7f6a7f95-b02b-4168-80ac-e13cc1d2d24c · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-935/2018 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00121-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.5.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vladislavo Lenčiko, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Rasai ApÅ¡egienei, nuteistojo gynėjui advokatui ArÅ«nui Taručiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalÄ , per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmÄ jį mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

IÅ¡ K. B. civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) buvo priteista 570,31 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. K. B. buvo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 1 d., apie 19 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vežamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į VÅ Ä® Vilniaus universitetinę ligoninę, esančiÄ Å iltnamių g. 29, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilyje „VW Crafter“, v. n. (duomenys neskelbtini) ranka daužė automobilio pertvaras, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojus G.

U. bei I. U., grasino panaudoti fizinį smurtÄ , iÅ¡sakė kitokio pobÅ«džio grasinimus, t. y. grasinimus „užmuÅ¡ti“ G. U., I. U., o (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Crafter“, v. n. (duomenys neskelbtini) sustojus, tęsė savo nusikalstamus veiksmus, vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipęs grasino G. U., I. U. fiziniu susidorojimu bei ne mažiau kaip tris kartus spyrė į automobilio „VW Crafter“, v. n. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , taip jį sulankstydamas, tokiu bÅ«du sugadindamas (duomenys neskelbtini) turtÄ , padarydamas 570,31 Eur turtinę žalÄ bei tokiais savo bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡komis patyčiomis, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde K. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 4 dalimi, nutraukti, o pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 19.00 val., tarp nuteistojo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos ekipažo kilo konfliktas, dėl ko nuteistajam buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbÄ , nuteistasis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos automobilio. Nuteistasis buvo labai iÅ¡sigandęs, todėl pribėgo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo lango, bandė praÅ¡yti pagalbos, tačiau langas buvo aklinai uždarytas, dėl Å¡ios priežasties nuteistasis, bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, spyrė į automobilio sparnÄ .

4. K. B. teigia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jis užgauliojo greitosios medicinos pagalbos ekipažo darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, vykstant į ligoninę, konfliktas kilo, kadangi K. B. aptaÅ¡kė greitosios medicinos pagalbos automobilio salonÄ krauju ir dėl Å¡ios priežasties medikai buvo pasipiktinę. IÅ¡ tikrųjų konfliktas kilo, nes nuteistasis pradėjo valyti prilašėjusį kraujÄ nuo automobilio grindų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo daužomas automobilio salono vidus. Apeliantas yra įsitikinęs, jog tuo atveju, jeigu bÅ«tų daužomas salono vidus, tai apžiÅ«ros metu turėjo bÅ«ti nustatyti ir salono vidaus apgadinimai, jis turėjo bÅ«ti kruvinas. Be to, byloje niekaip nebuvo įrodyta, kad į automobilį buvo spirta ne mažiau nei tris kartus.

5. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiųjų parodymus patikimais, o jo ir liudytojos I. M. parodymus vertino kritiÅ¡kai. Teismas iÅ¡kraipė liudytojos I. M. parodymų esmę. Apeliantas pažymi, jog liudytojos I. M. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, o nukentėjusiųjų parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad G. U., apklausiant I. U. teisme, pasakinėjo atsakymus į jai užduodamus klausimus ir tokius nukentėjusiojo veiksmus nutraukė tik po to, kai į tai teismo dėmesį atkreipė nuteistojo gynėjas. Pirmosios instancijos teismas posėdžio eigÄ Ä¯vertino kaip emocingÄ ir Å¡iÄ aplinkybę vertino nukentėjusiųjų naudai bei nuteistojo nenaudai.

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nuteistasis veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms. Priimant skundžiamÄ nuosprendį nebuvo įvertinta tai, jog dėl greitosios medicinos pagalbos ekipažo neteisėtų veiksmų apelianto sveikatai ir gyvybei buvo kilęs pavojus. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino greitosios medicinos pagalbos ekipažo veiksmų teisėtumo, nepatikėjo nuteistojo paaiÅ¡kinimais, kad jis nematė, jog į įvykio vietÄ atvažiavo I. M..

7. Apeliantas pabrėžia, kad jo gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, jo ranka kraujavo, o gyvybė ir sveikata yra didesnės vertybės nei turtas. Ä®vykio metu nuteistojo ranka kraujavo, todėl veikos padarymo metu buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė jo gyvybei. K. B. aiÅ¡kina, jog jis neturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefono, todėl negalėjo skambindamas kreiptis dėl pagalbos. Jis nematė, jog į įvykio vietÄ atvažiavo I. M., todėl, bandydamas gauti pagalbÄ , jis ir spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, tokiu bÅ«du tikėjosi, kad bus iÅ¡kviesta policija ar kitos tarnybos. Skunde pažymima, jog pagal galiojančius teisės aktus greitosios medicinos pagalbos darbuotojai teikia psichologinę pagalbÄ paciento aplinkiniams, tačiau byloje yra nustatyta, kad tokia pagalba I. M. nebuvo suteikta, nors ji dėl tokios pagalbos kreipėsi.

8. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , privalėjo įvertinti, ar nuteistajam grėsė pavojus, ar jam buvo atsisakyta teikti pagalbÄ , ar pagalbos nesuteikimas buvo teisėtas, ar greitosios medicinos pagalbos ekipažas galėjo atsisakyti teikti medicinos pagalbÄ .

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policija buvo kviesta ne dėl to, jog greitosios medicinos pagalbos ekipažui buvo kilusi grėsmė, o dėl to, kad kilo įtarimų, jog I. M. galimai vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi. FaktÄ , kad policija buvo iÅ¡kviesta, kadangi kilo įtarimų dėl I. M. blaivumo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. A., kuris taip pat nurodė, jog apie jokias grėsmes greitosios medicinos pagalbos ekipažui, jam nėra žinoma.

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

13. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamu atveju betarpiÅ¡kai ir itin nuodugniai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus duomenis, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai K. B. pripažino kaltu padariusiu nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri leido padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl K. B. kaltumo, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.

15. IÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog tai, kas iÅ¡ tikrųjų vyko greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kai K. B. buvo vežamas į ligoninę, žino tik nukentėjusieji ir pats nuteistasis, kadangi bÅ«tent Å¡ie asmenys bylai reikÅ¡mingu metu buvo minėtame automobilyje, taip pat tik Å¡ie asmenys bei liudytoja I. M. žino, kas vyko greitosios medicinos pagalbos automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini). Taigi bÅ«tent Å¡ių asmenų parodymai yra pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie įvykio aplinkybes, o kiti byloje užfiksuoti duomenys leidžia tik įvertinti nukentėjusiųjų, nuteistojo bei liudytojos I. M. parodymų patikimumÄ .

16. Pats K. B. neigia, jog greitosios medicinos pagalbos automobilyje bei jam sustojus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis elgėsi netinkamai. Nuteistasis pripažįsta tik tai, kad vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriuo buvo vežamas į ligoninę, ir pateikia paaiÅ¡kinimÄ , pateisinantį tokius veiksmus. K. B. pozicijÄ iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos I. M. parodymai. Vis tik pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog K. B. bei I. M. nurodoma įvykių versija nepasitvirtino, jÄ paneigia byloje surinkti, iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti.

17. IÅ¡ nukentėjusiojo G. U. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog, vežant K. B. į ligoninę, nuteistasis atsisegė saugos dirÅ¾Ä , jo papraÅ¡ius šį dirÅ¾Ä užsisegti, jis pakluso praÅ¡ymui. K. B. greitosios medicinos pagalbos automobilyje vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo nukentėjusiuosius. Vienu metu, kai buvo pervažiuota per greičio mažinimo kalnelį, K. B. pradėjo Å¡aukti, reikÅ¡ti pretenzijas dėl to, kad jis yra netinkamai vežamas į ligoninę.

Nuteistojo buvo praÅ¡oma nusiraminti, laikyti sulenktÄ bei iÅ¡keltÄ rankÄ , tačiau Å¡is nereagavo. K. B. atsisegė saugos dirÅ¾Ä , atsistojo, trankė automobilio sienÄ , reikalavo sustoti ir jį iÅ¡leisti. Toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas kaip keliantis pavojų nukentėjusiesiems, todėl automobilis buvo sustabdytas ir K. B. iÅ¡ jo buvo iÅ¡leistas. K. B., iÅ¡lipęs iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos automobilio, ir toliau keikėsi, grasino, ne mažiau kaip tris kartus stipriai spyrė į automobilio keleivio pusės sparnÄ , taip jį sulankstydamas.

Jokio konflikto dėl bėgančio ant grindų kraujo automobilyje nebuvo. Dėl K. B. elgesio buvo iÅ¡kviesta policija. Toliau į ligoninę K. B. vyko su savo drauge, o nukentėjusieji važiavo Å¡iems iÅ¡ paskos. Nuteistojo draugė į įvykio vietÄ atvažiavo galimai prieÅ¡ tai, kai K. B. spyrė į automobilį (t. 2, b. l. 32-34). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes G. U. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei raÅ¡ytame pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 64-65, 12). Tokias pačias esmines įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusioji I.

U. (t. 2, b. l. 35-38, t. 1, b. l. 70-71). Pastebėtina ir tai, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kuriÄ užpildė I. U., yra nurodyta, jog pacientas pekeliui į ligoninę tapo agresyvus, pradėjo keiktis, savarankiÅ¡kai atsisegė saugos dirÅ¾Ä , pradėjo vaikščioti važiuojančiame automobilyje, buvo iÅ¡laipintas ir jam paaiÅ¡kinta, kad į ligoninę vyktų savo automobiliu, kurį vairavo jo draugė, pacientas keletÄ kartų įspyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį (t. 1, b. l. 111).

Taigi iš tikrųjų nukentėjusieji G. U. ir I. U. viso proceso metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jų nurodytos aplinkybės tarpusavyje sutampa, todėl netikėti, kad viskas vyko taip, kaip aiškina nukentėjusieji, nėra jokio pagrindo.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiųjų nurodomos įvykio versijos nepaneigia jokie kiti byloje surinkti patikimi duomenys, tačiau byloje yra duomenys, kurie jÄ patvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas jam aiÅ¡kino, jog K. B., vežamas į ligoninę, tapo agresyvus, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir į jį įspyrė (t. 2, b. l. 104-105). IÅ¡ liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Å¡is liudytojas parodė, jog medikai minėjo, kad K.

B. buvo agresyvus, jie iÅ¡sigando tokio nuteistojo elgesio, todėl jis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos automobilio (t. 1, b. l. 85-86). Savo tarnybiniame praneÅ¡ime liudytojas nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos medikai paaiÅ¡kino, kad, vežant K. B. į ligoninę, Å¡is atsisegė saugos dirÅ¾Ä , buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, įžeidinėjo medikus, todėl automobilis buvo sustabdytas ir nuteistasis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio, jis į šį automobilį spyrė bei jį apgadino (t. 1, b. l. 20).

Taigi liudytojo D. A. nurodomos aplinkybės iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie iÅ¡ karto po įvykio nurodė, kad nuteistasis greitosios medicinos pagalbos automobilyje elgėsi agresyviai, jie buvo iÅ¡sigandę dėl tokio elgesio, todėl nuteistasis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ transporto priemonės, o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio į jį spyrė bei apgadino.

19. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nukentėjusieji iki nagrinėjamų įvykių nepažinojo nuteistojo, jų nesiejo jokie santykiai, todėl nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusieji gali K. B. apkalbėti. Be to, sutiktina ir su teiginiu, kad nukentėjusieji neturėjo jokios pagrindo į ligoninę vežamo paciento išlaipinti iš greitosios medicinos pagalbos automobilio vien tik dėl to, jog jis automobilyje prilašino kraujo, kurį, kaip aiškino nuteistasis, jis pats ir bandė valyti.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad yra visiškai akivaizdu, jog, išlaipinus asmenį iš automobilio, jo prilašintas kraujas niekur nedingsta, jį vis tiek reikia valyti, t. y. problema nėra išsprendžiama, tačiau potencialiai kyla papildoma problema, t. y. poreikis pateisinti tai, kodėl į ligoninę vežamas asmuo, kuriam buvo būtina medikų pagalba, buvo išlaipintas iš automobilio nenuvežus jo iki ligoninės. Taigi konstatuotina, jog K. B. nurodoma konflikto kilimo priežastis ir jo eiga nėra logiška.

Taip pat apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad greitosios pagalbos automobiliuose yra vežami įvairÅ«s asmenys, kuriems yra reikalinga medicininė pagalba, po tokių asmenų vežimo automobilyje gali likti ir lieka ne tik kraujo bet ir kitokių biologinių skysčių, kurie privalo bÅ«ti iÅ¡valomi (paÅ¡alinami). Taigi kraujo prilaÅ¡inimas automobilyje nevertintina kaip iÅ¡skirtinė situacija, kuri galėtų nulemti neadekvačiÄ savo įprastines darbines funkcijas atliekančių medikų reakcijÄ Ä¯ jÄ , ypač tuo metu, kai medikams su vežamu asmeniu iÅ¡ esmės buvo likę bendrauti tik kelias ar keliolika minučių, t. y. iki to, kai jis bus nuvežtas į ligoninę ir perduotas jos personalui.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog G. U. ir I. U. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji aiškino, kad nuteistasis buvo išlaipintas, iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, o teisiamojo posėdžio metu jau teigė, jog nuteistasis pats atsisakė jam teiktų paslaugų, be to, I. U. negalėjo paaiškinti, kodėl atsisakymas nuo paslaugų nebuvo fiksuotas dokumentuose. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Nukentėjusieji iš tikrųjų teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pats K.

B. reikalavo sustabdyti greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jį iÅ¡leisti, nors ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad nuteistajam buvo liepta iÅ¡lipti. Vis tik tokie nukentėjusiųjų teiginiai yra vertintini kaip anksčiau duotų parodymų apie nuteistojo elgesį patikslinimas, o ne kaip jų keitimas, tuo labiau, kad visas kitas esmines aplinkybes nukentėjusieji nurodė analogiÅ¡kai. Be to, Å¡is patikslinimas nėra vertinamas kaip esminis, kadangi nukentėjusiųjų teiginys, jog nuteistasis reikalavo sustabdyti automobilį ir jį iÅ¡leisti, nepaneigia to, kad nukentėjusieji reaguodami į tokį reikalavimÄ tuo pačiu nurodė nuteistajam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmų vertinimui visiškai nėra svarbu tai, ar jis pats reikalavo sustabdyti automobilį ir jį išleisti, ar jam buvo liepta išlipti iš automobilio. Aplinkybė, kad I. U. negalėjo paaiškinti, kodėl dokumentuose nefiksavo, jog nuteistasis atsisakė vykti į ligoninę, taip pat nėra pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu.

21. Nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad tuo atveju, jeigu jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų daužęs greitosios medicinos pagalbos automobilio salonÄ , bÅ«tų apgadintos plastmasinės salono detalės, jos bÅ«tų iÅ¡kruvintos, o tuo atveju, jeigu bÅ«tų nemažiau nei tris kartus spirta į automobilio priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ , automobilis bÅ«tų apgadintas keliuose vietose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia turėti specialių žinių tam, kad bÅ«tų galima teigti, jog ne visais atvejais veikiant kitÄ objektÄ fizine jėga, jis turi bÅ«ti apgadinamas ar sugadinamas.

Tai, ar fizine jėga veikiamas objektas bus sugadintas, priklauso nuo labai įvairių faktorių, pavyzdžiui, nuo naudojamos fizinės jėgos stiprumo, poveikio tikslumo, konkretaus veikiamo objekto ypatybių ir t. t. Å iuo atveju nukentėjusiųjų nuoseklÅ«s ir patikimi parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog K. B. daužė automobilio pertvaras, tačiau duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad jos buvo apgadintos, nėra (automobilio vidaus sugadinimas nuteistajam ir nebuvo inkriminuotas, jis už tai nebuvo nuteistas).

Tas pats pasakytina ir apie fizinį poveikį į greitosios medicinos pagalbos automobilio priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ . Nėra pagrindo abejoti nuketėjusiųjų parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog nuteistasis į automobilį spyrė ne mažiau nei tris kartus ir dėl tokių veiksmų automobilis buvo apgadintas. Teigti, kad ant automobilio užfiksuoti apgadinimai (t. 2, b. l. 84-87), kurių plotas nėra vertintinas kaip itin mažas, negalėjo bÅ«ti padaryti spiriant į automobilį tris kartus, nėra pagrindo net ir įvertinus tai, jog įvykio metu buvo tamsu, nuteistasis buvo neblaivus, jo ranka buvo sužalota.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, ar ant automobilio vidaus dalių, kurios buvo daužomos įvykio metu, liko kraujo, byloje nebuvo nustatyta. Tokios aplinkybės nustatyti ir nebuvo jokio poreikio, kadangi kraujo radimas ar neradimas ant konkrečių automobilio dalių nei patvirtintų, nei paneigtų jų daužymo fakto. Čia pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog K. B. savo rankÄ buvo susižalojęs pakankamai stipriai, todėl mažai tikėtina, kad jis automobilio vidų bÅ«tų daužęs bÅ«tent su ta sužalotos rankos vieta, kurioje buvo pjautinė žaizda.

23. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nuteistasis I. U. „mergužėle“ ar „tetulyte“ vadino prieÅ¡ įsodinant jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir iÅ¡vežant į ligoninę. K. B. nebuvo kaltinamas ir nebuvo nuteistas už jokius veiksmus, kuriuos jis atliko iki jo vežimo į ligoninę. Taigi nesuprantami nuteistojo priekaiÅ¡tai dėl to, kad nebuvo įrodyta, jog jis vadino nukentėjusiÄ jÄ â€žmergužėle“ ar „tetulyte“. Tokios aplinkybės paprasčiausiai nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos. Å iuo atveju apskritai nėra svarbu ar nuteistasis į I. U. kreipėsi minėtais epitetais, kadangi tokie veiksmai nepakliÅ«na į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį ir yra nuteistojo gebėjimo pagarbiai bendrauti su kitais asmenimis bei kultÅ«ros reikalas.

24. Konstatuotina, jog apeliantas bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ nurodydamas, kad teisiamojo posėdžio metu G. U. visÄ laikÄ sufleravo I. U., kÄ reikia sakyti jos apklausos metu. Perklausius teisiamojo posėdžio, vykusio 2018 m. vasario 8 d., garso įraÅ¡o dalį, kurioje užfiksuota, kaip parodymus duoda nukentėjusioji I. U., apeliacinės instancijos teismas nenustatė skunde nurodomos aplinkybės. IÅ¡ tikrųjų iÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti, kad vienu metu, kai I. U. davė parodymus, kažkas Å¡nabžda, tuomet K.

B. gynėjas kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas įspėti G. U., kad Å¡is nepasakinėtų, kÄ reikia atsakyti į užduotÄ klausimÄ , teisiamojo posėdžio pirmininkė primena proceso dalyviams, jog jie laikytųsi procesinės drausmės. Daugiau nei prieÅ¡ apraÅ¡ytÄ situacijÄ , nei po jos, jokių pastabų dėl nukentėjusiosios apklausos nebuvo nei iÅ¡ vieno proceso dalyvio. Taigi akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog G. U. visos apklausos metu I. U. sufleravo, kÄ reikia sakyti, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Taip pat niekuo nepagrįsti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas leido nukentėjusiesiems tartis dėl atsakymų teismui, proceso dalyvių emocijas vertino nuteistojo nenaudai. Čia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino proceso dalyvių emocijų ir tuo labiau proceso dalyvių emocijomis negrindė padarytų išvadų.

25. Iš byloje esančioje ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog greitosios medicinos pagalbos ekipažui kilo įtarimų, kad I. M. galimai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (t. 1, b. l. 11). Vis tik šie duomenys, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, neleidžia abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Ataskaitų žiūryklės duomenys niekaip nepaneigia nukentėjusiųjų nurodytos įvykių eigos ir tuo pačiu nepatvirtina nuteistojo bei liudytojos I. M. nurodomų įvykio aplinkybių.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos I. M. parodymais, kadangi jie nėra nuoseklūs. Apeliantas nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė minėtos liudytojos parodymus, nenurodo, kaip šie parodymai buvo iškraipyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė liudytojos I. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, ir anksčiau duotų parodymų prieštaravimus, jų neatitikimus paties nuteistojo, liudytojo V. V. parodymams, ir pagrindė, kodėl šios liudytojos parodymais nesivadovauja. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei padarytomis išvadomis nėra jokio pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ios liudytojos teiginys, kad ji nematė, kaip nuteistasis spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kelia abejonių. IÅ¡ liudytojos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji savo automobilį sustabdė toje vietoje, iÅ¡ kurios gerai matėsi greitosios medicinos pagalbos automobilio deÅ¡inė pusė, t. y. ta pusė, į kuriÄ spyrė K. B.. Vis tik liudytoja tvirtino, kad nematė, kaip nuteistasis spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, nors pagal automobilio apgadinimų vietÄ yra aiÅ¡kiai matyti, jog stebėdama, kas vyksta prie automobilio, ji turėjo matyti tai, kaip elgiasi nuteistasis, t. y. spyrį į automobilį.

Be to, iÅ¡ liudytojo D. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumÄ jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 104), matyti, kad I. M. jam paaiÅ¡kino, jog matė, kaip K. B. spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iÅ¡ liudytojos parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog K. B. po to, kai patyrė traumÄ , buvo be sÄ monės, ar jÄ praradinėjo, jis sunkiai judėjo be kitų asmenų pagalbos, tačiau, kai buvo iÅ¡spirtas iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos automobilio, jis jau sugebėjo nubėgti iki Å¡io automobilio priekio (t. 2, b. l. 93).

Taigi aptartos aplinkybės iš tikrųjų leidžia abejoti liudytojos I. M. parodymų objektyvumu, todėl jais vadovautis galima tik tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje užfiksuotais patikimais duomenimis.

28. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino, ar nuteistasis veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, ir pagrįstai nustatė, kad bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų nagrinėjamoje situacijoje nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis aiÅ¡kina, jog į greitosios medicinos pagalbos automobilį jis spyrė, kadangi tikėjosi, jog bus iÅ¡kviesta policija ar kitos tarnybos ir jam bus suteikta pagalba. Vis tik tokius K. B. teiginius paneigia nukentėjusiųjų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistasis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio grasino, keikėsi, tačiau nereikalavo pagalbos ar pan.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ liudytojo D. A. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, jog K. B. aiÅ¡kino, kad į automobilį spyrė, kadangi buvo susinervinęs (t. 1, b. l. 20). IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog K. B. aiÅ¡kino, kad į automobilį įspyrė, nes buvo nepatenkintas tuo, jog buvo iÅ¡mestas iÅ¡ automobilio (t. 1, b. l. 85-86). Taigi D. A. nurodomos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų K.

B. veiksmus nulėmė ne baimė dėl savo sveikatos, ne siekis pašalinti jam pačiam gresiantį pavojų, o paprasčiausias pyktis. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teisme pats K. B. iš pradžių nurodė, kad nežino, kodėl spyrė į automobilį, paaiškino, jog taip pasielgė iš baimės (t. 2, b. l. 39).

29. Aplinkybę, kad nuteistojo neteisėtus veiksmus nulėmė ne siekis paÅ¡alinti jam pačiam gresiantį pavojų, o pyktis, neadekvatus situacijos vertinimas, iÅ¡ dalies patvirtina tai, jog K. B., bÅ«damas ligoninėje, iÅ¡ pradžių atsisakė medicininės pagalbos ir tokiÄ savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu (priežastis – greitosios medicinos darbuotoja spardė iÅ¡ kojos) (t. 1, b. l. 105-106), nors gydytojas aiÅ¡kino, kad pagalba jam yra reikalinga (liudytojo D. A. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 103-107)). Akivaizdu, jog asmuo, kuris mano, kad jo sveikatai ar net gyvybei gresia pavojus, paprastai neatsisako jam siÅ«lomos mediko pagalbos, net jeigu prieÅ¡ tai kiti asmenys galimai su juo nederamai elgėsi.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 31 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingÄ situacijÄ , gali pasiremti bÅ«tinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ viso, kas buvo aptarta anksčiau, matyti, jog paties K. B. tyčiniai veiksmai nulėmė tai, kad jis toliau nebuvo vežamas greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę, todėl jis savo elgesio negali teisinti bÅ«tinojo reikalingumo nuostatomis.

31. Konstatavus, jog susidariusiÄ situacijÄ nulėmė neteisėti nuteistojo veiksmai, t. y. jo elgesys greitosios medicinos pagalbos automobilyje bei už Å¡io automobilio ribų, apeliacinio skundo argumentai, susiję su bÅ«tinybe vertinti nukentėjusiųjų veiksmų, susijusių su skubios pagalbos suteikimu, teisėtumÄ , tampa iÅ¡vestiniais ir yra nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nuteistajam įvykio metu buvo reikalinga medicinos pagalba. Šį faktÄ akivaizdžiai patvirtina tai, jog nuteistasis buvo vežamas į ligoninę, o iÅ¡ paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo kopijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad K.

B. buvo siÅ«loma gultis į ligoninę (kaip minėta, tokio pasiÅ«lymo nuteistasis iÅ¡ pradžių atsisakė) (t. 1, b. l. 105-106). Tuo pačiu konstatuotina, jog medicinos pagalba asmeniui negali bÅ«ti suteikiama privestinai, kai asmuo savo neadekvačiais bei agresyviais veiksmais rodo, kad jis nesiruoÅ¡ia paklusti jam pagalbÄ turinčių suteikti specialistų praÅ¡ymams, pagalbos suteikimas dėl asmens netinkamo ir agresyvaus elgesio yra objektyviai neįmanomas. Čia pažymėtina, jog iÅ¡ paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo kopijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistojo bÅ«klė buvo įvertinta kaip patenkinama, ji nebuvo vidutinio sunkumo, sunki ar labai sunki.

Taip pat iÅ¡ byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas po to, kai K. B. buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ tarnybinio automobilio, iÅ¡ įvykio vietos neiÅ¡vyko, o vėliau važiavo paskui automobilį, kuriame nuteistasis buvo gabenamas iki ligoninės. Taigi nėra pagrindo teigti, jog greitosios medicinos pagalbos ekipažas nuteistÄ jį, kuriam buvo reikalinga pagalba, paliko be priežiÅ«ros.

32. Apeliantas aiÅ¡kina, jog jis nematė, kad įvykio vietoje buvo ir I. M. su automobiliu. Tokie nuteistojo parodymai, vertinant juos kartu su I. M. teiginiais, jog ji automobiliu važiavo paskui greitosios medicinos pagalbos automobilį, o jam staigiai stabdant vos iÅ¡vengė susidÅ«rimo, ji automobilį sustabdė kelkraÅ¡tyje, sustojus greitosios medicinos pagalbos automobilis jai buvo iÅ¡ kairės ir gerai matėsi, kelia abejonių jų patikimumu. Paminėti I. M. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos vairuojamas automobilis įvykio vietoje sustojo beveik tuo pačiu metu kaip ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, Å¡ie automobiliai stovėjo greta. Taigi įvertinus Å¡iuos faktus, kartu su tuo, kad viskas vyko tuo metu, kai buvo tamsu, automobilių žibintai turėjo bÅ«ti įjungti, mažai tikėtina, jog K. B. galėjo nepastebėti įvykio vietoje greta stovinčio kito automobilio.

33. Tai, ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė psichologinę pagalbÄ I. M., ar tokios pagalbos nesuteikė, nėra reikÅ¡minga sprendžiant K. B. atsakomybės klausimus Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde greitosios medicinos pagalbos darbuotojams reiÅ¡kiamo priekaiÅ¡to, kad liudytojai I. M., kaip paciento aplinkos nariui, nebuvo suteikta psichologinė pagalba.

34. Konstatavus, jog K. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nėra pagrindo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai.

35. Esant aptartoms aplinkybėms naikinti ar keisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 23 d. nuosprendžio nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo K. B. apeliacinis skundas yra atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Vladislavas Lenčikas Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė