7f71f46e-cf40-4113-beaa-511e17da60e8 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-69-647/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02442-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Danutei PleskÅ«naitei dalyvaujant ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ atstovui advokatui Giedriui ValiÅ«nui, atsakovui V. D., atsakovo atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ ieÅ¡kinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė VieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „Užstato sistemos administratorius“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. 7321,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesines palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi BUAB „TOKYO“ (toliau – Tokyo) buvo iÅ¡kelta bankroto byla Nr. eB2-4057-565/2019, kurioje buvo patvirtintas ieÅ¡kovės 7321,46 Eur kreditorinis reikalavimas. Tokyo bankroto byla buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs (toliau – Sprendimas). Pabaigus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas jokia apimtimi. Å ioje bankroto byloje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimis byloje Nr. eB2-4057-565/2019 (toliau – Vilniaus apygardos teismo nutartis) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi byloje Nr. e2-340-553/2020 (toliau – Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) buvo pripažinta, kad buvęs Tokyo vadovas ir vienintelis akcininkas V.

D. atliko eilę tyčinių veiksmų, kuriais Tokyo buvo privesta prie bankroto. Dėl V. D. nesÄ Å¾iningų ir savanaudiÅ¡kų veiksmų, Tokyo prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir ieÅ¡kove. Tokiu bÅ«du jis padarė žalÄ ieÅ¡kovei. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad V. D. ėmėsi eilės tyčinių ir nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais iÅ¡Å¡vaistė Tokyo turtÄ bei perkėlė visÄ Tokyo verslÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę. Dėl Å¡ių priežasčių, Tokyo nebeliko jokio turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai.

Maža to, perkeldamas Tokyo verslÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, V. D. sužlugdė bet kokias Tokyo galimybes atsiskaityti su kreditoriais ateityje. 2016 m. Lietuvoje pradėjo veikti užstato už vienkartines pakuotes sistema. Tokyo, kaip gaminių, supakuotų į vienkartines pakuotes, gamintojas turėjo pareigÄ dalyvauti Å¡ioje sistemoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu. Todėl 2016 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovė ir Tokyo sudarė sutartį dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo.

Å ia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo organizuoti Tokyo gaminių vienkartinių pakuočių administravimÄ , surinkimÄ bei sutvarkymÄ . Tokyo, savo ruožtu, pagal sutartį įsipareigojo mokėti užstatÄ už pateikiamas gaminio vienkartines pakuotes ir administravimo įmokas už užstato už vienkartinių pakuočių sistemos administravimÄ . Tačiau Tokyo nevykdė savo įsipareigojimų ir neapmokėjo Tokyo pateiktų sÄ skaitų. Nevykdydamas savo įsipareigojimų pagal sutartį, Tokyo ir toliau į rinkÄ tiekė gaminius, supakuotus vienkartinėse pakuotėse, kurias ieÅ¡kovė privalėjo priimti, vartotojams atneÅ¡us jas į priėmimo vietÄ , o Tokyo ir toliau vengė apmokėti jam pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Dėl to, ieÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas byloje Nr. e2-41728-845/2018 priėmė sprendimÄ už akių ir priteisė ieÅ¡kovei 6200,00 Eur skolos, 250,46 Eur delspinigių, ir 871,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, viso 7321,46 Eur. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokyo neįvykdžius teismo sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, Tokyo buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovė pateikė savo kreditorinį reikalavimÄ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tyčinio Tokyo privedimu prie bankroto. Å ie neteisėti V. D. veiksmai buvo nustatyti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, t. y. tyčinis delsimas kreiptis į teismÄ dėl Tokyo bankroto kėlimo; viso Tokyo verslo perkėlimas į kitÄ Ä¯monę; Tokyo turto perleidimas susijusioms įmonėms už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ ; susijusių kreditorių protegavimas, suteikiant jiems galimybę tenkinti reikalavimus, pažeidžiant kreditorių pirmumo teisę.

BÅ«tent V. D. veiksmai lėmė Tokyo bankrotÄ , o ne kokių nors kitų asmenų. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo. Todėl ieÅ¡kovės patirta žala dėl tyčinio bankroto yra jos nepatenkintas kreditorinis reikalavimas, bÅ«tent 7321,46 Eur.

Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp V. D. veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos. Pirma, tai Tokyo galėjo toliau tęsti verslÄ ir grÄ Å¾inti visiems kreditoriams susidariusias skolas bei antra, galėjo turėti daug turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas. Vis dėlto, V. D. neteisėti veiksmai lėmė, kad Tokyo turtas buvo iÅ¡vaistytas, o verslas perkeltas į kitÄ Ä¯monę. Tokiu bÅ«du, nei ieÅ¡kovė, nei kiti kreditoriai iÅ¡ Tokyo skolų nebeatgavo.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad buvo vieninteliu UAB „Tokyo“ akcininku nuo 2016 m. lapkričio 25 d., o bankroto bylos duomenimis Tokyo buvo nemoki nuo 2016 m. pradžios. Pasak atsakovo, jis jokių veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu neatliko, kas yra bÅ«tina tiesioginio ieÅ¡kinio galimo patenkinimo sÄ lyga. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ bankroto administratorės pateiktų dokumentų nustatė, jog Tokyo jau nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nebevykdė įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas tuo metu nebuvo nei Tokyo įmonės kontroliuojančios dalies akcijų savininku, nei direktoriumi, o Tokyo vykdyti jau žlungančio verslo „gelbėjimo darbai“ buvo atliekami tuometinių Tokyo akcijas kontroliuojančių asmenų.

Tokyo neturėjo pasirinkimo dėl savo blogos finansinės padėties atsisakyti privalomo sutarties su ieÅ¡kove sudarymo dėl teisės aktais įvestos užstato už vienkartines pakuotes sistemos atsiradimo ir vien dėl savo veiklos rÅ«Å¡ies Tokyo privalėjo sudaryti ginčo Å¡ioje byloje pagrindu esančiÄ 2016 m. kovo 22 d. sutartį su ieÅ¡kove. Buvęs Tokyo savininkas ir Čili Holdings vadovas S. S. su atsakovu 2016 m. sausio 7 d. pasirašė Fit Food Lietuva (taip buvo akcininkų tarpe vadinamas Tokyo) akcijų pirkimo susitarimÄ , pagal kurį buvo suplanuotos bei vykdomos investicijos atsakovui ir akcininkams didinant įstatinį kapitalÄ finansinius nuostolius patiriančioje Tokyo.

Å is susitarimas numatė atsakovo įsipareigojimÄ iÅ¡pirkti naujai iÅ¡leistas Tokyo akcijas, sprendė esamų Tokyo skolų mokėjimÄ ir įmonės valdymo esminius klausimus. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 15 d. suteikė net 81000,00 eurų paskolÄ Tokyo įmonės plėtrai, ir tai jis atliko dar prieÅ¡ jam tampant vieninteliu Tokyo akcininku. Jokio sandorio su ieÅ¡kove normaliomis aplinkybėmis Tokyo nebÅ«tų sudariusi ir neketintų to daryti. Teigti, kad Tokyo, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemokia iki 2016 m., 2016 m, kovo 22 d. kažkodėl bÅ«tų siekusi sudaryti ginčijamÄ sutartį su ieÅ¡kove, tikrai negalima, nes tai įvyko ir skola susidarė iÅ¡imtinai dėl įvesto naujo teisinio reguliavimo.

Tai reiÅ¡kia, ieÅ¡kovės reikalavimas liktų nepatenkintas nepriklausomai nuo tos aplinkybės, bÅ«tų ar nebÅ«tų atlikti tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai, su kuriais atsakovas ir Å¡iuo metu kategoriÅ¡kai nesutinka. IeÅ¡kovė save nepagrįstai iÅ¡skiria iÅ¡ visų kitų bankrutavusios Tokyo kreditorių, kurių interesais bankroto administratorius atsakovui kaip fiziniam asmeniui po bankroto byloje 2019 m. gruodžio 12 d. priimtos nutarties pripažinti Tokyo bankrotÄ tyčiniu priėmimo, ieÅ¡kinio reikalavimų nereiÅ¡kė, jei iÅ¡ tikrųjų Tokyo faktinis ir teisinis nemokumas bÅ«tų nulemtas iÅ¡imtinai bankroto byloje konstatuotų sandorių dėl Tokyo paskolų, vykdomųjų bylų, prekės ženklo, turto pardavimo susijusiai įmonei, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje.

Tiesioginio ieÅ¡kinio dėl žalos konkrečiai ieÅ¡kovei, bet ne visiems kreditoriams, tenkinimui nėra pakankami vien tyčinio bankroto konstatavimo faktÄ nulėmę veiksmai, nes tai nepaaiÅ¡kina priežastinio ryÅ¡io, kodėl atsakovas padarė žalÄ nurodytais veiksmais bÅ«tent iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei, bet ne identiÅ¡kai visiems kreditoriams.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ atstovas advokatas Giedrius ValiÅ«nas paaiÅ¡kino, kad Tokyo vadovas V. D. tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie bankroto ir jo veiksmai sÄ lygojo tai, kad Tokyo nebeturi turto. IeÅ¡kovė yra ne pelno siekianti organizacija. Nuo 2016 m. valstybėje atsirado vienkartinių pakuočių užstato sistema, todėl visi verslai, kurie parduoda produkcijÄ vienkartinėse pakuotėse, privalo dalyvauti Å¡ioje užstato sistemoje.

Å iuo pagrindu ieÅ¡kovė su Tokyo buvo sudarę sutartį dėl pakuočių surinkimo ir rÅ«Å¡iavimo. Tokyo sukurdavo produkcijÄ , supakuodavo į pakuotę, ateidavo pirkėjai, pirkdavo produkcijÄ ir sumokėdavo 0,10 ct užstatÄ . Šį užstatÄ Ä¯monė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Tokyo surinktų pinigų už tarÄ ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Buvo kreiptasi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, Tokyo pateikė prieÅ¡taravimus, todėl buvo kreiptasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Sprendimu už akių reikalavimai buvo patenkinti, tačiau priteista suma grÄ Å¾inta nebuvo.

Kadangi bankroto byla baigėsi, lėšos nebuvo grÄ Å¾intos, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , nes ankstesnėse bylose buvo konstatuota, kad V. D. atliko eilę neteisėtų veiksmų, kurie privedė Tokyo prie bankroto. Å iuo atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama. Vieninteliu atveju žala gali bÅ«ti nepriteista, tai atsakovas turi įrodyti, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų sukeliant tyčinio bankroto ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tokiais atsakovo veiksmais:

1) tyčia delsė kreiptis į teismÄ dėl Tokyo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad turėtų laiko perkelti lėšas į kitÄ Ä¯monę;

2) sudarė eilę nenaudingų sandorių (pvz., paskolino 81000 Eur įmonei Tokyo, perleido reikalavimo teisę draugui, jis kreipėsi su vykdomuoju dokumentu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimÄ , vykdomieji dokumentai turi pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius. Tokiu bÅ«du buvo apeiti kreditoriai ir susigrÄ Å¾intos nuosavos lėšos).

3) visÄ Ä¯monės verslÄ perkėlė į kitÄ Ä¯monę UAB „Sidlis“, atskirais sandoriais buvo perkeltas turtas, patalpų nuoma, parduoti visi receptai už minimaliÄ kainÄ .

4) galiausiai, apeidamas kreditorių eilę, pervedė 134970 Eur įmonei UAB „Devika“, kurios vieninteliu akcininku buvo pats atsakovas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad sÄ skaitos už tarÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. liepos mėn. pabaigos. UAB „Devika“ lėšos pervestos nuo 2018 m. sausio 1 d., o ieÅ¡kovei užstato lėšų nepervedė, nors įmonėje buvo pinigų. Todėl bet kokie aiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovė ir taip nebÅ«tų atgavusi pinigų, neteisingi.

Esant tyčiniam bankrotui, pagal kasacinio teismo praktikÄ , kreditoriai gali kreiptis į teismÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens dėl žalos atlyginimo. Priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia tuo, kad bÅ«tent neteisėti veiksmai sÄ lygojo neatsiskaitymÄ su kreditoriais. Atsakovas turi įrodyti, kad net ir neatlikęs neteisėtų veiksmų, įmonė nebÅ«tų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas nebuvo priverstas sudaryti sutarties su ieÅ¡kove, nes siekiant apsaugoti gamtÄ , buvo įvesta pakuočių užstato sistema, kurioje jei nenori dalyvauti, tiesiog nevykdai tokios veiklos.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Vytautė Ladigaitė paaiÅ¡kino, kad tai, jog tyčinio bankroto bylose buvo nustatyti V. D. neteisėti veiksmai dar nereiÅ¡kia, kad kreditoriai atskirai gali kreiptis į teismÄ dėl nepatenkintų reikalavimų priteisimo. Tačiau rezoliucijos, kad kaltas bÅ«tent V. D., nėra. Pagal įmonių bankroto įstatymÄ , nėra įtvirtinta reikalavimo nustatyti atsakingÄ asmenį už tyčinį bankrotÄ . Tokyo direktorių iki įmonės bankroto buvo ne vienas.

Didžiausios paskolos ir sutartys buvo sudarytos ne V. D., o direktorės A. D. K. Buvę akcininkai už 4 Eur pardavė akcijas, įmonės rodikliai jau buvo neigiami, buvo skolų, todėl akcininkai atsikratė verslo. V. D. žinojo apie prastÄ Ä¯monės bÅ«klę, tačiau jo interesas buvo atkurti verslÄ , todėl dėjo savo lėšas neturėdamas tikslo verslo žlugdyti ar atlikti neteisėtus veiksmus. Dėl paskolos sutarties su A. A. ginčijamas klausimas buvo tik dėl palÅ«kanų dydžio, o ne pačios sutarties sudarymo.

UAB „Devika“ buvo pagrindinė partnerė, be kurios negalėjo vystytis Tokyo verslas, pavedimai buvo skirti apyvartai. Teismas jau yra nustatęs, kad Tokyo jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki. IeÅ¡kovei skola susidarė per 2018 m. sausio ir liepos mėnesio laikotarpį, jau įmonei bÅ«nant nemokiai. Atsakovas negali bÅ«ti vertinamas kaip atlikęs neteisėtus veiksmus konkrečiai ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes skola jai susidarė jau po neteisėtų veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad Tokyo kreditorių sÄ raÅ¡as yra daug ilgesnis, o ieÅ¡kovės skola nėra pernelyg didelė, lyginant su kitais kreditoriais.

Tokyo skolos atsirado jau 2010 metais, nors V. D. perėmė verslÄ tik 2016 metais. Priežastinis ryÅ¡ys nepatvirtinamas tuo faktu, kad V. D. vėlavo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iai bylai svarbus laikotarpis yra 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. rugpjÅ«tis, kai buvo sustabdytas ieÅ¡kovės paslaugų teikimas, o Å¡iuo laikotarpiu V. D. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. BÅ«tent ankstesnių akcininkų ir vadovų veiksmai nulėmė Tokyo skolas ir verslo žlugimÄ .

Ieškovės paskaičiuotos skolos atsakovas neginčija. Dėl bankroto bylos iškėlimo buvo kreiptasi 2018 m. rudenį.

6. Atsakovas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastoviai įneÅ¡davo pinigų į verslÄ , todėl visiems darbuotojams iki paskutinės darbo dienos buvo sumokėti atlyginimai. 2018 m. pavasarį net parduoto tėvų namo pinigus investavo į verslÄ . PaaiÅ¡kino, kad buvo nuvykęs į ieÅ¡kovės bÅ«stinę norėdamas susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko. Daliniai mokėjimai vyko tiek tiekėjams, tiek pačiai ieÅ¡kovei, pinigai buvo apyvartoje. Kai buvo įsigytas Tokyo, pamatė jos realiÄ situacijÄ , todėl atsirado kita įmonė UAB „Devika“, kuri gamino produkcijÄ Tokyo.

Tiesiog atskyrė gamybÄ nuo prekybos, ieÅ¡kojo kelių kaip atiduoti skolas ir sėkmingai dirbti. Jei Tokyo bÅ«tų nesudariusi sutarties su ieÅ¡kove, Tokyo negalėtų gaminti sulčių ir jų parduoti. PrieÅ¡ įsigydamas įmonę, norėjo atlikti auditÄ ir gauti finansinius dokumentus, tačiau Čili Holding neleido, per kelis mėnesius pasikeitė 3 buhalteriai. A. D. K, bÅ«dama direktore privedė Tokyo prie bankroto, dar pagilino įmonės skolas. Dėdamas savo pinigus į apyvartÄ , bandė iÅ¡vengti bankroto.

Nurodė, kad buvo susitikęs gal su 25 potencialiais investuotojais, norėjo gelbėti įmonę. Pinigai už užstatÄ Ä—jo į apyvartÄ , buvo mokami atlyginimai ir pan. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį 7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

8. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę).

Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

9. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam kyla civilinė atsakomybė.

10. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 22 d. UAB „TOKYO“ su VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ sudarė sutartį dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo. Å ia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo organizuoti Tokyo gaminių vienkartinių pakuočių administravimÄ , surinkimÄ bei sutvarkymÄ . Tokyo, savo ruožtu, pagal sutartį įsipareigojo mokėti užstatÄ už pateikiamas gaminio vienkartines pakuotes ir administravimo įmokas už užstato už vienkartinių pakuočių sistemos administravimÄ .

Tačiau Tokyo nevykdė savo įsipareigojimų ir neapmokėjo Tokyo pateiktų sÄ skaitų. Nevykdydama savo įsipareigojimų pagal sutartį, Tokyo ir toliau į rinkÄ tiekė gaminius, supakuotus vienkartinėse pakuotėse, kurias ieÅ¡kovė privalėjo priimti, vartotojams atneÅ¡us jas į priėmimo vietÄ . Dėl to, ieÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas byloje Nr. e2-41728-845/2018 priėmė sprendimÄ už akių ir priteisė ieÅ¡kovei 6 200,00 Eur skolos, 250,46 Eur delspinigių, ir 871,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, viso - 7 321,46 Eur.

Nors šis sprendimas įsiteisėjo, tačiau Tokyo jo neįvykdė, kadangi netrukus jai iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ieškinį byloje reiškia ieškovė, kaip pasibaigusios UAB „Tokyo“ kreditorė, kurios reikalavimai nebuvo patenkinti UAB „Tokyo“ bankroto byloje. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko.

12. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ) pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

1) tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų;

2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis).Taigi pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 33 punktas).

Atsakovo argumentai, kad kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui tik tokiu atveju, jeigu jis padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnis) yra nepagrįsti, nes tokį ieÅ¡kinį kreditoriai gali pareikÅ¡ti taip pat ir tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kaip Å¡iuo atveju ir yra. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pripažino, kad V.

D. atliko eilę neteisėtų veiksmų, kurie privedė Tokyo prie bankroto, atsakovo neteisėti veiksmai yra prejudiciniai faktai ir jie nebegali bÅ«ti ginčijami. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės ir argumentai, susiję su veiksmais, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, iÅ¡ naujo netirtinos ir nevertintinos. Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io 13. IeÅ¡kovė nurodo, kad patirta žala yra 7321,46 Eur, t. y. bÅ«tent tokiai sumai yra neapmokėta už vienkartinių pakuočių sistemos administravimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas Tokyo kreditorių sÄ raÅ¡as. Tyčinio bankroto bylÄ nagrinėję teismai konstatavo, kad V. D., bÅ«damas UAB „Tokyo“ vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, perleido bendrovės veiklai vykdyti reikalingÄ materialų ir nematerialų turtÄ susijusiems asmenims bei pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .

Teismai taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmus per 2017–2018 metus yra pagrindas vertinti kaip nukreiptus bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas suponuoja iÅ¡vadÄ dėl sÄ moningo kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis), kas savo ruožtu yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

14. Taikant bendrÄ sias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, turi bÅ«ti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau Å¡iuo atveju (teismams pripažinus bankrotÄ tyčiniu) yra aktuali kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl įmonės tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

15. Teismo vertinimu, bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė Tokyo nemokumÄ bei negalėjimÄ bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. V. D. jau įsigydamas įmonę žinojo apie sunkiÄ Tokyo finansinę padėtį, tačiau nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų sÄ Å¾iningai patenkinti bÅ«simų kreditorių reikalavimai. PrieÅ¡ingai, atliko daug nenaudingų sandorių, perleido įmonės turtÄ , prekės ženklÄ ir receptus, kas lėmė tai, jog kreipiantis į teismÄ dėl Tokyo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiskaitymas su kreditoriais tapo neįmanomas. 2017 m. balanso duomenimis, Tokyo turėjo turto už beveik 250 000 Eur, tačiau beveik visas įmonės turtas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme buvo perleistas, kas akivaizdu, tik dar labiau pablogino įmonės situacijÄ .

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota ne tik tai, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir jau nemokios bendrovės esminio padėties pabloginimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokios įmonės atveju esminis padėties pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 16).

Apibendrinus galima teigti, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp visų teismų konstatuotų neteisėtų V. D. veiksmų ir ieÅ¡kovės bei kitų kreditorių patirtos žalos. Atsakovas nagrinėjamoje byloje konkrečiai nenurodė bei neįrodė, kokios faktinės aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų, sukėlusių tyčinį bankrotÄ , ir ieÅ¡kovės žalos, kuri yra preziumuojama.

16. Taip pat pažymėtina, jog atsakovo pozicija, kad sutarties su ieÅ¡kove jis sudaryti nenorėjo, neketino ir bÅ«tų nepasirašęs dėl vienkartinių pakuočių administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, kad buvo priverstas tokiÄ sutartį pasiraÅ¡yti, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Kadangi Lietuvoje nuo 2016 m. pradėjo veikti užstato už vienkartines pakuotes sistema, Tokyo turėjo pareigÄ pagal teisės aktus dalyvauti Å¡ioje sistemoje, kadangi savo gaminius (sultis) pilstė į vienkartines pakuotes.

Nesutinkant su tokiu teisiniu reguliavimu, įmonė bet kada gali pakeisti savo verslo kryptį, o laikytis visų teisės aktų reikalavimų yra privaloma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, nesilaikant Å¡ių reikalavimų, laukia teisinės pasekmės. Net ir matydamas, kad Tokyo finansinė padėtis blogėja, nebesugebant apmokėti sÄ skaitų ieÅ¡kovei, atsakovas, kaip įmonės vadovas nusprendė ir toliau pardavinėti savo produkcijÄ vienkartinėse pakuotėse ir neapmokėjo, pasak atsakovo atstovės, nereikÅ¡mingų sumų ieÅ¡kovei.

17. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. D., sukeldamas tyčinį Tokyo bankrotÄ , padarė ieÅ¡kovei 7321,46 žalÄ , todėl ieÅ¡kinys visiÅ¡kai pagrįstas, dėl to tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 7321,46 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

20. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos 4068,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 203 Eur žyminio mokesčio ir 3865,95 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinÄ minimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), todėl nepriteistinos iÅ¡ atsakovo.

22. Teismas buvo taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui. IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius”, įmonės kodas 303370260, a/s LT867044060008203295, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 7321,46 Eur (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 46 ct) žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 4068,95 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nustatyti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Alfredas Juknevičius