7f8690c1-e7a5-4ac5-8b2f-c73726fa886a · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1030-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03540-2014-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 11.10; 15.3.2; 44.2.4.2; 99.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Be group“ atstovės advokatės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2030-638/2014 pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Be group“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014-02-14 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki dienos, kai ieÅ¡kovas įsidarbino kitoje įmonėje (2014-11-04), priteisti delspinigius už pavėluotÄ atsiskaitymÄ (t. 1, b. l. 3–6), papildomu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 2, b. l. 21–22).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015-01-02 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Be group“ vadybininko pareigų direktoriaus 2014-02-14 įsakymais, į darbÄ negrÄ Å¾ino, laikė, kad darbo sutartis tarp E. L. ir UAB „Be group“ yra nutraukta Å¡iuo teismo spendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 2452,76 Eur (čia ir toliau sumos nurodomos priskaitytos, jeigu nenurodoma kitaip), darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo kitos dienos po atleidimo iÅ¡ darbo (2014-02-15) iki 2014 m. lapkričio 4 d.

– 10 804 Eur, o nuo 2014-11-05 iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – po 13,85 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas – 1069,95 Eur, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 500 Eur (iÅ¡mokėtina suma) ir 1296,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 461,42 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo – 1226,38 eurų (priskaityta suma) nurodė vykdyti skubiai.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo vadybininku nuo 2012-10-09 (darbo sutartis sudaryta 2012-09-19) (t. 1, b. l. 22).

Ieškovas buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis (t. 1, b. l. 52), su vadybininko įgaliojimų instrukcija supažindintas nebuvo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2014-02-14, atleidimas įformintas dviem atsakovo direktoriaus įsakymais: 2014-02-14 įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimų (t. 1, b. l.

28) ir 2014-02-14 įsakymu Nr. P-2014-02-01 „Dėl E. L. atleidimo iÅ¡ darbo“ (t. 1, b. l. 29).Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darboViename iÅ¡ atsakovės direktoriaus įsakymų nurodyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovui paskirta remiantis 2014 m. vasario 10,12 ir 14 d. aktais.2014-02-10 akte „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ nurodyta, kad 2014-02-10 ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ iki 13 val. ir apie tai direktoriaus neinformavo; piktybiÅ¡kai nevykdė nevienkartinio direktoriaus nurodymo suorganizuoti susitikimÄ su klientu, neinformavo savo tiesioginio vadovo direktoriaus nė vienu iÅ¡ aukščiau nurodytų atveju (t. 1, b. l.24).

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad asmuo, panaÅ¡us į ieÅ¡kovÄ , atvyko į filmuojamÄ teritorijÄ 12.33 val. ir iÅ¡vyko 12.55 val., darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame pažymėta, kad ieÅ¡kovas 2014-02-10 dirbo 4 valandas (t. 1, b. l. 84), atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimus apie pažymėtas ieÅ¡kovo darbo valandas bei 2014-02-10 akto suraÅ¡ymo ir ieÅ¡kovo supažindinimo su juo aplinkybes, liudytojų E. K. ir T. B. parodymais, sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas žodžiu neinformavo atsakovės direktoriaus, kur jis buvo 2014-02-10, neįrodė, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ 2014-02-10, pasireiÅ¡kusį neatvykimu į darbÄ iki 13 val.Teismo vertinimu, nėra pagrįstas 2014-02-10 akto dėl darbo drausmės pažeidimo teiginys, kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdė nevienkartinio direktoriaus nurodymo suorganizuoti susitikimÄ su klientu (2014-02-07 susirinkime ieÅ¡kovui buvo nurodyta suorganizuoti direktoriaus ir kliento – įmonės „Norac“ atstovo (-ų) susitikimÄ 2014-02-10), nes atsakovė neįrodė, kad nurodymas organizuoti susitikimÄ buvo nevienkartinis ir kad tas nurodymas nebuvo vykdomas piktybiÅ¡kai, nes po vasario 7 dienÄ (penktadienį) duoto nurodymo organizuoti susitikimÄ su kitoje įmonėje, kitame mieste dirbančiais asmenimis, nepavaldžiais darbdaviui, yra normalu, kad pirmadienį tie asmenys gali bÅ«ti užimti ir ieÅ¡kovas negali organizuoti susitikimo bÅ«tent pirmadienį ne dėl savo kaltės. Todėl teismas sprendė, kad 2014-02-10 ieÅ¡kovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, pasireiÅ¡kusio piktybiÅ¡ku nevykdymu nevienkartinio direktoriaus nurodymo.

Pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas susitikimo nesuorganizavo, nes tarp šalių nėra ginčo, kad 2014-02-13 ieškovas kartu su direktoriumi buvo nuvykę į Panevėžį ir susitiko su įmonės „Norac“ atstovais. 2014-02-12 akte „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ nurodyta, kad ieškovas pasitraukė iš darbo vietos ilgesniam laikui nei numatytoji pietų pertrauka nieko neinformavęs ir tuo pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. ir vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7 p. (t. 1, b. l. 25).

Teismas, įvertinęs atsakovo atvykimo į darbÄ ir iÅ¡vykimo iÅ¡ darbo epizodus vaizdo įraÅ¡e, žiniaraščio duomenis, liudytojos E. K. parodymus, sprendė, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad vasario 12 dienÄ ieÅ¡kovas pasitraukė iÅ¡ darbo vietos ilgesniam laikui nei numatytoji pietų pertrauka (kÄ reiÅ¡kia „ilgesniam laikui negu numatytoji pietų pertrauka“, atsakovės atstovai paaiÅ¡kinti negalėjo).Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis buvo važinėti pas klientus, todėl smulkmeniÅ¡kas fiksavimas, kada vadybininku dirbantis darbuotojas atvyksta ir iÅ¡vyksta iÅ¡ įmonės biuro, dar neįrodo, kad toks darbuotojas, nebÅ«damas fiziÅ¡kai įmonės biure, neatlieka jokių darbo funkcijų darbdavio naudai, be to, nenustačiusi jokios kontrolės sistemos vadybininkų darbui kontroliuoti, atsakovė sudarė tokias sÄ lygas, kad nėra įmanoma nustatyti, kaip darbuotojas naudojo darbo laikÄ .

Teismas sprendė, kad darbo drausmės pažeidimo fakto 2014-02-12 atsakovė neįrodė, taip pat neįrodė, kad suraÅ¡ytas 2014-02-12 aktas buvo įteiktas ieÅ¡kovui.2014-02-14 akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas pavėlavo atvykti į darbÄ 45 minutes ir apie tai neinformavo direktoriaus (t. 1, b. l. 26). IeÅ¡kovui pateikus UAB „Lankstonas“ pažymÄ , kad 2014-02-14 nuo 8 val. iki 8.30 val. lankėsi UAB „Lankstonas“, o atsakovei nepateikus duomenų, kad ieÅ¡kovas negalėjo lankytis UAB „Lankstonas“, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovÄ padarius darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. pavėlavimÄ atvykti į darbÄ 45 minutes.

Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė darbo drausmės pažeidimo tyrimo ir nuobaudos paskyrimo tvarkÄ â€“ tinkamai nepareikalavo, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl pažeidimų, kuriais kaltinamas. Atsakovės atstovai neginčijo, kad ieÅ¡kovas buvo premijuojamas kiekvienÄ mėnesį.Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė paties Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo fakto, ar tai bÅ«tų vienkartinis pažeidimas, ar keletas. Todėl spręstina, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai.

IeÅ¡kovas nepageidavo bÅ«ti grÄ Å¾intas į ankstesnį darbÄ , nes prarado pasitikėjimÄ darbdaviu, teismas laikė, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukiama Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.). IeÅ¡kovui priteisė iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (DK 140 str. 1 d. 2 p.) – 8468,88 Lt / 2452,76 Eur (priskaityta suma) (t. 1, b. l. 130), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – po 201,64 Lt / 58,40 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ (t. 1, b. l. 130) nuo 2014-02-15 iki 2014-11-04, kai ieÅ¡kovas įsidarbino kitoje įmonėje (185 darbo dienos x 58,40 Eur, iÅ¡ viso 10 804 Eur).

Kadangi atsakovės pateiktoje pažymoje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo yra neteisingai apskaičiuotas vienos darbo dienos vidutinis užmokestis, todėl ieÅ¡kovui buvo per mažai apskaičiuota piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas atleidžiant iÅ¡ darbo, todėl teismas priteisė skirtumÄ â€“ 60,23 Eur. Taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė nuo 2014-11-04 po 13,85 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo, piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2014-02-15 iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos (24,7 kalendorinės dienos atostogų) – 1009,72 Eur (skaičiuojama nuo 28 kalendorinių dienų atostogų per metus) (DK 170 str. 1 d. 9 p.).

Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį netenkino, nes neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su juo buvo atsiskaityta.Dėl neturtinės žalos atlyginimoNustatęs, kad 2014 m. vasario 10, 12, 14 dienų aktai dėl darbo drausmės pažeidimų buvo suraÅ¡yti nepagrįstai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus reikÅ¡mingų aplinkybių, ieÅ¡kovui už akių, apsunkinant galimybes ieÅ¡kovui susipažinti su aktais, darbdaviui nepraÅ¡ius iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimų ir akivaizdžiai parodžius, kad jokių pasiaiÅ¡kinimų gauti ir nagrinėti nenori, atsakovei netinkamai tvarkant dokumentacijÄ Ä¯monėje, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad paminėti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais, todėl ieÅ¡kovui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 90 proc., tai teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Teismo sprendimÄ apeliaciniu skundu skundžia atsakovė UAB „Be group“, kurios vardu apeliacinį skundÄ pasirašė atstovė advokatė V. K.. Apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015-01-02 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl argumentų:             Dėl teismo argumento, kad atsakovė pažeidė darbo drausmės pažeidimo tyrimo ir nuobaudos paskyrimo tvarkÄ â€“ tinkamai nepareikalavo, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl pažeidimų, kuriais kaltinamas.             Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vadovavosi tik ieÅ¡kovo teigimu, tačiau neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius atsakovės pozicijÄ , kuriÄ patvirtina 2014-02-10, 2014-02-12 bei 2014-02-14 aktai apie darbo drausmės pažeidimÄ , kuriuose darbuotojai E. K., G.

A. bei T. B. pažymi, kad ieÅ¡kovas su Å¡iais dokumentais buvo supažindintas, bet atsisakė pasiraÅ¡yti; 2014-02-14 pareikalavimas dėl E. L. darbo drausmės pažeidimų, 2014-02-14 įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimų, 2014-02-14 įsakymas dėl E. L. atleidimo iÅ¡ darbo, kur tie patys darbuotojai raÅ¡tu patvirtina, kad su Å¡iais dokumentais ieÅ¡kovas buvo supažindintas, bet atsisakė Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡yti, taip pat kad ieÅ¡kovas E. L. aiÅ¡kiai nurodė, jog pasiaiÅ¡kinimo nepateiks.             Dėl teismo argumento, kad atsakovė neįrodė Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimoFaktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdė / atsisakė vykdyti vadovo nurodymus dėl susitikimo suorganizavimo su klientu patvirtino visi teismo posėdžio metu liudiję liudytojai, įskaitant ir liudytojÄ T.

B., kuris bylos nagrinėjimo metu pas atsakovę nedirbo. Liudytojas T. B. 2014-05-07 teismo posėdžio metu, o Å . B. 2014-12-15 teismo posėdžio metu paliudijo faktines aplinkybes dėl 2014-02-13 atsakovės direktoriaus vykimo į susitikimÄ Panevėžyje, tačiau teismas jų nevertino, nenurodė, kodėl nevertino ir neatsižvelgė į liudytojų parodymus (LR CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Teismas iÅ¡ surinktų byloje duomenų negalėjo pagrįstai spręsti, jog ieÅ¡kovas darbdavio nurodytu laiku suorganizavo susitikimÄ su klientu „Norac“.

Nepateisinamas ieÅ¡kovo elgesys kvalifikuotinas kaip savavaliavimas, kuris pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.IeÅ¡kovas tiek 2014-04-22, tiek 2014-05-07 posėdžiuose neneigė ir pripažino, kad 2014-02-10 atvyko į biurÄ apie 13:00 val., kad 2014-02-12 nebuvo biure ilgesnį laikÄ , nei nustatyta pietų pertrauka, kad 2014-02-14 pavėlavo atvykti į biurÄ po pietų pertraukos, t. y. ieÅ¡kovas neginčijo ir patvirtino, kad biure iÅ¡ tiesų jo nebuvo atsakovės nurodytais laikotarpiais, todėl vadovaujantis LR CPK 182 str. 5 punktu atsakovė apskritai galėjo neįrodinėti aukščiau aptartų aplinkybių.

Akivaizdu, kad teismo padarytos iÅ¡vados apie tai, kad atsakovė neva neįrodė, kad ieÅ¡kovas atsakovės nurodytu laiku nebuvo biure, neatitinka teisės aktais nustatytų įrodinėjimo taisyklių. IeÅ¡kovas E. L. neįrodė nuolatinių savo vėlavimų ir neatvykimo į darbo vietÄ laiku priežasčių.IeÅ¡kovo 2012-09-19 darbo sutartyje Nr. 27 nustatyta, kad jo darbovietė, kitaip tariant darbo vieta, yra UAB „Be group“, T. Masiulio g. 18B, Kaune, darbo sutartyje nenumatyta, kad ieÅ¡kovo darbas buvo kilnojamojo pobÅ«džio ar pan., todėl neabejotinai jis turėjo bÅ«ti atliekamas biure.

Darbo tvarkos taisyklių 5.3 punktas nustatė, kad nustatoma 5 dienų darbo savaitė. Darbo dienos trukmė: 8 val., pradžia 8 val., pabaiga 17 val. 5.4 punktas nustatė, kad pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė 1 val., pradžia 12 val., pabaiga 13 val. Ieškovas 2014-05-07 teismo posėdyje pripažino ir patvirtino, kad savo išvykimo iš darbo vietos, esančios adresu: T. Masiulio g. 18B, Kaunas, su niekuo nederino ir nieko neinformuodavo, nors tiek bendrovės dokumentai, tiek visų liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad bendrovėje buvo nustatyta aiški tvarka darbuotojams norint pasitraukti iš darbo vietos.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė įvykdė visas įstatymo leidėjo numatytas procedÅ«ras prieÅ¡ skirdama drausminę nuobaudÄ (LR DK 240 str.), įvykdė įstatyme ir LAT praktikoje suformuluotÄ pareigÄ Ä¯rodyti, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta teisėtai ir pagrįstai.Dėl priteistos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, todėl nepagrįsta laikoma ir ta sprendimo dalis, kuria priteista ieÅ¡kovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Dėl priteisto vidutinio darbo laiko užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra 2014-02-15, iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas netinkamai įvertino Å¡ios kompensacijos dydžio atitiktį jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams.

Byla buvo sustabdyta nuo 2014 m. gegužės iki 2014 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai yra pagrindas mažinti priteisiamÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 201/2013). RaÅ¡ysenos ekspertizė, kuri atsakytų į klausimÄ , ar po vadybininko pareiginėmis instrukcijomis pasirašė ieÅ¡kovas, Å¡iuo atveju neturėjo bÅ«ti skirta, nes vadybininko įgaliojimo instrukcijų 1.7 bei 2.1 punktuose nurodytos ieÅ¡kovo bendro pobÅ«džio pareigos numatytos ir LR darbo kodekso 228 str.

Teismas motyvuodamas sprendimÄ ekspertizės aktu apskritai nesivadovavo. Todėl paskyrus ekspertizę, kurios rezultatas neturi jokios reikÅ¡mės civilinės bylos nagrinėjimui bei teisingam ginčo sprendimui, neabejotinai buvo pažeisti proceso koncentruotumo, operatyvumo bei ekonomiÅ¡kumo principai, o civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė be pagrindo. IeÅ¡kovas pas atsakovę dirbo tik vienus metus, tarp Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, o tai pagal kasacinio teismo praktikÄ taip pat yra pagrindas mažinti priteisiamÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Be to, tokios didelės sumos priteisimas ieškovui neabejotinai yra neproporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui, dėl ko atsakovė neabejotinai gali tapti nemokia, ir dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai.             Dėl priteistos piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014-02-15 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos.Atsakovės vertinimu, net ir sprendžiant, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, šios kompensacijos priteisimas ieškovui prieštarauja LR DK nuostatoms bei aiškiai suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Pagal LR DK 170 straipsnį ir kitus teisės aktus, priverstinės pravaikÅ¡tos laikas darbuotojui, negrÄ Å¾intam į pirmesnį darbÄ , nepriskirtas prie laikotarpių, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (LR DK 170 str. 1 d. 9 p.), už šį laikotarpį taikomas darbuotojo teisių gynimo bÅ«das, aptartas LR DK 300 straipsnio 4 dalyje. Todėl Å¡i teismo sprendimo dalis bet kuriuo atveju yra neteisėta, todėl naikintina.Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darbo bylose, kuriose reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo.Nagrinėjamu atveju nebuvo atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu galėjo bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

Net ir darant prielaidÄ , jog atsakovė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido neteisėtai, neteisėto atleidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto, jį reikia įrodyti, taip, kaip reikalinga įrodyti ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir tam tikrų ieÅ¡kovui kilusių neigiamų padarinių (LR CK 6.247 str.). IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, jis patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir dėl to pablogėjo jo sveikata, ar jam kitokiu bÅ«du buvo padaryta neturtinė žala.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti atmestas.IeÅ¡kovas E. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ , palikti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 300 Eur turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas pateikė duomenis iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės apie UAB „Be group“, kad įrodytų atsakovės turtinę padėtį.

Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . Teismo priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra byloje įrodytas tiek raÅ¡ytiniais įrodymais, tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos turtinė padėtis yra bloga. IeÅ¡kovas pateikia prie Å¡io atsiliepimo duomenis apie atsakovės metinę apyvartÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovė yra ekonomiÅ¡kai stipri bendrovė, kuriai 500 Eur yra labai nedidelė suma.

Tokios neturtinės žalos priteisimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ darbo bylose. VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalykÄ ar pagrindÄ , įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama.IeÅ¡kovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikta iÅ¡ vieÅ¡o duomenų portalo informacija apie atsakovės bendrovę nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus dėl aplinkybių, paminėtų CPK 314 straipsnio nuostatuose.

Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl dokumentų prijungimo netenkintinas.Dėl DK 240 str. pažeidimo.BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 14 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-2014-02-01 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 2 p.), yra nepagrįsta, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys, prieÅ¡ 2014 m. vasario 14 d.

įsakymu skirdamas drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu, nebuvimu darbe ir pavėlavimu į darbÄ , nepareikalavo darbuotojo pasiaiÅ¡kinti. Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo.

PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės direktorius patvirtino 2014-02-10, 2014-02-12, 2014-02-14 aktus dėl ieÅ¡kovo E. L. tariamai padarytų 2014 m. vasario 10 d., 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. vasario 14 d. darbo drausmės pažeidimų. Aktuose atsakovės komisija pažymėjo, kad ieÅ¡kovas su aktais buvo supažindintas, tačiau atsisakė aktus pasiraÅ¡yti ir aiÅ¡kintis. Atsakovė teigia, jog kiekvienÄ kartÄ tinkamai įvykdė DK 240 str. reikalavimus, nustatyta tvarka pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimo ir bÅ«dama įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimo neparaÅ¡ys, negavusi ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo dėl inkriminuojamo ieÅ¡kovui darbo drausmės pažeidimo, atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.

Tačiau su tuo sutikti negalima. RaÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovės darbuotojų paaiÅ¡kinimai, vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ir pasiÅ«lymo ieÅ¡kovui suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ dėl ieÅ¡kovo padarytų darbo drausmės pažeidimų atsakovė iÅ¡sprendė formaliai, per trumpÄ laikÄ , faktiÅ¡kai nesuteikusi ieÅ¡kovui protingo termino pasiaiÅ¡kinti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo atsakovės darbuotojų paaiÅ¡kinimu dėl atsakovės komisijos narių galimumo, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotu laiku nuo 12.33 val. iki 12.55 val., suraÅ¡yti 2014-02-10 aktÄ ir jį įteikti ieÅ¡kovui, kad Å¡is pasiaiÅ¡kintų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo.

Liudytoja E. K. paaiÅ¡kino teismui, kad iÅ¡ direktoriaus sužinojo, jog ieÅ¡kovas nebuvo darbe ir kad komisija nusprendė raÅ¡yti aktÄ peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä . Kai komisija rašė aktÄ , ieÅ¡kovo darbe nebuvo, jis atvyko vėliau. O liudytojas T. B. parodė, kad ieÅ¡kovas 2014-02-10 į darbÄ atvyko apie pietus, raÅ¡tas buvo įteiktas ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas raÅ¡to nepasirašė. Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 4 valandas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės liudytojų E. K. ir T.

B. paaiÅ¡kinimai dėl 2014-02-10 akto suraÅ¡ymo ir įteikimo laiko ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovo buvimo darbe yra nenuoseklÅ«s. Taip pat byloje liko nepaneigtas ieÅ¡kovo argumentas, jog 2014-02-10 iki pietų buvo iÅ¡vykęs atsakovės direktoriaus pavedimu suderinti susitikimÄ su UAB „Norac“ atstovu, kad atsakovės direktorius apie tai žinojo, ieÅ¡kovas teigia informavęs atsakovės direktorių telefonu apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ Panevėžį. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius G. T. nurodė, kad faktiÅ¡kai darbuotojai apie vykimÄ pas klientus jį informuodavo telefonu, tačiau tai nebuvo reglamentuota.

Direktorius teisme taip pat patvirtino, kad vadybininkams (tarp jų ir ieÅ¡kovui) buvo priskirti automobiliai, nes jų darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu: klientų paieÅ¡ka ir bendravimu su jau esamais klientais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykimas pas klientÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip Darbo tvarkos taisyklių 5.3, 5.3.4., 5.36 punktų pažeidimas. Taip pat tame pačiame akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas pažeidė Vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7. p., tačiau kaip nustatyta byloje, kad su Å¡ia Vadybininko įgaliojimų instrukcija ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, tai teigė ieÅ¡kovas ir patvirtino byloje atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė.

Todėl tikėtina, kad atsakovės direktorius, patvirtindamas komisijos suraÅ¡ytÄ 2014-02-10 aktÄ , buvo nesÄ Å¾iningas.Todėl atsakovės komisijos narių formalus nurodymas 2014-02-10 akte, kad ieÅ¡kovas nebuvo 2014-02-10 darbe iki 13 val., kad pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 5.3, 5.3.4., 5.36 punktus, Vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7. punktÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad komisijos akte yra užfiksuotos aplinkybės kvalifikuotinos kaip ieÅ¡kovo padaryti darbo drausmės pažeidimai.Taip pat 2014-02-10 akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas piktavaliÅ¡kai nevykdė nevienkartinio direktoriaus nurodymo suorganizuoti susitikimÄ su klientu ir taip pažeidė Vadybininko įgaliojimų instrukcijos 2.1. p. bei Darbo tvarkos taisyklių 7.8.7. p.,7.8.12. p. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta akte, 2014-02-10 ieÅ¡kovas susitarė dėl susitikimo su UAB „Norac“ atstovu Panevėžyje.

Susitikime 2014-02-13 dalyvavo atsakovės direktorius, ieÅ¡kovas ir UAB ‚Norac“ atstovas, todėl visgi labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas nepažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.8.7. ir 7.8.12. punktų, kad ieÅ¡kovas įvykdė atsakovės direktoriaus nurodymÄ ir atsakovės direktorius pasinaudojo ieÅ¡kovo darbo rezultatu.Pažymėtina ir tai, kad 2014-02-10 akte nurodyta, jog atsakovas buvo supažindintas su aktu, tačiau kaip nustatyta byloje, komisija 2014-02-10 akto ieÅ¡kovui neįteikė, komisija neprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu ir nesant jokio objektyvaus pagrindo tame pačiame akte patvirtino, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Todėl atsakovės komisijos konstatuoti faktai 2014-02-10 akte, teisėjų kolegijos vertinimu, yra klaidinantys ir neatitinka faktinių aplinkybių (CPK 185 str.). Bylos duomenimis, atsakovės direktoriaus sudaryta komisija surašė 2014-02-12 aktÄ â€žDėl darbo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas pasitraukė iÅ¡ darbo vietos ilgesniam laikui, nei numatytoji pietų pertrauka, nieko neinformavęs ir taip pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. ir vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7 p. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog suraÅ¡ytas 2014-02-12 aktas buvo įteiktas ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija pritaria Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, nes ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Liudytojos E. K. paaiÅ¡kinimu, 2014 m. vasario 12 d. aktas buvo įteiktas ieÅ¡kovui po pietų, tačiau ieÅ¡kovas numetė aktÄ ant stalo, tada liudytoja paėmė aktÄ ir iÅ¡sinešė, nes nematė reikalo palikti akto egzemplioriaus ieÅ¡kovui. Esant tokioms aplinkybėms, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014-02-12 aktas, skirtas ieÅ¡kovui, liko atsakovės komisijos nario žinioje, taigi nebuvo įteiktas ieÅ¡kovui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aktas turi bÅ«ti įteikiamas darbuotojui, todėl nėra logiÅ¡ka darbuotojui įteiktÄ aktÄ komisijos nariams paimti jį tuoj pat atgal, kadangi darbuotojas tokiu atveju netenka galimybės su aktu susipažinti, sužinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai nuspręsti, ar pasiaiÅ¡kinti ir kaip pasiaiÅ¡kinti dėl reiÅ¡kiamų pretenzijų.Atsakovės darbuotojai surašė 2014 m. vasario 14 d. aktÄ dėl ieÅ¡kovo pavėlavimo 45 minutes atvykti į darbÄ .

IeÅ¡kovas pavėlavimo faktÄ pripažino, tačiau nepripažino, jog padarė darbo drausmės pažeidimÄ , kadangi, jo paaiÅ¡kinimu, jis lankėsi UAB „Lankstomas“.Taip pat byloje pateiktas atsakovės 2014 m. vasario 14 d. pareikalavimas, suraÅ¡ytas atsakovės direktoriaus vardu, dėl įpareigojimo ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl tariamai paties ieÅ¡kovo padarytų 2014 m. vasario 10, 12 ir 14 dienomis darbo drausmės pažeidimų. Å iame akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su Å¡iuo dokumentu, bet atsisakė pasiraÅ¡yti ir aiÅ¡kiai nurodė, kad pasiaiÅ¡kinimo nepateiks.

TÄ pačiÄ dienÄ (2014-02-14) ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės suraÅ¡ytas 2014-02-14 pareikalavimas dėl E. L. darbo drausmės pažeidimų yra neinformatyvus, neatitinka tokio pobÅ«džio dokumento turinio, o terminas, per kurį atsakovė iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, patvirtina, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteiktas protingas terminas pasiaiÅ¡kinimui suraÅ¡yti. Atsakovės pareikalavime aiÅ¡kiai nenurodyta ir nesuformuluota, kaip to reikalauja suformuota kasacinio teismo praktika, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, darbuotojo padaryto pažeidimo padarymo laikas, vieta, darbuotojo kaltės įrodymai ir nenustatytas protingas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Palyginus 2014 m. vasario 14 d. atsakovės direktoriaus įsakymo, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , turinį su nurodyto pareikalavimo turiniu, laiko trukmę, per kuriÄ iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo pareikalavimo pateikimo ieÅ¡kovui, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė netinkamai prašė ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį.

Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo kaip darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindo Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Å iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ reglamentuoja DK 235 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka, o 2 dalyje nurodytas Å¡iurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).

DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei vidaus teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Tam teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

D. v. UAB „PutokÅ¡nis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2014-02-10 akte „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ nurodė, jog ieÅ¡kovas 2014-02-10 neatvyko į darbÄ iki 13 val. ir apie tai neinformavo direktoriaus; Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės 2014-02-10 akte užfiksuotas aplinkybės apie ieÅ¡kovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, dėl ieÅ¡kovo 2014-02-10 nebuvimo darbe sprendė, kad atsakovė darbo drausmės pažeidimo fakto neįrodė, ir Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisinga.

Pirmos instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, negu nurodyta atsakovės akte apie ieÅ¡kovo neatvykimÄ 2014-02-10 į darbÄ iki 13 val., vaizdo įraÅ¡uose, kuriuos apžiÅ«rėjo teismas, asmuo, panaÅ¡us į ieÅ¡kovÄ , 2014-02-10 12.33 val. atvyko į atsakovės filmuotÄ teritorijÄ , o iÅ¡vyko 12.55 val. Atvykę į teismo posėdį atsakovės atstovai teigė, jog ieÅ¡kovas atvyko ir iÅ¡vyko iÅ¡ darbo vaizdo įraÅ¡uose nurodytu laiku. Visgi atsakovės suraÅ¡ytame Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo pažymėta, kad ieÅ¡kovas 2014-02-10 dirbo 4 valandas, taigi prieÅ¡ingai, nei nurodė atsakovės atstovai.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad duomenys, įraÅ¡yti apie ieÅ¡kovo 2014-02-10 dirbtÄ laikÄ , nesutampa su paaiÅ¡kinimu apie ieÅ¡kovo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ darbo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. įpareigoja darbuotojus informuoti bendrovės vadovÄ dėl darbuotojo nebuvimo darbe darbo laiku. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės Darbo tvarkos taisyklės neįpareigoja darbuotojus teikti vadovui informacijÄ dėl darbuotojo iÅ¡vykimo atlikti darbo užduotį, taip pat tai, kad darbuotojai informacijÄ apie jų iÅ¡vykimÄ iÅ¡ bendrovės atsakovės vadovui galėjo pateikti žodžiu ir kad atsakovė neturėjo reglamentuotos tvarkos darbo laikui apskaityti (registruoti) tada, kai darbuotojai darbo reikalais iÅ¡vyksta iÅ¡ bendrovės. Teismas liudytojo T.

B. paaiÅ¡kinimu nustatė, kad atsakovės bendrovėje ieÅ¡kovas dirbdamas vadybininku per metus nuvažiuodavo darbo reikalais apie 25 000 kilometrų, kartais visÄ darbo dienÄ nebÅ«davo atsakovės bÅ«stinėje. Taip pat remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-02-10 ieÅ¡kovas žodžiu informavo atsakovės vadovÄ apie iÅ¡vykimÄ iÅ¡ bendrovės darbo reikalais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytų byloje įrodymų visuma nepaneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo, kad jis iÅ¡vykęs darbo reikalais 2014-02-10 galėjo apie tai informuoti atsakovės direktorių žodžiu ir kad nuo 8 val. ryto iki 12.30 val. buvo 2014-02-10 iÅ¡vykęs darbo reikalais direktoriaus nurodymu į Panevėžį, tad darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovas nepadarė.

Tai, kad ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino teismo posėdyje, jog kolegos žinojo apie ieÅ¡kovo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ darbo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent 2014-02-10 atsakovės vadovui buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į Panevėžį darbo reikalais. Todėl ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ 2014-02-10 negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, nes bylos duomenimis, ieÅ¡kovas iÅ¡vyko vykdyti atsakovės vadovo nurodymÄ suderinti susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu, o tai, kad atsakovė neįformino ieÅ¡kovo kelionės komandiruotės įsakymu, nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausė.Atsakovės 2014-02-10 akte „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ teigiama, kad ieÅ¡kovas pažeidė Vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7. p., tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su Å¡ia Vadybininko įgaliojimų instrukcija ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ pažeidęs Å¡ios instrukcijos nuostatas, taip pat yra teisinga.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo piktybiÅ¡kÄ nevykdymÄ atsakovės vadovo nurodymu, ir Å¡iai iÅ¡vadai pritaria.

PrieÅ¡ingai, nei nurodyta atsakovės 2014-02-10 akte, kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdė nevienkartinių direktoriaus nurodymų suorganizuoti susitikimÄ su klientu ir pažeidė pareiginių įgaliojimų instrukcijos 2.1 punktÄ , Darbo tvarkos taisyklių 7.8.7 ir 7.8.12 punktus, byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ piktybiÅ¡kai nevykdė bendrovės vadovo nurodymų. PrieÅ¡ingai, nei konstatuota 2014-02-10 akte, byloje nustatyta, kad 2014-02-07 bendrovės vadovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ susitikti su įmonės „Norac“ atstovu.

Apeliantės atstovė sprendžia, jog ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo faktÄ patvirtina tai, kad susitikimas su įmonės „Norac“ atstovu neįvyko bÅ«tent pirmadienį – 2014-02-10, tačiau su tuo sutikti negalima, nes byloje nenuginčyta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ėmėsi priemonių organizuoti susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu telefonu, o vėliau, 2014-02-10, važiavo į Panevėžį tuo pačiu tikslu ir tai, kad susitikimas su įmonės „Norac“ atstovu įvyko 2014-02-13.Negalima sutikti su apeliantės atstovės argumentu, kad ieÅ¡kovo veiksmai organizuojant susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu yra nelogiÅ¡ki, nes 2014-02-10 (pirmadienį) susitikimui tarp atsakovės ir įmonės „Norac“ atstovo neįvykus, ieÅ¡kovas 2014-02-10 nuvažiavo į Panevėžį organizuoti susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė susitikimo su įmonės „Norac“ atstovu atsisakė vien dėl to, kad įmonės „Norac“ atstovas bÅ«tent 2014-02-10 nesusitiko su atsakove. Atsakovės vadovo veiksmai po 2014-02-10 patvirtina, kad atsakovė ketinimo vėlesnę datÄ susitikti su įmonės „Norac“ atstovu neatsisakė. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas atsisakęs organizuoti susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu ir kartu su atsakovės vadovu 2014-02-13 nutaręs nuvažiuoti į Panevėžį į susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdė atsakovės vadovo užduoties dėl susitikimo organizavimo.

PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovės atstovė ir atsakovės nurodyti liudytojai T. B., Å . B. apie ieÅ¡kovo savivaliavimÄ , atsisakymÄ organizuoti (neorganizavimÄ ) susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu, apie tariamÄ ieÅ¡kovo atsisakymÄ organizuoti susitikimÄ , pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės labiau įtikina, kad ieÅ¡kovas aktyviai (2014-02-10, 2014-02-13) vykdė atsakovės vadovo nurodymÄ organizuoti susitikimÄ su įmonės „Norac“ atstovu ir pats jame dalyvauti. Taigi ieÅ¡kovas veikė atsakovės naudai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kų veiksmų nevykdant atsakovės vadovo nurodymų, taip pat yra teisinga (CPK 12, 178, 185 str.).Atsakovės direktoriaus sudaryta komisija 2014-02-12 surašė aktÄ â€žDėl darbo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas pasitraukė iÅ¡ darbo vietos ilgesniam laikui nei numatytoji pietų pertrauka nieko neinformavęs ir taip pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. ir Vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7 p. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas Å¡io darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes 2014-02-12 beveik visÄ darbo dienÄ dirbo ne darbo vietoje, bendravo su klientais.

Byloje nepaneigtas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad jis dažnai pietų pertraukos metu dirba, todėl bÅ«davo atvejų, kai pietų pertrauka persikeldavo vėlesniam laikui. Jokių pastabų dėl to iÅ¡ direktoriaus iki ginčo situacijos ieÅ¡kovas neturėjo. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, kad pas atsakovę nebuvo griežtos vadybininkų darbo laiko apskaitos sistemos: kelionės lapai nebuvo pildomi, nebuvo sukurta sistema, kuri leistų nustatyti, su kuo ir kada susitinka vadybininkai ir kokie yra tų susitikimų rezultatai, ir visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas pasitraukė iÅ¡ darbo vietos ilgesniam laikui nei pietų pertrauka.2014-02-14 atsakovės darbuotojų komisija surašė aktÄ , kad ieÅ¡kovas pavėlavo atvykti į darbÄ 45 minutes ir apie tai neinformavo direktoriaus.

Kaip nustatyta anksčiau, ieÅ¡kovas pripažino, jog į darbÄ pavėlavo dėl to, jog buvo susitikęs su klientu UAB „Lankstomas“, ieÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę įrodė pateikęs teismui UAB „Lankstonas“ pažymÄ , kad ieÅ¡kovas 2014-02-14 ryte buvo pas klientÄ ir dirbo. Taigi, ieÅ¡kovas jokio darbo drausmės pažeidimo 2014-02-14 nepadarė.Dėl piniginių iÅ¡mokų dydžio ir priteisimo pagrįstumoBylos duomenimis, atsakovės direktorius teigė, kad iki 2014-02-07 jokių pretenzijų ieÅ¡kovui neturėjo, jį ieÅ¡kovo darbas tenkino.

IeÅ¡kovas buvo atsakovės nuolat skatintas. Per 2013 metus ieÅ¡kovui buvo daugiausiai iÅ¡ visų atsakovo darbuotojų paskirta premijų už planų vykdymÄ . Nuo 2013 m. birželio iki 2013 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas buvo premijuojamas kiekvienÄ mėnesį. Taigi įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas buvo atsakovės bendrovėje vienas geriausių darbuotojų, o atleistas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva per 5 darbo dienas nepagrįstai suraÅ¡ius 3 aktus dėl neva padarytų darbo drausmės pažeidimų, tikėtina, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo nesusijęs su jo darbinėmis pareigomis, o buvo įtakotas kitų atsakovei UAB „BE GROUP“ žinomų priežasčių.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė be įstatyminio pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , yra teisinga. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovas be teisėto pagrindo atleistas iÅ¡ darbo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡eitinę dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ (2452,76 Eur). Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turi bÅ«ti mažinamas apeliantės nurodytais motyvais.

Kaip nustatyta byloje, atsakovės aktuose, kuriais buvo įrodinėjami ieÅ¡kovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, atsakovės komisijos buvo teigiama, kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai pažeidinėjo Vadybininko įgaliojimų instrukcijÄ . Bylos duomenimis, atsakovė nesutiko byloje nesivadovauti Vadybininko įgaliojimų instrukcija, nors pirmosios instancijos teismas, siekdamas operatyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lė atsakovei nesivadovauti minėta Vadybininko įgaliojimų instrukcija ir sutikti paÅ¡alinti Å¡ias aplinkybes iÅ¡ suraÅ¡ytų aktų.

IeÅ¡kovas teigė, kad su Vadybininko įgaliojimų instrukcijÄ nesusipažinęs, todėl negalėjo jos pažeisti, o ieÅ¡kovo paraÅ¡as, liudijantis, kad ieÅ¡kovas su instrukcija susipažino, yra suklastotas. Byloje buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuri nustatė, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡as ant Å¡ios instrukcijos yra suklastotas, taigi atmestinas apeliantės argumentas, kad raÅ¡ysenos ekspertizės nereikėjo skirti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi ekspertizės aktu ir spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo negrÄ Å¾inimo į darbÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės suklastoto dokumento pateikimas teismui yra pagrindas ieÅ¡kovui praÅ¡yti negrÄ Å¾inti jo į darbÄ . Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad raÅ¡ysenos ekspertizės aktas turėjo reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, o ekspertizės paskyrimas nepažeidė nei koncentruotumo, nei ekonomiÅ¡kumo principų, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės kaltės, o ieÅ¡kovas tokį ilgÄ laikÄ negalėjo gauti nei darbo užmokesčio, nei kito darbo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo mažinti priteistÄ ieÅ¡kovui pinigų sumÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi bÅ«ti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos bÅ«tinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisdamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , dėl to, kad ieÅ¡kovui per trumpÄ terminÄ (savaitę) taikytos net trys drausminės nuobaudos, kurios visos pripažintos neteisėtomis, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos nusprendęs, kad ieÅ¡kovo pažeistai teisei apginti nepakanka vien panaikinti neteisėtas drausmines nuobaudas, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ .Byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai – neteisėtas ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva: atsakovė nepareikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų, atleido iÅ¡ darbo gerai dirbantį darbuotojÄ per vienÄ savaitę, atleido ieÅ¡kovÄ Å¾eminančiu darbuotojÄ pagrindu – už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , pateikė teismui suklastotÄ dokumentÄ â€“ Vadybininko įgalinimų instrukcijÄ .

Atsakovės kaltė dėl neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo yra akivaizdi. Taip pat yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltės ir atsiradusios neturtinės žalos. Byloje nenuginčytas ieÅ¡kovo argumentas, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno, kad buvo pažemintas kitų asmenų akyse, ieÅ¡kovas, turintis 3 nepilnamečius vaikus, negalėjo dirbti apie 9 mėnesius, jo Å¡eima liko be pragyvenimo Å¡altinio (CK 6.250 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos priteisimo.

IeÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos suma yra protingo dydžio ir atitinka ieÅ¡kovo patirtus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, todėl apeliantės nurodytais motyvais žalos sumÄ (500 Eur) mažinti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių teiginius apie jos dabartinę turtinę padėtį. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikdama teismui praÅ¡ymus panaikinti jai taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, argumentavo tuo, kad jos turtinė padėtis yra labai gera, taigi iÅ¡ to sprendžiama, jog atsakovė yra finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį ir priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ .Remdamasi nurodyta byloje esančių duomenų visuma ir kasacinio teismo praktika, suformuota įrodymų vertinimo klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pagrindo taikyti ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLR CPK 98 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ruoÅ¡iant procesinius dokumentus.

IeÅ¡kovas E. L. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ Advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinei bendrijai sumokėjo 300 Eur. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (8.11 p.).

Teisėjų kolegija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pripažino teisingais ir vadovavosi jais procesiniame dokumente. IeÅ¡kovo Kauno apygardos teisme turėtas iÅ¡laidas patvirtina pateikiamas kvitas Nr. 799359 bei sÄ skaita Nr. 10 už teisines paslaugas, todėl ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Be group“ (įm. k. 211685290, Kaunas, T.

Masiulio g.18B, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti Kauno apygardos teisme – 300 (tris šimtus) Eur ieškovui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini). Teisėjai                                                                  Aušra Baubienė                                                                              Galina Blaževič                                                                  Raimondas Buzelis