AS-492-237-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-237/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02097-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P.-K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P.-K. ir D. K. patikslintą skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai J. P.-K. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2011 m. spalio 6 d. teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba, Taryba) 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus: 1) nekeisti valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribų ir vertingųjų savybių; 2) parengti apskaitos dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui ir svarstyti jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą, bei įpareigoti Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribas, perkeliant jas į tikrąją 1945–1957 metų įvykių vietą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. sausio 9 d. bei 2012 m. sausio 23 d. gauti patikslinti skundai (II t., b. l. 177–180, III t., b. l. 23–26), kuriuose be pirminiame skunde reikštų reikalavimų pareiškėjai papildomai prašo:

1) panaikinti 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos protokolinius sprendimus Nr. VT-62: 1. Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio Virbaliūnų k., Batniavos sen., Kauno raj., duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimą atidėti; 2. Lietuvos II sklandytojų slėniui (35923), esančiam Virbaliūnų k., Batniavos sen., Kauno raj., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį;

2) panaikinti 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos protokolinį sprendimą Nr. VT-65 patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio Virbaliūnų k., Batniavos sen., Kauno raj., duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį;;

3) panaikinti 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1675;

4) panaikinti 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1671;

5) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą.

Pareiškėjai taip pat padavė prašymą atnaujinti patikslintais skundais reiškiamų reikalavimų padavimo terminą. Paaiškino, kad visais atvejais, kai galėjo susipažinti su Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1675, jis buvo nepasirašytas pirmininko, todėl pareiškėjai manė, kad dėl to jis yra neteisėtas, jie nemanė, kad tokį aktą privalo ginčyti. Nurodė, kad nėra gavę 2011 m. spalio 4 d. akto Nr. KPD-RM-1671. Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą motyvavo ir tuo, kad teismas priėmė jų pirminį skundą dėl protokolinių sprendimų, todėl jie galvojo, kad aktų skųsti teismui nereikia. Taip pat teigė, kad visi nurodyti sprendimai yra neatsiejamai susiję tarpusavyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (III t., b. l. 37–42) pareiškėjų prašymo dėl praleisto termino skundo papildomiems reikalavimams paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti visus pareiškėjų papildyto skundo reikalavimus.

Teismas pagal pareiškėjų paaiškinimus nustatė, kad Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. protokolinį sprendimą ir 2011 m. spalio 11 d. protokolinius sprendimus pareiškėjai gavo 2011 m. lapkričio 7 d., todėl teismas laikė, kad vieno mėnesio terminas ginčyti protokolinius sprendimus baigėsi 2011 m. gruodžio 7 d. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. spalio 11 d. protokolas į nagrinėjamą bylą pateiktas su Kultūros paveldo departamento 2011 m. lapkričio 28 d. raštu, o 2011 m. spalio 4 d. protokolas pateiktas kartu su Vertinimo tarybos atsiliepimu į pirminį pareiškėjų skundą. Teismas nurodė, kad pirmasis patikslintas skundas teisme gautas 2012 m. sausio 9 d., o pareiškėjų ketinimas tikslinti skundą išsakytas 2012 m. sausio 4 d., todėl padarė išvadą, kad vieno mėnesio terminas ginčyti nurodytus sprendimus yra praleistas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių svarbių, nuo jų valios nepriklausančių, priežasčių, kurios sutrukdė jiems per vieno mėnesio laikotarpį patikslinti jau paduotą teismui skundą, paduoti naują skundą administraciniam teismui. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėjai vėliau dar siekė gauti ir Vertinimo tarybos posėdžio garso įrašus, juos gavę ir išklausę vertino, ar jie atitinka priimtus sprendimus, negali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis, nes tai pareiškėjų subjektyviai pasirinktas savo teisių gynimo būdas, kuris negali sutrukdyti paduoti skundą teismui įstatyme nustatytais terminais.

Teismas pagal pareiškėjų paaiškinimus nustatė, kad Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą jie gavo nuvykę į Kultūros paveldo departamentą 2011 m. lapkričio 7 d. Pažymėjo, kad šis aktas į bylą buvo pateiktas kartu su atsakovo Vertinimo tarybos atsiliepimu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai neneigia fakto, jog 2011 m. spalio 20 d. Kultūros vertybių registro duomenų bazėje internete rado 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos aktus (toliau – ir Aktai). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjai turėjo, atsižvelgdami į teisinį reguliavimą, kuris jiems žinomas, įvertinti, kad tokiame registre įregistruotas dokumentas nėra niekinis, galėjo susipažinti ir su šio akto turiniu. Teismas nurodė, kad net jei aktas būtų nepasirašytas, tokį dokumentą būtina ginčyti teisme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai patys, turėdami subjektyvią nuomonę, nusprendė, kad tokio akto ginčyti nereikia, nes jis jų teisių nepažeidžia (yra niekinis). Tokia priežastis, teismo vertinimu, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjų valios nepriklausančia, priežastimi, kuri sutrukdė pareiškėjams per vieną mėnesį nuo akto gavimo dienos skųsti jį teismui.

Teismas taip pat atsisakė priimti du reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, nustatęs, kad jie yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti aktus.

Teismas nesutiko su pareiškėjų motyvais ir argumentais, kad visi skundžiami aktai yra susiję, todėl teismas juos visus privalo priimti nepaisant to, kada pareiškėjai pradėjo juos ginčyti teisme. Teismas rėmėsi Kultūros paveldo departamento 2012 m. sausio 17 d. raštu, kuriame paaiškinta, kad 2011 m. spalio 4 d. aktu pareiškėjų teisės neliečiamos, nes pareiškėjams priklausantis nekilnojamas turtas nepatenka į Sklandytojų slėnio II teritoriją. Pareiškėjų nuosavybės teise valdoma žemė patenka į kitos kultūros vertybės teritoriją – į Sklandytojų slėnio teritoriją. Pirminiu prašymu teismui pareiškėjai ginčijo tik jų prašymo pakeisti teritorijos ribas nagrinėjimo Taryboje rezultatus, susijusius su Sklandytojų kalva (12156). Papildytu skundu keliami visai nauji reikalavimai, nesusiję su pareiškėjų prašymo nagrinėjimu Taryboje.

III. Pareiškėjai J. P.-K. ir D. K. padavė atskirąjį skundą bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą 2011 m. spalio 4 d. skundui papildyti, priimant 2012 m. sausio 20 d. papildytą skundą.

Atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomi panaikinti sprendimai nėra susiję. Paaiškina, kad visais patikslintu skundu ginčijamais aktais yra sprendžiami klausimai dėl to paties objekto – Sklandytojų kalvos (Lietuvos sklandytojų slėnio), užimančios 20 ha ir esančios toje pačioje vietovėje – Virbaliūnų kaime, Kauno rajone. Pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. spalio 4 d. 2011 m. spalio 11 d. protokoliniais sprendimais ir Aktais buvo padidinta saugoma teritorija nuo 7 ha iki 20 ha (vientiso ploto). Teigia, kad jiems priklausantis žemės sklypas (0,58 ha) patenka į šią teritoriją, tačiau neturi vertingųjų savybių, kurių pagrindu būtų galima apriboti pareiškėjų nuosavybės teises. Nurodo, kad Vertinimo taryba sukūrė dar vieną saugomą teritoriją (Lietuvos sklandytojų slėnis II, 35923), nepanaikindama senosios, neteisingai nustatytos. Teigia, kad į naująją teritoriją pareiškėjams priklausantis žemės sklypas nepatenka, todėl Kultūros paveldo departamento negali prašyti informacijos, susijusios su šiuo objektu. Teigia, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkins pareiškėjų skundą ir pripažins, kad valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos 12156 (Lietuvos sklandytojų slėnis 12156) teritorijos ribos turi būti keičiamos, tada 2011 m. spalio 4 d. bei 2011 m. spalio 11 d. protokoliniai sprendimai ir Aktai bus niekiniai, jie taip pat turės būti keičiami. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė ir nepaaiškino, kodėl nevertina 2012 m. sausio 10 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo Nr. KS-2, kuriuo pripažinta, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas V. K. 2011 metų rugpjūčio 30 bei spalio 4 dienomis Vertinimo tarybos posėdžiuose atstovaudamas asociaciją „Lietuvos aeroklubas“ pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, svarbos.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjų ginčijami protokoliniai sprendimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teigia, kad teisinių pasekmių pareiškėjams 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. spalio 4 d. bei 2011 m. spalio 11 d. posėdžio protokolai nesukėlė, tai buvo tik procedūrinio pobūdžio dokumentai, teisines pasekmes sukėlė tik 2011 m. spalio 11 d. patvirtintas Vertinimo tarybos aktas, kuris buvo registruotas Kultūros vertybių registre. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2636/2011).

Paaiškina, kad pareiškėja J. P.-K. 2011 m. lapkričio 7 d. atvykusi į Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyrių pasiėmė Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus vyriausiosios specialistės, Tarybos sekretorės R. K. patvirtintą 2011 m. spalio 11 d. akto su priedais kopiją. Nurodo, kad į Kultūros vertybių registro informacinę duomenų bazę informacija apie 2011 m. spalio 11 d. aktą buvo įvesta 2011 m. spalio 18 d. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalį Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir viešai skelbiami internete adresu http://kvr.kpd.lt/heritage/.

Mano, kad pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių delsimą pateikti teismui skundą dėl 2011 m. spalio 11 d. akto panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 patvirtintos tipinės akto formos 14 punkte yra įrašyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui, todėl gavę akto kopiją, pareiškėjai iškart buvo informuoti apie jo apskundimo tvarką.

Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento 2012 m. sausio 17 d. raštu teismui pateikė Kultūros paveldo objektų ir žemės sklypų ribų planą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų valdomi žemės sklypai nepatenka į Sklandytojų slėnio II teritoriją, todėl 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo apibrėžtos šio slėnio teritorijos ribos ir nuspręsta suteikti šiai vertybei teisinę apsaugą, pareiškėjams jokių teisių nesuteikia ir pareigų nenustato. Teigia, kad pareiškėjų minimas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu jo teisėtumas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-2310/2012.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarčiai netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo papildomiems reikalavimams paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjų papildyto skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą patikslintu skundu reiškiamiems reikalavimams paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą išsakė abejones, ar visi pareiškėjų patikslintu skundu reiškiami nauji reikalavimai yra nagrinėtini teismuose. Todėl, visų pirma, turi būti įvertinta ši aplinkybė, nes tik nustačius, kad ginčas dėl konkretaus akto gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, toliau sprendžiamas klausimas, ar toks aktas paduotas laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų – šiuo atveju, ar patikslintu skundu reiškiami nauji reikalavimai paduoti nepraleidus skundo dėl jų padavimo termino.

Nustatyta, kad 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos protokoliniu sprendimu Nr. VT-62 (I t., b. l. 185–186) buvo nutarta Lietuvos II sklandytojų slėniui (35923), esančiam Virbaliūnų k., Batniavos sen., Kauno r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1671 (II t., b. l. 193–197) nustatyta, kad nekilnojamoji kultūros vertybė (Lietuvos sklandytojų [P], II [S]) registruojama Kultūros vertybių registre, akto 12 punkte nurodytos vertybės apibrėžtos teritorijos ribos, 13 punkte nustatytos vertybės vertingosios savybės.

Taip pat nustatyta, kad 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos protokoliniu sprendimu Nr. VT-65 (I t., b. l. 167) buvo nutarta patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio Virbaliūnų k., Batniavos sen., Kauno raj., duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1675 (I t., b. l. 99–102) nustatyti pakeitimai, nurodyti 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos sprendime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinimo tarybos sprendimas dėl atitinkamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės duomenų pakeitimo yra pagrindas atlikti atitinkamus pakeitimus registre. Tuo atveju, jeigu atitinkami pakeitimai atliekami Akto pagrindu, būtent toks Aktas turėtų būti ginčo dalyku teisme (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2636/2011). Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Vertinimo tarybos protokolai ir jais atitinkamai išreikštas pritarimas (arba nepritarimas) svarstytam klausimui tuo atveju, jeigu vėliau priimamas tolesnis aktas, kuriuo įforminamas atitinkamas sprendimas, yra tik būtina prielaida pastarajam aktui priimti.

Todėl atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas teisingai pažymėjo, kad Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. protokoliniai sprendimai nagrinėjamu atveju negali būti savarankišku ginčo dalyku, nes ginčo kultūros vertybės: Lietuvos II sklandytojų slėnis į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. priimto akto Nr. KPD-RM-1671, o Lietuvos sklandytojų slėnio duomenys (ribos) pakeisti 2011 m. spalio 11 d. priimto akto Nr. KPD-RM-1675 pagrindu.

Įvertinusi nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti reikalavimus panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. protokolinius sprendimus iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau neteisingai nurodė atsisakymo priimti skundą šioje dalyje pagrindą – nurodytus reikalavimus turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų. Tačiau tai nėra kliūtimi teismui vertinti šiuos protokolus kaip pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes.

Kadangi Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. priimti aktai, atitinkamai Nr. KPD-RM-1671 bei Nr. KPD-RM-1675, yra skundžiami teismui, todėl turi būti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos reikalavimus, kaip paduotus praleidus skundo dėl jų padavimo terminą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2011 m. birželio 12 d. pretenziją-prašymą (I t., b. l. 15–16), kuriuo jie prašė patikslinti ir perkelti Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, Sklandytojų kalvą I283, į jos tikrąją istorinę vietą. Pareiškėjai į Kultūros paveldo departamentą su nurodytu prašymu kreipėsi, nes nesutiko, kad nekilnojamosios kultūros vertybės Sklandytojų kalvos I283 teritorijai yra priskirtas ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Vertinimo tarybai 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu atsisakius patenkinti pareiškėjų prašymą, pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė tokį sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribas, perkeliant jas į tikrąją 1945–1957 metų įvykių vietą.

Iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. Vertinimo tarybos protokolo matyti, kad nagrinėjant pareiškėjų 2011 m. birželio 12 d. pretenziją-prašymą buvo išsakytas siūlymas parengti apskaitos dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui, kuris būtų šalia Sklandytojų kalvos ir svarstyti jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą; šiam siūlymui buvo pritarta. Nustatyta, kad 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos posėdyje buvo svarstyti klausimai dėl Sklandytojų kalvos duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo bei Lietuvos II sklandytojų slėnio įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Iš šio Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad buvo pritarta siūlymui pakeisti objekto pavadinimą iš Sklandytojų kalvų į Lietuvos sklandytojų slėnį, tačiau šios vertybės duomenų tikslinimo Kultūros vertybių registre klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas. 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta į Kultūros vertybių registrą įrašyti naują objektą – Lietuvos II sklandytojų slėnį. Dėl šios vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registrą 2011 m. spalio 4 d. buvo priimtas aktas Nr. KPD-RM-1671, kuriame nurodytos teritorijos ribos ir nustatytas nacionalinio reikšmingumo lygis. 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos posėdyje buvo nagrinėjamas Lietuvos sklandytojų slėnio duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimas, buvo nutarta patikslinti šiuos duomenis ir apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygį. Šis sprendimas buvo įformintas 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1675, kuriame buvo nurodytos patikslintos teritorijos ribos.

Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirminiu skundu pareiškėjų ginčijamas sprendimas ir patikslintu skundu skundžiami aktai yra susiję, nes jais, pareiškėjų vertinimu, sprendžiami klausimai dėl kultūros vertybe pripažintos teritorijos, į kurią šiuo metu patenka ir pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, ribų, su kuriomis pareiškėjai nesutinka, nustatymo – t. y. tiek pirminiu skundu ginčijamu protokoliniu sprendimu, tiek ir Aktais, pareiškėjų vertinimu, yra pažeidžiama ta pati jų materialinė teisė – teisė nevaržomai naudotis nuosavybe. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi ginčijami administraciniai aktai laikytini tik forma, kuria pasireiškia galimas asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas, ir nepriklausomai nuo aplinkybės, kad teismui reiškiamai reikalavimai panaikinti administracinius aktus, sprendžiant dėl skundų pateikimo termino, būtina atsižvelgti į administracinių aktų turinį ir vertinti, kokias subjektines teises asmuo siekia ginti, ar kreiptasi į teismą nepraleidus įstatyme nustatyto termino dėl pačių pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Atsižvelgusi į šią aplinkybę ir vertindama Aktų apskundimo teismui terminus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai teismui apskųsdami 2011m. rugpjūčio 30 d. Vertinimo komisijos protokolinį sprendimą savo subjektines teises ėmėsi ginti laiku. Todėl nagrinėjamu atveju vėlesnių atsakovo Vertinimo komisijos sprendimų, kuriais, pareiškėjų vertinimu, yra pažeidžiamos tos pačios jų subjektinės teisės bei teisėti interesai – kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nebūtų suvaržytas ir nepatektų į kultūros vertybe pripažintą teritoriją – apskundimui netaikytini ABTĮ 33 straipsnyje nustatyti terminai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu aiškinimu nėra pažeidžiamas vienas esminių apskundimo termino nustatymo tikslų – teisinių santykių stabilumo užtikrinimas, nes ginčas dėl pareiškėjų subjektinių teisių gynimo yra prasidėjęs nepažeidžiant teisės aktais nustatyto termino skundui dėl pažeistos subjektinės teisės paduoti. Teisėjų kolegija vertina, kad vėliau pateiktu skundu pareiškėjai nepateikė teismui naujų savarankiškų reikalavimų, o tik patikslino anksčiau pareikštus reikalavimus, nes prašomų apginti materialiųjų teisių apimtis nepasikeitė, papildomai ginčijami administraciniai aktai nėra pareiškėjams sukeliantys naujas, kokybiškai kitas materialines teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad sprendžiant pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą nevertintina, ar ginčijami aktai daro įtaka pareiškėjų teisėms bei pareigoms (atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjų valdomi žemės sklypai nepatenka į Sklandytojų slėnio II teritoriją, todėl 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo apibrėžtos šio slėnio teritorijos ribos ir nuspręsta suteikti šiai vertybei teisinę apsaugą, pareiškėjams jokių teisių nesuteikia ir pareigų nenustato), nes išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Atsižvelgdama į padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog terminas skundui dėl Vertinimo komisijos 2011 m. spalio 4 d. bei 2011 m. spalio 11 d. aktų panaikinimo yra praleistas ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintu skundu reiškiamus reikalavimus dėl Aktų panaikinimo.

Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kaip išvestinius atsisakė priimti patikslintu skundu reiškiamus reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – 1) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą; 2) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad reikalavimą – įpareigoti Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą pareiškėjai buvo pareiškę pirminiame skunde, todėl šio reikalavimo priėmimo klausimas nebeturėjo būti sprendžiamas. Antra, konstatavus, kad reikalavimai dėl Aktų panaikinimo buvo nepriimti nepagrįstai, neteisėtu pripažintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti išvestinį reikalavimą – įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą, sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų J. P.-K. ir D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimą – įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimus: 1) panaikinti 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1675; 2) panaikinti 2011 m. spalio 4 d. Vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1671; 3) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą, ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė