7f7c868a-e066-4d5a-8329-515378fbb696 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

N U T A R I M A S                              NuorašasAdministracinė byla Nr. A5 -2350-486/2018                                                                      Proceso Nr. 4-68-3-01837-2018-1                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J.

J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs M. K., gim. administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.            Teismas n u s t a t ė:            M. K., gim., bÅ«damas UAB „direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi A.

R. (A. R.), gim., leido dirbti 2018 m. balandžio 17 ir 18 dienomis pagalbinio darbuotojo pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinioam skyriui. Å iais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.            M. K. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų iÅ¡samiai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , byla nagrinėtina iÅ¡ esmės M.

K. nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).            IÅ¡ M. K. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi.             Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. V. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 18 d. atlikus patikrinimÄ S. Ž. Pabradės poligone, kur vykdomos naujų pastatų statybos, valgyklos pastate rastas A. R., kuris pastate atlikinėjo siÅ«lių grindyse užtaisymo darbus.

Jis buvo apklaustas, tiksliai pats nežinojo kur dirba, tik telefonu paskambinus jis sužinojo įmonės pavadinimÄ . Darbo laikas pažymėtas nuo 17 dienos, Sodrai įteikė praneÅ¡imÄ tik 2018 m. balandžio 18 d., tai yra inspektorių patikrinimo metu. Jau 16 dienÄ buvo aiÅ¡ku, kad A. R. važiuos dirbti į poligonÄ , sÄ raÅ¡as buvo pateiktas.             Įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados.            LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

            Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sÄ vokos. Å iuo metu nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai :

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.           IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. K. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ nusižengimÄ , kadangi bÅ«damas įmonės UAB „Kitoks požiÅ«ris“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi A.

R. (A. R.), gim.1990-12-30, leido dirbti 2018 m. balandžio 17 ir 18 dienomis pagalbinio darbuotojo pareigose teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Å iais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ LR ANK 95 straipsnyje. Be M. K. visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3), tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 4), A. R. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (b.l. 5), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raÅ¡tas (b.l. 6), L.

V. paaiÅ¡kinimas (b.l. 7), M. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (b.l. 9), darbo laiko apskaitos žurnalas (b.l. 17), kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga. Tokiu bÅ«du M. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai.Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Teismas Å¡iuo atveju laikosi pozicijos, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai įrodymų bei kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog Å¡iuo atveju darbdavio kaltė visgi pasireiÅ¡kė tyčia, o ne nerÅ«pestingumu.Dėl nuobaudos. M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nsužengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis).

Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti į materialinę žalÄ , jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu.Å ioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgÄ laiko tarpÄ (dvi dienas), tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo A. R., mokesčiai, kurių iÅ¡vengta mokėti į biudžetÄ , taip pat nebuvo dideli.

Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į pačio pažeidėjo pakankamai garbų amžių, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas skirti minimaliÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalaus dydžio piniginės baudos taikymu bus pasiekti nuobaudos tikslai.Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas, n u t a r i a :

          M. K., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų dydžio baudÄ . Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK:18089823902. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Teisėjas                                                                   (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras:Teisėjas                                                                                                                             J.

J.