7f8fea21-e616-4252-be9f-4ea5bd2d2324 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-898/2020 Teisminio proceso Nr. 3-01-3-02234-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo J.

B. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko 2019 m. birželio 10 d. sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones negrÄ Å¾inimo J. B. paliktas nepakeistas. Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Ši nuobauda J. B. paskirta už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 14.01 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,77 promilių girtumas).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Å i nuobauda J. B. paskirta už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23.00 val., EiÅ¡iÅ¡kių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,74 promilių girtumas.

3. J. B. atstovas su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį komisariatÄ . Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas (toliau ir – Institucija) 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymo ir rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKÄ®) 24 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Nesutikdamas su Institucijos sprendimu pareiÅ¡kėjo atstovas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui bei prašė panaikinti Institucijos sprendimÄ ir įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti J. B. vairuotojo pažymėjimÄ , suteikiant teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų transporto priemones.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi skundÄ atmetė. Teismas nurodė, kad J. B. buvo du kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo atžvilgiu taikytinas SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje numatytas reguliavimas. Teismas pažymėjo, kad Institucija nepakeitė J. B. paskirtos nuobaudos į sunkesnę (2 metų teisės atėmimÄ Ä¯ 10 metų teisės atėmimÄ ), bet laikėsi SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos teisės vairuoti specialios grÄ Å¾inimo tvarkos ir pagrįstai negrÄ Å¾ino J.

B. teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatavo, kad teisės vairuoti transporto priemones nesugrÄ Å¾inimas yra ne administracinė nuobauda, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisinė pasekmė, todėl teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo apribojimas nelaikytinas antrÄ kartÄ skiriama administracine nuobauda. II. Apeliacinio skundo argumentai 5. J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: panaikinti Institucijos sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti J.

B. teisę vairuoti transporto priemones ir įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti J. B. vairuotojo pažymėjimÄ , suteikiant teisę vairuoti transporto priemones. 5.1. Skunde nurodo, kad teismas, palikdamas Institucijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ dėl pritaikytų SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatų pasirėmė padarytų pažeidimų pakartotinumu, tačiau pirmasis pažeidimas buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 5 d., o antras pažeidimas buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 9 d. Taigi tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija privalėjo į teisės pažeidimų pakartotinumÄ pažvelgti gerokai plačiau, pavyzdžiui, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 straipsnyje. 5.2.

PareiÅ¡kėjo vertinimu tik po 4 dienų padarytas toks pat pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam), kai asmuo dar nebuvo nubaustas už pirmÄ jį, neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip pakartotinis, o galėtų bÅ«ti vertinamas kaip tęstinis vienas pažeidimas, už kurį buvo paskirta viena nuobauda, kaip tai numatyta ATPK 33 straipsnyje. Ä®vertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimus, kuriais buvo paskirtos nuobaudos, laikytina, kad J. B. buvo paskirta bendra nuobauda – 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Taigi laikytina, kad J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutinai pritaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nuobaudos skyrimo bÅ«dÄ , taip įvertindamas abu padarytus pažeidimus kaip vienÄ tęstinę veikÄ .

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. 8 III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Skunde ginčijamas SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymas, kurios pagrindu Institucija priėmė sprendimÄ negrÄ Å¾inti J. B. teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis ir pateikia savo situacijos vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartyje pateiktais argumentais. Savo sprendimÄ apylinkės teismas grindė aiÅ¡kiais ir iÅ¡samiais motyvais ir tinkamai atsakė į visus pareiÅ¡kėjo atstovo skunde keliamus klausimus. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kartojama ta pati pareiÅ¡kėjo pozicija, į kuriÄ skundžiama nutartimi tinkamai atsakė apylinkės teismas.

8. Skunde teigiama, kad teismas ir Institucija netinkamai vertino J. B. padarytų pažeidimų pakartotinumÄ , kadangi antras pažeidimas buvo padarytas, kai asmuo dar nebuvo nubaustas už pirmÄ jį pažeidimÄ , todėl padaryti pažeidimai turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip pakartotiniai, o kaip vienas tęstinis administracinis pažeidimas. Su Å¡iais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. B. 2016 m. rugsėjo 5 d. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.77 prom.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu J. B. pripažintas kaltu pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 metams. Po pirmojo pažeidimo praėjus keturioms dienoms, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., J. B. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 prom. girtumas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu J. B. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda su teisės vairuoti atėmimu 1 metams.

Akivaizdu, kad antrÄ jį pažeidimÄ J. B. padarė dar nebÅ«damas administracine tvarka baustas už vairavimÄ esant neblaiviam pirmÄ jį kartÄ ir teisė vairuoti transporto priemones jam dar nebuvo atimta, vis dėlto, tai niekaip nekeičia fakto, jog J. B. transporto priemonę bÅ«damas neblaivus skirtingu metu vairavo du kartus, už kÄ jam dviem atskirais sprendimais buvo paskirtos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, jog tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija privalėjo į teisės pažeidimų pakartotinumÄ pažvelgti gerokai plačiau, kaip tai apibrėžta Å¡iuo metu galiojančiame ANK 40 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai paneigė pareiÅ¡kėjo atstovo pozicijÄ (kuri kartojasi ir apeliaciniame skunde), kad SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostata turi bÅ«ti taikoma, kai asmuo po įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jam pirmÄ kartÄ atimta teisė vairuoti transporto priemones, vėl padaro tokio paties pobÅ«džio teisės pažeidimÄ , už kurį atimama teisė vairuoti antrÄ kartÄ .

Pažymėtina, kad laikantis pareiÅ¡kėjo logikos, toks paminėto teisės akto nuostatos taikymas prieÅ¡tarautų protingumo principui ir teisinei logikai: t. y. tokiu atveju asmuo, padaręs pažeidimÄ (vairavęs bÅ«damas neblaivus) ir nebÅ«damas nubaustas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galėtų daryti neapibrėžtÄ skaičių tapačių pažeidimų iki sprendimo priėmimo dienos ir iÅ¡vengti SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo.

10. Skunde pabrėžiama, kad J. B. padaryti pažeidimai turėtų bÅ«ti vertinami, kaip vienas tęstinis pažeidimas ir tokiu atveju nebÅ«tų pagrindo taikyti SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is skundo argumentas nepagrįstas. Tęstinė veika – viena veika, kuriÄ sudaro keli tapatÅ«s veikos epizodai, nukreipti į vieningÄ objektÄ ir kurias apima vieninga pažeidėjo tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato.

Nagrinėjamu atveju padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o du atskiri pažeidimai. Nenustatyta, jog vairavimas bÅ«nant neblaiviam skirtingomis dienomis buvo vykdomas iÅ¡ anksto apgalvotai ar planingai. Todėl negalima teigti, jog padarytus pažeidimus sieja vieninga kaltė ir vieningas pažeidimų padarymo tikslas, kurių pagrindu jie galėtų bÅ«ti laikomi tęstiniais. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos. J. B. pažeisdamas kelių eismo taisykles, bÅ«damas neblaivus (esant skirtingam neblaivumo laipsniui), du kartus vairavo tÄ pačiÄ transporto priemonę skirtingu laiku (tarp įvykių praėjo 4 dienos).

Nesant tęstinės veikos, nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 33 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo (Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus), kadangi šis straipsnis taikomas, kai toje pačioje byloje asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų. Kadangi buvo padaryti du administraciniai pažeidimai ir priimti du teismo sprendimai, kurių pagrindu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, darytina išvada, kad Institucija pagrįstai vadovavosi SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje apibrėžtu teisiniu reguliavimu.

11. Skunde nepagrįstai interpretuojama ir klaidingai vertinama, kad 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimais buvo paskirta bendra nuobauda su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams, laikant, kad buvo pritaikytas ATPK 33 straipsnio 2 dalies reguliavimas. Minėtuose teismo sprendimuose nėra užsimenama apie J. B. paskirtų nuobaudų bendrinimÄ , taip pat nebuvo priimtas joks atskiras teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų subendrintos paskirtos nuobaudos. Taigi pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas ir laikymas, kad teismas jo pažeidimus įvertino kaip vienÄ tęstinę veikÄ , yra nepagrįstas.

12. Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė