2021-07-29 Nr. CB-7209-2-06-3-00101-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4244

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00101-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. liepos 23 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolio J. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas vykdymo išlaidų sumą, neatsižvelgė į Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.2 punktą, pagal kurį skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos yra indeksuojamos, bei į tai, kad tik išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Suinteresuoto asmens teigimu, iš skundžiamos nutarties visiškai nesuprantama, kokiu teisės aktu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas 4 kartus sumažindamas būtinąsias vykdymo išlaidas. Išieškojus mažesnę sumą negu visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui skaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkte nurodytą formulę, o ne keičiant vykdomajame dokumente nurodomą išieškotinos sumos dydį į faktiškai išieškotą sumą, kaip kad skundžiamoje nutartyje motyvavo apeliacinės instancijos teismas. Be to, pasak suinteresuoto asmens, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis galėjo iš pareiškėjos išieškoti tik pusę sumos. Šiuo atveju solidarieji skolininkai turi bendrą skolą, prievolės nėra padalintos, pakeistos į asmenines ar kitaip modifikuotos, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vykdymo išlaidos iš solidarių skolininkų turi būti išieškomos lygiomis dalimis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Be to, atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 71 (septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas