. neturi (b. l. 46).             Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis.             Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ A. M. kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas netinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo padarytos iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ pagrįstos iÅ¡ esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis, jos jokie objektyvÅ«s įrodymai nepatvirtina.

Todėl pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį A. M. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalis, kuria A. M. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nubaustas 1350 Eur dydžio bauda, naikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas n u t a r i a : panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalį, kuria A.

M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį 1350 Eur dydžio bauda, bei pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį A. M. administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti (ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, A. M. paskirtos nuobaudas subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1350 Eur „(vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų)“ dydžio bauda.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė