7f7a01be-908c-4c4e-9e1d-9edf74c4d631 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-2301-221/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10403-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.6.29.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovei Z. S., tretiesiems asmenims V. A., R. S., notarui D. G. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 20 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl 2 600 Eur sumokėjimo, ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ atsakovei; panaikinti 2016 m. kovo 8 d.

Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. G. pagal 2015 m. spalio 20 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-1180; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. jis pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 600 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo atsakovei sumokėti nurodytÄ sumÄ . 2016 m. kovo 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G. pagal 2015 m. spalio 20 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-1180, reikalaudamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai per vekselio mokėjimo terminÄ nesumokėtÄ 2 600 Eur vekselio sumÄ . 2015 m. spalio 20 d. pasiraÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90, 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais.

IeÅ¡kovas nepažįsta vekselio turėtojos, nėra skolinęsis 2 600 Eur ar kitokios pinigų sumos, nežinojo ir nesuvokė, kad jis yra pasirašęs paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 600 Eur sumai ir Å¡iÄ sumÄ turės kažkam grÄ Å¾inti. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje iÅ¡ matymo pažįstamas V. A. prikalbino ieÅ¡kovÄ važiuoti į KaunÄ pasiraÅ¡yti dokumentų, liepė turėti asmens dokumentÄ . Kaune esančioje kavinėje nepažįstamas vyras surašė kažkokius dokumentus ir davė ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti.

IeÅ¡kovas dokumentų neperskaitė ir pasirašė. Po to nepažįstamas vyras davė V. A. kažkiek pinigų. Supratęs, kad yra apgautas, 2016 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ .

3. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad turėjo susitaupiusi pinigų ir davė sÅ«nui R. S. įgaliojimÄ skolinti bet kokio dydžio sumas fiziniams ir/ar juridiniams asmenims. 2015 m. spalio 20 d. sÅ«nus R. S. jai pranešė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo V. A. norėtų pasiskolinti pinigų, sutinka pasiraÅ¡yti vekselius. Ji sutiko nurodytiems asmenims paskolinti pinigų. Supratusi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo neatgaus 2 600 Eur skolos, 2016 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė vekselį apmokėjimui. 2016 m. kovo 2 d. nesulaukusi vekselio apmokėjimo, surašė ir iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie skolos apmokėjimÄ .

IeÅ¡kovui nesumokėjus skolos, 2016 m. kovo 8 d. atsakovė nurodė sÅ«nui R. S. nuvykti pas notarÄ ir gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Vekseliu buvo užtikrintas paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo, įvykdymas. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis negavo pinigų, be to, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl prievolės atsiradimo pagal vekselį pagrindo – paskolos sutarties panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia.

4. Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį.

6. Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teisme, nustatė, jog ieÅ¡kovo teiginiuose yra esminių prieÅ¡taravimų, kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad nesiskolino iÅ¡ atsakovės ir neketino skolintis pinigų, tačiau teisme, davęs priesaikÄ , paaiÅ¡kino, jog buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu V. A. paimti paskolÄ ir jam perduoti pinigus, t. y. ieÅ¡kovas ketino imti paskolÄ , tačiau ne savo interesams, bet trečiojo asmens V. A. poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-416/2017 (toliau – nuosprendis) nustatyta, kad R.

S. pagal paskolos sutartį perduotus 2 600 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo paėmė trečiasis asmuo V. A. Teismas nurodė, kad V. A. yra nuteistas už apgaulės bÅ«du įgytÄ turtÄ ir kitas nusikalstamas veikas, nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. A. padaryta 2 600 Eur žala. Teismas sprendė, kad nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje ir jų nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2 600 Eur paskolÄ iÅ¡ atsakovės gavo ne trečiasis asmuo V. A., o ieÅ¡kovas, ir jis, kaip paskolos gavėjas, iÅ¡davė vekselį atsakovei, įsipareigodamas sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ suėjus terminui. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo įtikintas, jog trečiasis asmuo V. A. grÄ Å¾ins pinigus, kuriuos ieÅ¡kovas jam perdavė, paėmęs paskolÄ iÅ¡ atsakovės ir pasiraÅ¡ydamas vekselį, tačiau trečiasis asmuo V. A. negrÄ Å¾ino pinigų ieÅ¡kovui ar tiesiogiai paskolos davėjui, todėl vekselio gavėjas pareikalavo, kad ieÅ¡kovas apmokėtų vekselį.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė ir jos įgaliotas asmuo R. S. iki vekselio pasiraÅ¡ymo ar vėliau dalyvavo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens V. A. susitarimuose dėl pinigų perdavimo V. A. ir pinigų grÄ Å¾inimo atsakovei, atsakovės ir jos įgalioto asmens R. S. dalyvavimas trečiojo asmens V. A. įvykdytoje nusikalstamoje veikoje nuosprendžiu nebuvo nustatytas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai ir vekselių teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį V.

A. – paskolos santykiai pagal jų tarpusavio žodinį susitarimÄ . Teismas sprendė, kad vekselio teisėtumui vertinti nėra reikÅ¡minga, jog ieÅ¡kovas, imdamas paskolÄ ir pasiraÅ¡ydamas vekselį dėl gautos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ pinigus perduoti trečiajam asmeniui V. A. Teismas konstatavo, kad, iÅ¡duodant vekselį, ieÅ¡kovas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų elgęsis apdairus ir atidus žmogus, byloje nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovas neturėjo galimybės perskaityti vekselio teksto dėl blogo regėjimo.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas klaidingai įsivaizdavo, jog trečiasis asmuo V. A. laikysis duoto žodžio grÄ Å¾inti pinigus, kuriuos jis jam perdavė, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas nelaikė suklydimu, nes ieÅ¡kovas, turėdamas gyvenimo patirtį, privalėjo bÅ«ti apdairesnis, skolindamasis savo vardu pinigus ir pasiraÅ¡ydamas vekselį. Atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus, jog jis suklydo dėl sveikatos bÅ«klės, teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai yra žymÅ«s, trukdantys ieÅ¡kovui savarankiÅ¡kai gyventi ir priimti sprendimus, įgyvendinant savo teises ir pareigas, rÅ«pintis, kad jos nebÅ«tų pažeistos.

Teismas pažymėjo, kad jam nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovas vekselį pasiraÅ¡o bÅ«damas įtakotas ir paveiktas trečiojo asmens V. A. apgaulingų pažadų. Teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes ieÅ¡kovui nebuvo pateikti atsakovės įgalioto asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, kadangi Å¡ių aplinkybių egzistavimas /neegzistavimas neturėjo įtakos ieÅ¡kovo valios pasiraÅ¡yti vekselį susiformavimui.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis vekselis negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes nenustatyta, jog apgaulę panaudojo atsakovė ar jos įgaliotas asmuo, atsakovė ar jos įgaliotas asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo valiai padarytÄ poveikį dėl vekselio pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iÅ¡ esmės neegzistuoja, tačiau ieÅ¡kovas neginčijo paskolos sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia ir neginčijo pinigų perdavimo fakto, nurodė, kad negali pasakyti, kokiÄ pinigų paskolos sumÄ perdavė R.

S. Esant tokiems ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams ir nesant kitų patikimų įrodymų, paneigiančių prievolę pagal vekselį, bei nustatęs, kad ieÅ¡kovas gavo paskolÄ iÅ¡ atsakovės, teismas sprendė, kad egzistavo vekselio iÅ¡davimo pagrindas. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä buvo grindžiamas iÅ¡imtinai tik vekselio negaliojimu, nenurodant savarankiÅ¡ko pagrindo, teismas jį vertino kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo Å¡alių sudarytÄ vekselį pripažinti negaliojančiu ir panaikinti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, jog vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iÅ¡ esmės neegzistuoja. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės, ieÅ¡kovo suklydimo, nulemto kito asmens/asmenų apgaulės, galbÅ«t tyčinio nusikalstamo veikimo, todėl ieÅ¡kovas pagal CPK 178 straipsnį privalėjo įrodyti buvus bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus. 1.2.

Kadangi Å¡alys ypač skirtingai ir prieÅ¡taringai vertina vekselį, pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių tarpusavio santykius ir pagal tai parinkti taikytinas materialiosios teisės normas. Atsakovės raÅ¡tu pateikti atsikirtimai buvo grindžiami iÅ¡imtinai paskolos sutarties buvimu, o ieÅ¡kovas neigė paskolos jam suteikimÄ , todėl, pirmosios instancijos teismui darant iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, Å¡alių santykiai turėjo bÅ«ti įvertinti ne tik vekselius reglamentuojančių teisės normų kontekste, bet ir vadovaujantis paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. 1.3.

IeÅ¡kovas negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimo pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės sudarytÄ paskolos sutartį, nes jis tokios sutarties nesudarė, Å¡ia aplinkybe procesiniuose dokumentuose rėmėsi atsakovė, ir tik tada ji tapo žinoma ieÅ¡kovui. Atsakovei teigiant, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo pagrindas buvo ieÅ¡kovui suteikta paskola, paskolos sutarties buvimo faktas turėjo bÅ«ti vertinamas vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur. 1.4.

Kadangi vekselio iÅ¡davimo pagrindo negaliojimas lemia ir vekselio negaliojimÄ , tai, ieÅ¡kovui laikantis nuomonės, kad vekselis iÅ¡raÅ¡ytas be pagrindo, o atsakovei teigiant, kad ji skolino ieÅ¡kovui pinigus, kurių grÄ Å¾inimas užtikrintas vekseliu, paskolos santykius turi įrodyti atsakovė, tačiau ji nepateikė tokių įrodymų. Dėl to pirmosios instancijos teismas atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovui. 1.5. Neteisinga iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų elgęsis apdairus ir atidus žmogus.

IeÅ¡kovas nepažįsta atsakovės, nėra kreipęsis į jokius asmenis dėl paskolos jam suteikimo. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieÅ¡kovas nesuvokė, kad yra pasirašęs paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 600 Eur sumai ir Å¡iÄ sumÄ turės kažkam grÄ Å¾inti. Vekselį ieÅ¡kovas pasirašė įtikintas trečiojo asmens V. A. Vekselis buvo pasiraÅ¡ytas kavinėje, esant prieblandai, skambant garsiai muzikai. IeÅ¡kovas sau nenaudingÄ sandorį sudarė neturėdamas atstovo, jam nepaaiÅ¡kinta galinti atsirasti atsakomybė pagal vekselį.

Vertinant vekselio iÅ¡davimo aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgta į ieÅ¡kovo ligas. Nors ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog jo sveikatos sutrikimai yra žymÅ«s, tačiau jie lemia mažesnį ieÅ¡kovo gebėjimÄ priimti ir įsisÄ moninti informacijÄ , jÄ Ä¯vertinti, sudaro didesnę galimybę manipuliuoti ieÅ¡kovu. Byloje esantis nuosprendis, ieÅ¡kovo charakteristika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas lengvai pasiduoda kitų įtakai, juo lengva manipuliuoti, todėl ieÅ¡kovui taikytinas mažesnis nei įprastai atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartas. 1.6.

Neatkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad ieškovas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2016 m. vasario 15 d., o atsakovė vekselį apmokėjimui pateikė 2016 m. vasario 28 d., taigi ieškovas elgėsi ypač rūpestingai ir apdairiai, nelaukė galimos atsakomybės ar neigiamų padarinių kilimo dėl jo sudarytų nenaudingų sandorių, nesitikėjo jų kaip nors išvengti, nieko nedarant. 1.7. Neatsižvelgta, kad ieškovas neturi aukštojo išsilavinimo, verslo patirties, o turima gyvenimo patirtis nebuvo tokia, kad jis galėtų tinkamai suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus.

Dėl to ieÅ¡kovas klaidingai įsivaizdavo sudaromo sandorio teisinius padarinius. 1.8. VisiÅ¡kai nesiremta svarbiu įrodymu – nuosprendžiu, kuriuo trečiasis asmuo V. A. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015 m. spalio 20 d., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ apgaulės bÅ«du, įkalbėjo ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį su trečiuoju asmeniu R. S. 2 600 Eur sumai, pinigus paimdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo, žadėdamas Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti, taip neteisėtai įgijo svetimÄ ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , padarydamas ieÅ¡kovui 2 600 Eur turtinę žalÄ .

Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas ginčijamÄ vekselį pasirašė dėl apgaulės. 1.9. Remtasi tik atsakovės ir trečiojo asmens R. S. raÅ¡tu procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiÅ¡kinimais, kurie skiriasi tarpusavyje ir skiriasi nuo tų, kuriuos Å¡ie asmenys pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Taip pat neteisingai interpretuoti ieÅ¡kovo duoti paaiÅ¡kinimai, t. y. ieÅ¡kovas, kaip dabar jis tai suvokia, teismo posėdžio metu teismui nurodė daugiau ne aplinkybes, bet vertinimus ir samprotavimus, iÅ¡vadas dėl įvykusių įvykių.

Kadangi vekselio iÅ¡davimo aplinkybės nėra iki galo iÅ¡tirtos, padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo paskoliniai santykiai. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovę ir trečiÄ jį asmenį V. A. siejo paskoliniai santykiai, todėl atsakovė nėra sÄ Å¾ininga vekselio turėtoja.

8. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. Å ioje civilinėje byloje pareiga įrodyti, jog neegzistuoja paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, tenka ieÅ¡kovui, kuris turėjo teismui pateikti pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis nesudarė paskolos sutarties ir iÅ¡ atsakovės negavo pinigų. 8.2. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti vekselį negaliojančiu, tačiau neginčydamas vekselio iÅ¡davimo pagrindo, turėjo įvertinti ir teisines tokio ieÅ¡kinio dalyko suformulavimo pasekmes, tuo labiau, kad ieÅ¡kovÄ atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas. 8.3.

IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad sutiko paimti trečiajam asmeniui V. A. paskolÄ , paaiÅ¡kino, jog jis pasitikėjo trečiuoju asmeniu V. A., todėl ir pasirašė, jog paima jam paskolÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino pinigų iÅ¡mokėjimo faktÄ , pažymėjo, jog trečiasis asmuo V. A. jam už paslaugÄ davė 10 Eur ir sakė grÄ Å¾insiÄ s pinigus. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, jog suprato, kad jo paraÅ¡as garantuoja pinigų, kurių reikia trečiajam asmeniui V. A., iÅ¡mokėjimÄ .

Å ie ieÅ¡kovo teismo posėdyje, davus priesaikÄ , duoti parodymai, patvirtina, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ vykdamas į KaunÄ Å¾inojo ir suvokė, jog trečiajam asmeniui V. A. reikalingi pinigai, kuriuos jis pasiskolins iÅ¡ kito asmens (atsakovės) ir perduos trečiajam asmeniui V. A. IeÅ¡kovas suvokė ir žinojo, kad vekselis yra skirtas paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti. 8.4. Nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina egzistavus vekselio iÅ¡davimo pagrindÄ â€“ paskolos teisinius santykius tarp Å¡alių.

Nuosprendžiu, be kita ko, nustatyta, jog trečiasis asmuo V. A. iÅ¡ ieÅ¡kovo paėmė pinigus (2 600 Eur), kuriuos Å¡is buvo gavęs iÅ¡ trečiojo asmens R. S., konstatuota, jog ieÅ¡kovui buvo padaryta 2 600 Eur turtinė žala. Taigi ieÅ¡kovas, prieÅ¡ perduodamas pinigus trečiajam asmeniui V. A., buvo teisėtas jų savininkas ir dėl nusikalstamos trečiojo asmens V. A. veikos patyrė žalÄ . 8.5. IeÅ¡kovui abejojant dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, vekselio santykio su paskolos sutartimi ar apskritai Å¡ių sandorių tikslingumo ar skaidrumo, jis turėjo konsultuotis su kompetentingu asmeniu ar apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

IeÅ¡kovo klaidingas įsivaizdavimas ir pasitikėjimas, jog trečiasis asmuo V. A. jam grÄ Å¾ins pinigus ir ieÅ¡kovas atsiskaitys su atsakovu, o vekselis nebus pateiktas apmokėjimui, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertintas kaip esminis suklydimas, nes jis įvyko dėl paties ieÅ¡kovo didelio neapdairumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo. 8.6. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, pasiraÅ¡ant vekselį, kavinėje tvyrojo prieblanda, grojo garsi muzika. Be to, neaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas galėjo neskaityti/neįskaityti vekselio blanko, jei turėjo savo ranka įraÅ¡yti tam tikrus vekselio rekvizitus į jiems skirtas vietas. 8.7.

Nuosprendyje nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kovas papildomos apklausos metu paaiÅ¡kino, jog apie tai, kad kaltinamasis V. A. sukčiauja, sužinojo iÅ¡ savo svainio V. G. 2015 metų pabaigoje. Taigi, ieÅ¡kovas, bÅ«damas apdairus ir protingas, į teisėsaugos institucijas turėjo galimybę kreiptis dar 2015 metų pabaigoje, o kreipėsi tik 2016 m. vasario 15 d. 8.8. Å ioje byloje nėra nė vienos sÄ lygos, kuriai esant galima bÅ«tų pripažinti vekselį esant sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.

Nuo vekselio suraÅ¡ymo (2015 m. spalio 20 d.) iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teisėsaugos institucijas praėjo beveik 4 mėnesiai, per kuriuos ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovę, jos įgaliotÄ atstovÄ R. S. dėl vekselio atÅ¡aukimo, kaip sudaryto apgaule ir pan. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kimÄ policijai ieÅ¡kovas parašė tik po to, kai suėjo paskolos grÄ Å¾inimo terminas (2016 m. sausio 20 d.) ir kai jis buvo paragintas sumokėti skolÄ . 8.9. Trečiasis asmuo V. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl Å¡io jam perduotų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, o ne dėl vekselio suraÅ¡ymo, kuris buvo nulemtas paties ieÅ¡kovo valios. 8.10.

Atsakovė teismui yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ , kuriuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas reikÅ¡mingas Å¡iai civilinei bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes. Papildomai atsakovė pateikė R. S., betarpiÅ¡kai dalyvavusio santykiuose su ieÅ¡kovu, paaiÅ¡kinimÄ , kuriame jis taip pat iÅ¡samiai nurodė visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su vekselio iÅ¡raÅ¡ymu. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiÅ¡kinimais. 8.11.

Jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ieÅ¡kovas turėtų galimybę negrÄ Å¾inti atsakovei 2 600 Eur paskolos ir nemokėti palÅ«kanų, nes Å¡i paskola nebebÅ«tų užtikrinta vekseliu, ir atsakovė prarastų galimybę Å¡iuo pagrindu iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

9. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad CPK 142 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta trečiojo asmens pareiga pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo R. S., papraÅ¡ytas atsakovės, 2016 m. birželio 29 d. parašė iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ teismui apie 2015 m. spalio 20 d. paprastojo neprotestuotinojo vekselio iÅ¡davimo aplinkybes, kuris buvo pateiktas į bylÄ kartu su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Dalyvaudamas bylos nagrinėjime, trečiasis asmuo R. S. nebÅ«tų nurodęs kitokių aplinkybių, nei nurodytos 2016 m. birželio 29 d. paaiÅ¡kinime teismui. Trečiojo asmens R. S. nurodytos aplinkybės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu dėl trečiojo asmens V. A. padarytų nusikalstamų veikų duotais parodymais.

10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės] 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 2015 m. spalio 20 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo Z. S. pateikus vekselį sumokėti 2 600 Eur. 2016 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė vekselį apmokėjimui. 2016 m. kovo 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , reikalaudamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai per vekselio mokėjimo terminÄ nesumokėtÄ vekselio 2 600 Eur sumÄ , su įraÅ¡o iÅ¡davimu susijusias iÅ¡laidas.

Vekselio davėjas ginčijo vekselį CK 1.90, 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas. Dėl vekselio išdavimo 13. Apelianto teigimu, nepagrįstai spręsta, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas (paskolos teisiniai santykiai) neegzistuoja; paskolos santykius turėjo įrodyti atsakovė; neišsiaiškinti tikrieji šalių tarpusavio teisiniai santykiai; nesiremta nuosprendžiu, nors iš jo spręstina, kad apeliantas vekselį pasirašė dėl apgaulės; remtasi tik atsakovės ir trečiojo asmens R.

S. raštu pateiktais paaiškinimais; neatsižvelgta, kad apeliantas neturi aukštojo išsilavinimo, verslo patirties, kad jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki atsakovė pateikė vekselį vykdymui.

14. Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®statymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia kad Å¡i prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu – tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, o skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

15. Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statymo normÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atmestini apelianto argumentai, kad ne jis turėjo įrodyti, jog nebuvo nagrinėjamo teisinio santykio pagrindo (paskolinių santykių), kad paskolos santykius turėjo įrodyti atsakovė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vekselio iÅ¡davimo pagrindo neginčijo. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad sutiko paimti jo pažįstamam V. A., kuriuo pasitikėjo, paskolÄ , patvirtino pinigų iÅ¡mokėjimo faktÄ , kad V.

A. jam už paslaugÄ davė 10 Eur ir sakė grÄ Å¾insiÄ s iÅ¡ atsakovės paskolintus pinigus. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino supratęs, kad jo paraÅ¡as garantuoja pinigų, kurių reikia V. A., iÅ¡mokėjimÄ . Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu 16. Ä®statymas numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar asmuo sÄ Å¾iningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis sÄ lygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimÄ sandoryje iÅ¡reikÅ¡tai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio Å¡alis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

17. Nutarties 15 punkte minėti apelianto teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai apie vekselio sudarymÄ . IÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų spręstina, kad jis suprato, jog skolinasi pinigus, kad juos reikės grÄ Å¾inti. Taigi jam vekselio esmė turėjo bÅ«ti suprantama. Sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovui abejojant dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, vekselio santykio su paskolos sutartimi ar apskritai sudaromų sandorių tikslingumo ar skaidrumo, jis turėjo ne tik pakankamai laiko, bet, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, pasitarti su kompetentingu asmeniu ar iÅ¡ viso susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atmestini apelianto argumentai, kad jis dėl sveikatos sutrikimų nesugebėjo įvertinti sandorio esmės. Byloje esantys įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina.

18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad jis pats kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad, įvertinus nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, apeliantui taikytinas mažesnis nei įprastai atidaus ir rūpestingo elgesio standartas.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Nuosprendyje, kuriuo V. A. pripažintas kaltu dėl eilės nusikalstamų veikų padarymo, nustatyta, kad apeliantas jau nuo 2015 m. gegužės 27 d. įtikinėjamas V. A., savo vardu imdavo greituosius kreditus, o vėliau gautas pinigines lėšas atiduodavo V. A., apeliantas savo vardu išsimokėtinai įsigydavo mobiliųjų telefonų, jų dėklų, o vėliau juos atiduodavo V. A. Tokių V. A. nusikalstamų veikų epizodų iki vekselio pasirašymo (2015 m. spalio 20 d.) buvo ne vienas (2015 m. gegužės 27 d., 2017 m. liepos 21 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. liepos 26 d. (du epizodai), 2015 m. rugsėjo 10 d. (du epizodai), 2015 m. rugsėjo 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d.).

Kolegijos nuomone, bet kuris rÅ«pestingas ir atidus žmogus, prieÅ¡ prisiimdamas dar vienÄ Ä¯sipareigojimÄ pagal vekselį, turi įvertinti galimÄ rizikÄ , jog pasiraÅ¡ydamas vekselį savo vardu ir vėliau atiduodamas jo pagrindu gautus pinigus trečiajam asmeniui, tikėtina jų neatgaus. Apelianto klaidingas įsivaizdavimas ir pasitikėjimas V. A., kad pastarasis jam ar atsakovei grÄ Å¾ins pinigus, o vekselis nebus pateiktas apmokėjimui, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertintas kaip esminis suklydimas, nes jis įvyko dėl paties ieÅ¡kovo didelio neapdairumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo.

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas suklydimo sampratÄ , yra nurodęs, kad klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017; kt.).

21. Apelianto nurodytos aplinkybės (skubinimas pasiraÅ¡yti vekselį, kavinėje buvusi prieblanda) visų pirma neįrodytos, be to, tai vertintina kaip subjektyvios aplinkybės, kurios vertinant sandorio sudarymÄ dėl suklydimo nėra esminės. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas perskaitė teismo posėdyje priesaikos tekstÄ , todėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas vekselį, elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, turėjo galimybę perskaityti ir vekselio turinį.

22. Apeliantas teigia, kad jo gaunamos pajamos neleistų grÄ Å¾inti vekselyje nurodytos sumos. Teisėjų kolegija pastebi, kad jokia teisės norma, reglamentuojanti vekselių pasiraÅ¡ymÄ , reikalavimų iÅ¡tirti vekselio davėjo materialinę padėtį ar pareikalauti pažymos apie pajamas nenumato, todėl atmestini apelianto argumentai, kiek tai susiję su galimybe įvykdyti vekseliu prisiimtus įsipareigojimus.

23. Apeliantas nurodo, kad jis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Marijampolės AVPK kreipėsi 2016 m. vasario 15 d., t. y. iki atsakovė jį pateikė apmokėjimui (2016 m. vasario 28 d.), kas, pasak apelianto, patvirtina, jog jis elgėsi rūpestingai ir apdairiai, nelaukė atsakomybės ar galimų neigiamų padarinių kilimo dėl jo sudarytų nenaudingų sandorių.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto minimame nuosprendyje yra apraÅ¡yti liudytojo A. A. (apelianto nagrinėjamoje byloje) 2016 m. rugsėjo 22 d. duoti parodymai. A. A. parodė, kad apie tai, jog V. A. sukčiauja, jis sužinojo iÅ¡ savo svainio V. G. 2015 metų pabaigoje. Taigi, apeliantas, bÅ«damas tikrai apdairus ir rÅ«pestingas jau tada turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu 25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesirėmė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaulės bÅ«du įkalbėjo A. A. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 600 Eur sumai, pinigus paimdamas iÅ¡ A. A., žadėdamas jam juos grÄ Å¾inti, taip neteisėtai įgijo A. A. turtÄ ir padarė jam 2 600 Eur turtinę žalÄ .

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 1.91 straipsnio 6 dalimi, jeigu apgaulę, smurtÄ ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio Å¡alis, o trečiasis asmuo, sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio Å¡alis žinojo arba turėjo žinoti Å¡iuos faktus.

28. Nutarties 25 punkte minėta, kad apgaulę panaudojo trečiasis asmuo V. A., jis už tai nuteistas. Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ias aplinkybes žinojo atsakovė ar jos vardu pagal įgaliojimÄ veikęs trečiasis asmuo R. S. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad jo reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės) yra pagrįstas ir įrodytas. Dėl įrodymų vertinimo 29. Apeliantas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir paaiÅ¡kinimų žodžiu nepateikė atsakovė ir tretieji asmenys, teismas rėmėsi tik atsakovės ir trečiojo asmens R. S. raÅ¡tu procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiÅ¡kinimais, kurie, tariamai, skiriasi tarpusavyje ir nuo ikiteisminio tyrimo institucijoms duotų paaiÅ¡kinimų.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ , kuriuose nurodė visas, jos manymu, reikÅ¡mingas Å¡iai civilinei bylai iÅ¡nagrinėti, aplinkybes, pateiktas R. S., betarpiÅ¡kai dalyvavusio santykiuose su ieÅ¡kovu, paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodytos jam žinomos aplinkybės, susijusios su vekselio iÅ¡raÅ¡ymu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė tiesiogiai nedalyvavo santykiuose su ieÅ¡kove. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu teiktais atsakovės ir trečiojo asmens R. S. parodymais ir civilinėje byloje esančiais procesiniais dokumentais, teisėjų kolegija nemato tarp jų akivaizdžių prieÅ¡taravimų, kurių konkrečiai neįvardija ir pats apeliantas.

31. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Be to, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡ jų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 34. Apeliantui 2017 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas 109 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto priteistinas 109 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis) ir valstybės turėtos 10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto A. A., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 109 Eur žyminį mokestį ir 10 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 119 Eur. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Žibutė Budžienė Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė