A-822-3206-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-3206/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00046-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Panevėžio pataisos namų direktorių skirti jam pasimatymą su žmona M. G.-K.

Skunde (b. l. 7) paaiškino, kad jis nuo 1994 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime-izoliatoriuje. Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus administracija skyrė jam pasimatymą su žmona, atliekančia laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, ir apie tai informavo atsakovą. Tačiau Panevėžio pataisos namai pranešė, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalimi, žmona į pasimatymą nebus atvežta. Jo žmonai priklauso ilgalaikis pasimatymas ir trumpalaikis pasimatymas, jam priklauso trumpalaikis pasimatymas, tačiau vis tiek su žmona neleidžiama pasimatyti. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) straipsnio 6 dalimi, numatančiu tik ilgalaikius pasimatymus. Atsakovo pozicijai pritarė ir Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir nurodęs, kad pareiškėjas savo teisę į trumpalaikius pasimatymus su žmona galės įgyvendinti, kai ji bus paleista iš laisvės atėmimo vietos.

Atsakovas Panevėžio pataisos namai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 18–19) nurodo, kad BVK aiškiai apibrėžtos nuteistųjų teisės bei pareigos ir šių normų pažeisti negalima. Ilgalaikiai pasimatymai nesuteikiami, jeigu vienas iš sutuoktinių laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime. Atliekantys bausmę kalėjime, turi teisę į trumpalaikius pasimatymus, tačiau šią teisę riboja BVK 94 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyti tik ilgalaikiai pasimatymai, o pareiškėjas teisės į ilgalaikį pasimatymą neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 22–23) nurodo, kad BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos nuteistiesiems asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjimuose, nes tokiems asmenims ilgalaikiai pasimatymai įstatyme nenumatyti, jie turi teisę tik į trumpalaikius pasimatymus. Kadangi BVK nenumato trumpalaikių pasimatymų skyrimo, kai abu sutuoktiniai atlieka laisvės atėmimo bausmę, Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad tokie pasimatymai, kokio prašo pareiškėjas, neleidžiami ir neorganizuojami. Įstatymas ir jame nustatytas teisinis reglamentavimas privalomas be išimties visiems asmenims, todėl Panevėžio pataisos namų administracija, veikdama savo kompetencijos ribose, neturėjo teisės nustatyti jokių išimčių, ji pagrįstai atsisakė pristatyti pareiškėjo žmoną pasimatymui su vyru į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir nusprendė įpareigoti Panevėžio pataisos namus bausmių vykdymo įstatymuose nustatyta tvarka organizuoti A. K. trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine M. G.- K.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. pareiškus norą pasimatyti su žmona, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas jam tokią teisę suteikė, rezervuodamas pasimatymui kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011 m. birželio 17 dienai. Apie tai 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr.9-12981 informavo Panevėžio pataisos namų direktorių. Tačiau Panevėžio pataisos namai 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-2185 atsisakė pristatyti M. G.-K. į trumpalaikį pasimatymą su vyru, tokį savo atsisakymą grindė BVK 94 straipsnio 6 dalimi.

Nustatyta, kad A. K. ir jo žmona M. G.-K. yra nuteistieji, todėl jų atžvilgiu taikytinos bausmių vykdymo įstatymų nuostatos. BVK 10 straipsnis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal BVK 5 straipsnį, įtvirtinantį teisėtumo principą, vykdant bausmes, nuteistųjų asmenų teisių ir laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (5 str. 2 d.), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga (5 str. 3 d). Tai reiškia, kad nuteistajam leistina viskas, ko nedraudžia arba neįpareigoja įstatymas. Teisė į santuoką įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (12 str.), o šios Konvencijos 1 straipsnis nustato, kad Susitariančios šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises ir laisves. Taigi, tiek A. K., tiek jo žmona M. G.-K. turi teisę į trumpalaikį pasimatymą, o M. G.-K. – ir į ilgalaikį pasimatymą.

Teismas taip pat nustatė, kad BVK 94 straipsnio 6 dalis nustato nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisę į pasimatymus, t. y. jiems per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Ši teisės norma nenustato jokių išimčių, apribojimų ar draudimų skirtingose pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. A. K. atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl ginčo atveju aktualios ir BVK XII skyriaus, reglamentuojančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumus, nuostatos. BVK 166 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. Sistemiškai vertindama šias teisės normas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į pasimatymus pagal pataisos įstaigai, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (kalėjimui), nustatytą režimą, taip pat turi specialiąją teisę pasimatyti su laisvės atėmimo bausmę atliekančia žmona. Specialiąją teisę pasimatyti su sutuoktiniu turi ir M. G.-K.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad BVK 94 straipsnio 6 dalyje įvardinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, negali būti pripažinta panaikinančia teisę į pasimatymus apskritai. Teismas vertino, kad BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostatos turi būti aiškinamos kartu su BVK 94 straipsnio 3 dalies bei 85 straipsnio nuostatomis, todėl pareiškėjo teisė pasimatyti su žmona, įtvirtinta BVK 94 straipsnio 6 dalyje, gali būti realizuojama, jam suteikiant trumpalaikį pasimatymą BVK 85 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Dėl išvardintų motyvų teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pristatyti M. G.-K. į trumpalaikį pasimatymą su pareiškėju BVK 94 straipsnio 6 dalies pagrindu ir nurodė, kad įvykdžius BVK 94 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas bei nesant kitų BVK nustatytų draudimų, pareiškėjui ir jo žmonai privalo būti suteiktas trumpalaikis pasimatymas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 66–67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalį ir nepakankamai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Nurodo, kad Bausmių vykdymo kodeksas ne visais atvejais nuteistiesiems suteikia teisę pasimatyti su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistais sutuoktiniais ar giminaičiais. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Panevėžio pataisos namų administracija, veikdami savo kompetencijos ribose, neturi teisės nustatyti jokių išimčių dėl įstatymo taikymo arba nustatyti kitokį teisinių santykių reglamentavimą nei yra įtvirtinta įstatyme. BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nes šių asmenų ilgalaikiai pasimatymai įstatyme nenumatyti. Vadovaujantis Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, jeigu jie yra priskirti paprastai nuteistųjų grupei, turi teisę per du mėnesius gauti tik vieną trumpalaikį pasimatymą. Darytina išvada, kad asmenų, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose ir vienas iš jų bausmę atlieka kalėjime, pasimatymai neleidžiami ir neorganizuojami.

Pažymi, kad komentuojamą teisinį reglamentavimą lemia tai, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkins nusikaltimus, ir pasimatymų galimybės diferencijuojamos pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje įvardytus pataisos įstaigų režimo reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atveju draudimas pasimatyti su sutuoktine nėra absoliutus, šią teisę jie galės įgyvendinti, kai vienas iš sutuoktinių bus paleistas iš laisvės atėmimo vietos arba jei Bausmių vykdymo kodekso numatytais atvejais ir tvarka pareiškėjas bus perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus (pvz., BVK 165 straipsnio nustatyta tvarka). Šiuo metu pareiškėjas gali palaikyti ryšius su savo žmona rašydamas laiškus, kurių skaičius nėra ribojamas.

Pareiškėjas A. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b. l. 78).

Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojant atsakovą organizuoti ne trumpalaikį, bet ilgalaikį pareiškėjo pasimatymą su sutuoktinę, o teismui kilus abejonių dėl byloje taikomų įstatymų tarpusavio prieštaravimų, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad ilgalaikiai pasimatymai kalėjime nenumatyti, bet ir nedraudžiami. Nesuteikiant pareiškėjui pasimatymo su žmona vien dėl jo statuso, pažeidžiamas BVK 6 straipsnyje numatytas nuteistųjų lygybės principas, taip pat Europos Žmogaus teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pareiškėjas ir žmona pakartotinai baudžiami, kankinami, žeminamas jų orumas.

Atsakovas Panevėžio pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia argumentais analogiškais nurodytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisės į pasimatymą su žmona, kuri yra taip pat nuteistoji ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose.

Byloje nustatyta, kad A. K. pareiškus norą pasimatyti su žmona, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas jam tokią teisę suteikė, rezervuodamas pasimatymui kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011 m. birželio 17 dienai. Apie tai 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr.9-12981 informavo Panevėžio pataisos namų direktorių. Tačiau Panevėžio pataisos namai 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-2185 atsisakė pristatyti M. G.-K. į trumpalaikį pasimatymą su vyru, tokį savo atsisakymą grindė BVK 94 straipsnio 6 dalimi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nes šių asmenų ilgalaikiai pasimatymai įstatyme nenumatyti.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies nuostatą, pažymėjo, kad ši teisės norma nenustato jokių išimčių, apribojimų ar draudimų skirtingose pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias nuteistiesiems leidžiami pasimatymai yra trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų, pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio (paprastajai grupei kalėjimuose priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos) 1 dalies 2 punkte (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcijos) nustatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, jeigu jie yra priskirti paprastai nuteistųjų grupei, turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Vadinasi, Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio nuostatų taikymą riboja to paties kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 166 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. Sistemiškai vertinant Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 94 straipsnio 1 ir 6 dalių ir 166 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos kalėjime (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime), turi teisę į trumpalaikį pasimatymą kas du mėnesius.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje asmens teisė į šeimos gyvenimo gerbimą formuluojama taip, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 dalis), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 dalis). Taigi Konvencija įpareigoja valstybes – dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise. Tai reiškia, kad bet koks kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis. Šis būtinumo ir teisėtumo demokratinėje visuomenėje testas Europos Žmogaus Teisių Teisme kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas gana griežtai. Pati 8 straipsnio formuluotė formaliai atitinka valstybės pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais kišamasi į šeimos bei privatų gyvenimą. Kita vertus, Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose pažymima, jog pamatiniai straipsnio principai tam tikrais atvejais reikalauja pozityvių veiksmų iš valstybės pusės, garantuojančių tinkamą aptariamos asmens teisės įgyvendinimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 94 straipsnio 6 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos turi užtikrinti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, kuris gali būti organizuotas ir su sutuoktine nuteistąja (sutuoktiniu nuteistuoju), kuri (-is) taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks minėtų teisės nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pagrindu formuojamais pozityviais veiksmais iš valstybės pusės, garantuojančiais tinkamą aptariamos asmens teisės įgyvendinimą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir nusprendė įpareigoti Panevėžio pataisos namus bausmių vykdymo įstatymuose nustatyta tvarka organizuoti A. K. trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine M. G.- K. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas nėra pagrįstas, nes, pirma, teismas neturi imtis iš esmės spręsti kompetentingų institucijų veiklai priskirtų klausimų, antra, teismas, konstatavęs, kad teisinis reglamentavimas pagrindžia teisę pareiškėjui gauti trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine nuteistąja, neturėjo galimybės įvertinti kitų aplinkybių, svarbių organizuojant tokį pasimatymą, apie kurių buvimą ar nebuvimą nagrinėjamoje byloje informacijos nėra.

Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 94 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagal kurias laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos turi užtikrinti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, kuris gali būti organizuotas ir su sutuoktine nuteistąja (sutuoktiniu nuteistuoju), kuri (-is) taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsakovas Panevėžio pataisos namai įpareigotini A. K. prašymą dėl pasimatymo su sutuoktine nuteistąja M. G.-K. nagrinėti iš naujo. Atsakovas spręsdamas minėtą klausimą turėtų taip pat vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančiais tinkamą aptariamos asmens teisės įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą Panevėžio pataisos namus pareiškėjo prašymą dėl pasimatymo su sutuoktine nuteistąja nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, įpareigoti atsakovą Panevėžio pataisos namus pareiškėjo A. K. prašymą dėl pasimatymo su sutuoktine nuteistąja M. G.-K. nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė