7f7c0447-3dba-49f6-85bd-cd8a2e3aa05d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-478/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21130-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.6.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J.s A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. A. S. paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios D. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ J. A. S. D. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. A. S. 323,01 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 1 ct) proceso iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai D. A. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto bei 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 ,,Duoti keliÄ â€œ reikalavimus tuo, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, važiuodamas Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui ,,BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidÅ«rė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,BMW 520D“ keleivei D. A. dėl patirtų sužalojimų konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio ,,Citroen Xsara“ keleivei V. I. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas J. A. S. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, įvertino nusikalstamais veiksmais padarytai žalai priteisti reikÅ¡mingus kriterijus, taikė teisės normas bei vadovavosi teismų praktika.

3. Nuteistojo advokatė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, Å¡ioje dalyje iÅ¡ nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 5 000 (penkių tÅ«kstančių) Eur, ir dalyje dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo - Å¡ioje dalyje nuosprendį panaikinti. 3.1. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, kurios įtakojo per didelės neturtinės žalos priteisimÄ , taip pat daugumÄ nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių nepagrįstai laikė įrodytomis.

Nurodo, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, kartu su draudimo iÅ¡moka asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur, taigi, vidurkis yra 18 481,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016,2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017,2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

Apeliantės teigimu, teismas virÅ¡ijo teismų praktikoje apspręstÄ neturtinės žalos dydį, nors byloje nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, kurios leistų žymiai virÅ¡yti paprastai teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio ribas. Nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo sumuÅ¡tas dubuo su kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimais. Neginčytina, kad dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , tačiau, apeliantės nuomone, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji neturtinės žalos dydį grindė ne realiai patirtais iÅ¡gyvenimais, o pirmiausia rėmėsi suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ apsprendė neturtinės žalos dydį, kuris virÅ¡ija netgi priteistas maksimalias dydžių ribas. 3.2.

Skunde advokatė nurodo, kad nors medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajai D. A. yra fiksuotas neteisingas kaulų suaugimas, tačiau apart nukentėjusios teiginių, nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl to nukentėjusioji ateityje gali turėti kokių nors sveikatos problemų. Taip pat nepateikti jokie duomenys apie gimdos pažeidimÄ bei nukentėjusios apribotas galimybes gimdyti pačiai, kÄ taip pat nurodė tik pati nukentėjusioji. Skundo autorės manymu, teismas be pagrindo emocinius iÅ¡gyvenimus ir bÅ«tinybę lankytis pas psichologÄ pripažino įrodytomis.

Šį skundo argumentÄ advokatė grindžia tuo, kad psichologas nukentėjusiosios gyvenime atsirado po to, kai jai buvo paskirtas valstybės garantuojamos pagalbos advokatas ir kada atsirado poreikis teikti ieÅ¡kinį byloje. Skunde pažymi, kad nors nukentėjusioji ir pateikė pažymÄ , kad jai toliau rekomenduojamos psichologo konsultacijos, ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tas konsultacijas lanko, kas, skundo autorės vertinimu, leidžia manyti, jog nukentėjusiosios teiginiai apie vis dar patiriamus iÅ¡gyvenimus tėra deklaratyvÅ«s, iÅ¡sakomi tikslu gauti didesnį žalos atlyginimÄ . 3.3.

Advokatės nuomone, pasekmių dėl patirtų sužalojimų nepagrindžia ir jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad dėl patirtos traumos ji negali lankyti sporto klubo. Advokatė laiko neįrodyta ir tai, kad dėl patirtų traumų nukentėjo D. A. mokslai, darbinė veikla, nes nukentėjusioji tuo metu nedirbo, todėl jos darbinė veikla net negalėjo nukentėti. Skundo autorės įsitikinimu, byloje nenustatytos jokios aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos priteisiant didesnę neturtinę žalÄ , todėl, įvertinus sužalojimo sunkumÄ , nukentėjusios patirtus iÅ¡gyvenimus, taip pat įvertinus ir nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, kad yra naÅ¡laitis, neturi jokių artimųjų, prieÅ¡ posėdį mirė jo globėja, neturi turto, gauna Å¡iek tiek didesnes nei minimalias pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, priteistÄ iÅ¡ nuteistojo15 000 Eur neturtinę žalÄ reikėtų sumažinti iki 5 000 Eur. 3.4.

Skundo autorės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas už nukentėjusiosios interesų atstovavimÄ , kadangi pažyma apie patirtų iÅ¡laidų dydį nebuvo pateikta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Pagal suformuotÄ praktikÄ baudžiamosiose bylose valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteisiamos, jeigu duomenys apie tokių iÅ¡laidų buvimÄ nėra pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl jeigu tokia pažyma buvo pateikta po 2020 m. kovo 2 d. posėdžio, tokių iÅ¡laidų teismas neturėjo pagrindo priteisti.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba - 50 procentų, į kÄ teismas neatsižvelgė ir konstatavo, kad nėra duomenų apie jos ginamajam suteiktÄ tokiÄ teisinę pagalbÄ .

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Osvaldas Stadalius praÅ¡o J. A. S. advokatės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo J. A. S. advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestinas. 7.Apeliaciniu skundu nuteistojo advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde praÅ¡oma sumažinti nukentėjusiajai D. A. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir nepriteisti proceso iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ios nukentėjusiosios atstovavimu procese, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

10. Å ioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. A. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra. Nukentėjusioji patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 25 000 eurų, kuriÄ ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajai D.

A., iÅ¡spręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgus į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat nepažeidžiant ir pagrindinių teisės principų.

11. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai D. A. dėl neatsargių neteisėtų J. A. S. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė didelius fizinius skausmus, jai buvo atlikta operacija, po įvykio du mėnesius negalėjo vaikščioti, reikėjo artimųjų pagalbos, dėl ko nukentėjusiosios motina laikinai nedirbo, slaugė dukrÄ . D. A. gali bÅ«ti reikalinga dar viena operacija – tiesinti kreivai sugijusius dubens kaulus. Dėl patiriamų skausmų nukentėjusioji negali lankyti sporto salės, dėl patirtos traumos negalėjo tęsti studijų, tik dabar pasivijo studijų kursÄ , baiminasi, kad dėl patirtos traumos ateityje bus problemų dėl vaiko iÅ¡neÅ¡iojimo ir gimdymo, lankosi pas psichologÄ .

Teismas, įvertinęs Å¡ias bei kitas nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl patirtų traumų nukentėjusioji kentė skausmÄ , patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, procedÅ«ros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Be fizinių iÅ¡gyvenimų dėl patirtos traumos – sukelto skausmo, kančių, kitų nepatogumų, susijusių su judėjimo sutrikimu, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės, nes ji galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, dėl to jautė emocinį diskomfortÄ , vengė bendravimo su paÅ¡aliniais žmonėmis, negalėjo dalyvauti visuomeninėje ir kultÅ«rinėje veikloje, bendrauti su draugais, kas taip pat laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala.

13. Skundo autorė per didelės nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad nėra jokių duomenų apie ateityje galimas kokias nors nukentėjusios sveikatos problemas, apie apribotas galimybes jai pačiai iÅ¡neÅ¡ioti ar gimdyti vaikÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados, dėl patirtos traumos D. A. buvo padaryti kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimai, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas.

Dėl Å¡io sunkaus sužalojimo jai buvo atlikta operacija, dar bus atliekama varžto išėmimo operacija. Pateikti medicininiai duomenys, kad po operacijos jai fiksuotas neteisingas kaulų suaugimas, kas taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gali bÅ«ti reikalinga dar viena operacija. Visos Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog patirtų sužalojimų sunkumas ir pobÅ«dis gali turėti įtakos ir tolesnei D. A. sveikatos bÅ«klei bei jos gyvenimo kokybei. Advokatė laiko neįrodyta ir tai, kad dėl patirtų traumų nukentėjo jos mokslai, darbinė veikla, nes nukentėjusioji tuo metu nedirbo, taip pat, jos nuomone, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad dėl patirtos traumos ji negali lankyti sporto klubo.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji yra jaunas žmogus, iki patirtos traumos buvo fiziÅ¡kai sveika, todėl natÅ«ralu, jog ji gyveno aktyvų gyvenimÄ , studijavo, norėjo dirbti, sportavo, todėl Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo advokatė, nereikia jokių papildomų įrodymų ar faktinių duomenų.

14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiosios teiginiai apie vis dar patiriamus iÅ¡gyvenimus ir bÅ«tinÄ psichologinę pagalbÄ yra deklaratyvÅ«s, nes nepateikti duomenys apie lankymÄ si psichologo konsultacijose. Kaip paminėta, akivaizdu, kad dėl patirtos traumos pasikeitusi jauno žmogaus gyvenimo kokybė įtakoja jo emocinę ir psichologinę bÅ«klę, todėl jai atstatyti gali prireikti ir tokio pobÅ«džio specialisto pagalbos. Å ioje byloje nukentėjusiajai D.

A. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kÄ patvirtina byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, taip pat nukentėjusioji pateikė teismui pažymÄ , kad jai toliau rekomenduojamos psichologo konsultacijos, kas patvirtina, kad patirta trauma bei jos sukelti padariniai įtakojo nukentėjusiosios psichinę bÅ«klę, dėl ko psichologinė pagalba jai bus reikalinga ir ateityje. Å ios aplinkybės paneigia ir subjektyvų, vien skundo autorės nuomone pagrįstÄ teiginį, jog psichologo konsultacijas ji lanko tikslu gauti didesnį žalos atlyginimÄ .

15. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusioji neturtinės žalos dydį grindė ne realiai patirtais iÅ¡gyvenimais, o pirmiausia rėmėsi suformuota teismų praktikÄ , pagal kuriÄ apsprendė jai padarytos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienam jÄ patyrusiam asmeniui bus atlyginta tiek, kiek jis reikalaus.

Teisės aktuose yra įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as, kuriame įtvirtinti kriterijai ir faktai turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Taip pat pažymima, jog nors kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, svarbu yra nenukrypti ir nuo teismų formuojamos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kad priimami sprendimai dėl piniginių kompensacinių sumų priteisimo remtųsi teisingumo ir protingumo principais.

Taigi, Å¡iuo atveju ta aplinkybė, kad nukentėjusioji jai padarytos neturtinės žalos dydį vertino ne tik atsižvelgusi į savo individualius iÅ¡gyvenimus, tačiau ir į teismų praktikÄ , sprendžiant priteistinų neturtinės žalos dydžių klausimÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ji realiai žalos nepatyrė ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį Å¡iuo atveju apsprendė tik suformuota teismų praktika.

16. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Teismas nuosprendyje įvertino tai, kad nors kaltinamasis yra sveikas ir darbingas asmuo, tačiau yra dar labai jauno amžiaus, tik neseniai pradėjęs darbinę veiklÄ , dar negaunantis didelių pajamų, neturintis didelių lėšų banko sÄ skaitose ar kitokio turto, neseniai netekęs globėjos, taip pat atsižvelgė į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ 25 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 20 000 Eurų.

17. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifikÄ , kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtų baudžiamųjų bylų (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

Taigi, priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur, o D. A. teismas priteisė artimÄ , tik kiek didesnę nei Å¡is nurodytas vidurkis – 20 000 eurų, kas paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai neturtinę žalÄ , nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir žymiai virÅ¡ijo teismų praktikoje apspręstÄ neturtinės žalos dydį. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas be kita ko, pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp Å¡ių dviejų kriterijų turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

18. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai D. A. priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimais, yra aiÅ¡kiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismo nuosprendį dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimo ir atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

19. Skundo autorė nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡ nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas už nukentėjusiosios interesų atstovavimÄ , kadangi pažyma apie patirtų iÅ¡laidų dydį nebuvo pateikta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su nukentėjusiajai teiktomis paslaugomis, teismui buvo pateikta bylos nagrinėjimo eigoje, (t. 2, b. l. 34), įrodymų tyrimo metu pagarsinant baudžiamosios bylos medžiagÄ Å¡is dokumentas taip pat buvo pagarsintas (t. 2, b. l. 55).

Advokatė skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jos ginamajam taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba - 50 procentų, ir be pagrindo nurodė, jog byloje nėra duomenų apie J.i A. S. teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam jo advokatė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui (kartu su apeliaciniu skundu), o pirmosios instancijos teismas tokių duomenų neturėjo, todėl nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie J.

A. S. teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo metu turėti atstovÄ , kad proceso metu visapusiÅ¡kai bÅ«tų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. Å iuo atveju nukentėjusiajai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtÄ sprendimÄ , kuriuo valstybė jai garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šias išlaidas patyrė valstybė, todėl jos naudai iš J. A. S. ir buvo išieškotos proceso išlaidos. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas sprendimas, patvirtinantis, kad kaltinamajam taip pat buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir priteistos sumos dydį bei byloje nustatytas aplinkybes apie J. A. S. asmenybę, jo finansinę padėtį, darytina išvada, kad tokia suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl sprendimas išieškoti iš kaltinamojo J.

A. S. 323,01 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 1 ct) proceso iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai D. A. yra teisingas ir pagrįstas.

21. Ä®vertinus aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas