7f9142b3-e638-4d7f-bc33-7c42d7fe05ec · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                    Â

                                                                                      Â

Nuorašas

   Pranešėjas V.

Kursevičius                                          Civilinė byla Nr. 2A-601-210/2010

   Teisėjas

A. Martinavičius                             Teisminio proceso Nr.

2-07-3-04341-2009-5

                                                                        Â

 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2

 (S)

                  Â

                                                                                                                                   Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                      Â

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2010 m. gruodžio 6 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

kolegijos narių Birutės Simonaitienės, Danutės Burbulienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieÅ¡kovo L. V. atstovui pagal įstatymÄ A. V., atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“ vadovui M. K.,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. V. atstovo pagal įstatymÄ A. V. ir

atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal ieškovo L.

V. atstovo pagal įstatymÄ A. V. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Šėltinio“ mokymo centras“, trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje L.

S. dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

               Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

                     I. Ginčo esmė

 IeÅ¡kovo L. V. atstovas pagal įstatymÄ A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ padarė neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui L. V., kuris buvo Å¡ios mokyklos mokinys. 2009-02-19 pertraukos metu moksleivis E. Ž. koja spyrė ieÅ¡kovui į galvÄ ir dėl to ieÅ¡kovui buvo padarytas kÅ«no sužalojimas. Kadangi atsakovė VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ neužtikrino ieÅ¡kovo saugumo mokykloje, iÅ¡ atsakovės priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Å iaulių miesto apylinkės teismas, konstatavęs, jog atsakovo darbuotoja, kurios žinioje buvo mokinys E. Ž., nepastebėjo mokinio smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo, 2009-04-23 nutarimu trečiajam asmeniui L. S. paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Sužalojimas ieÅ¡kovui sukėlė nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmus, kadangi jis buvo sužalotas klasės draugų akivaizdoje žymiai vyresnio ir fiziÅ¡kai stipresnio bendraklasio, pedagogei abejingai palikus klasės patalpas. Neturtinė žala atsirado ir dėl to, kad ieÅ¡kovas turėjo pakeisti mokyklÄ .

Atsiliepime į

ieškinį atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ nurodė, kad ieškovas L. V. pats ir pradėjo bendraklasių muštynes. Nors mokytoja

nepastebėjo auklėtinio naudojamo smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo, mokykla nėra kalta dėl ieÅ¡kovo L. V. fizinio sužalojimo fakto, kadangi vienas iÅ¡ veiksnių, lėmusių žalos atsiradimÄ , buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, todėl atlygintinos žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie bÅ«tent Å¡io įvykio mokykloje sÄ lygotas psichologines pasekmes, nevienkartinius iÅ¡gyvenimus, todėl padaryta žala gali bÅ«ti vertinama 500 Lt.

         II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš

dalies: priteisė iš atsakovės VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras“ ieškovui L. V., atstovaujamam įstatyminio atstovo A.

V., 5000 Lt neturtinės žalos, 363 Lt už advokato pagalbÄ , 0,45 Lt už dokumentų kopijų darymÄ , bei valstybei 150 Lt žyminio mokesčio, bei 7,62 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. V., valstybei 30,48 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ .

Teismas nurodė, kad nei žalos padarymo vieta, nei laikas byloje nėra ginčijami. Teismas pažymėjo, kad mokinio E. Ž. tėvai nelaikytini trečiaisiais asmenimis Å¡ioje byloje, kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas atsakovei VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“, kaip asmeniui, atsakingam už nepilnamečio padarytÄ Å¾alÄ , bei kaip asmeniui, neužtikrinusiam saugumo, nepilnamečiui vaikui bÅ«nant mokymo įstaigoje. Esant vaikui mokymo institucijos priežiÅ«roje, žala jam gali atsirasti tiek dėl kitų nepilnamečių vaikų veiksmų, tiek dėl pačios mokymo institucijos darbuotojų veikos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo sumuÅ¡tas kito nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus, be to, atsakovo samdomi darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, todėl, teismo nuomone, atsakovei VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ prievolė atlyginti žalÄ gali atsirasti Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.275 str., 6.264 str. numatytais pagrindais. Spręsdamas dėl atsakomybės už žalÄ , atsirandančios Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.275 str. numatytu pagrindu, teismas nurodė, kad 2009 02 19, nepilnamečiams vaikams bÅ«nant mokykloje, pertraukos metu, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovas patyrė kÅ«no sužalojimus, kuriuos jam padarė kitas nepilnametis, neturintis keturiolikos metų amžiaus. Beveik visi paaiÅ¡kinimus pateikę vaikai nurodo, jog konflikto iniciatoriumi buvo pats ieÅ¡kovas, smÅ«giai buvo suduoti netyčia, besiverčiant ant grindų. Vertindamas, ar paties atsakovo darbuotojų veiksmai nesukėlė žalos, atsirandančios Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.264 str. numatytu pagrindu, teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai, susiję su auklėtinių naudojimo smurto nepastebėjimu, mokinių saugumo neužtikrinimu, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu,

priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje L. S., klasės auklėtoja, atsakovo VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo

centras“ samdoma darbuotoja, nubausta įspėjimu administracine tvarka pagal LR ATPK 1813 str. 2 d. Be to, teismas atkreipė dėmesį į VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ mokinio elgesio taisykles, kuriose, II d. 6 p., 9 p. numatyta, jog mokinys turi pagarbiai elgtis su mokiniais, nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, nesimuÅ¡ti, o mokyklos misija yra užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumÄ , garantuoti glaudų bendravimÄ su mokiniais ir jų tėvais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovo L.

V. atžvilgiu Å¡i mokyklos misija įvykdyta nebuvo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad pagrindinė neturtinė žala patirta dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su klasės draugų reakcija į konfliktÄ , bei su nepatogumais, susijusiais su mokyklos ir aplinkos keitimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad  ieÅ¡kovo dėl patirtų sužalojimų negalėjimas žaisti komandinių žaidimų yra susijęs su padarytu sužalojimu ar iÅ¡likusia psichologine reakcija į sužalojimÄ , o nepatogumai, susiję su mokyklos ir aplinkos keitimu, yra sÄ lygoti ne ieÅ¡kovo sužalojimo, o klasės draugų reakcijos į šį sužalojimÄ , Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju atsakovas neužtikrino psichologinio mokinio saugumo. Teismo nuomone, kilusi kitų mokinių neigiama ieÅ¡kovo požiÅ«riu reakcija po ieÅ¡kovo sužalojimo, nevienkartiniai kilę konfliktai pačioje klasėje, nepriklausomai nuo Å¡ių konfliktų iniciatoriaus, leidžia teigti, jog klasėje nebuvo sukurta tinkama psichologinė atmosfera, nebuvo įdiegtas abipusės pagarbos jausmas tarp mokinių, o duomenų, jog buvo imtasi visų reikiamų priemonių Å¡ių konfliktų priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek jos bÅ«tų susijusios tiek su mokymosi aplinka, tiek ir su pačiais mokiniais, bei jas paÅ¡alinti, teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, jog iÅ¡ vaikų paaiÅ¡kinimų matyti, kad mokytojos konfliktÄ matė, jame dalyvavo, iÅ¡skirdamos vaikus, tačiau savo paaiÅ¡kinimuose tai neigia, todėl yra pagrindo teigti apie susiklosčiusiÄ praktikÄ slėpti konfliktus. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad yra įrodyta, jog ieÅ¡kovui yra padaryta neturtinė žala. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi teismų praktika, įvertino paties ieÅ¡kovo veiksmus, iÅ¡provokuojant konfliktÄ , atsakovo neveikimÄ , užtikrinant psichologinį saugumÄ klasėje, jo samdomų darbuotojų kaltės formÄ konflikto metu – nerÅ«pestingumÄ , ir neturtinės žalos atlyginimui priteisė  5000 Lt.

III. Apeliacinių  skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

         Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovo L. V. atstovas pagal įstatymÄ A. V. skundžia Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, praÅ¡o sprendimÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

          Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas, kad pats ieÅ¡kovas pradėjo muÅ¡tynes ir nuolat provokuoja konfliktus, negalėjo remtis VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras” visuotinio mokyklos bendruomenės susirinkimo protokolu, kuriame užfiksuotos nei konflikte, nei pačiame bendruomenės susirinkime nedalyvavusių (duomenys neskelbtini) klasės tėvų nuomonės, nes negalima remtis įrodymais liudytojų, kurie negali nurodyti, kokiu bÅ«du ir iÅ¡ kur gavo informacijÄ .

2. Vaikų paaiÅ¡kinimai, kuriais rėmėsi teismas, neatitinka dokumentams keliamų formos reikalavimų, nes jie nėra tinkamai patvirtinti, kai kurie iÅ¡ jųÂ

- be datos, pateiktos tik paaiškinimų kopijos. Teismas visiškai nepasisakė dėl paties ieškovo ir kito berniuko, dalyvavusio konflikte su E. Ž., paaiškinimų.

3. Teismas neteisingai konstatavo, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pats ieÅ¡kovas, ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Ä®vertinus ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, realus priteistos neturtinės žalos dydis sudaro 3540, 38 Lt, tuo tarpu kai atsakovė vien už ieÅ¡kovui skirtÄ mokinio krepÅ¡elį per ieÅ¡kovo mokymosi Å¡ioje įstaigoje laikÄ gavo 20100 Lt, o atsakovės turtas per metus iÅ¡augo nuo 166306 Lt iki 201930 Lt.

4. Ieškovas niekaip neįtakojo netinkamo mokytojų savo pareigų atlikimo, neprisidėjo prie to, jog pamokos vyko tam nepritaikytose patalpose, o atsakovo darbuotojai neprižiūrėjo vienų paliktų vaikų.

5. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimÄ , dvasinius – emocinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei mokymosi proceso sutrukdymÄ lėmė tai, kad atsakovė nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų, bet kokia kaina siekė gauti kuo didesnį pelnÄ ir neužtikrino vaikų auklėjimo sÄ lygų bei sveikatos apsaugos reikalavimų. Atsakovas žalÄ padarė tyčiniais veiksmais, nes mokymo paslaugas teikė mažose, nepritaikytose patalpose, ir tai sÄ lygojo, jog vaikai pertraukų metu neturėjo kur ilsėtis ir be priežasties stumdydavosi tose pačiose klasėse.

6. Teismas mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika (byla Nr.3K-7-255/2005), be pagrindo rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi byloje Nr. 2A-353-357/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-16 nutartimi byloje Nr. 2A-466/2008).

Apeliaciniu

skundu atsakovė VšĮ „Šėltinio“ mokymo centras” prašo Šiaulių miesto apylinkės

teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimÄ pakeisti, sumažinant priteistos žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi ne objektyviais įrodymais, bet savo samprotavimais, tokiu bÅ«du pažeidė formalaus įrodymų vertinimo institutÄ bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese. IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtÄ neturtinę žalÄ : kad susirgo kokia nors psichine liga, kad patyrė skausmÄ , padariusį žalÄ jo raidai, kad nebuvo užtikrintas psichologinis saugumas mokykloje, kad jis negalėjo mokykloje mokytis ir buvo priverstas jÄ pakeisti.

2. Teismas netenkino praÅ¡ymo paskirti byloje ekspertizę sveikatos sutrikdymo masto    nustatymui, atsisakė į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti ar bent apklausti liudytojais ieÅ¡kovÄ sužalojusio E. Ž. tėvus, neatsižvelgė į teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog žala padaryta mokyklai prižiÅ«rint vaikus, nereiÅ¡kia, kad už žalÄ atsakys tik mokykla, o vaiko tėvams nekils jokia atsakomybė.

3. Nustatant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į atsakovų kaltės formÄ (neatsargumÄ ), į žalos padarymo bÅ«dÄ (bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidimas) bei į protingumo principÄ , taip pat į miÅ¡rios kaltės atlyginimo klausimÄ , į ieÅ¡kovÄ sužalojusio vaiko tėvų atsakomybę, į mokyklos finansinę bÅ«klę. Neatsižvelgta į faktÄ , kad mokyklÄ ieÅ¡kovas pakeitė ne dėl neigiamos kitų mokinių reakcijos į konfliktÄ , bet dėl tos priežasties, jog mokyklos bendruomenė atsisakė paÅ¡alinti E. Ž. iÅ¡ mokyklos.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio žala, jeigu ji būtų įrodyta, gali būti kompensuota maždaug 1000 Lt suma.

5. Teismas privalėjo atsakovais (bent jau trečiaisiais asmenimis) į bylÄ Ä¯traukti ir E. Ž. tėvus, kadangi pagal CK 6. 275 str. už padarytÄ Å¾alÄ atsako ne tik mokykla, bet ir vaiko tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles, o priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Atsisakydamas tenkinti atsakovės praÅ¡ymus dėl ekspertizės skyrimo, trečiųjų asmenų įtraukimo ir liudytojų apklausos, teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungtyniÅ¡kumo principÄ .

Atsiliepime į

apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo L. V. atstovas pagal įstatymÄ A. V. nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašė jį

atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas sužalojimo metu buvo mažametis, sužalotas buvo mokykloje, dėl to fizinis smurtas sukėlė didelį stresÄ , nevienkartinius iÅ¡gyvenimus. Sužalojimas ieÅ¡kovui sukėlė ne vien fizinį skausmÄ , bet ir nesaugumo jausmÄ bei nepasitikėjimo savimi jausmÄ , jis buvo priverstas keisti mokyklÄ , nes jį sužalojęs E. Ž. liko mokytis toje pačioje klasėje, o mokykla nesiėmė jokių priemonių, kad panaÅ¡ių įvykių bÅ«tų iÅ¡vengta ateityje. Teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priteisė kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ atitinkantį ir arčiau žemutinės ribos esantį neturtinės žalos dydį, todėl jį mažinti nėra pagrindo. Teismas rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų nepažeidė ir pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ieÅ¡kovo sužalojimo faktas buvo patvirtintas objektyviais įrodymais ir abejonių nekėlė. Juridiniu ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas CK 6.275 straipsnio 2 dalis, jokie reikalavimai E. Ž. tėvams pareikÅ¡ti nebuvo, o teismas jokia forma ir apimtimi nenusprendė dėl E. Ž. ir/ar jo tėvų atsakomybės.

                    Â

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai, kuriais ieškovo atstovo apelianto A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduotų ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę patikrinimas ir įvertinimas, bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ pagal apeliantų apeliacinius skundus nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Å ioje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 dienÄ pertraukos tarp pamokų metu moksleivis

E. Ž. koja spyrė ieÅ¡kovui – L. V. į galvÄ ir dėl to ieÅ¡kovui buvo padarytas kÅ«no sužalojimas. Kadangi atsakovė VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ neužtikrino moksleivių (ieÅ¡kovo) saugumo bÅ«nant mokymo įstaigoje, o konkrečiai atsakovo darbuotoja – mokytoja L. S. dėl savo abejingumo nepastebėjo pasireiÅ¡kusio tarp moksleivių smurto, dėl ko ieÅ¡kovui buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė nesaugumo, nepasitikėjimo jausmÄ , nes buvo sužalotas draugų akivaizdoje, turėjo pakeisti mokyklÄ , taigi turėjo dvasinio ir psichologinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, ir dėl Å¡ios priežasties patyrė neturtinio pobÅ«džio žalÄ . Å iaulių miesto apylinkės teismas, konstatavęs, jog atsakovo darbuotoja, kurios žinioje buvo mokiniai E. Ž. ir L. V., nepastebėjo mokinio smurto ir neužtikrino ugdomų mokinių saugumo, taigi mokymo įstaiga neatliko savo prievolės ir dėl jos neatlikimo atsirado neigiami padariniai ieÅ¡kovui, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“ neturtinę žalÄ . – 5000 Lt, bei 363 Lt už teisinę pagalbÄ .

IeÅ¡kovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo praÅ¡omų priteisti 25000 Lt iki 5000 Lt, neteisingai įvertino faktines įvykio mokykloje, kurio metu ieÅ¡kovas patyrė smurtÄ , aplinkybes, nes rėmėsi netinkamais įrodymais, kuriais negalėjo remtis, o dalies įrodymų apskritai netyrė ir nevertino. Laikė, kad jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos dar daugiau sumažino priteistos neturtinės žalos dydį, nes jos atlygintos tik iÅ¡ dalies. Kartu apeliantas sprendė, kad apskritai atsakovas sutelkė savo dėmesį į didesnio pelno siekimÄ , bet ne į mokinių ugdymÄ , dirbo tam nepritaikytose patalpose, atsakovo darbuotojai vaikus palikdavo be priežiÅ«ros, todėl savo neveikimu sudarė palankias sÄ lygas jo nurodytiems padariniams kilti ir neturtinei žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija primena, kad pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtine žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kartu pažymėtina, kad minėtų neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo atvejų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti įrodytas bent vienas atvejis, kuris bÅ«tų pagrindu tokiai žalai priteisti. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad teismas kruopščiai aiÅ¡kinosi ir tyrė faktines įvykio aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovo, kaip ugdymo įstaigos misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumÄ , kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuÅ¡tų, kad bÅ«tų garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais nebuvo įvykdyta. Dėl Å¡ių priežasčių, teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktÄ ir patį smurtÄ , bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo. Å iuo atveju nėra svarbu, dėl kokių priežasčių buvo pakeista mokykla, tačiau akivaizdu, kad tai sÄ lygojo konfliktas ir smurtas mokykloje. Kartu teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai neįvertino ieÅ¡kovo patirto fizinio smurto ir jo padarinių – fizinio skausmo ir liekamųjų reiÅ¡kinių, bei tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas niekaip neįtakojo netinkamo atsakovo darbuotojų pareigų neatlikimo ir niekaip neprisidėjo prie to, kad atsakovas pamokas vedė nepritaikytose, mažose patalpose, kuriose sÄ lygos užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumÄ buvo nepakankamos.

V. Dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų

Â

Grįžtant prie apeliacinio skundo argumentų dėl priteistos žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismo vertinimo, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo atvejų, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas L. V. patyrė dėl atsakovo neveikimo neturtinę žalÄ . Kaip minėta, visos ieÅ¡kovo iÅ¡vardintos aplinkybės yra neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo ir jos atsiradimo priežastis. Jos sÄ lygotos Å¡iuo atveju atsakovo neveikimo. IeÅ¡kovas patyrė ir nesaugumo jausmÄ , ir fizinį smurtÄ , ir mokymosi proceso sutrukdymÄ ir emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, susijusius su mokyklos ir įprastos aplinkos keitimu, bei draugų reakcija. Todėl pagrįstai tenkino esminį ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . Kaip minėta, teismas nustatė Å¡ioje byloje atsakovo neveikimÄ , mokytojos padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , iÅ¡ dalies sÄ lygojusį padarinius ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bei pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kÄ iÅ¡ esmės ginčija apeliantai, teismas turi įvertinti kriterijus, kurie nulemia ne tik teisės atsiradimÄ , bet ir priteistinos žalos dydį. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės jos nustatymui faktines aplinkybes.      Â

Minėta, kad atsakovo, kaip ugdymo įstaigos misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumÄ , kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuÅ¡tų, kad bÅ«tų garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais - nebuvo įvykdyta. Dėl Å¡ių priežasčių teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktÄ ir patį smurtÄ , bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo.

Å ie kriterijai yra esminiai, sprendžiant neturtinės žalos dydį, priteistinÄ iÅ¡ atsakovo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime juos įvardijo ne visus, kartu be pakankamo pagrindo akcentuodamas paties ieÅ¡kovo veiksmus, anot teismo iÅ¡ dalies lėmusius įvykio pradžiÄ , tačiau, ir vadovaudamasis besiformuojančia praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ir intuityviai, pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, paremtu teismine praktika, sukauptomis teisinėmis žiniomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos  dydį 5000 Lt nustatė teisingai ir proporcingai.

Tokia teismo pozicija yra pagrįsta įvykio iÅ¡samia analize, iÅ¡ esmės pakankamai atskleistomis faktinėmis aplinkybėmis, ir Å¡ioje situacijoje yra teisinga ir teisėta. Kartu pažymėtina, kad remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertybiniai teisingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes bei jos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ .

Neturtinė žala iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra pinigų suma yra bendrieji nuostoliai, o jų dydį nustato teismas. Kadangi sprendžiant neturtinės žalos dydį objektyviai visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes jos tiksliai, aritmetiniais skaičiavimais ar kitomis priemonėmis apskaičiuoti pinigais neįmanoma, turi bÅ«ti vadovaujamasi nurodytais aukščiau kriterijais, turint galvoje ir tai, kad tokios žalos atlyginimas turi atlikti ir savotiÅ¡kos satisfakcijos funkcijÄ .

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi, todėl keisti priimtÄ pirmosios instancijos sprendimÄ , didinant ar mažinant priteistos piniginės kompensacijos dydį teisinio pagrindo nėra.

Â

VI. Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡sprendęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , netinkamai apskaičiavo ir nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendime neanalizavo ir neargumentavo ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo, nevertino, ar jos teisingos ir proporcingos bylos sudėtingumui ir darbo sÄ naudoms, tuo iÅ¡ principo pripažindamas jas esant pagrįstomis. Tačiau Å¡ias iÅ¡laidas sumažino proporcingai priteistos neturtinės žalos sumai, laikydamas, kad esminis reikalavimas Å¡ioje byloje yra žalos dydis. Byloje yra duomenys (b.l. 100), kad ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai, kurias sudaro 1815 Lt. Taigi apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė nurodytÄ 1815 Lt sumÄ . Tačiau pasikartojant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡ios sumos sumažinimo atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, neįvertino to fakto, kad Å¡ioje byloje patenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ buvo apginti teisėti ieÅ¡kovo interesai, pripažįstant, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Taigi laikytina, kad ieÅ¡kovo interesai buvo pažeisti, teismas jo teises apgynė, o ieÅ¡kovas tam turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas turėjo teisę ir į visiÅ¡kÄ jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patenkinimÄ . Kolegija nenustatė, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų buvę perteklinės ar aiÅ¡kiai per didelės ir neproporcingos, dėl to jas mažinti nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nepagrįstai jas sumažino, Å¡i teismo klaida iÅ¡taisytina, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Taip pat atsakovas privalo visiÅ¡kai sumokėti iÅ¡laidas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Å ios iÅ¡laidos be jau priteistų iÅ¡ atsakovo sumų sudaro papildomai 30,48 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ .

Kiti ieškovo atstovo (apelianto) apeliacinio skundo motyvai iš esmės kartojasi, yra teisiškai nereikšmingi priimamam procesiniam sprendimui, todėl kolegija atskirai jų neaptaria.

VII. Dėl atsakovo apeliacinio skundo

          Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu pakankamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs įrodymus pagrįstai nustatė, kad pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ buvo, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai. Å iuo atveju ir Å¡ioje byloje atsakovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo pareigų, susijusių su mokymo ir ugdymo įstaigos uždaviniais, tikslais ir įsipareigojimais, kurie reglamentuoti įvairiuose poįstatyminiuose aktuose: mokymo centro įstatuose, mokytojų pareiginiuose nuostatuose, mokinių elgesio taisyklėse ir kt. Kartu pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi įrodymų pakankamumo principu, todėl pagrįstai neskyrė byloje ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Å iuo atveju ir Å¡ioje byloje sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo esminis kriterijus, kuriuo vadovaujantis buvo nustatytas ieÅ¡kovo nematerialaus pobÅ«džio teisių pažeidimas ir neturtinės žalos padarymo dydis. Nustatant pažeidimÄ ir žalos dydį buvo atsižvelgta iÅ¡ esmės į socialinę ieÅ¡kovo gerovę, patirtus iÅ¡gyvenimus dėl pavartoto fizinio smurto mokymo ir ugdymo įstaigoje, t.y. įstaigoje, kurioje asmens, juo labiau nepilnamečio fizinis ir dvasinis saugumas yra savaime suprantamas ir preziumuojamas. Â

            Vertinant aplinkybę, nurodytÄ apeliaciniame skunde apie tai, kad teismas padarė procesinius pažeidimus, nes į bylÄ neįtraukė ieÅ¡kovÄ sužalojusio asmens tėvus, Å¡is skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. IeÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei – t. y. mokymo įstaigai, bet ne ieÅ¡kovÄ sužalojusiam asmeniui ar jo tėvams. Toks ieÅ¡kovo pasirinkimas yra teisingas ir atitinka įstatymo reikalavimus ir formuojamÄ teisminę praktikÄ . Kaip minėta, ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ patyrė iÅ¡ esmės dėl atsakovo neveikimo ir netinkamo susidariusioje situacijoje veikimo, taigi už žalÄ atsakinga atsakovė – VÅ¡Ä® „Šėltinio“ mokymo centras“. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas neturėjo Å¡ioje byloje remtis ir taikyti CK.6.275 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes minėtos norma numato ne mokymo ir auklėjimo įstaigų pareigÄ atlyginti žalÄ nepilnamečiui, bet nepilnamečio padarytos žalos atlyginimÄ trečiajam asmeniui.

              Kadangi atsakovas (apeliantas) savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija savo civilinės atsakomybės, tik argumentuodamas nesutikimÄ su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, o dėl jo teisėjų kolegija jau nurodė savo argumentus atsakydama į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jų nekartoja, tik dar kartÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, todėl yra teisingas ir proporcingas, įvertinant Å¡ioje nutartyje paminėtus kriterijus, taip pat atsakovo kaltės formÄ ir laipsnį, jo turtinę padėtį. Kartu pažymėtina, kad Å¡iuo atveju atsakovo turtinė ir finansinė padėtis nėra esminis ir nulemiantis kriterijus, nustatant atlygintos žalos dydį.

               Todėl esant šiems argumentams atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

               VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

              Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad apelianto – ieÅ¡kovo atstovo reikalavimas priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tÄ faktÄ , kad apelianto – ieÅ¡kovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, tokiu bÅ«du jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (už suteiktÄ teisinę pagalbÄ ) priteisiamos iÅ¡ atsakovo ½ dalimi. Bendra suma sudaro 4356 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ½ dalis, t. y. 2178,00 Lt.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

             Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

              Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

              Ieškinį patenkinti iš dalies.

              Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“,  j.a.k. 145852090,

buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai, ieškovui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) atstovaujamam

įstatyminio atstovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos, 1815 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, 0,45 Lt už dokumentų kopijų darymÄ .

   Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“,  j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Å iauliai, teismo iÅ¡laidas valstybei 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio ir 38,10 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 10 centų) už procesinių dokumentų įteikimÄ .

   Atsakovo - vieÅ¡osios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras apeliacinį skundÄ atmesti.

               Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“, j.a.k. 145852090,

buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai ieškovui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

atstovaujamam įstatyminio atstovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2178,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

              Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šėltinio“ mokymo centras“, j.a.k. 145852090, buveinė Ežero g. 6a, Šiauliai, 3,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                      Â

                        Vytautas Kursevičius

Teisėjai                                                                             Â

                        Danutė Burbulienė

                                                                                                  Â

              Birutė Simonaitienė

Nuorašas tikras

Teisėjas

Vytautas Kursevičius       Â