7f789ee3-e438-43b8-b07b-5cb51e80ce48 · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-504-594/2020 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas 2003 m. spalio 7 d. Å vedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo pagal Å vedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 15 skirsnio 7 straipsnio 1 pastraipÄ , Kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 straipsnio 3 pastraipÄ ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi, Å vedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir palikta paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2003 m. gegužės 22 d. iki 2004 m. kovo 21 d.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2021 m. liepos 18 d.

3. Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-244 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, korekcijÄ bei pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog Å¡iuo metu negalima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui, tačiau neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių nuteistojo asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei.

Nuteistojo teigimu, teismas tik lakoniÅ¡kai konstatavo, kad R. B. pažanga vis dar nėra pakankama, nuteistasis gali bÅ«ti linkęs nusikalsti ir jam gali bÅ«ti sudėtinga integruotis į visuomenę. Tokios teismo iÅ¡vados yra grindžiamos tik prielaidomis, pagrįstomis nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, bet ne socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis. Be to, teismas nenurodė kÄ nuteistasis turėtų padaryti ir kiek laiko tai turėtų trukti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, galėtų konstatuoti, jog nuteistasis ateityje nebus linkęs nusikalsti ir sugebės integruotis į visuomenę. 4.2.

Skunde teigiama, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas pateikia savo subjektyviÄ nuomonę, tačiau nenurodo nei teisės aktų, nei teismų praktikos, kuri įpareigotų teismÄ , sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, vertinti tik nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį. Apylinkės teismo nutartyje nurodyti motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.

PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistasis gali pagrįstai tikėtis, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, aplinkybes, sudarančias pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, vertins ne formaliai ir savo sprendimÄ grįs byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis ir teisėjo nuomone, grindžiama ateities įvykių numatymu. 4.3. Pasak nuteistojo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygas bei yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ bausmės dalį, kurios atlikimas sudaro teisines sÄ lygas svarstyti klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Jis neturi galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl galima visiÅ¡kai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai yra įgyvendinti ir yra ne tik formaliai įvykdytos BVK įtvirtintos sÄ lygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai. 4.4. Nuteistasis kritikuoja teismo argumentus, jog lygtinio paleidimo taikymas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės ir teigia, jog tokiais teiginiais ir požiÅ«riu teismas siekia paneigti motyvacinę sistemÄ , kuri įtvirtinta BVK, suteikiant teisę nuteistiesiems bÅ«ti paleistiems lygtinai.

Teigiama, jog BVK yra įtvirtintos aiÅ¡kios taisyklės, kurių teismas privalėjo laikytis spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, o ne vadovautis savo asmeniniu nusistatymu ar bendruoju visuomenėje vyraujančiu požiÅ«riu į nusikaltimus padariusius asmenis. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, negali suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės nusikaltimo pobÅ«džiui, kadangi nusikaltimo pobÅ«dis ir sunkumas turi esminę reikÅ¡mę skiriant kaltinamajam bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , tačiau ne sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Juo labiau, kad padaryto nusikaltimo pobÅ«dis taip pat turi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl to, kada nuteistieji gali įgyti teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. 4.5. Nuteistojo teigimu, teismas privalėjo vertinti ne tai, koks buvo nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, bet kaip pasikeitė nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad R. B. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebuvo baustas drausmine tvarkas, neturėjo ir neturi jokių galiojančių nuobaudų, už gerÄ elgesį yra skatintas, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nuteistojo elgesys kito teigiama linkme, kas patvirtina daromÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, vertindamas nuteistojo padarytÄ pažeidimÄ privalėjo ne tik konstatuoti nuteistojo padarytÄ vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , tačiau turėjo įvertinti Å¡io pažeidimo pobÅ«dį bei pateikti Å¡io pažeidimo vertinimÄ bei tai, kaip Å¡is pažeidimas charakterizuoja nuteistÄ jį. Pažymima, kad teismas neįvertino, jog R. B. pasiÅ«lyto darbo atsisakė tik dėl tuo metu buvusių sveikatos sutrikimų, o taip pat dėl to, jog siekė dirbti ne pataisos įstaigoje, o kitoje įmonėje, kurioje bÅ«tų galėjęs įgyti patirties ir kvalifikacijos, o taip pat gauti didesnį darbo užmokestį. 4.6.

Pasak nuteistojo, aplinkybę, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei ir yra pasiryžęs integruotis į visuomenę bei laikytis priimtų teisės ir moralės normų patvirtina ir tai, jog nuteistajam kiekvienÄ savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė iÅ¡vykti trumpalaikių iÅ¡vykų į namus. Nuteistasis Å¡ių taisyklių laikosi, jo elgesys trumpalaikių iÅ¡vykų metu buvo ne kartÄ tikrintas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nei padaryta, nei nustatyta. Be to, jam buvo suteikta teisė iÅ¡vykti į namus atostogų, todėl tai taip pat rodo pataisos įstaigos teigiamÄ požiÅ«rį į nuteistÄ jį, jo elgesio pokyčius bei grėsmės visuomenei nebuvimÄ .

Be to, nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, Å¡i rizika visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo, taip pat, daro pažangÄ siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad beveik visÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis net ir nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis sumažinti negalės.

5. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. skundÄ negauta. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

7. Skundžiamos nutarties priėmimo metu BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d.

Nr. XII-1818 įstatymo redakcija). Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kreipėsi su praÅ¡ymu į KomisijÄ dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Tačiau iÅ¡ BVK 157 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1818 įstatymo redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams, turi bÅ«ti nustatytos ir materialiosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

9. Nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu leidžia įvertinti „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimÄ , yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iÅ¡ tiesų egzistuoja. Nuteistojo R. B. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 43 balai. Tuo tarpu pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 34 balų. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog svertinių taÅ¡kų sumÄ sudaro net 33 balai, o tai reiÅ¡kia, kad tik 1 balas yra kintantis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, svarbus ir Å¡ių balų pokyčio vertinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam R. B. buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos balas, artimas žemai rizikai. Be to, akivaizdu, kad prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas mažėjo ne nuosekliai, t. y. 2018 m. birželio 4 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatytas 36 balų rizikos vertinimo rezultatas, 2019 m. kovo 26 d. – 34 balų, o 2020 m. vasario 11 d. – 36 balų. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai rodo nuteistojo negebėjimÄ ilgesnį laikÄ iÅ¡laikyti pozityvų, nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, o sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡ios aplinkybės suponuoja pagrįstÄ manymÄ , jog R.

B. daroma pažanga ir pastangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nėra pakankama.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirba, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, taip pat už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje buvo 7 kartus skatintas.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama R. B. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis per bausmės vykdymo laikotarpį už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimÄ drausmine tvarka baustas nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teigti, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, taip pat negalima. 2017 m. balandžio 20 d. nuteistasis R.

B. nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų ir nors nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau pritartina pirmosios instancijos iÅ¡vadai, jog kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo tik formaliai, todėl nėra ir pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo metu nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai.

Nuteistasis teigia, jog svarstymas drausminėje komisijoje jam buvo skirtas už tai, jog jis dėl sveikatos problemų bei galimo didesnio užmokesčio privačioje įmonėje atsisakė jam siÅ«lomo darbo, be to, jo manymu, Å¡ias atsisakymo aplinkybes turėjo vertinti skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, dėl kurių nuteistasis atsisakė jam siÅ«lomo darbo, nėra itin reikÅ¡mingos, kadangi vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

11. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tiek, kiek tai charakterizuoja nuteistÄ jį bei vertinant jo elgesio korekcijÄ atliekant laisvės atėmimo bausmę, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai bei jos sunkumui prioritetinės reikÅ¡mės nesuteikė, o nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei jos sunkumÄ vertino kitų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pabrėžtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, R. B. buvo pabėgęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos Å vedijoje ir slapstėsi Italijoje, o tai rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad praeityje R. B. buvo teistas keturis kartus, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei, rodo neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kalbėdamas apie save nuteistasis yra linkęs pabrėžti teigiamus savo bruožus ir nors suvokia teisės pažeidimo pasekmes, tačiau yra linkęs save pateisinti.

12. Nors neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti.

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Komisijos nutarime pateikta nuomonė teismui nėra privaloma, tuo labiau, jog ir Komisijos nutarimas Å¡iuo atveju nebuvo priimtas vienbalsiai, net trys Å¡ios Komisijos nariai balsavo prieÅ¡ nuteistojo lyginį paleidimÄ .

13. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristikÄ , padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam R. B. lygtinis paleidimas Å¡iuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė