7f82161b-e009-49d3-8f60-d8bcd3cc37ae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2965-1131/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34727-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajam V. J. (V. J.) (nuotoliniu bÅ«du), jo gynėjai advokatei Ingai AbramavičiÅ«tei (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje V.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, patikros sertifikatas Nr. 1296950, pirmu pÅ«timu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 prom., antru pÅ«timu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.29 val. nustatytas 2,43 prom. neblaivumas). Å iais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

PaaiÅ¡kino, kad trise važiavo į Tauragę automobiliu pasiimti automobilio, pakeliui pradėjo Å¡nekėti apie problemas ir jis pavartojo alkoholio – 4-5, gal 6 skardines alaus. Jis automobilio Tauragėje teisiÅ¡kai neįsigijo, pardavėjas, jo pažįstamas, jam leido tÄ automobilį parsivežti į Vilnių, pabandyti, patikrinti ir, jei viskas tvarkoje, tada bÅ«tų taręsis dėl įsigijimo. TÄ automobilį atgal vairavo draugas A., paliko netoliese prie namų, netoli (duomenys neskelbtini), prie aplinkkelio degalinės „Statoil“.

Draugas, atidavęs jam raktelius, išėjo namo. Jis nusprendė automobilį parvežti į garaÅ¾Ä , nuo degalinės iki jo namų 3-4 km. Jis jautėsi normaliai, kaip galintis vairuoti. Kai sustojo prie to namo, atvažiavo policija. To automobilio taip ir neįsigijo. Savo poelgį laiko didele klaida, taip gavosi, taip susiklostė aplinkybės, negali savęs pateisinti, gal dėl Å¡eimoje esančių problemų, sutuoktinė ir dukra sunkiai serga, dukra nesenai buvo operuota, gali bÅ«ti, kad vėl jai reikės operacijos.

Alkoholį vartoja retai, bet kai pavartoja, pasitaiko, kad kažkur įkliÅ«na. Dėl vairavimo neblaiviam prieÅ¡ du metus jam jau buvo atimtos teisės, baudÄ mokama dalimis, iki Å¡iol visa dar nėra padengta. Kadangi darkart vairavo be teisių, tai teisių atėmimas buvo darkart pratęstas. Galimas laiduotojas D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis ir jis bendrauja Å¡eimomis. Pažįsta V., jis alkoholį vartoja retai, su juo apie įvykį kalbėjosi, matė, kaip jis iÅ¡gyvena dėl to įvykio.

Jis su kaltinamuoju dažnai matosi, kas antrÄ trečiÄ dienÄ . Jų Å¡eimos kartu leidžia laisvalaikį, Å¡iuo metu dėl pandemijos bendrauja mažiau, tik telefonu. Supranta, kad V. padarė klaidÄ , bet kadangi jį gerai pažįsta, sutinka už jį laiduoti. Jis taip pat yra laidavęs ir už savo brolį. Jis pats administracine tvarka yra baustas, bet kai kurios nuobaudos yra ne jo, ne jis padarė tuos nusižengimus, tiesiog nenorėjo aiÅ¡kintis su policija, jam paprasčiau buvo sumokėti baudÄ .

Sutinka laiduoti ir su užstatu, tačiau norėtų, kad teismas skirtų užstatÄ pagal jo finansines galimybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.00 val. ji kartu su savo draugu važiavo vakariniu aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini).

Pastebėjo automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė jai įtarimÄ , kad yra galimai neblaivus, kadangi važiuodamas įtartinai manevravo, lingavo per keliÄ , buvo užgesęs apytiksliai tris kartus stovint prie Å¡viesoforo, esančio nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini), nusukimo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ link. Taip pat ji pastebėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas važiuodamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį.

Vairuotojas automobilyje buvo vienas, apytiksliai 40 m. amžiaus, plikas, abejoja, kad galėtų atpažinti minėtÄ asmenį gyvai arba iÅ¡ nuotraukos. Jos nuomone, minėtas asmuo suprato, kad jie pastebėjo, jog Å¡is vairuoja galimai neblaivus, kadangi minėtas asmuo sustojo ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie minėtÄ asmenį įsodino į tarnybinį automobilį (b. l. 9-10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio pabaigoje dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu E. K. (E. K.).

Patruliuojant apie 16.05 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad vakariniame aplinkkelyje pranešėja seka automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, stipriai vingiuoja, nesilaiko greičio. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo Å¡alikelėje stovintį minėtÄ automobilį. Pamatęs juos už vairo sėdėjęs vyriÅ¡kis, kaip vėliau nustatyta V. J., užgesino automobilio variklį. Automobilyje V. J. sėdėjo vienas, salone gulėjo atidaryta alaus skardinė.

Bendraujant su V. J., Å¡is akivaizdžiai buvo neblaivus, iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo. Patikrinus vairuotojo blaivumÄ alkotesteriu, 16.12 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,45 prom. girtumas, o antru tikrinimu 16.29 val. ? nustatytas 2,43 prom. girtumas. IÅ¡ pradžių V. J. neigė vairavęs automobilį, tačiau prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Vėliau jis prisipažino, kad vairavo automobilį iÅ¡gėręs (b. l. 17-19). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir pareigÅ«no E. K. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.05 val. buvo gautas pranešėjos pranešimas dėl to, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo keistai laviruojantį automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas stipriai vingiuoja, nesilaiko greičio (b. l. 28). Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. rašytinio I. L. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.00 val., važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, ties degaline pastebėjo keistai laviruojantį automobilį ,,Toyota“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Aplenkiant automobilį, pamatė geriantį alų prie vairo vairuotojÄ . Pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotojÄ ir nusekė paskui. Automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu (b. l. 14). IÅ¡ byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigÅ«nai formina su kaltinamuoju V. J. susijusį įvykį (b. l. 12-13). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir apžiūros metu nustatyta, jog automobilio vairuotojo ir keleivio sėdynių porankyje padėta atidaryta alaus skardinė, ant galinės sėdynės padėtos dvi alaus skardinės, taip pat ginklo dėklas, kuriame buvo ginklas ir šoviniai (b. l. 29-39). Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 promilių girtumo laipsnis, o 16.29 val. – 2,43 promilių girtumo laipsnis (b. l. 21-22).

Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1296950 kopijÄ Å¡io alkotesterio patikra galiojo iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 20). 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.30 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 23).

VÄ® „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas nuo 2020 m. birželio 25 d. yra V. P. (b. l. 61). VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Land Cruiser“ (1998 m., 92 kW/125 AG, 2982 m3, dyzelinas) kaina Lietuvoje su PVM 2020 m. rugsėjo mėnesį – 3160 Eur (b. l. 60). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V.

J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumas. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino V. J. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. J. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. Tai, jog V. J. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų I.

L., R. V. parodymai (b. l. 9-10, 17-18), raÅ¡ytinis I. L. paaiÅ¡kinimas (b. l. 14), transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo apžiÅ«ros protokolas (b. l. 20), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 23), alkotesterio kvitų rodmenys (b. l. 21, 22). Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, patikros sertifikatas Nr. 1296950, pirmu pÅ«timu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. nustatytas 2,45 prom., antru pÅ«timu 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.29 val. nustatytas 2,43 prom. neblaivumas).

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. J. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. J. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis V. J. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tiek galimas laiduotojas D. B. prašė V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumo laipsnis. Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo pirmas kartas, kada jis buvo policijos pareigūnų sustabdytas ir nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9801-270/2015, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 2,27 prom. girtumas, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad jam už minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymÄ buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 40 mėn., tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių Å¡iurkščių teisės pažeidimų, susijusių su KET, padarymo. V. J. 2017 m., 2018 m., 2020 m., t. y. tris kartus, buvo baustas už transporto priemonės vairavimÄ , neturint teisės, kai ji yra atimta, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino ir tai, kad jis ketino įsigyti automobilį, nors teisės vairuoti jį neturi.

Pažymėtina ir tai, kad V. J. nuo 2015 m. yra ne kartÄ baustas už kitus KET pažeidimus: nerodymÄ Ä¯spėjamojo posÅ«kio signalo, nesumokėjimÄ rinkliavos už transporto priemonės parkavimÄ ; už transporto priemonės pastatymÄ draudžiamoje vietoje; už naudojimÄ si telefonu, vairuojant transporto priemonę; ne kartÄ už transporto priemonės vairavimÄ , neapdraudus jos privalomuoju draudimu; už greičio virÅ¡ijimÄ ; už nenurodymÄ pareigÅ«nui, kas vairavo transporto priemonę. Be to, V.

J. administracine tvarka buvo baustas ir už administracinį nusižengimÄ , susijusį su vieÅ¡Ä ja tvarka, t. y. 2019 m. vartojo alkoholinius gėrimus vieÅ¡oje vietoje. Å iÄ informacijÄ apie ankstesnius V. J. baustumus teismas laiko kaltinamÄ jį charakterizuojančiais duomenimis. Teismo vertinimu, padarytų pažeidimų gausa, ypač susijusių su KET pažeidimais, ir jų pobÅ«dis iÅ¡ esmės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, o byloje nagrinėjamas įvykis tik parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja, t. y. nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, o sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis net ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta dar 2015 m., iÅ¡vadų nepadaro ir net du kartus po to, kai teisė vairuoti buvo atimta, vairavo transporto priemonę, o trečiÄ kartÄ â€“ byloje nagrinėjamo įvykio laiku, be to, dar ir bÅ«damas neblaivus.

Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu ne tik vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės, tačiau automobilyje dar turėjo ir ginklÄ su Å¡oviniais. Byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ V. J. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje ne sykį bausto už Å¡iurkščius KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimÄ .

Teismas pažymi ir tai, jog iÅ¡vadÄ dėl to, jog V. J. negali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrindžia ir tai, kad nors kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja itin retai, tačiau jo teisės pažeidimai, padaryti bÅ«nant neblaiviam, to nepatvirtina, be to, visais atvejais, kaltinamojo nustatytas neblaivumas gerokai virÅ¡ijo 1,5 prom. ribÄ , o kaltinamojo sutuoktinės ir dukros sveikatos problemos jo nesulaiko nuo tokių teisės pažeidimų darymo. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, teismas dėl praÅ¡omo skirti laiduotoju asmens tinkamumo bÅ«ti laiduotoju nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo V. J. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, V. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kuris susijęs su transporto eismo saugumu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėtos (b. l. 76-82), anksčiau neteistas (b. l. 72), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 75), susituokęs, turi nepilnametę dukrÄ , sergančiÄ Å¡irdies ligomis, sutuoktinė taip pat turi sveikatos sutrikimų (b. l. 90-96), (duomenys neskelbtini) per 5 m. laikotarpį konsultuotas ar gydytas nebuvo, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) centre per 10 m. laikotarpį nėra įtrauktas į sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ dėl priklausomybės alkoholiui ir narkotikams bei psichikos ligų, gali vairuoti be apribojimų (b. l. 97-100), kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus Å¡velniausiÄ BK straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatant jos dydį, artimÄ minimaliam. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam V.

J. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur, bauda. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur, bauda. Kaltinamasis V. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 9.52 val. (viena diena) (b. l. 44-45, 46).

Å is laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. J. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktikÄ BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V.

J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad V.

J. vairavo, kai jam nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas už KET pažeidimus, taip pat ir vairavimÄ neturint tam teisės (b. l. 76-82), savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 56).

Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal Å¡io straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kai bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ VĮ „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra V. P.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali bÅ«ti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natÅ«ra Å¡iuo atveju negalimas.

Å iame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo V. J. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ kaina Lietuvoje su PVM – 3160 Eur (b. l. 60), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytÄ veikÄ , kadangi kaltinamasis padarė pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo neblaivus mieste ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimÄ , kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ konfiskuojamo automobilio vertė turi bÅ«ti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Minėta, kad vidutinė automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ kaina Lietuvoje su PVM – 3160 Eur, todėl Å¡i suma laikytina pagrįsta ir bÅ«tent tokia vertė iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo. Kiti klausimai Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 56-57, 58-59) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintinos.

Automobilis ,,Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto minėto automobilio yra 33 Eur (b. l. 24-27, 64).

Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtais prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. J. 40 (keturiasdeÅ¡imties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V.

J. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 16.12 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 9.52 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų) dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 30 d.

Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. J. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tai yra 3160 (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) eurų, valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610.

Priteisti iÅ¡ V. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai procesines iÅ¡laidas – 33 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus), patirtas už transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ transportavimÄ ir saugojimÄ . KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje. Išaiškinti V. J., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė