7f671ea6-83db-405d-87ba-7d47580db5d1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-543-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01624-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

K. (V. K.) ir N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties kainos sumažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinę, prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainÄ , nurodytÄ 2008-04-18 pirkimo – pardavimo sutartyje, nuo 402 571,83 Eur (1 390 000 Lt) iki 191 149,21 Eur (660 000 Lt), t. y. 211 422,61,61 Eur (730 000 Lt) suma.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie su atsakovais 2008-04-07 sudarė preliminariÄ jÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), tačiau iki jos sudarymo atsakovai nesuteikė ieÅ¡kovams galimybės minėto buto apžiÅ«rėti. Po preliminariosios sutarties sudarymo butas buvo apžiÅ«rėtas, jo bÅ«klė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jokių akivaizdžių trÅ«kumų nebuvo pastebėta. Å alys 2008-04-18 sudarė pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis), kurioje susitarė, kad butas parduodamas su baldais bei buitine technika už 402 571,83 Eur (1 390 000 Lt), sumokant 37 650,60 Eur (130 000 Lt) prieÅ¡ sutarties patvirtinimÄ , o likusi suma sumokama per 2009 m. kovo mėn.

3. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkte atsakovai garantavo, kad turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trÅ«kumus žinodami nebÅ«tų visai jo pirkę arba nebÅ«tų už jį tiek mokėję. Pardavėjai prisiėmė atsakomybę už trÅ«kumus, jei neįrodys, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtÄ turtÄ dėl ieÅ¡kovų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkte atsakovai užtikrino, kad nurodytos garantijos bus teisingos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

4. IeÅ¡kovai nurodė, kad po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog buto grindų perdengimai yra stipriai įlinkę, vietomis supuvę. IeÅ¡kovai trÅ«kumus pastebėjo tik tuomet, kai jau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pirmo aukÅ¡to kavinės patalpose, esančiose po ginčo butu, buvo daromas remontas ir ardomos pakabinamos lubos. Å iuo atveju paaiÅ¡kėjo, kad tarp ginčo buto, esančio antrame namo aukÅ¡te, ir kavinės patalpų, esančių pirmame namo aukÅ¡te, yra įlinkę perdengimas ir metalinė sija, supuvę perdengimo fragmentai. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bandė įlinkusius grindų perdengimus sutvirtinti metaline sija, taigi buto trÅ«kumai pardavėjams buvo žinomi, tačiau Å¡is faktas nuo ieÅ¡kovų buvo nesÄ Å¾iningai nuslėptas ir dėl to ieÅ¡kovai buvo iÅ¡ esmės suklaidinti dėl sutarties objekto ir jo bÅ«klės bei tikrosios perkamo turto vertės ir kainos.

5. IeÅ¡kovai nurodė, kad buvo inicijavę teisminį procesÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors jų ieÅ¡kinys buvo atmestas, tačiau teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad nors butas ir neturi esminių trÅ«kumų, dėl kurių pirkimo – pardavimo sutartis galėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau konstatavo daikto kokybės trÅ«kumus bei tai, kad atsakovams paslėpti trÅ«kumai buvo žinomi, todėl Å¡alys turi susitarti dėl kainos sumažinimo arba nuostolių atlyginimo, t. y. kitų ieÅ¡kovų pažeistų teisių gynimo bÅ«dų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo paslėpti buto trÅ«kumai ir teismui pripažinus, kad pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovų pateiktos garantijos ir patvirtinimai dėl parduodamo buto kokybės buvo neteisingi, ieÅ¡kovai įgijo teisę reikalauti pažeistų teisių gynimo – buto kainos sumažinimo. Mažintinos kainos dydį grindė nekilnojamojo turto vertės ir statinio techninėje ekspertizėje nustatyta buto rinkos verte preliminariosios sutarties sudarymo dienÄ .

6. Atsakovai D. S. ir I. S. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nesiskiria nuo ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kovams siekiant nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad teismas ne tik konstatavo, kad perdanga nėra avarinės bÅ«klės, bet ji neturi net avarinės bÅ«klės požymių. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjant ginÄÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas J.

M., kuris paaiÅ¡kino, kad pastatas avariniu laikytinas tuo atveju, kai sijų įlinkimas siekia 14 cm, o Å¡iuo atveju įlinkimas siekia 3 cm ir yra normalus vertinant medines perdangas. Be to, dar 1999-08-27 ekspertizės akte, kurį surašė tas pats ekspertas J. M., yra nurodyta, kad perdangos yra medinių sijų, o jų įlinkis tesiekia 2,5 – 3 cm., t. y. daugiau nei 10 metų Å¡is įlinkis nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, teismai darė iÅ¡vadÄ , kad butas yra tinkamas naudoti.

7. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas V. K. užsiima nekilnojamojo turto verslu, todėl galėjo įvertinti perkamÄ butÄ . Ginčo buto pirkimo metu ieÅ¡kovams jau priklausė 74 proc. gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų pastate, kuriame yra ir ginčo butas, ieÅ¡kovai be kita ko, yra kavinės, kuri yra po ginčo butu, akcininkai.

8. Atsakovai taip pat nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.1 punktu ieÅ¡kovai patvirtino, kad su parduodamo turto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenimis susipažino, 4.5.2 punktu Å¡alys taip pat patvirtino, kad atliko visus teisinius veiksmus bÅ«tinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sÄ lygų vykdymui. Å iuo atveju visi dokumentai, susiję su ginčo patalpų paskirties pakeitimo iÅ¡ administracinės į butÄ , aktai, ekspertizės dokumentai buvo ir yra vieÅ¡oje, laisvai prieinamoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje saugomoje byloje, su Å¡iais dokumentais ieÅ¡kovai galėjo ir turėjo susipažinti kaip vidutiniÅ¡kai protingai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai yra nekilnojamojo turto verslininkai.

9. Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovai žinojo, kokį butÄ ir kokiame name bei su kokiomis bendro naudojimo konstrukcijomis perka. IeÅ¡kovai pirko butÄ tinkamÄ gyventi, jo paskirtis ir savybės yra tokios, kokios nurodytos buto pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. butas gyvenamosios paskirties (pirkimo – pardavimo sutarties 1.1 punktas), parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto negalima bÅ«tų naudoti pagal paskirtį (pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punktas) ir ieÅ¡kovams buvo apie tai žinoma (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.1 punktas). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. lygiomis dalimis priteisė atsakovui D. S. 2 510 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei I. S. – 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

11. Teismas, vadovavosi įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016, priimtame atnaujinus civilinę bylÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytais prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turinčiais faktais. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors byloje buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei Å¡ios, nei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo butÄ laikyti su esminiais trÅ«kumais, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomos apskritai trÅ«kumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butÄ galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės bÅ«klės. Å iuo atveju neįrodyta, kad ieÅ¡kovai įsigijo butÄ , kuris neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis.

Taip pat byloje nebuvo įrodyta, kad egzistavo buto trūkumai, kad apie šiuos trūkumus atsakovai neinformavo ieškovų ir ieškovai apie juos nežinojo, kad tie trūkumai buvo esminiai.

12. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismų įsiteisėjusiais sprendimais padarytas iÅ¡vadas, teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovai pažeidė pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkto nuostatas, kuriomis iÅ¡ esmės Å¡alys susitarė ne dėl konkrečių daikto kokybės reikalavimų, o iÅ¡ esmės atkartojo CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to turėtų bÅ«ti taikoma CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonė – daikto kainos sumažinimas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė esminės aplinkybės – daikto kokybės trÅ«kumų.

13. Teismas pažymėjo, kad pastatas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas XX amžiaus pradžioje, taigi tam tikri konstrukciniai pakitimai, nepagrindžiant esminiais nukrypimais nuo statybos techninių reikalavimų, eksploatuojant pastatÄ , įskaitant ir ginčo butÄ , patys savaime nesuponuoja iÅ¡vados dėl daikto kokybės trÅ«kumų, dėl kurių Å¡iuo atveju pardavėjas turėtų atsakyti.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai gana ilgÄ laikotarpį nuosavybės teise valdo didžiÄ jÄ dalį namo patalpų, ieÅ¡kovas yra namo bendrijos pirmininkas, taigi jiems negalėjo bÅ«ti nežinoma apie pastato pastatymo momentÄ , galimus namo konstrukcinius pakitimus, medinių perdangų egzistavimÄ , ar ginčo bute egzistavusiÄ bibliotekÄ ir dėl Å¡ios priežasties galimus didesnius konstrukcinius pakitimus, konkrečiose patalpose. Tačiau, kaip minėta, tam tikri statinio ar patalpos konstrukcijų pakitimai, nėra pagrindas konstatuoti daikto kokybės trÅ«kumų.

15. Teismas, atsižvelgęs į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytÄ aplinkybę, kad įsigytas butas gali bÅ«ti naudojamas pagal įsigijimo tikslÄ bei tai, kad teismai nenustatė, jog butas neatitinka kokių nors statybos techninių reikalavimų, dėl kurių jis turi bÅ«ti vertinamas kaip turintis trÅ«kumų, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pardavėjams kyla atsakomybė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. IeÅ¡kovai V. K. ir N. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad butas yra be trÅ«kumų, yra visiÅ¡kai nepagrįsta bei prieÅ¡tarauja pagrindiniam Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011. Aplinkybė, kad po bylos atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 buvo nustatyta, kad naujai paaiÅ¡kėję buto trÅ«kumai (neatitikimai) nelaikyti buto trÅ«kumais, butas neturi avarinės bÅ«klės požymių ir yra saugus naudoti, savaime nereiÅ¡kia, kad jis staiga tapo be jokių trÅ«kumų, taip pat kad jam nebereikalingas kapitalinis remontas, kaip buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, turinčiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ . 16.2.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne interpretuoti teismų procesinius sprendimus savaip, o remtis laikytinu pagrindiniu Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 ir tuo, kas juo buvo nustatyta bei vertinti, kokia buvo buto kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsižvelgiant į pagrindiniu teismo sprendimu nustatytus buto trÅ«kumus bei atitinkamai jÄ sumažinti. 16.3. Atsakovai, kaip pardavėjai, neįrodė kad buto trÅ«kumai yra atsiradę dėl pirkėjų veiksmų ar kitų aplinkybių, Å¡alinančių jų atsakomybę.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 nustatyta ir tai, kad buto trÅ«kumai atsakovams buvo žinomi nuo 1999 m., todėl jų garantija dėl buto kokybės, t. y. kad butas neturi trÅ«kumų, buvo melaginga. 16.4. Teismas be pagrindo sumenkino pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkto prasmę, o kartu ir atsakovų, kaip buto pardavėjų, prievolę bei Å¡alių susitarimÄ dėl buto kokybės, nes Å¡alys ne paprasčiausiai perrašė atitinkamas CK normas, o jų pagrindu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatė, kad atsakovai ieÅ¡kovams garantuoja, jog butas yra be jokių trÅ«kumų ir atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis).

Jei šalys būtų susitarusios dėl kapitalinio remonto darbų reikalaujančio buto būklės įsigijimo, tai nebūtų buvę prasmės atsakovams pirkimo – pardavimo sutartyje garantuoti, kad daiktas yra be trūkumų. 16.5. Teismo išvada, kad ieškovai negalėjo nežinoti apie konstrukcinius pakitimus, laikytina nepagrįsta ir subjektyvia, kadangi nėra aišku, apie kokius konstrukcinius pakitimus, kurių teismas nelaikė trūkumais, ieškovai negalėjo žinoti, išskyrus pačių buto perdangų pobūdį, t. y. kad jos medinės, ko ieškovai ir neneigia.

Ieškovams nebuvo žinoma perdangų būklė ar kokie nors individualūs konstrukciniai pakeitimai ir negalėjo būti žinoma.

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. apeliacinį skundÄ atsakovas D. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo: 17.1. Apeliantų teiginiai, kad ginčo buto perdanga yra avarinės bÅ«klės ir kelia pavojų kavinės lankytojams, kad atsakovas be statybos leidimo atliko buto remontÄ , yra prasimanyti – tai paneigia pateikti ir teismo įvertinti dokumentai iÅ¡nagrinėtoje byloje. Baigus buto patalpų remontÄ , Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento paskirta komisija įvertino atliktus darbus ir pripažino butÄ tinkamu naudotis. 17.2.

Apeliantai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami buto pikrimo – pardavimo sutartį, buvo supažindinti su visa atliktų statybos darbų dokumentacija. Teismai, nagrinėję ginÄÄ dėl buto tinkamumo, specialistų iÅ¡vadų pagrindu konstatavo, kad butas laikančiųjų konstrukcijų požiÅ«riu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai kaip butas. 17.3. Apeliantų teiginiai apeliaciniame skunde, kad butas yra su trÅ«kumais, t. y. su netinkama perdanga, ir dėl to praÅ¡oma sumažinti buto kainÄ , yra paneigti byloje surinktais įrodymais.

18. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. apeliacinį skundÄ atsakovė I. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo: 18.1. Ies?kovai apeliaciniame skunde klaidingai ir nepagri?stai ais?kina, kad tik Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011 nurodytos aplinkybe?s laikytinos prejudiciniais faktais, net jei tos aplinkybe?s ve?liau buvo patikslintos naujomis aplinkybe?mis, nustatytomis atnaujinus s?ios bylos nagrine?jima? ir nurodytomis Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendime civiline?je byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartyje civiline?je byloje Nr. e2A-692-186/2017. 18.2.

Aplinkybė, kad de?l ies?kovu? ies?kinio atmetimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimas civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011, o ve?liau atnaujinus bylos nagrine?jima? – ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimas civiline?je byloje Nr. e2-608-565/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartis civiline?je byloje Nr. e2A-692-186/2017, nereis?kia, kad ies?kovu? ies?kinys de?l buto (duomenys neskelbtini), buvo nagrine?tas dvejose atskirose bylose ir jose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai gali pries?tarauti vienas kitam.

S?iuo atveju buvo vienas teisminis procesas, o atnaujinus bylos nagrine?jima? is? naujo buvo vertinamos visos byloje nustatytos aplinkybe?s ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kuriame nustatytos faktine?s aplinkybe?s turi prejudicine? galia? s?ioje byloje. 18.3. Ies?kovai apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja tik tas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011 dalis, kurios yra jiems palankios. Ies?kovu? nurodomos minėto sprendimo dalys apie tai, kad neva ginc?o buto grindu? medine? perdanga netinkama tolesnei eksploatacijai ir ja? bu?tina kapitaliai remontuoti, akivaizdz?iai neatitinka šio sprendimo is?vadu? ir jame nurodytu? faktiniu? aplinkybiu?.

Ies?kovu? skundz?iamame teismo sprendime yra ais?kiai nurodyta, kokiais prejudiciniais faktais, nustatytais byloje de?l ginc?o buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, re?me?si pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima?. 18.4. Ies?kovai apeliaciniame skunde nepagri?stai ais?kina, kad atsakovai, kaip pardave?jai, nei?rode?, kad buto tru?kumai yra atsirade? de?l pirke?ju? veiksmu? ar kitu? aplinkybiu?, s?alinanc?iu? atsakomybe?, kadangi prejudiciniais faktais yra nustatyta, kad butas neturi pasle?ptu? tru?kumu?, de?l kuriu? jo naudoti pagal paskirti? negalima, o ies?kovu? nurodyti tru?kumai apskritai negali bu?ti laikomi buto tru?kumais, atitinkamai atsakovams ne?ra ka? i?rodine?ti. 18.5.

Ies?kovai tariamus buto tru?kumus grinde? tik medinės perdangos tru?kumais. I?siteise?jusiais teismu? sprendimais (vertinant teismu? is?vadas sistemis?kai, o ne selektyviai kaip nurodo ies?kovai) nustatyta, kad ies?kovu? nurodomi buto tru?kumai ne tik, kad nelaikytini esminiais daikto tru?kumais, bet ir apskritai daikto tru?kumais. Byloje nustatyta, kad pastatas, kuriame yra ginc?o butas, pastatytas XX amžiaus pradz?ioje, taigi tam tikri konstrukciniai pakitimai, nepagrindz?iant esminiais nukrypimais nuo statybos techniniu? reikalavimu?, eksploatuojant pastata?, įskaitant ir ginc?o buta?, patys savaime nesuponuoja is?vados de?l daikto kokybe?s tru?kumu?, de?l kuriu? s?iuo atveju pardave?jai ture?tu? atsakyti. 18.6.

Ies?kovai, pirkdami buta?, negale?jo bu?ti suklaidinti ar nez?inoti namo ir jame esanc?io buto bu?kle?s, kadangi būdami nekilnojamojo turto verslininkai, nuolat uz?siimine?jo nekilnojamojo turto (butu?) pirkimu ir pardavimu. Jie is?mane? ir gerai z?inojo, kaip reikia i?vertinti perkama? buta?, taip pat ir s?iame name. Name ies?kovams priklauso daugiau kaip puse? gyvenamu?ju? ir bendro naudojimo patalpu?, jie taip pat yra kavine?s, kuri yra po butu patalpomis, akcininkai. Ies?kovai puikiai z?inojo, su kokiomis namo konstrukcijomis perka buta?, jos yra apras?ytos kiekvieno ies?kovu? nupirkto buto inventorine?se bylose.

Be to, perdanga name priskiriama prie pagrindiniu? daugiabuc?io namo konstrukciju? ir yra bendro naudojimo objektas – dalinė daugiabuc?io namo savininku? nuosavybe?, o ne buto savininko nuosavybe?. Taigi, s?iuo atveju buvo perkamas butas, o ne perdanga, kurios bu?kle ir remontu, be kita ko, privalo ru?pintis nama? priz?iu?rintis administratorius ar namo bendrija, kurios pirmininkas s?iuo metu yra ies?kovas V. K.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 19.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo 21. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, nes nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2001-01-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, ir skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 atnaujintame civilinės bylos procese Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytomis aplinkybėmis, ignoruodamas pirminio Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 res judicata galiÄ .

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal Å¡ios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kiekvienu atveju teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , kaip ir bet kurio įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigÄ â€“ užtikrinti teisingumÄ kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ši proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja galimybę ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, atskleidžia teismo sprendimo prejudicinės galios, kaip res judicata principo padarinio, reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

24. Nagrinėjamoje byloje apeliantai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, patvirtina, kad:

1) ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindų medinė perdanga netinkama tolesnei eksploatacijai iÅ¡ standumo, svyrumo ir jÄ bÅ«tina kapitaliai remontuoti;

2) atsakovams apie buto perdangos trÅ«kumus buvo žinoma jau 1999 m., kai atsakovai vykdė ginčo buto patalpų perplanavimÄ ir remontÄ ;

3) atsakovai nesielgė sÄ Å¾iningai pastarosios aplinkybės neatskleidę apeliantams;

4) nors ginčo buto trÅ«kumai ir nesudaro esminio pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo, kadangi negalima daryti iÅ¡vados, kad buto negalima eksploatuoti, tačiau Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir gali susitarti dėl ginčo buto kainos sumažinimo arba nuostolių, susijusių su buto perdangos defektų Å¡alinimu, atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-339/2012 paliko nepakeistÄ , iÅ¡sprendė V. K. ir N. K. ieÅ¡kinį dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesdamas.

26. Vilniaus apygardos teismas 2011-01-21 sprendimu nustatė, kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trÅ«kumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Teismas sprendė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovai gavo butÄ , kuris iÅ¡ esmės atitinka jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus. Bute galima gyventi ir juo naudotis. Byloje nustatyta aplinkybė, kad buto grindų medinė perdanga netinka tolesnei eksploatacijai iÅ¡ standumo, svyrumo, orinio garso izoliacijos ir oro (kvapų) pralaidumo sÄ lygų, todėl jÄ bÅ«tina kapitaliai remontuoti, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad buto negalima eksploatuoti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų teiginiai, jog buto perdengimai yra supuvę, todėl netinka tolesnei eksploatacijai ir reikia juos kuo skubiau kapitaliÅ¡kai remontuoti, o butÄ pavojinga naudoti pagal paskirtį, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Atvirkščiai, iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir apklaustų liudytojų (specialistų) parodymų teismas nustatė, kad pastatas, kuriame yra butas, yra pastatytas iki 1940 m., perdengimo medinės sijos yra įlinkusiosios, tačiau namas nėra avarinis, o buto grindų perdengimo konstrukcijos sustiprintos metaline sija.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodytos ir kitos aplinkybės, kad butu negalima naudotis dėl orinio garso izoliacijos trÅ«kumų ir oro (kvapų) pralaidumo, taip pat nesudaro pagrindo nutraukti buto pirkimo - pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kovams tokios sÄ lygos buvo žinomos – tame pačiame name ieÅ¡kovams priklauso 12 butų, įskaitant butÄ Å¡alia ginčo buto tame pačiame aukÅ¡te. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovai gavo didžiÄ ja dalimi tai, kÄ pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jų teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka įgyvendinti.

Nepaisant to, teismas taip pat nustatė ir aplinkybę, kad atsakovams buvo žinoma apie buto perdangos trÅ«kumus jau 1999 m., kai atsakovai vykdė ginčo patalpų perplanavimÄ ir remontÄ , todėl atsakovai, elgdamiesi sÄ Å¾iningai, privalėjo tÄ aplinkybę atskleisti ieÅ¡kovams. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovų pateiktas perdangos konstrukcijų bÅ«klės tyrimo iÅ¡vadas yra reikalinga atlikti papildomus perdangos stiprinimo darbus. Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Å¡alys taip pat privalo elgtis sÄ Å¾iningai, nurodė, kad jos gali susitarti dėl ginčo buto kainos sumažinimo arba nuostolių, susijusių su buto perdangos defektų Å¡alinimu, atlyginimo.

27. IeÅ¡kovai 2014-10-01 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-11 nutartimi, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovams bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad ginčo butÄ dėl jo perdangos trÅ«kumų yra pavojinga naudoti ir dėl to bÅ«tinas kapitalinis remontas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujos aplinkybės ieÅ¡kovams tapo žinomos, kai Å¡ioje nagrinėjamoje byloje (dėl ginčo buto kainos sumažinimo) paskirtas teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadas.

28. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1361-781/2015, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-654-180/2015 paliko nepakeistÄ , ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-643-219/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-07 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015-01-15 nutartį panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ V. K. ir N. K. praÅ¡ymÄ tenkino ir atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 dėl sutarties nutraukimo iÅ¡ esmės pažeidus sutartį.

29. Atnaujinus procesÄ , civilinė byla nagrinėjama iÅ¡ naujo pagal CPK nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamÄ byloje ir papildomai pristatytÄ medžiagÄ , bet dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Iki Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , objektyviai galėjo turėti.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iÅ¡ naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra bÅ«tina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtakÄ teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes prieÅ¡ingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – iÅ¡taisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).

Pažymėtina, kad toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).

30. Nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių įrodinėjimo dalykas nepakito, t. y. jį sudarė visų bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimas, atsižvelgiant į praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytas naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad naujai nustatytos ir įvertintos aplinkybės atnaujinus civilinės bylos procesÄ turi neprieÅ¡tarauti jau nustatytoms Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime.

Å iuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 iÅ¡dėstytas kiek kitoks negu prieÅ¡ proceso atnaujinimÄ Ä¯siteisėjusiame teismo sprendime pateiktas įrodymų viseto vertinimas, iÅ¡analizavus ir įvertinus naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes, dėl kurių teismai padarė iÅ¡vadas, kad nors iki civilinio proceso atnaujinimo ir buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei Å¡ios, nei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo butÄ laikyti su esminiais trÅ«kumais.

Be to, nagrinėjamu atveju tokios buto detalės negali bÅ«ti laikomos apskritai trÅ«kumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butÄ galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės bÅ«klės. Teismai laikė neįrodyta, kad ieÅ¡kovai įsigijo butÄ , kuris neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis bei tai, kad egzistavo buto trÅ«kumai, apie kuriuos atsakovai neinformavo ieÅ¡kovų ir ieÅ¡kovai apie juos nežinojo, kad tie trÅ«kumai buvo esminiai.

31. Atsižvelgiant į tai, kas teismų nustatyta atnaujinus bylos procesÄ , atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 nustačius, kad buto trÅ«kumai atsakovams buvo žinomi nuo 1999 m., todėl jų garantija, numatyta pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkte dėl buto kokybės yra melaginga, - neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ne tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kad neva pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ nepagrįstai sumenkino, bet ir dėl to, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, jog plieninės sijos sumontavimas, kuris ieÅ¡kovų vertinamas kaip trÅ«kumas, bÅ«tų pakenkęs buto kokybei, t. y. kad buto sienos, grindys bÅ«tų praradusios savo saugias savybes, kad ginčo patalpose esanti perdanga dėl sijos įmontavimo bÅ«tų praradusi savo, kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, savybes, dėl kurių bÅ«tų neįmanoma ginčo bute gyventi saugiai, kad buto negalima bÅ«tų eksploatuoti.

Atitinkamai konstatavo, kad tokios sijos sumontavimas / buvimas negali bÅ«ti laikomas trÅ«kumu apskritai. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ne tik, kad kvestionuoti tokių prejudicinių faktų (trÅ«kumų nebuvimo), tačiau ir tenkinti reikalavimÄ sumažinti pirkimo – pardavimo sutarties kainÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo Å¡iuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamÄ byloje ir papildomai pristatytÄ medžiagÄ , bet dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Iki Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , objektyviai galėjo turėti.

Tai nereiÅ¡kia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iÅ¡ naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra bÅ«tina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtakÄ teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – iÅ¡taisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010, 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013).

Proceso atnaujinimas yra res judicata principo, lemiančio pagarbÄ teisinio apibrėžtumo principui, iÅ¡imtis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamÄ sprendimÄ grindus Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis buvo paneigta Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 res judicata galia.

33. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismas 2017-12-07 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 iÅ¡nagrinėję V. K. ir N. K. bylÄ pagal jų ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo iÅ¡ esmės jÄ pažeidus inter alia (be kita ko) nustatė aplinkybes, nurodytas Å¡ios nutarties 30 punkte, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi. Å iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kvestionuojančiais tiek teismų po bylos proceso atnaujinimo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, tiek skundžiamame sprendime nurodomus teismo motyvus bei padarytas iÅ¡vadas remiantis Å¡iais prejudiciniais faktais. Atitinkamai nėra pagrindo tokio bylos aplinkybių vertinimo remiantis prejudiciniais faktais, teismų nustatytais atnaujinus bylos procesÄ , apibÅ«dinti kaip subjektyvaus ar interpretacinio.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų, be to, nenukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiÅ¡kinant Å¡ias proceso teisės normas. Dėl bylos baigties 35. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisingÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantams bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

38. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018-12-10 mokėjimo nurodymÄ Nr. 63, kuriame jį atstovavusiam advokatui J. L. atliktas 700 Eur mokėjimas jo paskirtyje nurodant, kad už advokato paslaugas (duomenys neskelbtini), byloje.

39. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ atsakovo D. S. pateikto mokėjimo nurodymo nėra aiÅ¡ku už kokias teisines paslaugas atsakovas apmokėjo advokatui J. L., kadangi atsakovas nepateikė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ar kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas Å¡iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisme kainavo 700 Eur. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių turėtas procesinių dokumentų parengimo teismui iÅ¡laidas nagrinėjamoje civilinėje byloje, atsakovui iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos, atsakovui tinkamai nepagrindus ir neįrodžius bylinėjimosi iÅ¡laidų fakto.

40. Atsakovė I. S. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė