7f8b8044-a95b-4e44-9656-5218a75cb0ca · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2S-1270-258/2011                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka įkeisto daikto savininko S. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pakartotinį pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S kreipėsi į teismÄ ir prašė priimti nutartį areÅ¡tuoti hipotekos lakÅ¡tu ID 01120070004368 įkeistÄ A. Č. ir S. Ž. nuosavybės teise priklausantį 0,1645 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini); nustatyta tvarka įspėti įkeistų daiktų savininkus – A. Č. ir S. Ž. , jog negrÄ Å¾inus bankui 1 128 558,94 EUR, iÅ¡ jų 868 860,00 EUR negrÄ Å¾intos paskolos, 86 482,63 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 173 216,31 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių ir sumokėto 133 Lt žyminio mokesčio per vienÄ mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė areÅ¡tuoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : - 0,1645 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį A. Č. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž. (duomenys neskelbtini). IÅ¡aiÅ¡kinti daikto savininkams, kad areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ , jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktÄ arba mažinti jo vertę.

Ä®spėti skolininkę UAB „Travestus" (į/k 226221680), kad negrÄ Å¾inus skolos, t. y. 868 860,00 EUR grÄ Å¾intos paskolos, 86 482,63 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 173 216,31 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 1 128 58,94 EUR bei 135,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.Nurodė, kad nustatyta, jog skolininkei UAB „Travestus" (į/k 226221680) Vilniaus apygardos teismas 2010-09-20 įtartimi (civ. b.

Nr. B2-7341-104/2010) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Nutartis įsiteisėjusi. UAB „Travestus" bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Avere" (į/k 300936536). Kadangi įkeistas turtas nuosavybės teise priklauso A. Č. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž. (duomenys neskelbtini) minėta aplinkybė neužkerta kelio pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atlikus paieÅ¡kÄ hipotekos registre buvo nustatyta, kad to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos lakÅ¡tas Nr. 01120050016811 bei įkeitimo lakÅ¡tas Nr. 01220050016754, kuriais buvo įkeistas turtas nuosavybės teise priklausantis skolininkei UAB „Travestus").

IÅ¡ UAB „Travestus" nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 34 str.), todėl iÅ¡ jai priklausančio įkeisto turto neiÅ¡ieÅ¡koma. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė — 2005 08 11 Kredito sutartis Nr. K200508-0815 su visais galimais jos sÄ lygų pakeitimais bei pildymais, suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, nėra įvykdyta, todėl kreditorius praÅ¡o pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Sutinkamai su LR CPK 558 str. 1 d. jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodÄ hipotekos registre, negrÄ Å¾intos skolos dydį, skolininkÄ Ä¯keisto daikto savininkÄ ir jų adresus (buveines).

Hipotekos teisėjas priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir įregistruoja jÄ turto areÅ¡to aktų registre bei raÅ¡tu įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per ienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.SkolÄ sudaro: 868 860,00 EUR negrÄ Å¾intos paskolos, 86 482,63 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 173 16,31 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 1 128 558,94 EUR bei 135,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu įkeisto turto savininkas S. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-22 priimtÄ nutartį. Apeliantas nurodo, kad teisė kreiptis į hipotekos į skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra Kreditoriaus teisė atsirandanti iÅ¡ Savininkų ir Kreditoriaus įkeitimo (hipotekos) teisinių santykių. Tokia Kreditoriaus teisė (kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė) turėtų bÅ«ti įgyvendinama sÄ Å¾iningai bei ja neturėtų bÅ«ti piktnaudžiaujama, t.y. ji neturėtų bÅ«ti įgyvendinama taip, kad be teisėto pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės prigimčiai (LR CK 1.138 str. 2 ir 3 d.).

Apelianto manymu, Kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei piktnaudžiauja savo teisėmis. Pirma, užtikrinant Skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. K200508-0815 tinkamÄ vykdymÄ , Kreditoriui buvo įkeistas ne tik Savininkams priklausantis žemės sklypas, tačiau ir pastatas - gyvenamasis namas su prekybos patalpomis, kurio rekonstrukcijai Kreditorius ir suteikė kreditÄ Skolininkui. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, Å¡io pastato vidutinė rinkos vertė yra net 4 454 000 Lt, t.y. gerokai didesnė nei Kreditoriaus norima iÅ¡ieÅ¡koti suma (3 896 823,31 Lt).

Taigi, daro iÅ¡vadÄ , jog Skolininkas turi pakankamai turto, kuris yra įkeistas Kreditoriui, padengti Skolininko įsipareigojimams Kreditoriui. kreditoriui nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Skolininko jam įkeistÄ turtÄ , bÅ«tų pilnai patenkintas kreditoriaus reikalavimas ir iÅ¡ Savininkų turto nebereikėtų iÅ¡varžyti, nes hipoteka pasibaigtų LR 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindu - įvykdžius skolinį įsipareigojimÄ . Kreditorius pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Savininkų suteiktos svetimo daikto hipotekos (LR CK 4.181 str.), kai Kreditoriaus reikalavimas neabejotinai gali bÅ«ti patenkintas iÅ¡ Skolininko Kreditoriui įkeisto turto, piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Kreditoriui kaip profesionaliam nekilnojamojo turto rinkos finansavimo dalyviui yra puikiai žinoma, kad žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė nei aukščiau paminėto Kreditoriui įkeisto pastato vertė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė tesiekia 745 810 Lt. Kreditorius žinodamas, kad gali patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ jam įkeisto itin vertingo Skolininkui priklausančio pastato, reikalauja pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų įkeisto žemės sklypo, kurio vertė yra akivaizdžiai mažesnė ir nėra pakankama padengti Kreditoriaus reikalavimui (3 896 823,31 Lt), kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Kreditorius nėra sÄ Å¾iningas rinkos subjektas.LR CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Å ioje byloje matyti, kad Kreditorius visiÅ¡kai nesilaiko paminėtų principų ir bandydamas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ne iÅ¡ Skolininko turinčio pakankamai turto, bet iÅ¡ trečiųjų asmenų - Savininkų, kurių turto nepakanka Kreditoriaus reikalavimui patenkinti, pažeidžia protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti Kreditoriaus teises ir netenkinti jo praÅ¡ymo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Antra, Kreditorius savo veiksmais daro žalÄ tiek Savininkams, tiek Skolininkui.

Pažymėtina, kad ant žemės sklypo, kuris priklauso Savininkams nuosavybes teise ir į kurį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė Kreditorius, yra pastatytas, Skolininkui priklausantis ir taipogi Kreditoriui įkeistas, pastatas. Ant Savininkams priklausančio žemės sklypo yra įrengtos parkavimo vietos, kurios buvo nuomojamos kartu su parduodamais butais Skolininkui priklausančiame pastate. 2010-09-20 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė Skolininkui bankroto bylÄ , o Kreditorius Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ , kuris bus tenkinamas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.Taigi, Kreditoriui iÅ¡siieÅ¡kojus skolÄ iÅ¡ įkeisto žemės sklypo, t.y. pardavus jį per varžytynes ir pasikeitus žemės sklypo ir ant jo esančių parkavimo vietų savininkui, Skolininkas (o kartu ir Kreditorius) bei Savininkai, kurie yra Skolininko akcininkai bei yra asmeniÅ¡kai laidavę Kreditoriui, patirtų didžiulius nuostolius, nes Skolininkas negalėtų siÅ«lyti butų pirkėjams kartu iÅ¡sinuomoti ir parkavimo vietų, be to žemės sklypas bÅ«tų teisiÅ¡kai „atskirtas" nuo pastato, kas gerokai sumažintų Skolininko turto vertę bei likvidumÄ .

Tik Kreditoriui pirmiau iÅ¡siieÅ¡kojus skolÄ iÅ¡ įkeisto pastato, bÅ«tų užtikrinti Skolininko, Savininkų bei butų pirkėjų interesai, t.y. jiems nebÅ«tų padarytÄ didelė žala.LR CK 1.137 str. 3 d. draudžia piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti savo teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios darytų žalÄ kitiems asmenims ar prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai. Savininko manymu, Kreditorius bandydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto žemės sklypo anksčiau nei bus iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ ant jo stovinčio pastato, įgyvendina savo teises darydamas žalÄ Skolininkui ir Savininkams, nes tokiu bÅ«du yra mažinama pastato ir žemės sklypo vertė, todėl teismas privalėjo, atsisakyti tenkinti Kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Savininkų turto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).Hipoteka yra viena iÅ¡ labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedÅ«rų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimÄ .

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius).Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatavo, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008). Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. Ananjevas, bylos Nr. 3K-3-536/2009). Ä®statymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiÅ¡kintis ir spręsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008).Nutartimi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymÄ , tik konstatuoja, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , preziumuodamas, kad hipotekos lakÅ¡te esantys duomenys yra teisingi.

Taigi apeliantų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumu - praÅ¡omo areÅ¡tuoti turto vertė bei priežastys, sutrukdžiusios skolininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui (t.y. aplinkybės, dėl kurių Kreditavimo sutartis, sudaryta su Danske Bank A/S, yra netinkamai vykdoma), kurias atskiruosiuose skunduose akcentuoja apeliantai, Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai neaktualÅ«s. Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygas numatytos CPK 558 straipsnyje.

Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiÅ¡kimÄ pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos.

PrieÅ¡ingu atveju, t.y. nepateikus tokio praÅ¡ymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areÅ¡tÄ (CPK 558 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtÄ iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : - 0,1645 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį A. Č. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž. (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teistumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti. Pažymėtina, kad Å¡io pobÅ«džio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atliekÄ praÅ¡omÄ veiksmÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-536/2009).Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, Å¡is gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 4.174 str. 1 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2005 08 11 Kredito sutartis Nr. K200508-0815 su visais galimais jos sÄ lygų pakeitimais bei pildymais, suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, nebuvo vykdoma, t.y. iki 2010-04-15 nebuvo grÄ Å¾inta kredito dalis. Šiai prievolei užtikrinti 2008-04-30 ir 2008-05-19 hipotekos lakÅ¡tu Nr.01/1/2007/0004368 kreditoriui AB DnB NORD bankui buvo įkeisti A.

Č. bei S. Ž. nuosavybės teise priklausantis 0,1645 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3). Kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dienÄ (2011-02-07) dėl turto areÅ¡to, jų skola bankui sudarė 868 860,00 EUR negrÄ Å¾intos paskolos, 86 482,63 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 173 16,31 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 1 128 558,94 EUR (b.l.69). PrieÅ¡ingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui bÅ«tų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sÄ lygos bÅ«tų pakeistos ar Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sÄ lygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grÄ Å¾inimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir pradelstÄ reikalavimo teisę skolininkams, kurių pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tas Nr.01/1/2007/0004368 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymÄ pagal minėtÄ 2005 08 11 Kredito sutartis Nr. K200508-0815 su visais galimais jos sÄ lygų pakeitimais bei pildymais iki skolininkai įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ skolininko (įkeisto daikto savininkų) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kÄ numato Kreditavimo sutartis, tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad areÅ¡tavusi įkeistus daiktus hipotekos teisėja pranešė apeliantui S. Ž. , kad kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėjo skolininkÄ S. Ž. , kad, negrÄ Å¾inus skolos per įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams ir įkeistų daiktų savininkei įteikimo dienos, terminÄ (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l. 103; 107).

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtį – įspėjo skolininkÄ ir įkeistų daiktų savininkÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. PrieÅ¡ priimdama atitinkamÄ nutartį, hipotekos teisėja iÅ¡analizavo gautÄ pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos praÅ¡omai procedÅ«rai atlikti, t.y. areÅ¡tavo minėtÄ Ä¯keistÄ turtÄ tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas (nekilnojamojo turto areÅ¡tas) turėtų bÅ«ti nukreipiamas į kitÄ , žymiai didesnės vertės turtÄ , todėl tokiu bÅ«du yra pažeidžiami protingumo, sÄ Å¾iningumo principai bei Kreditorius savo veiksmais daro žalÄ tiek Savininkams, tiek Skolininkui. Å ie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.Tuo pačiu kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises.

Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡ki reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtį, prieÅ¡ priimdamas atitinkamÄ nutartį, iÅ¡analizavo gautÄ pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos praÅ¡omai procedÅ«rai atlikti, t.y. areÅ¡tavo minėtÄ Ä¯keistÄ turtÄ tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iÅ¡ apelianto S. Ž. 11,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegijan u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) 11 (vienuolika) litų ir 20 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Teisėjai              (paraÅ¡as)                                                 Petras Jaržemskis                                                                                                                                   (paraÅ¡as)                                                 Rita Kisielienė                                                                           (paraÅ¡as)                                              Danutė Kutrienė  Â