2022-12-14 Nr. BB-7204-1-01-1-01421-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5720/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01421-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovo advokato Aivaro Alimo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalių, kuriomis netenkinti E. P., L. B. ir I. P. civiliniai ieškiniai, ir nuteistojo V. S. baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovas advokatas A. Alimas kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių dalis, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiesiems ir civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš ADB Gjensidige mirusiojo motinai E. P. papildomai 15 740 Eur, mirusiojo patėviui I. P. papildomai 15 740 Eur ir mirusiojo sesei L. B. papildomai 5 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį ir pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį, nepaisydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, neatsižvelgė į tai, kad dėl žuvusiojo D. B. netekties nukentėjusieji patyrė negrįžtamą žalą. Žemesniųjų instancijų teismai padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, t. y. netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybe, neanalizavo šių aplinkybių visų byloje surinktų duomenų kontekste, neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant civiliams ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Teismai netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamai įvertino žuvusiojo artimųjų patirtų (ir iki šiol patiriamų bei ateityje neišvengiamai patirtinų) išgyvenimų mastą, netinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį atskiriems nukentėjusiesiems. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusieji su žuvusiuoju buvo susaistyti pačiais artimiausiais ryšiais – D. B. buvo nukentėjusiųjų šeimos narys, su kuriuo jie iki lemtingo eismo įvykio kartu gyveno. Žuvusysis buvo jauno amžiaus (nesulaukęs pilnametystės), nesukūręs savarankiško gyvenimo ir atskiros šeimos, iš esmės globojamas tėvų ir turėjęs visavertę priežiūrą ir pačius artimiausius santykius su tėvais ir seserimi.

Žemesniųjų instancijų teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems žuvusiojo netektis sukėlė didžiausius įmanomus moralinius ir dvasinius praradimus. Kartu kasatorius nurodo, kad iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų matyti, kad 11 straipsnyje vietoj anksčiau nustatytos draudimo bendrovių maksimalios 5 000 Eur nukentėjusiesiems atlyginamos neturtinės žalos yra nustatoma 5 000 000 Eur suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur suma dėl žalos turtui.

Šie pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į kurią turi orientuotis ir Lietuvos Respublikos teismai. Įvertinant panašaus pobūdžio bylose priteistinas kompensacijas žuvusiųjų asmenų artimiesiems, žuvusiojo motinos ir patėvio patirtos neturtinės žalos įvertinimas kiekvienam 35 000 Eur suma, žuvusiojo sesers – 25 000 Eur suma, laikytinas adekvačiu, protingu ir sąžiningu, neviršijančiu teismų suformuotos praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovo advokato A. Alimo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodyti galimi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 10 dalies, 115 straipsnio 1dalies pažeidimai) iš esmės grindžiami kasatoriaus nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu bylos aplinkybių nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, išdėstant savo poziciją dėl to, kokia apimtimi turėjo būti tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatoriaus ginčijamas nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36-45 punktuose pateikti išsamūs argumentai dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiesiems priteistos neturtinės dydžiu, grįsdamas savo poziciją, visų pirma, teismų netinkamai atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė