AS-143-337-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-337/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00880-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G., R. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. G., R. G. ir R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. G., R. G. ir R. G. (toliau – ir pareiškėjai) 2012 m. kovo 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. vasario 22 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-169 ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį A. G. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. arba A. G. mokestinį patikrinimą už tą patį laikotarpį.

Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu pranešimu, ištyrus A. G. pajamas ir išlaidas už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d., nustatyta, kad „<...> Iš pateiktos lentelės matyti, kad A. G. per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. galėjo padovanoti R. G. ir R. G. iš viso 535 717 Lt (R. G. – 430 000 Lt, R. G. – 290 000 Lt), t. y. 184 283 Lt (R. G. – 120 779 Lt, R. G. – 63 504 Lt) mažiau nei įforminta dovanojimo sutartimis. <...>“. Tokia išvada reiškia, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apmokestins ne A. G., asmenį, kuris, atsakovo teigimu, iš dalies negali pagrįsti savo pajamų šaltinių, t. y. 184 283 Lt (R. G. – 120 779 Lt, R. G. – 63 504 Lt) dydžio sumos turėtų ir padovanotų lėšų, o R. G. ir R. G. Tokią išvadą pareiškėjai grindė tuo, kad iki šiol atsakovas nepradėjo nei A. G. mokestinio patikrinimo, nei apskaičiavo jam mokėtinus mokesčius nuo sumų, kurių jis tariamai negali pagrįsti. A. G. nuomone, jo mokestinio tyrimo rezultatai neatspindi realios padėties ir jo faktiškai turėtų piniginių lėšų kiekio, nes jis dovanas savo vaikams suteikė realiai, priešingai, nei bando tai pateikti atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir 2012 m. kovo 22 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžino A. G. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai skundžia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 22 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-169, kuriuo pranešama, kad A. G. per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. galėjo padovanoti R. G. ir R. G. iš viso 535 717 Lt, o ne 720 000 Lt, t. y. 184 283 Lt mažiau nei įforminta dovanojimo sutartimis. Toks Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas negali būti skundžiamas teismui, kadangi pranešimu yra tik pateikiama informacija, todėl toks pranešimas pats savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisių ar pareigų, vadinasi, negali būti laikomas administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų. Teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, todėl pareiškėjų skundžiamas pranešimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.). Antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti pakartotinį A. G. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. arba A. G. mokestinį patikrinimą už tą patį laikotarpį, yra išvestinis iš pirmojo, todėl tokį skundo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad skundas dėl pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą yra nagrinėtinas teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-840/2010). Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą jiems sukuria akivaizdžiai neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundo dalykas iš esmės yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 22 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-169 (b. l. 1–6).

Aptariamas pranešimas surašytas, atlikus A. G. pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. analizę, ir padaryta išvada, kad A. G. per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. galėjo padovanoti R. G. ir R. G. iš viso 535 717 Lt (R. G. – 309 221 Lt, R. G. – 226 496 Lt), o ne 720 000 Lt (R. G. – 430 000 Lt, R. G. – 290 000 Lt), t. y. 184 283 Lt (R. G. – 120 779 Lt, R. G. – 63 504 Lt) mažiau nei įforminta dovanojimo sutartimis (b. l. 11–25).

Kaip matyti, pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą pareiškėjams nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Jame yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui. Ji ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant apmokestinimo klausimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 22 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-169 negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjams atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas Mokesčių administravimo įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka.

Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011) (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą (pagrindinį ir išvestinį reikalavimus), vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. G., R. G. ir R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas