2023-06-07 Nr. AB-11732-4-69-3-00376-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1951-821/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00376-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G., jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. B.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismui 2022 m. gegužės 4 d. priėmus neskundžiamą nutartį, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į Užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2.2. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. sausio 25 d. Užsieniečio faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas užsieniečiui yra suteiktas leidimas dirbti, jis turi darbą, todėl gali pasirūpinti savimi, kol bus sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.3. Egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, bendradarbiavo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (pateikė duomenis apie save, Užsieniečio atžvilgiu būtų proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroniniu ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimu skyriui apie savo buvimo vietą.

II. 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, priėmė sprendimą Nr. 21S40939 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti asmenį į kilmės šalį. Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas, jis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kadangi yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dar nėra įvykdytas. 2022 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. sausio 25 d.

5. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, dirba, nuomojasi gyvenamąjį būstą, tačiau iš paties Užsieniečio paaiškinimo teismas nustatė, kad tuo metu, kai jam 2022 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri buvo taikoma iki 2023 m. sausio 25 d., Užsienietis vieną kartą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku nepranešė VSAT Migracijos valdybai apie savo buvimo vietą. Iš Užsieniečio paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad Užsienietis nesutinka grįžti į savo kilmės šalį ir nori likti Lietuvoje, todėl jis gali vengti jo išsiuntimo iš Lietuvos. Iš Centro atstovės paaiškinimo teismas nustatė, kad nuo 2023 m. sausio 25 d. iki bylos nagrinėjimo dienos, Migracijos valdybos žiniomis, Užsienietis tris kartus keitė savo gyvenamą vietą ir apie paskutinę jo gyvenamą vietą buvo sužinota tik Centro atstovams nuvykus į Užsieniečio darbo vietą bei su juo pabendravus.

6. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d.) nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti ir išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos į jo kilmės šalį.

7. Teismas pabrėžė, kad Įstatyme numatytas 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas baigėsi 2023 m. sausio 25 d, tačiau pagal naujausią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2023 ), alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria nėra varžoma užsieniečio teisė laisvai judėti, taikymo trukmė neįskaitoma į minėtą 18 mėnesių terminą, todėl Užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą.

III. 8. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Centro teikimą atmesti, taip pat priteisti Užsieniečiui visas bylinėjimosi išlaidas.

9. Užsienietis teigia, kad Įstatymas nenumato savarankiškos galimybės įpareigoti Užsienietį reguliariai informuoti apie jo buvimo vietą, tokią galimybę numato Įstatymo 115 ir 14019 straipsniai, esant Įstatymo 113 straipsnyje nustatytiems Užsieniečio sulaikymo pagrindams, tačiau nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo nustatytų pagrindų sulaikyti pareiškėją. Įstatymo 14020 straipsnis aiškiai nurodo, kad kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę galima tik tuo atveju jei yra Įstatymo numatytas sulaikymo pagrindas.

10. Užsienietis pažymi, kad byloje pateikta medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog VSAT ketintų įvykdyti sprendimą ir kad Užsienietis slėptųsi. Sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo įsigaliojo 2022 m. gegužės 4 d., Užsienietis nesislepia, dirba, mokosi ir integruojasi Lietuvos Respublikoje, nebando išvykti ir netrukdo sprendimo vykdymui. Užsieniečio gyvenamoje vietovėje šiuo metu vyksta kariniai veiksmai, išvykti į kilmės šalį savanoriškai jis neturi galimybių ir negali dėl grėsmės jo gyvybei.

11. Užsienietis teigia, kad maksimalus teismo nustatytas Užsieniečio sulaikymo terminas baigėsi 2023 m. sausio 25 d., todėl šiuo metu viršijamas Įstatymo numatytas maksimalus alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpis. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 5 d. ir Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies numatytas maksimalus 18 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpis baigėsi 2023 m. sausio 5 d.

12. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, nurodo, kad joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą.

13. Užsienietis teigia, kad nėra teisinio pagrindo jį sulaikyti ir taikyti jam vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigoti Užsienietį pranešti apie savo buvimo vietą – taikymas būtų neteisėtas ir neproporcingas jo laisvės apribojimas, be to, Centras nepateikė jokių argumentų, kodėl prašoma skirti alternatyvi sulaikymo priemonė nepaaiškėjus jokiai naujai aplinkybei praėjus 4 mėnesiams nuo tada kai 2023 m. sausio 25 d. baigė galioti paskutinė teismo paskirta priemonė.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras pakartoja Teikime nurodytas faktines aplinkybe ir argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad nėra pagrindų sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, jam sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos jau 18 mėnesių, todėl toliau taikant jam sulaikymo ar alternatyvias sulaikymui priemones būtų viršytas Įstatymo 115 ir 14019 straipsniuose įtvirtintas didžiausias leistinas 18 mėnesių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo terminas.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.).

18. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014; 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3185-881/2022).

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

21. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį, užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

22. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jam visiškai neturėtų būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nes bendra sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiui trukmė viršija 18 mėnesių (18 mėnesių terminas suėjo 2023 m. sausio 25 d.), todėl jam nauja alternatyvi sulaikymui priemonė ar sulaikymas nebegali būti skiriama, nes pažeistų jo teises, būtų neproporcinga siekiamam tikslui – jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūroms vykdyti. Vertindama argumentus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-463/2022; kt.).

23. Pažymėtina, kad Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nuo jo sulaikymo jam kirtus Lietuvos Respublikos sieną ir pateikus prieglobsčio prašymą taikytų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonių ribojant jo judėjimo laisvę tik apgyvendinimo teritorijoje trukmė yra 12 mėnesių. Užsienietis nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 liepos 27 d. buvo laikomas sulaikytas arba jo judėjimo laisvė buvo apribota, nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. spalio 23 d. Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT neribojant jo judėjimo laisvės, nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2023 m. sausio 25 d. – alternatyvi sulaikymui priemonė neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės ir įpareigojant jį elektroninių ryšių priemonėmis darbo dienomis ir darbo valandomis informuoti VSAT apie savo buvimo vietą. Nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria nėra varžoma Užsieniečio teisė laisvai judėti, taikymo trukmė neįskaitytina į 18 mėnesių terminą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pažeistas 18 mėnesių terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2023).

24. Teisėjų kolegija teismo posėdyje išklausiusi Užsienietį ir pareiškėjo atstovą, nustatė, kad Užsieniečio išsiuntimo procedūra yra vykdoma, Užsieniečiui buvo išduotas grįžimo dokumentas, Užsienietis akcentavo, kad į kilmės valstybę išsiųstas būti nenori. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad, nepavyko rasti Užsieniečio jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, VSAT užklausus jis nenurodė gyvenamosios vietos adreso, su Užsieniečiu pavyko susisiekti tik jo darbovietėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir Užsieniečio posėdyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir tinkama užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl Užsieniečio pateikti pirmosios instancijos teismų sprendimai nesaisto teisėjų kolegijos.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė