2022-06-01 Nr. AB-14685-3-62-3-00550-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2626-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja A. D. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja teigė, kad ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), kilmės valstybė, kilmės šalis), nes pareiškėjai šiuo metu ten yra nesaugu, ji gali būti persekiojama. Kai pareiškėjai buvo šešeri metai, tėvas ją informavo, kad ji turės būti paaukota (duomenys neskelbtini) ir būti nekalta iki 25 metų. Ji buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini), ritualus ir visą kitą. Teigė, kad dešimties metų baigė pradinę mokyklą, tačiau tėvas neleido toliau mokytis ir liepė pačiai užsidirbti lėšų pragyvenimui, jei norėtų toliau tęsti mokslus.

Atostogų metu pareiškėja dirbo žemės ūkio darbus, kartu padėjo tėvui vykdyti (duomenys neskelbtini) ritualus, kuriuos vykdė prieš savo valią. 2018 m., pabaigus biologijos studijas (duomenys neskelbtini) universitete (studijos truko 5 metus) nedirbo ir toliau padėjo tėvui užsiimti (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn. savo kaime slapta išgirdo vyresniųjų bendruomenės narių pokalbį apie sprendimą pareiškėją ištekinti už vyro, kuriam 70 metų. Ji tam pasipriešino, galvojo net apie savižudybę. Tą dieną tėvas ją stipriai sumušė (tėvas naudojo karštą lygintuvą, su kuriuo išdegino galvą).

Dėl šių priežasčių ji anksti ryte pabėgo iš namų į (duomenys neskelbtini) miestelį, esantį toli nuo jos namų, kur ją priglaudė pagyvenusi moteris (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pas ją gyveno iki 2020 m. pabaigos – čia jai išgydė tėvo padarytą žaizdą galvoje. Vėliau jos globėja pasiūlė gali supažindinti su kita moterimi, kuri galėtų pareiškėją nuvežti į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kur galėtų dirbti namų tvarkytoja. Išvykimą finansavo globėja. Iš kaimyninės (duomenys neskelbtini) pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno turkmėnų šeimoje, kur jai teko patirti alkį, miegojimą ant žemės bei turkmėno vyro smurtą, tačiau negalėjo pabėgti, nes nemokėjo kalbos ir nieko nepažinojo.

Vėliau susipažino su juodaodžiu vaikinu (duomenys neskelbtini), kuris mokėjo anglų kalbą, ir papasakojo apie galimybę prašyti prieglobsčio už sienos esančioje valstybėje. Pareiškėja pridūrė, kad jos tėvas yra žinomas (duomenys neskelbtini), pas jį lankosi daug žmonių iš visų rajonų, todėl ją, grįžusią į kilmės šalį, vis tiek surastų. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

4. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, skunde teismui nurodė, kad atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus kriterijus dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėja visiškai pagrįstai bijo gresiančio smurto ir nemato galimybės apginti savo teisių, vadovaujantis galiojančiu kilmės šalyje teisiniu reguliavimu. Pareiškėjos persekiojimas yra grindžiamas priklausymu tam tikrai socialinei grupei.

5. Pareiškėjos teigimu, priimant sprendimą, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta individuali pareiškėjos situacija, susidariusi kilmės šalyje, nebuvo ištirta esama pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje veikiančių represinių organizacijų prievartos problematika, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjos individualios persekiojimo rizikos tikimybė.

6. Pareiškėja taip pat nesutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti į kilmės valstybę. Vien tai, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamento tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje ginkluoti konfliktai nevyksta. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. pabaigos gyveno tolimoje vietoje nuo savo kaimo, ir nepanašu, jog jos tėvas būtų kažkokiu būdų nustatęs jos buvimo vietą, tuo labiau jos ieškojęs. (duomenys neskelbtini) yra didelė valstybė, o pati pareiškėja yra pilnametė, savarankiška, turi įgijusi aukštąjį išsilavinimą universitete, kas suteiktų daugiau galimybių gauti darbą ir pradėti naują gyvenimą mieste.

10. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės detaliai išdėstyti Migracijos departamento sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos A. D. S. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikyta kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų. 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad negali grįžti į kilmės šalį, nes bus per prievartą ištekinta, o jei atsisakys, jai grės mirtis. Pareiškėja 2021 m. spalio 7 d. vykusios apklausos metu teigė, kad yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (šalies sostinė) miesto (duomenys neskelbtini) rajono prieigų.

Nurodė, kad priklauso(duomenys neskelbtini) etninei grupei ir yra kilusi iš poligaminės šeimos, kuri užsiima (duomenys neskelbtini) praktikomis. Motinos neturėjo ir gyveno su kitais giminaičiais bei tėvu. Iš kilmės šalies išvyko, nes jai gresia būti nužudytai tėvo, kuris jos ieško. Jai dar būnant šešerių metų tėvas informavo, kad ji turės būti paaukota(duomenys neskelbtini) ir turės būti nekalta iki 25 metų amžiaus. Dešimties metų baigė pradinę mokyklą, tačiau tėvas neleido toliau mokytis ir liepė pačiai užsidirbti pinigų, jei norėtų toliau tęsti mokslus.

Atostogų metu pareiškėja dirbo žemės ūkio darbus, kartu padėjo tėvui vykdyti (duomenys neskelbtini) ritualus, kuriuos vykdė prieš savo valią. 2018 m., pabaigus biologijos studijas (duomenys neskelbtini) universitete (studijos truko 5 metus) nedirbo ir toliau padėjo tėvui užsiimti (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn. savo kaime slapta išgirdo vyresniųjų bendruomenės narių pokalbį apie sprendimą pareiškėją ištekinti už vyro, kuriam 70 metų. Ji tam pasipriešino, galvojo net apie savižudybę. Tą dieną tėvas ją stipriai sumušė (tėvas naudojo karštą lygintuvą, su kuriuo išdegino galvą).

Dėl šių priežasčių ji anksti ryte pabėgo iš namų į (duomenys neskelbtini) miestelį, esantį toli nuo jos namų, kur ją priglaudė pagyvenusi moteris (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pas ją gyveno iki 2020 m. pabaigos – čia jai išgydė tėvo padarytą žaizdą galvoje. Vėliau jos globėja pasiūlė gali supažindinti su kita moterimi, kuri galėtų pareiškėją nuvežti į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kur galėtų dirbti namų tvarkytoja. Išvykimą finansavo globėja. Iš kaimyninės (duomenys neskelbtini) pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno turkmėnų šeimoje, kur jai teko patirti alkį, miegojimą ant žemės bei turkmėno vyro smurtą, tačiau negalėjo pabėgti, nes nemokėjo kalbos ir nieko nepažinojo.

Vėliau susipažino su juodaodžiu vaikinu (duomenys neskelbtini), kuris mokėjo anglų kalbą. Susibendravus artimiau, vaikinas papasakojo apie galimybę prašyti prieglobsčio už sienos esančioje valstybėje bei pasisiūlė padėti, padavė lapelį su užrašytu adresu ir davė 50 rublių, kad galėtų pateikti taksi vairuotojui, kuris nuveš į nurodytą vietą. Vieną rytą ji taip ir padarė: taksi vairuotojui atvežus ją prie sienos, ji kirto sieną bei pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad jos tėvas yra žinomas (duomenys neskelbtini), pas jį lankosi daug žmonių iš visų rajonų, todėl ją, grįžusią į kilmės šalį, vis tiek surastų.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, jos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjos pasakojimas nėra detalus. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jos galimą paiešką, persekiojimą ar grėsmę kilmės valstybėje.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos istorija apie santykius su tėvu, vertimą tekėti už vyresnio vyro nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo, ir pažymėjo, jog tariamas persekiotojas, t. y. pareiškėjos tėvas, nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė, ji nenurodė, ar bandė gauti šią apsaugą, kreipdamasi į vietinės teisėsaugos institucijas. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nuo tariamo persekiojimo pirmiausia nuvyko į (duomenys neskelbtini), paskui – į (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie 5 ar 6 mėn. Pareiškėja nenurodė, kodėl negalėjo pasilikti (duomenys neskelbtini), kitoje šalyje, nei gyvena tėvas. Be to, nenurodė ir grėsmių, kurios galimai kilo jai vir kodėl negalėjo prašyti prieglobsčio ten. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nemokėjo kalbos ir nežinojo, kur kreiptis, nepateisina nelegalaus sienos kirtimo, kadangi ir atvykusi į Lietuvos Respubliką pareiškėja nemoka nei lietuvių kalbos, nei žino legalius būdus, kur kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne dėl grėsmių, kilusių jos kilmės valstybėje.

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas surinko aktualią pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė skundžiamame sprendime. Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) religines bendruomenes ir bendrą moterų situaciją šalyje. Remiantis 2020 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) valstybės departamento ataskaita, iš 8,6 mln. gyventojų apie 35,6 proc. gyventojų praktikuoja tradicinę (duomenys neskelbtini) veiklą. Duomenų, kad šios grupės atstovai būtų persekiojami ar jiems būtų draudžiama užsiimti savo religine veikla, nenustatyta. Priešingai, pietinėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje gyvenantys (duomenys neskelbtini) tautybės nariai plačiai išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją, kuri glaudžiai susijusi su vietiniu islamu ir krikščionybe. Tas pats JAV valstybės departamentas pateikia kiek kitokį (duomenys neskelbtini) vertinimą, kai yra kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Smurtas šeimoje prieš moteris yra plačiai paplitęs. Paprastai policija nesikiša į piktnaudžiavimo situacijas, o daugelis moterų nežino apie oficialius teisinius mechanizmus, skirtus joms apsaugoti. Vyriausybė deda tam tikras pastangas, kovodama su prievarta ir smurtu šeimoje. Nors pagal įstatymą moterys ir vyrai yra lygūs, moterys patiria diskriminaciją dėl išsilavinimo, darbo užmokesčio, pensijų išmokų, paveldėjimo ir pilietybės perdavimo.

16. Įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, teismas nusprendė, kad pareiškėja, turėdama aukštojo mokslo diplomą, turėjo galimybę išvykti į kitą miestą, nei gyvena jos tėvas, susirasti darbą. Juolab kad ji pasakojo, jog iš tėvo namų pabėgo 2020 m. kovo mėn. ir kitame mieste gyveno iki 2021 m. vasario mėn. Duomenų, kad per tą laiką tėvas būtų jos ieškojęs, grasinęs, byloje nepateikta, to nenurodė ir pareiškėja. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas Įstatymo ar Konvencijos prasme.

17. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjai 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl nustatė, jog būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti, sutrumpindamas terminą iki 2 metų.

III. 18. Pareiškėja A. D. S. apeliaciniu skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

20. Pareiškėja remiasi Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalimis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika dėl prieglobsčio prašymo tyrimo ir įrodymų vertinimo kruopštumo ir teigia, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuotą praktiką, tiek Įstatyme bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

21. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o prievartą patyrusios moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Nors sprendime atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjos atžvilgiu neatliko. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo tai padaryti.

22. Migracijos departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus ir faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat surinkta informacija neleidžia vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje kyla grėsmė susidurti su nežmonišku elgesiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Pareiškėja A. D. S. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų būti išklausyta.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

27. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą pareiškėjai A. D. S. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Tačiau sprendė, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą laikotarpį, uždrausdamas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, bei įvesdamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl teismas sutrumpino terminus iki 2 metų, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes ir padėtį (duomenys neskelbtini) .

33. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

38. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjos apeliacinis skundas.

40. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, jog ji yra kilusi iš poligaminės šeimos, kuri užsiima (duomenys neskelbtini) praktikomis. Motinos neturėjo ir gyveno su kitais giminaičiais bei tėvu, kuris jai dar būnant šešerių metų, informavo, jog ji turės būti paaukota (duomenys neskelbtini) ir turės būti nekalta iki 25 metų amžiaus. Dešimties metų baigė pradinę mokyklą, tačiau tėvas neleido toliau mokytis ir liepė pačiai užsidirbti lėšų, jei norėtų toliau tęsti mokslus. 2020 m. kovo mėn. savo kaime slapta išgirdo vyresniųjų bendruomenės narių pokalbį apie sprendimą ją ištekinti už vyro, kuriam 70 metų, tačiau pareiškėja tam pasipriešino, dėl ko tėvas ją sumušė (su lygintuvu išdegino galvą).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus ją apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Redspublikoje.

Pareiškėja, turėdama pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jos prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, apklausos metu neįrodinėjo aplinkybės, kad po to, kai pabėgo iš tėvo namų kilmės valstybėje, ji būtų sulaukusi grasinimų ar persekiojimų, o grėsmę gyvybei iš esmės siejo su vėliau kilusiais sunkumais, kai apsigyveno Baltarusijoje (nemokėjo kalbos, negalėjo pabėgti nuo neva prieš ją smurtavusios turkmėnų šeimos).

Vien pareiškėjos paaiškinimai apie jos šeimą, kuri užsiima (duomenys neskelbtini) praktikomis, nepateikiant jokių konkrečių ir individualių argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti apie konkrečiai pareiškėjai kilmės valstybėje dėl minėtų aplinkybių kylančią grėsmę, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra pagrįsta. Kaip ir pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, iš 8,6 mln. (duomenys neskelbtini) s gyventojų apie 35,6 proc. gyventojų praktikuoja tradicinę (duomenys neskelbtini) veiklą.

Duomenų, kad šios grupės atstovai būtų persekiojami ar jiems būtų draudžiama užsiimti savo religine veikla, nenustatyta. Vertinant pareiškėjos, kaip moters padėtį (duomenys neskelbtini) , atsakovas nustatė, kad remiantis surinktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) kyla problemų dėl smurto prieš moteris, tačiau vis tik (duomenys neskelbtini) vyriausybė deda pastangas, kovodama su prievarta ir smurtu šeimoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis pareiškėjos individualių savybių kontekste, t. y., kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sostinėje įgijo aukštąjį išsilavinimą, savarankiškai dirbo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėja turėjo galimybę išvykti į kitą miestą, nei gyvena jos tėvas, susirasti darbą, t. y. būti savarankiška ir nepriklausoma nuo tėvo, kuris jai nekliudė mokytis, o jai pabėgus – nepersekiojo.

Be to, būtent tai pareiškėja ir padarė, kai 2020 m. pabėgo į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja būtų buvusi nesaugi, persekiojama, o priežastys, lėmusios pareiškėjos vykimą į (duomenys neskelbtini), vertintinos kaip ekonominės.

42. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjos savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų nesurinko ar neištyrė. Pareiškėja apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jos skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjos paaiškinimų, deklaruojamų siekių ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

43. Įvertinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami teisingai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Nors pareiškėja tvirtina, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra pakankama, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėja turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo.

45. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento sprendime nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpį sutrumpino, o aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpis turėtų būti dar sutrumpintas, teisėjų kolegija nenustatė.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė