7f8cb312-4f1f-4d34-a91c-cabd7c7809a3 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-374-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00127-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal nukentėjusiojo I. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A.

M. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas 2020 m. kovo 30 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog A. M. 2020 m. vasario 9 d. 14.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį nuslydo ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais į kalniukÄ atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 126, 127 ir 9 punktus, ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymÄ A. M. paskirta 11 Eur bauda. 2. 2020 m. kovo 30 d. Institucijos nutarimÄ A. M. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu A.

M. skundÄ patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. M. atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Teismas konstatavo, kad A. M. atliktuose veiksmuose nėra visų būtinų ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių, t. y. A. M. nepažeidė jai inkriminuotų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės, todėl jos atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra administracinio nusižengimo sudėties. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai 3.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ . 3.1. Skunde nurodoma, jog A. M. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių: ji turėjo iÅ¡ anksto įvertinti tai, kad „Audi“ automobilio vairuotojas, judėdamas įkalne slidžiu ir siauru miÅ¡ko keliuku, neturės pakankamai manevravimo galimybės į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, todėl A.

M. su šia kliūtimi gali būti sunku ar net neįmanoma saugiai prasilenkti, tačiau to neįvertinusi A. M. rizikingai judėjo nuokalne kelio viduriu „Audi“ automobilio link ir, „Audi“ vairuotojui nustačius, kad saugiai prasilenkti su BMW automobiliu nepavyks, nes BMW automobilis pradėjo nevaldomai slysti „Audi“ automobilio link, siekiant išvengti susidūrimo, buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, t. y. siekiama užvažiuoti ant kalniuko dešiniame kelio kelkraštyje, o suskersavus „Audi“ automobilio galinei ašiai, ji liko važiuojamosios dalies pusėje netoli vizualaus kelio vidurio, o BMW vairuotoja kliudė „Audi“ automobilį. 3.2.

Pažymima, kad liudytoja I. Č. teismo posėdyje nurodė, jog A. M. įkalnės virÅ¡uje, pamačiusi „Audi“ automobilį, įjungė laisvÄ pavarÄ ir stabdydama leidosi nuokalne, kas nagrinėjamu atveju nesuderinama su Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128 ir 139 punktų reikalavimais, tačiau teismas, priimdamas nutarimÄ , į Å¡ias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Taip pat pabrėžiama, jog A. M., judėdama slidžiu keliu, nuokalne, priekyje matydama link jos judančiÄ kliÅ«tį, neatsižvelgė į vietovės reljefÄ , keliÄ ir meteorologines sÄ lygas, nesustabdžiusi savo vairuoto automobilio iki iÅ¡ anksto numatomos judančios kliÅ«ties, toliau rizikingai važiavo nuokalne ties kelio viduriu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į „Audi“ automobilį, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sudarė kliÅ«tį „Audi“ vairuotojui, todėl netinkamai vykdė KET 9, 126, 127, 128 ir 139 punktuose nustatytas pareigas. 3.3.

Skunde nurodoma, jog teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, jog automobilių susidÅ«rimas įvyko važiuojamosios kelio dalies zonoje ? deÅ¡inėje kelio pusėje. Apelianto manymu, iÅ¡ byloje esančių įrodymų, atsižvelgiant į neginčijamÄ aplinkybę, kad abu automobiliai pasitraukė iÅ¡ susidÅ«rimo vietos, negalima tiksliai nustatyti, ar nuotraukose matomi objektai ir kituose byloje esančiuose įrodymuose esantys objektai yra stiklo Å¡ukės ar kiti į jas panaÅ¡Å«s objektai ir ar jos priklauso bÅ«tent I.

S. ar A. M. automobiliams, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad automobilių Å¡ukės, esančios deÅ¡inėje kelio dalyje arčiau kelkraščio, paneigia „Audi“ vairuotojo ir su juo važiavusios liudytojos paaiÅ¡kinimus, kad BMW vairuotoja važiavo nuo kalno kelio viduriu. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ esamų byloje įrodymų negalima spręsti apie įvykio metu buvusį tikslų abiejų automobilių iÅ¡sidėstymÄ kelyje, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra prieÅ¡taringas. 3.4.

Nutarime aiÅ¡kinant KET 139 punktÄ pabrėžiama, kad jo taikymui turi bÅ«ti esminė sÄ lyga ? paÅ¡alinė kliÅ«tis. Apelianto teigimu, toks aiÅ¡kinimas nėra pagrįstas ir yra per siauras, nes Å¡iuo atveju BMW automobiliui kliÅ«tis buvo „Audi“ automobilis, todėl iÅ¡ tolo pamačiusi ir suprasdama, kad kelias yra apledėjęs ir siauras, kad ji važiuoja nuokalne ir dėl to automobilio manevravimas ir savalaikis sustabdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar net neįmanomas, BMW vairuotoja turėjo vadovautis KET 139, 9, 126, 127 128 punktais.

Skunde pabrėžiama, kad nors KET 127, 128 punktai 2020 m. kovo 30 d. nutarime A. M. nebuvo inkriminuojami, teismas, nustatęs Å¡ių punktų sudėtį, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisę panaikinti nutarimÄ ir paskirti administracinę nuobaudÄ remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ ir/arba pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ ir paskirti nuobaudÄ , atitinkančiÄ administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ . 3.5. Vertinant A.

M. veikÄ KET 139 punkto kontekste, taip pat pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad kelias bÅ«tų pažymėtas kelio ženklu „nuokalnė“, kas patvirtina apie nutarimo iÅ¡vados nepagrįstumÄ , kad A. M. veiksmuose nėra KET 139 punkto sudėties, nors pareigÄ iÅ¡reikalauti trÅ«kstamus įrodymus, kad bÅ«tų priimtas pagrįstas nutarimas, nustato ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl teismas turėjo teisę panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ dėl papildomų aplinkybių tyrimo, bet ne pripažinti, kad A.

M. veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos. 3.6. Pažymima, jog priėmus nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo I. S. tėvui – „Audi“ automobilio savininkui V. S. draudimo bendrovė AB „L.“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nutarimas gali sukelti teisines pasekmes ir į bylÄ neįtrauktam asmeniui, kurio teisės ir pareigos gali bÅ«ti pažeistos. Be to, į bylÄ nebuvo įtraukta ir „Audi“ automobilį privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi draudimo bendrovė „E“.

Neįtraukus į procesÄ draudimo bendrovių, gali bÅ«ti pažeistos Å¡ių juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai, todėl Å¡ios aplinkybės ateityje gali bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas palaiko I. S. apeliacinį skundÄ ir nurodo, kad ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų nutarimÄ nepakeistÄ . 5.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad I. S. netinkamai pasirinko greitį, dėl ko jo automobilis pakeitė važiavimo kryptį, nuslydo ir trenkėsi į BMW automobilį. Nurodoma, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tačiau Å¡iuo atveju I. S. nesilaikė Å¡ios taisyklės. 5.2.

Taip pat nurodoma, jog I. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ posÅ«kio, o posÅ«kyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai, riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliÅ«ties, ir kad transporto priemonė neiÅ¡važiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . 5.3. Atsiliepime konstatuojama, jog teismas tinkamai vizualizavo kelių eismo įvykio vietÄ , apibendrino gautus paaiÅ¡kinimus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡Å«kių koncentracijos vieta ir yra susidÅ«rimo vieta, kas akivaizdžiai parodo, jog „Audi“ vairuotojas važiavo tiek per dideliu greičiu, tiek toliau nuo deÅ¡inės pusės, dėl ko nesuvaldė savo transporto priemonės. III.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija administracinio nusižengimo teisenos nutraukimÄ A.

M. atžvilgiu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiÄ duomenų visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. M. atliktuose veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl pagrįstai panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimÄ .

8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. Nagrinėjamu atveju A. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020 m. vasario 9 d., 14.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį nuslydo ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais į kalniukÄ atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126, 127 punktus, ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

9. Å iame kontekste pažymėtina, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties 10. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

11. Aptartų nuostatų kontekste konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo panaikinti Institucijos nutarimÄ ir paskirti administracinę nuobaudÄ remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ arba pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ ir paskirti nuobaudÄ , atitinkančiÄ administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ . Pabrėžtina, jog skunde nurodomos aplinkybės yra siejamos ne su administracinio nusižengimo kvalifikavimo pakeitimu, o prieÅ¡ingai, remiantis skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis siekiama inkriminuoti iÅ¡ esmės naujas faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. plečiamos kaltinimo ribos – nurodomi papildomi KET nuostatų pažeidimai, nenustatyti administracinio nusižengimo protokole, kas nagrinėjamu aplinkybių kontekste reiÅ¡kia kaltinimo ribų plėtimÄ , nepagrįstai inkriminuojant naujas faktines aplinkybes, pasireiÅ¡kiančias skunde nurodytais KET nuostatų pažeidimais.

Tokiu atveju, teismas neturi jokio teisinio pagrindo plėsti suformuluoto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, apelianto skundo argumentų dėl A. M. neinkriminuotų KET punktų pažeidimo nevertina ir dėl jų nepasisako. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti KET pažeidimai, inkriminuoti A. M. (past. – KET 9, 126, 127 punktai), buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo, motyvuotai pagrindžiant išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo jos veiksmuose.

12. Pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pabrėžtina ir tai, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jeigu byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

13. Ä®vertinus byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuotina, jog A. M. pozicija dėl kilusio eismo įvykio viso proceso metu iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡ka ir nuosekli, jos pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, nurodytas tiek pirminiuose paaiÅ¡kinimuose, tiek skunde dėl Institucijos nutarimo. A. M. parodė, jog su automobiliu BMW važiavo slidžiu keliuku nuo nuokalnės, iÅ¡važiavusi iÅ¡ posÅ«kio pamatė atvažiuojantį „Audi“ markės automobilį, kuris važiavo judėdamas kalno link. Ji pradėjo stabdyti savo automobilį, tuo pačiu „Audi“ markės automobilis pradėjo stabdyti ir bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ keliuko į deÅ¡inę pusę, bet „Audi“ markės automobilis nuslydo nuo kalno ir atsitrenkė į jos vairuojamÄ BMW. Jeigu automobilis „Audi“ nebÅ«tų atsidÅ«ręs skersai kelio, tuomet abu automobiliai bÅ«tų galėję pravažiuoti ir iÅ¡vengtų eismo įvykio.

14. Šiuos A. M. parodymus patvirtina su ja kartu važiavusių keleivių L. M. ir I. Č., kurios betarpiškai matė eismo įvykio aplinkybes, parodymai. Pastarosios parodė, jog A. M. nusuko dešiniau ir pradėjo stabdyti, pamatė, kad kita mašina irgi pradėjo stabdyti, ir užvažiavo ant kalniuko. A. M. nusuko į griovį, o vairuotojas, vengdamas susidūrimo, nuvažiavo į viršų ir tuo metu jo mašina įslydo į jų automobilį. Jei kitas vairuotojas nebūtų įvažiavęs į priekį ir „užskersavęs“ kelio, mašinos būtų prasilenkusios, nes toje vietoje yra platus kelias. Susidūrimas kelio atžvilgiu įvyko tada kai A. M. buvo nusileidusi nuo kalniuko, apie vidurį. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir jų 2020 m. vasario 9 d. paaiškinimuose.

15. Kita vertus, nukentėjusiojo I. S. parodymai viso proceso metu taip pat iÅ¡ esmės nekito. I. S. parodė, jog pamatė, kad iÅ¡ posÅ«kio iÅ¡važiavo BMW, jis ėmė stabdyti, laikytis daugiau deÅ¡inės, priekinis ir galinis ratai užvažiavo į kalniukÄ , bet merginos automobilis nepasitraukė, nors turėjo galimybę labiau pasitraukti į deÅ¡inę. Merginos automobilis važiavo labiau viduriu kelio. Buvo labai slidu, todėl jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 20 km/h. Å iuos parodymus patvirtina kartu su nukentėjusiuoju automobilyje važiavusios liudytojos K.

M. parodymai. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad pamatė atvažiuojantį merginos vairuojamÄ automobilį, kuri važiavo viduriu kelio, nuo virÅ¡aus leidosi, ir jie pamatė, kad su juo neprasilenks. Draugas pradėjo kilti į įkalnę, į kalnÄ praktiÅ¡kai, kad prasilenkti su tuo automobiliu. Draugo automobilio priekis užvažiavo į įkalnę, o galas nespėjo, ir mergina trenkėsi su savo automobilio priekiu į jų automobilio galines dureles, o antras smÅ«gis buvo į galinį sparnÄ . Kelias yra pakankamai siauras, o merginos automobilis važiavo pačiu viduriu.

Atrodė, kad jos važiuoja nestabdydamos ir tiesiai į juos. Jos draugas bandė važiuoti į įkalnę, kad išvengti susidūrimo, o ir nebuvo daugiau kur trauktis. Kelio atžvilgiu pati avarija – susidūrimas, įvyko per vidurį kelio.

16. Å iame kontekste pažymėtina, kad byloje esantys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato pareigÅ«nų parodymai analizuojamų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, todėl iÅ¡ esmės jokios įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju neturi (past. – R. S. tik surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal duotÄ aukÅ¡tesnio pareigÅ«no nurodymÄ ; R. P. parodė, jog jo vertinimu buvo pažeistas KET 139 punktas, tačiau pastarasis A. M. nebuvo inkriminuotas, be to, nors jam situacija buvo aiÅ¡ki, visgi nusprendė perduoti bylÄ tirti komisariato pareigÅ«nams).

17. Iš bylos duomenų – byloje esančių asmenų parodymų, taip pat matyti, kad kontakto metu įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymo padėtis buvo kitokia, nei ji yra užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo sudaryta po eismo įvykio, t. y. po eismo įvykio automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, policijos budėtojams leidus patraukti automobilius, kad neuždaryti eismo, nes kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti. Tokiu būdu eismo įvykio vietoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos, kuri buvo eismo įvykio metu.

18. Apygardos teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

19. Siekdamas nustatyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, be kita ko, paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus tarp proceso dalyvių parodymų, analizuodamas kilusio eismo įvykio mechanizmÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis „Audi“ vairuotojas, siekdamas prasilenkti su BMW automobiliu, pasirinko prasilenkimo momentu važiuoti ne tiesiai keliu, o atliko manevrÄ â€“ važiavo į žole apaugusį kalnÄ , tačiau, esant slidžiai kelio dangai, „Audi“ automobilio galinę ašį užnešė, „Audi“ automobiliui sustojant skersai važiuojamosios kelio dalyje.

Tuo metu kylant eismo įvykiui – BMW ir „Audi“ automobiliams susiduriant. Detalizuodamas galimÄ susidÅ«rimo vietÄ teismas pabrėžė, jog iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, kuriuose užfiksuotos automobilių Å¡ukės deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje (nuokalnės kryptimi) ir kelio deÅ¡inėje pusėje, ratų protektorių žymės, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilių susidÅ«rimo vieta yra Å¡ukių buvimo vieta. IÅ¡ esmės neginčijant to, jog eismo įvykio metu esančių Å¡ukių lokalizacija iÅ¡ esmės nurodo galimo susidÅ«rimo vietÄ , Å¡iame kontekste nėra objektyvių galimybių paneigti apeliacinio skundo argumento, jog nėra pagrindo teigti, kad nurodytos Å¡ukės, protektoriaus žymės priklauso bÅ«tent I.

S. ar A. M. automobiliams. Kita vertus, nurodyta aplinkybė ne tik nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad automobilių Å¡ukės paneigia „Audi“ vairuotojo ir su juo važiavusios liudytojos paaiÅ¡kinimus, bet ir iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog iÅ¡ esamų byloje įrodymų negalima spręsti apie įvykio metu buvusį tikslų abiejų automobilių iÅ¡sidėstymÄ kelyje.

20. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

21. Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio aplinkybes, jo mechanizmÄ iÅ¡analizavo tiek iÅ¡samiai, kiek tai padaryti leido administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, byloje esančius prieÅ¡taravimus siekė paÅ¡alinti byloje esančiomis nuotraukomis, nepaisant to pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl A. M. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog bÅ«tent A. M., vairuodama automobilį BMW, slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį sukėlė eismo įvykį – nuslydo ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais į kalniukÄ atvažiuojantį automobilį „Audi“.

22. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , nenuvertinant galimos „Audi“ vairuotojo įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. M. savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus. Å iuo aspektu pažymėtina, jog ANK nuostatos numato galimybę grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Å iuo atveju atsižvelgus į praėjusį laikotarpį nuo byloje nagrinėjamu įvykio aplinkybių, akivaizdu, kad papildomų procesinių veiksmų atlikimas yra netikslingas.

23. Skunde taip pat nurodoma, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ neįtraukus draudimo bendrovių, gali bÅ«ti pažeistos Å¡ių juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Å iame kontekste pabrėžtina, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų ratÄ reglamentuoja ANK 575 straipsnis. ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , atstovas ir prokuroras.

Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Å ie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimÄ administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus (ANK 575 straipsnio 2 dalis).

24. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo I. S. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurgita Kolyčienė