7f73ff63-fe82-4b0b-bb98-49482d2b9772 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-443-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00181-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Adega“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Inter Credit“ ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės G. M. 3 500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės 20 d. atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), po pažeidimo pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Pažeidimo kaltininkas nenustatytas, nuvežimo akte nurodyta – beÅ¡eimininkis automobilis. Už automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ iki 2010 m. liepos 20 d. UAB „Adega“ susidarė 3 883,51 (13 409 Lt) dydžio įsiskolinimas. 2010 m. liepos 21 d. pradinis kreditorius UAB „Adega“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimÄ naujajam kreditoriui UAB „Inter Credit“.

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas yra atsakovė G. M., kuriai buvo išsiųsti pranešimai. Atsakovė į pranešimus nereagavo, susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovės reikalaujama iš atsakovės skolos suma sumažinta iki 3 500 Eur.

2. Atsakovė G. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2007 m. gruodžio 6 d. transporto priemonė Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡registruota, baigus jos eksploatacijÄ . Transporto priemonė tapo netinkama eksploatuoti ir atsakovė nutarė jÄ parduoti asmeniui, kuris skelbime skelbėsi, kad superka transporto priemones kaip metalo lauÅ¾Ä . Parduodama eksploatuoti netinkamÄ automobilį metalo laužo supirkėjui, Å¡io įvykio nesureikÅ¡mino, nepamena, ar buvo pasiraÅ¡yta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, jei ir buvo, jos neiÅ¡saugojo.

Atsakovė nedalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, ji tuo metu jau nevaldė minėtos transporto priemonės, transporto priemonė buvo išregistruota kaip netinkama eksploatuoti, taigi ieškovės ieškinys nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš UAB „Inter Credit“ antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 552,37 Eur ir 11,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonė Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Pažeidimo kaltininkas nenustatytas, akte nurodyta, kad automobilis beÅ¡eimininkis. IÅ¡ 2010 m. vasario 10 d. VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad transporto priemonė 2007 m. gruodžio 6 d. iÅ¡registruota baigus jos eksploatacijÄ , paskutinis transporto priemonės valdytojas, kurio vardu buvo įregistruota transporto priemonė – atsakovė G.

M.. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo parduotas asmeniui, superkančiam metalo lauÅ¾Ä , tačiau duomenys apie savininko pasikeitimÄ vieÅ¡ajame registre neįregistruoti. IÅ¡ 2010 m. vasario 10 d. VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾intas. Atsakovės paaiÅ¡kinimu, ji neprisimena, ar parduodant automobilį buvo sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, o jei ir buvo, minėta sutartis yra neiÅ¡likusi.

5. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų buvusi informuota apie transporto priemonės priverstinį nutempimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę. IÅ¡ 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad jame nei transporto savininkas, nei pažeidimas, už kurį į automobilių saugojimo aikÅ¡telę buvo transportuota transporto priemonė, nenurodytas. Be to, minėtame akte nurodoma, kad automobilis yra beÅ¡eimininkis.

Duomenų, kad 2009 m. gegužės 20 d. priverstinai transportavus automobilį į saugojimo aikÅ¡telę bÅ«tų imtasi veiksmų informuoti sulaikyto automobilio savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ apie sulaikytÄ automobilį, byloje nėra. Taigi nei automobilio savininkės, nei automobilio naudotojo niekas neieÅ¡kojo. PrieÅ¡ingai, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Adega“ iÅ¡ policijos negauna informacijos apie transporto priemonių savininkus ar kaltininkus, dėl kurių automobiliai atvežami į aikÅ¡telę, todėl informuoti apie susidariusiÄ situacijÄ galimybės neturėjo.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tik 2010 m. vasario 10 d. buvo tikrinti duomenys VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo automobilio saugojimo aikštelėje pradžios. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kur šiuo metu yra automobilis.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, jog policijos pareigÅ«nai turėjo pareigÄ nustatyti transporto priemonės teisėtÄ valdytojÄ ir jį informuoti, kad transporto priemonė saugoma atlygintinai. Å iuo atveju atsakovė apie transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ nebuvo informuota. Transporto priemonės nuvežimo akte nėra duomenų apie atsakovę G. M., aktÄ pasirašė tik policijos pareigÅ«nas E. M. ir trečiojo asmens UAB „Adega“ vilkiko vairuotojas E. K..

Byloje taip pat nepateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki pat 2010 m. vasario 10 d. nebuvo atliekami jokie aktyvÅ«s veiksmai, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl Å¡iuo automobiliu niekas nesidomėjo, duomenų apie savininkÄ ieÅ¡kota tik po beveik aÅ¡tuonių mėnesių, nors UAB ,,Adega“, bÅ«damas atlygintinas saugojimo paslaugas teikiantis subjektas, galėjo ir turėjo suprasti, kad saugojimo kaÅ¡tai ženkliai virÅ¡ija saugomo automobilio vertę.

Pirmas praneÅ¡imas apie automobilio saugojimÄ atsakovei buvo siųstas ieÅ¡kovės tik 2010 m. spalio 20 d., kai pradinis kreditorius jau buvo perleidęs reikalavimo teisę ieÅ¡kovei ir įsiskolinimas siekė 13 189,00 Lt (3 819,80 Eur). Atsakovė, nebÅ«dama informuota apie transporto priemonės atlygintinÄ saugojimÄ , negalėjo imtis aktyvių veiksmų susigrÄ Å¾inti transporto priemonę ir užkirsti keliÄ iÅ¡laidų patiriamų už saugojimÄ didėjimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Inter Credit“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nukrypo nuo Å¡ios kategorijos bylose suformuotų aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kas yra ginčo automobilio savininkas, netinkamai pritaikė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei įrodymų pakankamumo taisykles. 1.2.

Atsakovė, bÅ«dama registruota vieÅ¡ame registre VÄ® „Regitra“ automobilio savininke, neįrodė, kad yra pardavusi šį automobilį. IÅ¡ byloje esančios 2010 m. vasario 10 d. VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad transporto priemonės savininkė yra atsakovė G. M.. Taip pat VÄ® „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾intas, transporto priemonės registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini) taip pat negrÄ Å¾intas. Remiantis atsakovės paaiÅ¡kinimais, automobilis buvo parduotas asmeniui, superkančiam metalo lauÅ¾Ä , tačiau atsakovė duomenų apie savininko pasikeitimÄ vieÅ¡ame registre neįregistravo, jokių įrodymų, kad pardavė automobilį, nepateikė. 1.3.

Atsakovei nurodžius aplinkybę, kad ji automobilį pardavė kitam asmeniui, kuris kaip automobilio savininkas yra atsakingas už automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ , teismas sudarė atsakovei galimybę praÅ¡yti apklausti automobilio pirkėjÄ teismo posėdyje kaip liudytojÄ , tačiau atsakovė nesiėmė priemonių, kad automobilio pirkėjas bÅ«tų apklaustas teisme, taip pat neprašė teismo įtraukti automobilio pirkėjo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Neįtraukus į bylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nėra pakankami iÅ¡vadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti. 1.4.

Teismas nevertino atsakovės elgesio, kad ji, gavusi 2010 m. spalio 20 d. praneÅ¡imÄ apie automobilio saugojimÄ , nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susigrÄ Å¾inti transporto priemonę ir/ar užkirsti keliÄ iÅ¡laidų, patiriamų už saugojimÄ , didėjimui. Atidus ir rÅ«pestingas asmuo, pardavęs automobilį, informuotų apie tai VÄ® „Regitra“, pateikdamas pirkimo–pardavimo sutartį, o pardavęs automobilį, kaip metalo lauÅ¾Ä , pristatytų į VÄ® „Regitra“ automobilio valstybinius numerius, automobilio registracijos dokumentÄ bei pažymÄ apie sunaikintÄ automobilį.

Gavęs praneÅ¡imÄ apie automobilio saugojimÄ , imtųsi aktyvių veiksmų siekiant surasti automobilio pirkėjÄ , taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ir užkirsti keliÄ iÅ¡laidų, patiriamų už automobilio saugojimÄ didėjimui. 1.5. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laidų už saugojimÄ dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas), tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

Atsakovė Å¡iuo atveju neginčijo iÅ¡laidų už saugojimÄ dydžio. 1.6. Ginčijamas teismo sprendimas formuoja ydingÄ teismų praktikÄ , kad tuo atveju, kai nėra įrodymų, jog policijos pareigÅ«nai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonės priverstinį nutempimÄ ir saugojimÄ , automobilio savininkas visiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su automobilio priverstiniu nutempimu ir jo saugojimu. Tokių įrodymų gali nebÅ«ti dėl įvairių priežasčių, kai policijos pareigÅ«nai praneÅ¡a automobilio savininkui telefonu, ar raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas neiÅ¡likęs, ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

BÅ«tina atsižvelgti ir į automobilio savininko pareigÄ domėtis, kur yra jam nuosavybės teise priklausantis automobilis.

8. Atsakovė G. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė apie transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ nebuvo informuota. BÅ«tent policijos pareigÅ«nai turėjo pareigÄ nustatyti transporto priemonės teisėtÄ valdytojÄ ir jį informuoti, kad transporto priemonė saugoma atlygintinai. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad tokie veiksmai bÅ«tų atlikti. Duomenų apie automobilio savininkÄ ieÅ¡kota tik po beveik aÅ¡tuonių mėnesių. 2.2.

Atsakovė, nebÅ«dama informuota apie transporto priemonės atlygintinÄ saugojimÄ , negalėjo imtis aktyvių veiksmų susigrÄ Å¾inti transporto priemonę ir užkirsti keliÄ iÅ¡laidų, patiriamų už saugojimÄ , didėjimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

10. Ginčas byloje kilo dėl automobilio savininko pareigos atlyginti išlaidas, patirtas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jo saugojimo.

11. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), kurios paskutine valdytoja įregistruota atsakovė G. M., pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ (b. l.

3) buvo priverstinai nuvežta į UAB „Adega“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, akte nurodyta, kad automobilis beÅ¡eimininkis. VÄ® „Regitra“ pažyma (b. l.

21) patvirtina, kad Å¡i transporto priemonė 2007 m. gruodžio 6 d. iÅ¡registruota baigus jos eksploatacijÄ , tačiau valstybinio numerio ženklas ir transporto priemonės registracijos dokumentas negrÄ Å¾intas.

12. IeÅ¡kovė UAB „Inter Credit“, 2010 m. liepos 21 d. sutartimi perėmusi UAB „Adega“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimÄ (b. l. 4-5), ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės G. M. 3 500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Atsakovė, atsikirsdama reikalavimui, teigė, kad automobilį pardavė asmeniui, superkančiam metalo lauÅ¾Ä , tačiau duomenys apie savininko pasikeitimÄ vieÅ¡ajame registre nebuvo įregistruoti.

13. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, nustatęs, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, jog atsakovė bÅ«tų buvusi informuota apie transporto priemonės priverstinį nutempimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę. Teismas sprendė, kad policijos pareigÅ«nai turėjo pareigÄ nustatyti transporto priemonės teisėtÄ valdytojÄ ir jį informuoti apie transporto priemonės atlygintinÄ saugojimÄ . Teismas taip pat nurodė, kad UAB ,,Adega“, teikdama atlygintinas saugojimo paslaugas, beveik aÅ¡tuonis mėnesius neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas yra automobilio savininkas ir kodėl niekas nesidomėjo Å¡iuo automobiliu, nors galėjo ir turėjo suprasti, kad saugojimo kaÅ¡tai ženkliai virÅ¡ija saugomo automobilio vertę.

14. Su teismo sprendimu nesutinka ieÅ¡kovė, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, kas yra ginčo automobilio savininkas, nesiėmė priemonių, kad automobilio pirkėjas bÅ«tų įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu ir apklaustas. Apeliantės nuomone, formuojama ydinga praktika, kai nesant įrodymų, jog policijos pareigÅ«nai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonės priverstinį nutempimÄ ir saugojimÄ , automobilio savininkas visiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (kai teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų) 15.

Kaip nurodyta nutarties 13 punkte, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, kad iÅ¡laidų atsiradimui ar jų padidėjimui įtakos turėjo policijos pareigÅ«nų veiksmai, jiems nepraneÅ¡us automobilio savininkei apie priverstinį automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ , ir pačios saugotojos UAB „Adega“ veiksmai, nesiaiÅ¡kinant, kam priklauso automobilis ir kodėl niekas juo nesidomi.

16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, 33 straipsnio 6 dalis numatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

17. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, iÅ¡laidų dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

18. Nurodyto saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendžiant dėl transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas, galėjo turėti įtakos policijos pareigÅ«nų veiksmai, jiems nevykdant įstatymo nustatytos pareigos praneÅ¡ti transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laidų atsiradimui ar jų padidėjimui įtakos turėjo policijos pareigÅ«nų veiksmai, jiems nepraneÅ¡us automobilio savininkei apie priverstinį automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ , tokiu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų, nes transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ surašęs Kauno apskrities VPK nebuvo įtrauktas į bylÄ .

20. Ä®statymu draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

21. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

22. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiÅ¡kia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesÄ byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

23. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad dėl transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų susidarymo ir jų atlyginimo yra atsakingi ir policijos pareigÅ«nai, kartu buvo nuspręsta ir dėl jų pareigos atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas saugotojui pastarojo galimai vėliau pradėtame regresiniame procese. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, įtraukiant į bylÄ trečiuoju asmeniu Kauno apskrities VPK (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat kelia ir kito trečiojo asmens, kuriam atsakovė G. M. pardavė automobilį, įtraukimo į bylÄ klausimÄ . IÅ¡ tikrųjų kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registracijos, todėl transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo registre. Å i taisyklė taikytina ir sprendžiant ginÄÄ , kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidas. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais.

25. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, kad ji eksploatuoti netinkamÄ automobilį pardavė metalo laužo supirkėjui. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis byloje nepateikta, atsakovės teigimu, ji jos neiÅ¡saugojo, automobilio pirkėjo taip pat neįvardino. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė G. M. neįrodė, jog ji automobilį yra pardavusi, todėl nėra jokių galimybių nustatyti asmenį, kuriam, atsakovės teigimu, buvo parduotas automobilis ir jį įtraukti į bylÄ . Toks atsakovės elgesys, perleidžiant automobilį nenustatytam asmeniui, laikytinas nerÅ«pestingu ir neapdairiu, dėl kurio taip pat galėjo susidaryti reikalaujamos priteisti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidos.

26. Atsižvelgiant į tai, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, įtraukus į jos nagrinėjimÄ Kauno apskrities VPK, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinti visi nurodytų asmenų (Kauno apskrities VPK, saugotojo UAB „Adega“ ir atsakovės G. M.) faktiniai veiksmai, kurie turėjo įtakos saugojimo iÅ¡laidų atsiradimui bei jų dydžiui, tokiu bÅ«du nustatant atsakovės G. M. atsakomybės apimtį pagal byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Nutarus bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė Albina Rimdeikaitė