7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä pakeisti žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âGeoplanaiâ 2022 m. balandžio 1 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemÄs sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis. Taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0 · KlaipÄdos apygardos teismas: PažymÄjo, jog ginÄo tarp byloje dalyvaujanÄių asmenų nekilo dÄl to, kad nuo 2008 m. tarp žemÄs sklypo bendraturÄių susiklostÄ faktinis ginÄo žemÄs sklypo naudojimas, ieÅ¡kovÄ prie savo buto Nr. 2 patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., pravažiuodama pro atsakovo butÄ Nr. 1. Teigia, kad Å¡ios faktinÄs situacijos iÅ¡saugojimo ieÅ¡kovÄ ir siekia.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2S-74-777/2017 CivilinÄ byla Nr. e2A-1004-777/2023
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00962-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.3.4; 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkriÄio 16 d.
KlaipÄda
KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Kristinos DomarkienÄs, Jolantos GaileviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Erinijos KazlauskienÄs,
apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo O. V. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2023  m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs E. R. ieÅ¡kinį atsakovui O. V. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo O. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. R., atsakovams gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai âSvajonių kranto gyvenvietÄâ, V. M., R. M. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimo, įpareigojimo nustatymo ir leidimo iÅ¡davimo, tretieji asmenys byloje akcinÄ bendrovÄ âSwedbankâ, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, akcinÄ bendrovÄ âKlaipÄdos vanduoâ, V. R., Z. V., O. G., N. ir A. T., R. P., A. P., N. K., V. M., N. R., A. T., A. ir D. K., E. S., A. D., A. M., V. S., G. P., I. B.-K., D. K., A. K., M. P., A. I., K. I., I. U., R. K., R. A., D. A., E. I., R. Ä., Å . Ä., A. B., K. S., J. S., D. G., K. G., U. G., K. K., T. K., M. K., V. K., L. J., A. K., S. K., M. J., I. M., Å . V., J. A., J. A., E. Ž., M. D., R. L., V. K., G. Ž., R. B., A. P., E. Ž., M. K., S. B., A. B., S. G., M. B., J. K., A. S., V. R., A. R., R. ir R. B., T. R., V. Å ., Z. G., A. G., J. D., A. D., M. K., L. J., I. S., V. S., E. S., R. B., V. S., uždaroji akcinÄ bendrovÄ âDvaro keliaiâ, A. Z., K. T., A. M., V. B., uždaroji akcinÄ bendrovÄ âBaltic Marine Speditionâ, A. M., I. M., A. M., K. R., V. B., Ž. P., I. Å ., M. V., O. P., V. P., I. I., S. ir R. P., M. A., A. B.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä pakeisti žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âGeoplanaiâ 2022 m. balandžio 1 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemÄs sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis. Taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodÄ aplinkybes, jog:
2.1. IeÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 1000/2100 dalys žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui O. V. nuosavybÄs teise priklauso 1100/2100 dalys žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minÄtame žemÄs sklype yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieÅ¡kovei E. R. nuosavybÄs teise priklauso butas Nr. 2, o atsakovui O. V. â butas Nr. 1. PažymÄjo, kad pagal R. K. gamybinÄs komercinÄs įmonÄs 2008 m. gegužÄs 12 d. ŽemÄs sklypo planÄ M1:500 buvo nustatyta naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarka, pagal kuriÄ , remiantis ir 2008 m. gegužÄs 21 d. pirkimoâpardavimo sutarties 1.1 punktu, ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai (atskirai) naudojasi žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu B (818 kv. m), bendrai naudojasi žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu C (iÅ¡ viso 364 kv. m), atitinkamai atsakovas O. V. asmeniÅ¡kai naudojasi žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta A (918 kv. m), ir bendrai, pažymÄta indeksu C (iÅ¡ viso 364 kv. m). NurodÄ, kad faktiÅ¡kai nuo 2008 m. susiklostÄ, kad ieÅ¡kovÄ pÄsÄiomis ir transporto priemonÄmis patekdavo į savo sklypo dalį per atsakovui paskirtÄ naudotis žemÄs sklypo dalį, kuri techniniame projekte buvo numatyta kaip įvažiavimas.
2.2. 2022 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi įsirengti savo įvažiavimÄ . PažymÄjo, kad 2022 m. gegužÄs 13 d. el. paÅ¡tu ieÅ¡kovÄ pateikÄ atsakovui atnaujintÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkos planÄ ir pasiÅ«lÄ jį suderinti, taÄiau atsakovas 2022 m. gegužÄs 16 d. el. laiÅ¡ku nurodÄ ieÅ¡kovei, kad tai jam netikslinga. Teigia, kad atsakovui 2022 m. kovo 18 d. el. paÅ¡tu informavus ieÅ¡kovÄ, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, ir nurodžius, kad ieÅ¡kovÄ turi įsirengti savo įvažiavimÄ , ieÅ¡kovÄ yra priversta kreiptis į teismÄ dÄl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes kito įvažiavimo / patekimo į savo butÄ ji neturi. AtkreipÄ dÄmesį, kad detalaus plano brÄžinyje įvažiavimas į žemÄs sklypÄ taip pat nurodytas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs.
3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas O. V. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taÄiau, jei teismas nusprÄstų keisti ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ , praÅ¡Ä: 1) pakeisti žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 9 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovÄ E. R. asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu B (680 kv. m), atsakovas O. V. asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu A (795 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais C (364 kv. m) ir D (261 kv. m). PraÅ¡Ä nustatyti, kad žemÄs sklypo dalis D (261 kv. m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis bei transporto priemonių statymui; 2) žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojÄ gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijÄ (toliau â ir GNSB) âSvajonių kranto gyvenvietÄâ arba žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkus R. M. ir V. M. įpareigoti iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisÄs aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamÄ Å¾emÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymÄtÄ indeksu A, pagal UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 10 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 â projektinį pasiÅ«lymÄ , ir leisti atsakovui teisÄs aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti nuovaÅ¾Ä iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamo žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymÄtÄ indeksu A, pagal UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 10 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 â projektinį pasiÅ«lymÄ , be ieÅ¡kovÄs sutikimo.
4. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu nurodÄ aplinkybes, kad:
4.1. Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas bÅ«tų įgyvendintas bei naudojimosi žemÄs sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus atitiktų, jei ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti ir naudojimosi tvarka nebÅ«tų keiÄiama arba bÅ«tų pakeista naudojimosi sklypu tvarka pagal prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomÄ nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ , kai ieÅ¡kovÄs nurodomos bendrai naudotinos žemÄs sklypo C2 ir C3 dalys yra padidinamos iki 9 metrų ploÄio (žemÄs sklypo D dalis pagal UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 9 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ). Teigia, kad tai užtikrintų Å¡alims teisÄ ir galimybÄ ne tik Å¡iÄ sklypo dalį naudoti privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis, bet ir Å¡ioje dalyje laisvai judÄti tiek įvažiuojant į jÄ , tiek apsisukant, tiek iÅ¡važiuojant, tiek joje statant transporto priemones. Mano, kad tokiu bÅ«du ne tik ieÅ¡kovÄs, bet ir atsakovo naudojimasis bendrai žemÄs sklypo dalimi D bÅ«tų realus, Å¡alims naudingas, tarnaujantis abiejų Å¡alių (o ne tik ieÅ¡kovÄs) interesams. PažymÄjo, kad dÄl kitų žemÄs sklypo dalių A ir B bei C/C1 iÅ¡ esmÄs ginÄo nÄra, nes jos pagal abiejų Å¡alių pateiktus ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus yra identiÅ¡kos (iÅ¡skyrus ribas su C2, C3 ir D dalimis, kadangi Å¡ių dalių plotai pagal abu planus yra skirtingi). DarÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovo pasiÅ«lytame plane numatyta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka užtikrins Å¡alių, kaip bendraturÄių, interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų įgyvendinimÄ , nepažeis nÄ vienos iÅ¡ Å¡alių teisių ir teisÄtų interesų naudotis žemÄs sklypu lygiomis teisÄmis, bus patogi bei racionali, nebus nepagrįstai suteikiama pirmenybÄ vienam iÅ¡ bendraturÄių â ieÅ¡kovei.
4.2. Siekiant užtikrinti atsakovo teisÄ jam patogiausiu bÅ«du naudotis jam skirta žemÄs sklypo dalimi, ypaÄ Ä¯vertinant ieÅ¡kiniu siekiamus nustatyti apribojimus ir suvaržymus atsakovui, jis siekia įvažiavimÄ Ä¯ savo naudojamÄ sklypo dalį A papildomai įsirengti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Teigia, kad tokie įvažiavimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti ir į kitus toje gatvÄje esanÄius žemÄs sklypus, be to, įvažiavimas ir tvoros vartai yra įrengti ir ieÅ¡kovÄs sklypo dalyje B. PažymÄjo, kad žemÄs sklypas, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybÄs teise priklauso V. M. ir R. M., o 2014 m. rugsÄjo 19 d. panaudos sutarties Nr. 2 pagrindu jį valdo GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ. AtkreipÄ dÄmesį, kad bendrija nurodÄ, jog de facto esantys įvažiavimai iÅ¡ žemÄs sklypų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. yra suprojektuoti pagal detalųjį planÄ , o įvažiavimas į atsakovo sklypÄ suprojektuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Atsakovas pažymÄjo, jog bendrijos valdomas žemÄs sklypas, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., yra skirta asmenų, iÅ¡ jų ir bendrijos narių, poreikiams tenkinti. NurodÄ, kad Å¡iuo atveju nuovaža iÅ¡ atsakovo naudojamos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g. bÅ«tų įrengta bendrijos valdomo žemÄs sklypo dalyje ir tarnautų tos paÄios bendrijos nario interesais. Kadangi nuovaža bÅ«tų projektuojama ir įrengta atsakovo lÄÅ¡omis, tai nuovažos įrengimas jokių neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei sklypo savininkui, nei ieÅ¡kovei nesukeltų. Atsakovo nuomone, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kliudanÄio pagal teisÄs aktų reikalavimus jam suprojektuoti ir įrengti nuovaÅ¾Ä iÅ¡ jo valdomos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
5. KlaipÄdos apylinkÄs teismas 2023 m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ â pakeitÄ Å¾emÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatÄ naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal UAB âGeoplanaiâ 2022 m. balandžio 1 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). NustatÄ, kad žemÄs sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis. PaskirstÄ patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6.1. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog pirkdama žemÄs sklypÄ su butu ji suklydo, manydama, kad nustatytas servitutas â teisÄ prižiÅ«rÄti požemines ir antžemines komunikacijas â jai suteikia neabejotinÄ teisÄ visada naudotis, važiuoti ir eiti ginÄo įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Tokį jos supratimÄ lÄmÄ tai, jog tiek detaliajame plane, tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte įvažiavimas į ginÄo sklypÄ buvo numatytas ir pavaizduotas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Be to, abiejų butų fasadinÄs dalys orientuotos į iki pat Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusÄ. PažymÄjo, kad byloje nekilo ginÄo dÄl to, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovÄ bÅ«tent Å¡iuo įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.) visada ir naudojosi. Akcentavo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovÄ taip pat prisidÄjo finansiÅ¡kai prie (duomenys neskelbtini)g. įrengimo. NurodÄ, jog kartu su O. V. sprendÄ vartų ir vartelių dalies, besiribojanÄių su (duomenys neskelbtini) g., įsirengimo klausimus, bÅ«simos tvoros kolonų įrengimÄ . DarÄ iÅ¡vadÄ , jog vis dÄlto tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovas pradžioje vertino, kad įvažiavimas į ginÄo žemÄs sklypÄ yra bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir ieÅ¡kovÄ turi teisÄ juo naudotis. Ir tik vÄliau paaiÅ¡kÄjus, kad pagal 2008 m. gegužÄs 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovÄ vis dÄlto neturi teisÄs važinÄti per atsakovui asmeniÅ¡kai priskirtÄ naudotis žemÄs sklypo dalį A, atsakovas 2022 m. pradžioje informavo ieÅ¡kovÄ, kad ji įsirengtų atskirÄ Ä¯važiavimÄ , nes jis tarp garažų užtvers tvorÄ .
6.2. PažymÄjo, kad nors ieÅ¡kovÄ sklypo dalies B galinÄje dalyje yra įsirengusi nuovaÅ¾Ä Ä¯ sklypÄ ir vartus, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, jog joks įvažiavimas iki jos buto Nr. 2 nÄra įrengtas ir kito įvažiavimo iki savo buto, be įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., ieÅ¡kovÄ neturi. Akcentavo, kad teismo posÄdžio metu atsakovai V. M. ir R. M. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovÄs nuovaža įrengta be jų, kaip žemÄs sklypo savininkų, sutikimo ir leidimo, jeigu ieÅ¡kovÄ pradÄtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti. Teigia, kad ieÅ¡kovÄ bylos nagrinÄjimo metu 2022 m. liepos 15 d. raÅ¡tu kreipÄsi į žemÄs sklypo savininkus V. ir R. M. bei valdytojÄ bendrijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas prie (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimui į jos žemÄs sklypÄ Ä¯sirengti, taÄiau buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodyta, jog prisijungimo sÄ lygos nebus iÅ¡duodamos, nes įvažiavimas į ieÅ¡kovÄs butÄ Nr. 2 numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs įsirengti kito įvažiavimo, o atsakovui pagrasinus, kad bus užtverta tvora, ir jam tai įvykdžius, ieÅ¡kovÄ nebegalÄs patekti prie savo buto Nr. 2 įvažiavimu, kuris numatytas projektuose nuo 2006 m. ir kuriuo nuo 2008 m. ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai naudojosi, todÄl konstatavo, kad yra poreikis ir bÅ«tinybÄ keisti 2008 m. gegužÄs 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ .
6.3. DÄl atsakovo pateikto žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nurodÄ, kad jame yra numatytas bendro naudojimo apÄjimas aplink dvibutį namÄ . PažymÄjo, kad pats atsakovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog apÄjimas aplink ieÅ¡kovÄs butÄ jam nÄra reikalingas, jis toje dalyje nevaikÅ¡to ir jokio tam poreikio neturi. AtkreipÄ dÄmesį, jog patvirtinus atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , kuriuo numatytas apÄjimas aplink dvibutį namÄ , Å¡alys privalÄtų Å¡alinti dalį tvoros, skirianÄios atsakovo ir ieÅ¡kovÄs atskirai naudojamas A ir B dalis, taip pat patvirtinus atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , kuriuo numatytas apÄjimas aplink dvibutį namÄ , Å¡alys negalÄtų prie savo butų sienų įsirengti ir turÄti terasų, o tai, teismo vertinimu, pažeistų Å¡alių interesus, nes abi Å¡alys nurodo, jog apÄjimas aplink dvibutį namÄ jiems nÄra reikalingas. IeÅ¡kovÄs pateiktame žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane bendro naudojimo apÄjimas aplink visÄ namÄ nÄra suplanuotas.
6.4. AtkreipÄ dÄmesį, kad pagal ieÅ¡kovÄs siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (t. y. nuo 4,39 m iki 4,67 m), o atsakovo â 9 metrai. Be to, pagal ieÅ¡kovÄs siÅ«lymÄ Å¡i bendro naudojimo sklypo dalis yra skirta tik privažiavimui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis, o atsakovas papildomai siÅ«lo toje dalyje ir statyti transporto priemones. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovÄs siÅ«lomas planas yra racionalesnis, kadangi bendro naudojimo dalis bus mažesnÄ, tokiu bÅ«du kiekvienam iÅ¡ bendraturÄių atiteks didesnÄ dalis žemÄs sklypo individualiam naudojimui. Akcentavo, kad naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo tikslas ir yra kiekvieno bendraturÄio izoliuotų dalių turÄjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis bÅ«das yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnÄ, o asmeninio naudojimo dalis â didesnÄ. Sutiko su ieÅ¡kovÄs pozicija, jog privažiavimui prie ieÅ¡kovÄs buto ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas įvažiavimas, bet nebÅ«tinas statymas atsakovo pusÄje. Automobilio statymas bus galimas kiekvienos iÅ¡ Å¡alių asmeniÅ¡kai naudojamose žemÄs sklypo dalyse. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio statymo vietų turÄjimas žemÄs sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis, patogesnis ir protingesnis, nes užkerta keliÄ ginÄui dÄl konkreÄių statymo vietų bendro naudojimo žemÄs sklypo dalyje.
6.5. NurodÄ, kad nustaÄius naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ planÄ , pagal kuriÄ transporto priemonių statymas D dalyje bÅ«tų galimas bet kurioje bendro naudojimo dalies vietoje, tai gali skatinti naujas konfliktines situacijas ir ginÄus tarp bendraturÄių, kadangi, įvertinus Å¡alių konfliktinius santykius, atsakovo valdomas didesnių gabaritų transporto priemones, iÅ¡liktų galimybÄ transporto priemones palikti ir statyti bet kaip ir bet kurioje D dalies vietoje, sudarant kliÅ«tis kitam bendraturÄiui pravažiuoti. AtkreipÄ dÄmesį į tai, jog tokios pat pozicijos buvo ir atsakovo pusÄ, kai teikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, t. y. atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma: â<...> Dar daugiau â ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieÅ¡kovÄs ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi Å¡alys pagal atitinkamÄ teismo sprendimÄ turÄtų galimybÄ savo automobilius parkuoti tiek ŽemÄs sklypo dalyse, pažymÄtose C2, tiek C3, tokiu bÅ«du sudarydami kliÅ«tis vienas kitam pravažiuoti/iÅ¡važiuoti į gatvÄ ar įvažiuoti iÅ¡ gatvÄs. <...>â. Vertino, jog atsakovo pusÄ vis dÄlto sutinka, kad transporto priemonių statymas įvažiavimui skirtoje vietoje gali skatinti ieÅ¡kovÄs ir atsakovo konfliktus ateityje.
6.6. PažymÄjo, jog ginÄo tarp byloje dalyvaujanÄių asmenų nekilo dÄl to, kad nuo 2008 m. tarp žemÄs sklypo bendraturÄių susiklostÄ faktinis ginÄo žemÄs sklypo naudojimas, ieÅ¡kovÄ prie savo buto Nr. 2 patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., pravažiuodama pro atsakovo butÄ Nr. 1. Teigia, kad Å¡ios faktinÄs situacijos iÅ¡saugojimo ieÅ¡kovÄ ir siekia.
6.7. NurodÄ, kad žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai R. M. ir V. M. 2014 m. rugsÄjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemÄs sklypÄ valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ. Akcentavo, kad panaudos sutartyje nÄra iÅ¡skirtos aiÅ¡kios nuostatos, jog žemÄs sklypo savininkai perduoda bendrijai teisÄ sprÄsti ir prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo klausimus. Bendrijos pirmininkas R. B. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog Å¡iÄ teisÄ turi žemÄs sklypo savininkai. Atsakovai R. M. ir V. M. teismo posÄdžio metu taip pat nurodÄ, jog jie Å¡ios teisÄs bendrijai nÄra perdavÄ ir visada tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus sprendžia jie â žemÄs sklypo savininkai. NurodÄ, kad atsakovas O. V. dÄl prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo kreipÄsi ne į atsakovus R. ir V. M., o į bendrijÄ . Teigia, jog nepaisant to, kad O. V. prieÅ¡ pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį nesikreipÄ Ä¯ R. ir V. M., byloje buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus žemÄs sklypo savininkų atsisakymas iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisÄs aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamÄ Å¾emÄs sklypo dalį A. PažymÄjo, kad žemÄs sklypo savininkai nurodÄ, jog tam, kad atsakovas gautų prisijungimo sÄ lygas, jiems bÅ«tina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., tik žinant, kam konkreÄiai reikalingas įvažiavimas, bus galima sprÄsti, duoti ar neduoti sutikimÄ , o jei duoti â tai kokiomis sÄ lygomis. AtkreipÄ dÄmesį, jog (duomenys neskelbtini) g. skirta ir įrengta 60 žemÄs sklypų savininkams, už Å¡ių savininkų lÄÅ¡as O. V. prie (duomenys neskelbtini) g. statybos neprisidÄjo ir nenustatytas servitutas per jų žemÄs sklypÄ tiesti įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) g. yra įrengta požeminÄ siurblinÄ, kuri užtikrina viso kvartalo gyventojų poreikius, tad naujos nuovažos įrengimas gali trukdyti siurblinÄs priežiÅ«rai.
6.8. NurodÄ, kad į bylÄ pateiktas 2023 m. birželio 12 d. GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog 4 klausimu buvo iÅ¡keltas klausimas dÄl O. V., turinÄio nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pageidavimo įsirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo naudojamos dalies žemÄs sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g. Ä®vertinus vienintelio įvažiavimo į gyvenvietÄ sankryžos užstatymÄ , papildomų nepatogumų sukantis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., avarinių situacijų tikimybÄ, buvo nutarta nesuteikti leidimo O. V. pasidaryti papildomÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ K. g.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas O. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2023 m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį â tenkinti. Taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. NurodÄ, kad vienaÅ¡alis ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimas dÄl sutartimis nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, o ypaÄ tokios, kuri pablogina atsakovo, kaip dalies nuosavybÄs teisÄs turÄjo, padÄtį, nes suvaržo atsakovo galimybes naudotis savo sklypo dalimi, nelaikytinas pakankamu sutartimis nustatytai naudojimosi tvarkai pakeisti. Mano, kad egzistuojant įvažiavimo alternatyvai, nÄra faktinio ir teisinio pagrindo keisti egzistuojanÄiÄ naudojimosi ŽemÄs sklypu tvarkÄ . Teigia, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas neatsižvelgÄ Ä¯ atsakovų pozicijÄ byloje (atsižvelgiant ir į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus) apie tai, jog bÅ«tinybÄs keisti naudojimosi tvarkÄ nÄra, nes ieÅ¡kovÄ turi realiÄ ir teisÄtÄ galimybÄ patekti į savo naudojamÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, o jei teismas nusprendÄ, kad tokia alternatyva yra nepakankama ieÅ¡kovÄs poreikių įgyvendinimui, turÄjo atsakingai įvertinti naudojimosi tvarkos pakeitimų visus variantus, iÅ¡ jų ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie objektyviai sÄ lygotų bÅ«tinybÄ pakeisti apie 15 metų egzistuojanÄiÄ nustatytÄ ir registruotÄ naudojimosi tvarkÄ . LaikÄ, kad sprendimas prieÅ¡ bendraturÄio atsakovo valiÄ pakeisti sutartyje įtvirtintÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ir dar tokiu bÅ«du, kai nepagrįstai kito bendraturÄio â ieÅ¡kovÄs â naudai yra neatlygintinai sumažinama ir suvaržoma atsakovo naudojama žemÄs sklypo dalis, yra neteisÄtas ir nepagrįstas, Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiantis atsakovo nuosavybÄs konstitucinį nelieÄiamumo principÄ .
8.2. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu nustatyta esama naudojimosi žemÄs sklypu tvarka tarp bendraturÄių yra nusistovÄjusi ir ilgalaikÄ, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu, tarp bendraturÄių iki tol teisminių ginÄų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovÄjimo vietų ir kt.) keitimÄ . DÄl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojanÄiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turÄtų įtakos tarp Å¡alių nusistovÄjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
8.3. Mano, kad teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas, jog atsakovo plane yra numatytas bendro naudojimo apÄjimas aplink dvibutį namÄ , taÄiau toks apÄjimas Å¡alims nÄra reikalingas, jį nustaÄius, Å¡alys privalÄtų Å¡alinti dalį tvoros, skirianÄios atsakovo ir ieÅ¡kovÄs atskirai naudojamas âAâ ir âBâ dalis, jos negalÄtų prie savo butų sienų įsirengti ir turÄti terasų, tai, teismo vertinimu, pažeistų Å¡alių interesus, pagal faktiÅ¡kai nusistovÄjusiÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ apÄjimo aplink namÄ nÄra. Teigia, kad ieÅ¡kovÄ prie ieÅ¡kinio tik pateikÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame bendrai naudotina âC1â dalis neapima apÄjimo aplink namÄ Å¾emÄs sklypo dalies, taÄiau ieÅ¡kinyje nenurodÄ jokių pagrindų, susijusių su žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos âCâ dalies (pagal ieÅ¡kovÄ â âC1â) pakeitimu, visiÅ¡kai nenurodÄ ir nepagrindÄ, kodÄl apÄjimas aplink namÄ turi bÅ«ti panaikintas, nenurodÄ, nemotyvavo ir neįrodÄ apÄjimo aplink namÄ panaikinimo objektyvios bÅ«tinybÄs, todÄl ir atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡iais aspektai nebuvo atsikirsta. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas pats, nesant ieÅ¡kovÄs nurodyto ieÅ¡kinio ir faktinio pagrindo, sprendime âsukÅ«rÄâ Å¡ios ŽemÄs sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo motyvus ir faktinį pagrindÄ (apie menamų terasų įrengimÄ , tvoros paÅ¡alinimÄ ), nors nÄ viena Å¡alis nenurodÄ, jog jau nuo 2008 metų esanÄios tvarkos su apÄjimu aplink namÄ palikimas galioti lemtų bÅ«tinybÄ dabar Å¡alinti tvorÄ (tvora kaip stovÄjo, tai ir stovÄtų, nÄ viena Å¡alis jos nenori ir neketina Å¡alinti), ar apÄjimas trukdytų įsirengti terasÄ (ieÅ¡kovÄ, beje, yra pasistaÄiusi terasÄ esant nustatytam apÄjimui aplink namÄ ir dÄl to jokių ginÄų tarp Å¡alių niekada nÄra kilÄ).
8.4. Mano, kad skundžiamu sprendimu pakeitus bendrai naudojamÄ Å½emÄs sklypo âCâ dalį tokiu bÅ«du, kad netenkama galimybÄs apeiti aplink gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra du butai, Reglamente numatytų statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas yra nepagrįstai ir neleistinai apribotas, t. y. Å¡alys neteks galimybÄs, pavyzdžiui, žiemÄ pasirÅ«pinti sniego nuo namo stogo nuvalymu, pastebÄti ir laiku paÅ¡alinti namo statybinių konstrukcijų (stogo, pamatų, bendrų sienų) defektus, atlikti konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir reikalingÄ remontÄ (taip pat ir tuo atveju, jei namo apgadinimai atsiranda dÄl stichinių reiÅ¡kinių (vÄjas, liÅ«tys, audros ir pan.), prižiÅ«rÄti ŽemÄs sklypo drenažo ir vandens paÅ¡alinimo sistemÄ . Nesant Å¡alims galimybÄs apeiti aplink namÄ ir pasirÅ«pinti pastato technine priežiÅ«ra, galimas ir tikÄtinas konfliktinių situacijų tarp Å¡alių kilimas, žalos atsiradimas, kai viena iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai atsisakytų vykdyti namo techninÄ priežiÅ«rÄ , o antroji Å¡alis dÄl atitinkamo teismo sprendimo tokios galimybÄs neturÄtų.
8.5. Teigia, jog ieÅ¡kovÄs pateiktame žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad jos praÅ¡omo nustatyti įvažiavimo, pažymÄto indeksais âC2â ir âC3â, plotis ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 4,67 m, ties Å¡alių naudojamų sklypo dalių riba â 4,39 m, o galinÄs ribos plotis yra 4,45 m. Mano, jog yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄs plane numatytas toks siauras įvažiavimas neracionalus ir negali bÅ«ti nustatytas, nes prieÅ¡tarauja teisÄs aktų reikalavimams, protingumo kriterijui. Pažymi, kad neiÅ¡laikomas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 âGatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai. Bendrieji reikalavimaiâ 30 d. numatytas reikalavimas projektuojant susisiekimo infrastruktÅ«rÄ Ä¯vertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti. Akcentavo, kad minimalus atstumas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams yra 4,75 metro. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄs siÅ«lomame įvažiavime nustaÄius maksimalų plotį 4,67 m (o siauriausioje vietoje tik 4,39 m), akivaizdu, kad du automobiliai negalÄs prasilenkti, t. y. vienu kartu negalÄs važiuoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovas, įvažiuojantysis turÄs laviruoti atbuline eiga iÅ¡važiuojant į gatvÄ tam, kad praleistų iÅ¡važiuojantįjį ir pan., mano, kad kils ne tik nepatogumų, konfliktinių situacijų, bet ir pavojus bendrai eismo saugumui.
8.6. NurodÄ, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ ir neįvertino to, kad atsakovo bendrosios nuosavybÄs dalis yra didesnÄ (atitinkamai ir turinti didesnÄ vertÄ) nei ieÅ¡kovÄs, įsigyjant žemÄs sklypÄ , atsakovas už savo dalį mokÄjo didesnÄ kainÄ . Tuo tarpu, nustaÄius bÅ«tent mažesniÄ jÄ sklypo dalį turinÄios ieÅ¡kovÄs pageidaujamÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai ieÅ¡kovÄs dalies vertei toks naudojimosi tvarkos nustatymas įtakos neturi arba net padidins vertÄ, o tuo tarpu atsakovo žemÄs sklypo dalies vertÄ Å¾ymiai sumažÄja dÄl nepatogaus (ypaÄ â atsakovui) nustatytų bendrų dalių âC2â ir âC3â naudojimo, neracionalaus iÅ¡dÄstymo. Teismo nustatyta tvarka neatitinka Å¡alių interesų proporcingumo principo, nes pagal jÄ ieÅ¡kovÄ neatlygintinai atsiduria žymiai geresnÄje padÄtyje nei atsakovas.
8.7. Teigia, kad teismas padarÄ iÅ¡ principo ydingas, konstituciniam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui prieÅ¡taraujanÄias iÅ¡vadas dÄl žemÄs sklypo dalių naudojimo bÅ«do ir paskirties, ir taip virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo Å¡alių nuosavybÄs teisÄ, o bÅ«tent â teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant vienas kito, kaip bendraturÄių, interesų, naudotis bendro naudojimo žemÄs sklypo dalimi. Pažymi, kad nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , t. y., konkreÄias daikto dalis, kuriomis naudosis bendraturÄiai, teismas neturi prerogatyvos bendraturÄiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemÄs sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti, tokiu bÅ«du uždraudžiant naudoti žemÄs sklypÄ kitokiu bÅ«du ar kitiems poreikiams, nei nurodÄ teismas, ir taip neleistinai ribojant bendraturÄių nuosavybÄs teises.
8.8. Teigia, kad atsakovai M. bylos nagrinÄjimo metu nenurodÄ visiÅ¡kai jokių pagrįstų priežasÄių ar motyvų, dÄl ko O. V. negalÄtų suprojektuoti ir įsirengti įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Mano, jog argumentas, kad jie tariamai nežino, kokiu tikslu atsakovas ketina įsirengti įvažiavimÄ , yra niekinis, nes atsakovas aiÅ¡kiai tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad įvažiavimas jam yra reikalingas kasdieniam naudojimui, automobilio savo naudojamoje ŽemÄs sklypo dalyje âAâ statymui, kadangi įvažiavus į ŽemÄs sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, dÄl tÄ patį įvažiavimÄ naudojanÄios ieÅ¡kovÄs, automobilių statymas ten yra ribojamas ieÅ¡kovÄs interesais, o juolab âžymiai pasunkÄs, jei apeliacinÄs instancijos teismas paliktų galioti teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma naudojimosi tvarka, draudžianti automobilių statymÄ âC2â ir âC3â dalyse.
8.9. NurodÄ, kad teismo argumentas, jog kitiems žemÄs sklypų savininkams įvažiavimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. buvo numatyti detaliuoju planu ir nÄra duomenų, kad atsakovai M. kam nors bÅ«tų leidÄ Ä¯sirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., nepagrįstas, nes vien tai, kad kiti asmenys nepraÅ¡Ä iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygų nuovažų įrengimui, nesudaro pagrindo tokių sÄ lygų neiÅ¡duoti atsakovui. Teigia, kad atsisakymas dÄl prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas. Be to, atkreipia dÄmesį, jog bylos nagrinÄjimo metu tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ K. gatvÄs į savo naudojamÄ Å½emÄs sklypo dalį įsirengÄ absoliuÄiai neturÄdama jokių suderinimų / leidimų / pritarimo nei M., nei GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ. Kaip matyti, ieÅ¡kovÄs įsirengtas įvažiavimas netrukdo nei eismui (duomenys neskelbtini) gatve, nei siurblinÄs eksploatavimui, todÄl mano, kad atitinkami argumentai nesuteikiant atsakovui prisijungimo sÄ lygų tokiam pat įvažiavimui įsirengti, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
8.10. PažymÄjo, kad teismas laikÄ galimu tuo paÄiu sprendimu atsakovo O. V. nuosavybÄs teises disponuoti savo nuosavybe apriboti nustatant ieÅ¡kovÄs praÅ¡omÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ ir pagal jÄ uždraudžiant Å¡alims savo nuožiÅ«ra naudoti bendro naudojimo sklypo dalį, o tuo tarpu M., kaip žemÄs sklypo ir susisiekimo komunikacijų savininkų, teises teismas ÄmÄsi ginti, nors: 1) byloje nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du bus pažeistos M. nuosavybÄs teisÄs O. V. įsirengus nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo naudojamÄ Å½emÄs sklypo dalį, kadangi nuovažos įrengimo vietoje (vos kelių kvadratinių metrų plote) Å¡is žemÄs sklypas naudojamas kaip susisiekimo komunikacijos â gatvÄs Å¡alikelÄ, apželdinta žole, o ir M. visas sklypas yra skirtas vietinio susisiekimo gatvių įrengimui); 2) M. Å¡io žemÄs sklypo ir susisiekimo komunikacijų naudojimÄ ir valdymÄ yra visiÅ¡kai perdavÄ GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ narių, kartu ir O. V., poreikiams, tai reiÅ¡kia, kad Å¡is sklypas pagrįstai gali bÅ«ti naudojamas jos narių savo poreikiams; 3) O. V. sutiko atlyginti (kompensuoti) protingÄ kainÄ M. ar GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ nariams už (duomenys neskelbtini)gatvÄs įrengimo kaÅ¡tus, proporcingus O. V. tenkanÄiai daliai, už suteiktÄ galimybÄ Ä¯sirengti nuovaÅ¾Ä .
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2023 m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:
10.1. NurodÄ, kad kreipÄsi į teismÄ dÄl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes iÅ¡ atsakovo 2022 m. kovo 18 d. gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų ir nurodyta, kad ieÅ¡kovÄ turi įrengti savo įvažiavimÄ . 2022 m. gegužÄs 13 d. el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovÄ pateikÄ atnaujintÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planÄ ir pasiÅ«lÄ jį suderinti, taÄiau atsakovas 2022 m. gegužÄs 16 d. el. laiÅ¡ku nurodÄ, kad tai jam nÄra tikslinga. Akcentavo, kad atsakovas pradÄjo tvoros, užtverianÄios esamÄ Ä¯važiavimÄ , statybos darbus, todÄl ieÅ¡kovei kilo reali grÄsmÄ, jog ji liks be privažiavimo prie savo buto iÅ¡ namo fasadinÄs dalies pusÄs ir garažo pusÄs. TodÄl ieÅ¡kovÄ, siekdama apginti savo teisÄ privažiuoti prie buto, buvo priversta kreiptis į teismÄ dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimo. AtkreipÄ dÄmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovÄs teisių pažeidimas buvo realus, pripažino teisme pats atsakovas, patvirtindamas, kad užtvers ieÅ¡kovei įvažiavimÄ .
10.2. Sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovÄ suklydo, manydama, jog nustatytas servitutas â teisÄ prižiÅ«rÄti požemines ir antžemines komunikacijas â jai suteikia neabejotinÄ teisÄ visada naudotis, važiuoti ir eiti ginÄo įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Teigia, kad tokį ieÅ¡kovÄs supratimÄ lÄmÄ tai, jog tiek detaliajame plane, tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte įvažiavimas į ginÄo sklypÄ buvo numatytas ir pavaizduotas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Be to, abiejų butų fasadinÄs dalys orientuotos į iki pat Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusÄ. NurodÄ, kad byloje nekilo ginÄas dÄl to, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovÄ bÅ«tent Å¡iuo įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.) visada ir naudojosi. PažymÄjo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovÄ taip pat prisidÄjo finansiÅ¡kai prie (duomenys neskelbtini) g. įrengimo. Taip pat kartu su atsakovu sprendÄ vartų ir vartelių dalies, besiribojanÄių su (duomenys neskelbtini) g., įsirengimo klausimus, bÅ«simos tvoros kolonų įrengimÄ . TodÄl mano, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovas pradžioje vertino, kad įvažiavimas į ginÄo žemÄs sklypÄ yra bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir ieÅ¡kovÄ turi teisÄ juo naudotis. Ir tik vÄliau paaiÅ¡kÄjo, kad pagal 2008 m. gegužÄs 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovÄ vis dÄlto neturi teisÄs važinÄti per atsakovui priskirtÄ naudotis žemÄs sklypo dalį A.
10.3. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs įsirengti kito įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Akcentavo, kad ji 2022 m. liepos 7 d. kreipÄsi į atsakovus GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ, V. M. ir R. M. dÄl įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs ir gavo 2022 m. liepos 15 d. atsakymÄ , kuriuo atsisakyta leisti ieÅ¡kovei daryti atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, nes įvažiavimas numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Dar daugiau, net jeigu ir bÅ«tų toks įvažiavimas, juo objektyviai nebÅ«tų įmanoma patekti prie ieÅ¡kovÄs buto fasadinÄs dalies ir garažo.
PažymÄjo, kad pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių juostos minimalus plotis yra: IV kategorijos â 8 metrai, tai vienos juostos (vienos eismo pusÄs) turÄtų bÅ«ti bent 4 metrai. Tarp ieÅ¡kovÄs buto ir kaimyninio žemÄs sklypo yra per maži atstumai â 3,13 m nuo namo (buto) sienos ir 2,36 m nuo stogo (namas baigiasi prie labiausiai atsikiÅ¡usios konstrukcijos vietos), o pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 âStatybÄ leidžiantys dokumentai.
Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimasâ 7 priedo 3 punktÄ , kad raÅ¡ytiniai besiribojanÄių žemÄs sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant stogo neturinÄius inžinerinius statinius (iÅ¡skyrus užtvaras) arÄiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad objektyviai keliui lieka 1,36 metro nuo namo, arba 2,13 metro nuo namo sienos, tai yra akivaizdžiai per mažai.
Taip pat svarbi ta aplinkybÄ, kad įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs prieÅ¡tarautų Techniniam darbo projektui, kuriame, kaip minÄta, suprojektuotas įvažiavimas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, paties namo iÅ¡dÄstymas (garažas, fasadinÄ dalis) suprojektuotas ir pritaikytas bÅ«tent įvažiavimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Mano, kad atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovÄ turi įvažiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, yra neteisingas, nes, kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, joks įvažiavimas iki jos buto Nr. 2 nÄra įrengtas ir kito įvažiavimo iki savo buto, be įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g., ieÅ¡kovÄ neturi.
AtkreipÄ dÄmesį, jog teismo posÄdžio metu atsakovai V. M. ir R. M. nurodÄ, kad, jei ieÅ¡kovÄs nuovaža įrengta be jų, kaip žemÄs sklypo savininkų, sutikimo ir leidimo, jeigu ieÅ¡kovÄ pradÄtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti.
10.4. NurodÄ, kad atsakovas klaidina teismÄ lygindamas 2008 m. gegužÄs 15 d. žemÄs sklypo planÄ su Å¡alių siÅ«lomomis naudojimosi tvarkomis, nes 2008 m. gegužÄs 15 d. žemÄs sklypo planas sklypÄ dalijo į dvi dalis, nepriskirdamas bendros dalies įvažiavimui (dÄl to ir vyksta Å¡is ginÄas). Teigia, kad 2008 m. gegužÄs 15 d. žemÄs sklypo plane yra tik pažymÄtas antžeminių komunikacijų servitutas (S-276m2), skirtas tarnauti gretimam sklypui, o ne bendro naudojimo žemÄs sklypo įvažiavimui dalis. TodÄl darÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo siÅ«lomi planai vienodai skiriasi nuo 2008 m. gegužÄs 15 d. žemÄs sklypo plano, nes abu numato bendro naudojimo žemÄs sklypo dalį, kurio 2008 m. gegužÄs 15 d. plane nebuvo, todÄl apeliacinio skundo 4 pav. yra klaidinantis. PrieÅ¡ingai, faktinÄ nuo 2008 metų susiklosÄiusi naudojimosi tvarka atitinka bÅ«tent ieÅ¡kovÄs siÅ«lytÄ Å½emÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , nes ieÅ¡kovÄ tik privažiuodavo prie savo buto, bet niekada nestatydavo savo transporto priemonių prie atsakovo buto, ir jai 9 metrų ploÄio įvažiavimui niekada nereikÄjo.
10.5. NurodÄ, kad pagal detalaus plano brÄžinį, įvažiavimas į žemÄs sklypÄ numatytas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, detalieji planai yra privalomi valstybÄs ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Akcentavo, kad atsakovas bendrai naudojamo sklypo dalių padidinimÄ iki 9 metrų motyvuoja tuo, jog užtikrintų Å¡alims galimybÄ ne tik Å¡iÄ sklypo dalį naudoti privažiavimui, bet ir joje statant transporto priemones. TaÄiau atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ teisinÄ reglamentacijÄ , lyginant ieÅ¡kovo ir atsakovo siÅ«lomas naudojimosi žemÄs sklypu tvarkas svarbu tai, kad privažiavimui prie ieÅ¡kovÄs asmeniÅ¡kai naudojamos žemÄs sklypo dalies bÅ«tinas įvažiavimas, bet nebÅ«tinas automobilių statymas. PrieÅ¡ingai, statymas galimas kiekvieno iÅ¡ Å¡alių asmeniÅ¡kai naudojamose žemÄs sklypo dalyse.
10.6. IeÅ¡kovÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog automobilio statymo vietų turÄjimas žemÄs sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis, patogesnis ir protingesnis, nes užkerta keliÄ ginÄui dÄl konkreÄių statymo vietų bendro naudojimo žemÄ sklypo dalyje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodÄ, jog tokios pat pozicijos buvo ir atsakovo pusÄ, kai teikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, t. y. atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma: â<...> Dar daugiau â ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieÅ¡kovÄs ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi Å¡alys pagal atitinkamÄ teismo sprendimÄ turÄtų galimybÄ savo automobilius parkuoti tiek žemÄs sklypo dalyse, pažymÄtose C2, tiek C3, tokiu bÅ«du sudarydami kliÅ«tis vienas kitam pravažiuoti/iÅ¡važiuoti į gatvÄ ar įvažiuoti iÅ¡ gatvÄs. <...>â. DarÄ iÅ¡vadÄ , jog yra akivaizdu, kad automobilio statymas įvažiavimui skirtoje vietoje arba prie kitos Å¡alies buto tik skatins ieÅ¡kovÄs ir atsakovo konfliktus ateityje.
10.7. Teigia, kad labai svarbi aplinkybÄ ta, kad atsakovo siÅ«lomas žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos planas ydingas iÅ¡ esmÄs, nes juo keiÄiamos Å¡alių dalys bendrojoje nuosavybÄje, t. y. ieÅ¡kovÄs nuosavybÄ sumažÄja 8 kv. m. IeÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 1000/2100 dalys žemÄs sklypo, tai sudaro 1 000 kv. m ploto. TaÄiau pagal atsakovo siÅ«lomÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ieÅ¡kovei atitenka B dalis (680 kv. m), ir bendrai C dalis (iÅ¡ viso 364 kv. m, 1/2 dalis 182 kv. m) ir bendrai D dalis (iÅ¡ viso 261 kv. m, 1/2 dalis 130 kv. m), iÅ¡ viso gaunasi tik 992 kv. m (680+182+130) vietoje ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄių 1 000 kv. m.
10.8. NurodÄ, kad atsakovas 2023 m. kovo 15 d. raÅ¡tu âDÄl sutikimo įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) g. įrengtiâ pateikÄ ieÅ¡kovei 2023 m. kovo 10 d. žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ . TaÄiau pridÄtame 2023 m. kovo 10 d. žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nÄra numatytas įvažiavimas prie ieÅ¡kovÄs buto iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs, t. y. planas pateiktas prieÅ¡taraujantis ieÅ¡kovÄs interesams turÄti privažiavimÄ prie savo buto. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ 2023 m. kovo 20 d. raÅ¡tu âAtsakymas dÄl sutikimo įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) g. įrengtiâ aiÅ¡kiai nurodÄ, kad prieÅ¡taravimų dÄl nuovažos neturÄtų ir suderintų nuovažos klausimÄ , taÄiau kategoriÅ¡kai nesitinka su UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 10 d. žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, nes pagal šį planÄ ji netenka įvažiavimo prie savo buto. Mano, kad ieÅ¡kovÄ nurodÄ motyvuotas priežastis, kÄ turi pataisyti atsakovas pateiktame plane, jeigu nori, kad jį pasiraÅ¡ytų ieÅ¡kovÄ.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai âSvajonių kranto gyvenvietÄâ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.
12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:
12.1. NurodÄ, kad pagal 2014 m. gegužÄs 19 d. panaudos sutartį, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrija âSvajonių kranto gyvenvietÄâ perdavÄ Å¾emÄ sklypus valdyti ir naudotis. TaÄiau panaudos sutartyje nÄra suteikta teisÄ gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai âSvajonių kranto gyvenvietÄâ iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas. Teigia, kad turto naudojimas ir valdymas neapima disponavimo teisÄs. Disponavimas â keisti teisinÄ padÄtį, todÄl gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai âSvajonių kranto gyvenvietÄâ negali keisti ne jam priklausanÄių žemÄ sklypų padÄties, nes tai savininkų teisÄ. Mano, kad O. V. nepagrįstai vadovaujasi statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalimi, pagal kurį yra numatyta galimybÄ valdytojui duoti sutikimÄ .
12.2. PažymÄjo, kad 2023 m. birželio 12 d. gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijos âSvajonių kranto gyvenvietÄâ visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo metu buvo sprendžiamas O. V. praÅ¡ymas įsirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., ir 4 klausimu buvo nutarta nesuteikti leidimo. Teigia, kad Å¡is nutarimas yra galiojantis, dÄl jo pripažinimo negaliojanÄiu ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, todÄl visuotinio susirinkimo sprendimÄ bendrija turi vykdyti.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. M., R. M. praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2023 m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:
14.1. Teigia, kad yra keistas toks O. V. elgesys, kai jis pats nusprendÄ savo žemÄs sklypo bendraturtei uždaryti esamÄ Ä¯važiavimÄ prie jos buto, ir tai laiko teisinga, bet neteisingu laiko tai, jog jis pats negali įsirengti antro įvažiavimo iÅ¡ svetimo sklypo. Mano, jog tai rodo iÅ¡kreiptÄ pasaulio supratimÄ , kad viskas turi bÅ«ti tik taip, kaip jis nori, visiÅ¡kai neatsižvelgiant ir neieÅ¡kant kompromisų su kitais žmonÄmis. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas neturÄtų ginti O. V. teisių, kol jis nepasinaudojo bent galimybe klausimÄ dÄl antro įvažiavimo iÅ¡sprÄsti be teismo.
14.2. PažymÄjo, kad O. V. turi įvažiavimÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , kam jam reikalingas antras įvažiavimas, atsakovams nepaaiÅ¡kina. Teigia, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvažiavimas reikalingas aikÅ¡telei ir tai tariamai buvo nurodyta teisme, taÄiau faktiÅ¡kai teismo posÄdyje buvo aiÅ¡kinama, kad atsakovams neturi rÅ«pÄti, kam jis naudos antrÄ Ä¯važiavimÄ , todÄl atsisakÄ jiems nurodyti, kokiu tikslu jis bus naudojamas ir kam reikalingas. AtkreipÄ dÄmesį, kad pagal faktinÄ situacijÄ Å¾emÄs sklype (pradÄti pamatų kasimo darbai, jungiamasi prie nuotekų tinklų) bus statomas kažkokios paskirties pastatas. TodÄl mano, kad teiginys apie ketinamÄ Ä¯rengti aikÅ¡telÄ akivaizdžiai neatitinka tikrovÄs.
14.3. NurodÄ, jog tam, kad gautų sÄ lygas ar sutikimÄ , bÅ«tina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas, todÄl O. V. privalÄjo į atsakovus kreiptis su konkreÄiais ant savo žemÄs sklypo ketinamo statyti pastato projektiniais pasiÅ«lymais. Teigia, jog tik žinant, koks konkreÄiai pastatas bus statomas žemÄs sklype, bus galima nusprÄsti, duoti ar neduoti sutikimo, o jei duoti â tai kokiomis sÄ lygomis. Mano, jog tai yra bÅ«tina užtikrinant visų kvartalo savininkų interesus, nes kvartalas yra gyvenamųjų namų, todÄl negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir galbÅ«t komercinÄ veikla gali neigiamai paveikti kitų savininkų interesus.
14.4. NurodÄ, kad O. V. neturi nuosavybÄs teisÄs nei į žemÄs sklypÄ , nei į statinį â (duomenys neskelbtini) gatvÄ, o neturÄdamas nuosavybÄs pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje jis negali įgyvendinti statytojo teisių. Pareigos suteikti nuosavybÄs teisÄs neturinÄiam asmeniui statyti svetimame žemÄs sklype teisÄs aktai nenumato, tuo labiau, kad O. V. privažiavimÄ turi, vadinasi, jo teisÄs į privažiavimo keliÄ nepažeidžiamos.
TeisÄjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
15. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
16. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. Teismas, įvertinÄs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovÄ ir apeliantas, jų atstovai dalyvavo nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinÄti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybÄ skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinÄjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .
17. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡sprÄstas bendraturÄių nesutarimas dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo bei netenkintas atsakovo O. V. (toliau â apeliantas) reikalavimas įpareigoti iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisÄs aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui, teisÄtumo ir pagrįstumo.
18. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisÄs ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nÄra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai â skundžiamo teismo sprendimo kontrolÄs forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-607/2007). TodÄl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginÄo Å¡alys įrodÄ tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
FaktinÄs bylos aplinkybÄs
19. Byloje esanÄiais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 1000/2100 dalys žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) Apeliantui nuosavybÄs teise priklauso 1100/2100 dalys žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini). MinÄtame žemÄs sklype pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso butas Nr. 2, o apeliantui â butas Nr. 1. IeÅ¡kovÄ Å¾emÄs sklypo dalį ir butÄ nuosavybÄs teise įgijo pagal 2008 m. gegužÄs 21 d. pirkimoâpardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovÄ atskirai naudosis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu B (818 kv. m), ir bendrai â dalimi, plane žymima indeksu C. Apeliantas žemÄs sklypo dalį ir butÄ nuosavybÄs teise įgijo pagal 2008 m. gegužÄs 30 d. pirkimoâpardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsakovas atskirai naudosis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu A (918 kv. m), ir bendrai â dalimi, plane žymima indeksu C.
20. 2022 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovÄ iÅ¡ apelianto gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, todÄl ieÅ¡kovÄ turi įsirengti savo įvažiavimÄ . 2022 m. balandžio 19 d. treÄiasis asmuo V. R. pateikÄ pasiÅ«lymÄ apeliantui patvirtinti pas notarÄ kelio servitutÄ . NurodÄ, jog su tvoros įrengimu nesutinka, kadangi praras galimybÄ Ä¯važiuoti į savo garaÅ¾Ä , kaip numatyta žemÄs sklypo plane. AtkreipÄ dÄmesį, jog įvažiavimas į kiemÄ prie abiejų butų ir į garažus yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. 2022 m. balandžio 20 d. apeliantas pateikÄ atsakymÄ , jog nustatyti jiems servitutÄ nÄra tikslinga, kadangi sutartyje ir plane nÄra jokio bendro įvažiavimo ir jo naudojimo. 2022 m. gegužÄs 1 d. ir 2022 m. gegužÄs 13 d. treÄiasis asmuo V. R. pateikÄ pasiÅ«lymus apeliantui â atnaujintÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkos planÄ â ir pasiÅ«lÄ jį suderinti, taÄiau apeliantas 2022 m. gegužÄs 16 d. el. laiÅ¡ku nurodÄ, kad jiems nÄra tikslinga prarasti savo žemÄs dalį ir nuolat sprÄsti problemas dÄl automobilių užstatymo.
21. Taip pat nustatyta, kad žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybÄs teise priklauso V. M. ir R. M.. 2014 m. rugsÄjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ. Panaudos sutarties 5 punktu susitarta, jog panaudos sutartis sudaroma su teise panaudos gavÄjui leisti naudotis turtu bendrijos teritorijoje esanÄio nekilnojamojo turto savininkams. Panaudos sutarties 8 punktu susitarta, jog panaudos davÄjas Å¡ia sutartimi paskiria panaudos gavÄjÄ turto valdytoju ir perleidžia panaudos gavÄjui visas savo kaip turto savininko teises ir pareigas, susijusias su tinkamu turto valdymu (ne disponavimu), įskaitant, bet neapsiribojant, teisÄ reikalauti iÅ¡ turto naudotojų atlyginti turto valdymo, naudojimo, iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Panaudos davÄjas pasilieka sau teisÄ netrukdomai vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo plÄtrÄ Ä¯ jam nuosavybÄs teise priklausanÄius žemÄs sklypus, tuo tikslu keisti žemÄs sklypų paskirtį, dalyti, vykdyti bet kokius statybos darbus, tiesti komunikacijas, nustatyti servitutus ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
DÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimo
22. Pagal Civilinio kodekso (toliau â CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybÄs teisÄ â tai teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybÄs teisÄ yra dviejų ar kelių savininkų teisÄ valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu, o kai bendraturÄiai nesutaria, bendrosios nuosavybÄs valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas.
23. BendraturÄių bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimÄ (bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objekto valdymÄ , naudojimÄ bei disponavimÄ juo), taip pat bendrÄ sias bendraturÄių teises ir pareigas (teisÄ naudotis bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu ir pareigÄ jį iÅ¡laikyti, teisÄ didinti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektÄ , perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise turimÄ savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esanÄias bendrÄ ja nuosavybe, teisÄ atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs) reglamentuoja CK 4.75â4.81 straipsniai.
24. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato tik bendraturÄiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, sprÄsdamas bendraturÄių ginÄÄ dÄl naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturÄio ieÅ¡kinį nagrinÄjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusÄms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginÄo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybÄje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturÄiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybÄs valdymui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkriÄio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).Â
25. KeiÄiant nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tuo atveju, jeigu faktinÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarka tarp bendraturÄių yra nusistovÄjusi ir ilgalaikÄ, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu tarp bendraturÄių iki tol teisminių ginÄų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovÄjimo vietų ir kt.) keitimÄ . DÄl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojanÄiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turÄtų įtakos tarp Å¡alių nusistovÄjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
26. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo formuojama nuosekli praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka gali bÅ«ti keiÄiama ir vien faktas, jog žemÄs sklypas naudojamas pagal tam tikrÄ naudojimosi tvarkÄ ilgÄ laikÄ , savaime nÄra pakankamas atmesti reikalavimÄ dÄl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Ilgalaikis nusistovÄjusios ar sutartos naudojimosi tvarkos buvimas yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, kuri turi bÅ«ti įvertinta bendrame visų reikÅ¡mingų argumentų kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartus įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje plÄtojamus kriterijus. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog tam, kad bÅ«tų pakeista jau nusistovÄjusi žemÄs sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo praÅ¡anti Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad Å¡i tvarka nebeatitinka realios situacijos ir bendraturÄių interesų pusiausvyros principų, o sprendžiant dÄl tokio reikalavimo pagrįstumo, bÅ«tina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pasikeitimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
27. NagrinÄjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovei bei apeliantui priklausanÄio žemÄs sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2008 m. gegužÄs 12 d. planu, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovei paskirta naudotis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âBâ, bei bendrai su apeliantu naudotis žemÄs sklypo dalimi âCâ (ant kurios pastatytas ieÅ¡kovei bei apeliantui priklausantis dvibutis namas), tuo tarpu apeliantui paskirta naudotis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âAâ, bei bendrai su ieÅ¡kove naudotis žemÄs sklypo dalimi âCâ. Byloje nÄra ginÄo, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovÄ naudojosi tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte numatytu įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir į savo žemÄs sklypo dalį patekdavo kirsdama apeliantui priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, pažymÄtÄ indeksu âAâ. Taip pat byloje nÄra ginÄo, kad abiejų butų fasadinÄs dalys orientuotos į iki Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Kaip minÄta, apeliantas 2022 m. kovo 18 d. el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, todÄl ieÅ¡kovÄ turi įsirengti savo įvažiavimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog įvertinus 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustatytÄ ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ bei tai, jog apeliantas ketina užtverti ieÅ¡kovei vienintelÄ galimybÄ patekti į jai priklausanÄiÄ sklypo dalį, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ netektų galimybÄs patekti į jai priklausanÄiÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs.
28. Be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ sklypo dalies âBâ galinÄje dalyje yra įsirengusi nuovaÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvÄ ir vartus, taÄiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje esanÄių įrodymų visuma patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs neturi galimybÄs. Tokias iÅ¡vadas apeliacinÄs instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad minÄta nuovaža yra įrengta neturint tam leidimo. Akcentuotina, kad atsakovai V. M. ir R. M. teismo posÄdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄs nuovaža įrengta be jų, kaip žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo ir leidimo ir nors jie nÄra matÄ, kad ieÅ¡kovÄ kada nors bÅ«tų naudojusi Å¡iÄ nuovaÅ¾Ä , taÄiau jeigu ieÅ¡kovÄ pradÄtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti. Dar daugiau, į bylÄ pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovÄ bylos nagrinÄjimo metu 2022 m. liepos 15 d. raÅ¡tu kreipÄsi į žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus V. ir R. M. bei valdytojÄ bendrijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas prie (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimui į jos žemÄs sklypÄ Ä¯sirengti, taÄiau buvo gautas neigiamas atsakymas nurodant, jog prisijungimo sÄ lygos nebus iÅ¡duodamos, nes įvažiavimas į ieÅ¡kovÄs butÄ Nr. 2 numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Nurodytos aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nepaisant to, kad ieÅ¡kovÄs sklypo dalyje âBâ yra įrengta nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, taÄiau ieÅ¡kovÄ Å¡ia nuovaža teisÄtai naudotis neturi galimybÄs.
29. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie objektyviai sÄ lygotų bÅ«tinybÄ pakeisti apie 15 metų egzistuojanÄiÄ nustatytÄ ir registruotÄ naudojimosi tvarkÄ , o sprendimas prieÅ¡ bendraturÄio valiÄ pakeisti sutartyje įtvirtintÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžia apelianto nuosavybÄs konstitucinį nelieÄiamumo principÄ , taÄiau tokius skundo argumentus apeliacinÄs instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Å iuo atveju svarbu akcentuoti, kad nepaisant to, jog tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte ieÅ¡kovei buvo numatytas įvažiavimu į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., taÄiau 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , tokio privažiavimo teisÄ ieÅ¡kovei nebebuvo nustatyta. Tai reiÅ¡kia, jog nors Å¡alys 15 metų laikÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi teisÄ patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį per apelianto naudojamÄ Å¾emÄs sklypo pažymÄtÄ indeksu âAâ dalį ir ja faktiÅ¡kai naudojosi, taÄiau apeliantui vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendus užtverti ieÅ¡kovÄs 15 metų naudotÄ Ä¯važiavimÄ bei 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustatytos naudojimosi tvarkos nepakeitus, akivaizdu, jog bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos ne apelianto konstitucinÄs nuosavybÄs nelieÄiamumo teisÄs, taÄiau bÅ«tų pažeistos bÅ«tent ieÅ¡kovÄs teisÄs į nuosavybÄs nelieÄiamumÄ .
30. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde dÄstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu nustatyta esama naudojimosi žemÄs sklypu tvarka tarp bendraturÄių yra nusistovÄjusi ir ilgalaikÄ, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu, tarp bendraturÄių iki tol teisminių ginÄų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovÄjimo vietų ir kt.) keitimÄ .
DÄl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojanÄiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turÄtų įtakos tarp Å¡alių nusistovÄjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Kaip minÄta, 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustaÄius naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovei nebuvo nustatyta galimybÄ patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs, taÄiau faktiÅ¡kai (tai vienareikÅ¡miÅ¡kai apeliaciniu skundu patvirtina ir apeliantas) buvo nusistovÄjusi tokia ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarka, kai ieÅ¡kovÄ Ä¯ jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį patekdavo bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs per 2008 m. gegužÄs 12 d. planu apeliantui paskirtÄ naudotis žemÄs sklypo dalį, pažymÄta indeksu âAâ.
Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas ieÅ¡kovÄs pateiktÄ UAB âGeoplanaiâ 2022 m. balandžio 1 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500 iÅ¡ esmÄs nustatÄ tokiÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , kuri buvo nusistovÄjusi, kaip pats apeliantas teigia, apie 15 metų. Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ne tik kad laikÄsi nurodytos kasacinio teismo praktikos, taÄiau ir iÅ¡laikÄ faktinį nusistovÄjusios naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos tÄstinumÄ .
31. ApeliacinÄs instancijos teismas įvertinÄs Å¡ios nutarties 25-26 punktuose nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog netenkinus Å¡alių praÅ¡ymų keisti 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustatytos naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos, ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai prarastų bet kokį privažiavimÄ prie jai priklausanÄios žemÄs sklypo dalies, tai neabejotinai pažeistų ieÅ¡kovÄs teisÄ tinkamai naudotis jai priklausanÄia nuosavybe, todÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra poreikis ir bÅ«tinybÄ keisti 2008 m. gegužÄs 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ .
32. NustaÄius, kad 2008 m. gegužÄs 12 d. planu nustatyta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka neproporcingai pažeidžia bendraturtÄs (ieÅ¡kovÄs) teisÄ patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, sprÄstinas klausimas dÄl to, kokia naudojimosi žemÄs sklypu tvarka (ieÅ¡kovÄs, ar apelianto) bÅ«tų patogiausia bendraturÄiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybÄs valdymui. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal UAB âGeoplanaiâ 2022 m. balandžio 1 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âBâ (791 kv. m), atsakovas (apeliantas) asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âAâ (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais âC1â (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir âC3â (64 kv. m). Taip pat praÅ¡Ä nustatyti, kad žemÄs sklypo dalys âC2â (64 kv. m) ir âC3â (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis. Tuo tarpu apeliantas praÅ¡Ä nustatyti naujÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal UAB âVakarų inžineriniai sprendimaiâ 2023 m. kovo 9 d. ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovÄ asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âBâ (680 kv. m), atsakovas (apeliantas) asmeniÅ¡kai naudosis žemÄs sklypo dalimi, pažymÄta indeksu âAâ (795 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksais âCâ (364 kv. m) ir âDâ (261 kv. m). Nustatyti, kad žemÄs sklypo dalis âDâ (261 kv. m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonÄmis ir pÄsÄiomis, transporto priemonių statymui.
33. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs tiek ieÅ¡kovÄs, tiek apelianto į bylÄ pateiktus naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos projektus, taip pat atsižvelgdamas į susiklosÄiusiÄ faktinÄ bylos situacijÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka anksÄiau aptartus principus ir kriterijus, o atsakovo pateiktas planas yra su trÅ«kumais. Tokias iÅ¡vadas apeliacinÄs instancijos teismas daro visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad apelianto praÅ¡oma nustatyti bendro naudojimo dalis, pažymÄta indeksu âDâ, yra nepagrįstai per didelÄ. Atkreiptinas dÄmesys, kad pagal ieÅ¡kovÄs siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (t. y. nuo 4,39 m iki 4,67 m), o atsakovo siÅ«lomas įvažiavimo plotis yra 9 metrai. Å iuo atveju yra svarbu pažymÄti, kad naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimas yra bÅ«tinas tuo tikslu, kad bÅ«tų sudaryta galimybÄ ieÅ¡kovei patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs, todÄl laikytina, kad vien tik įvažiavimui į kiemÄ nustatyti 9 metrų įvažiavimo plotį bÅ«tų nei racionalu, nei ekonomiÅ¡ka. Visų antra iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas siekia nustatyti tokiÄ didelÄ bendrÄ naudojamÄ sklypo dalį tuo tikslu, kad joje bÅ«tų galima įrengti automobilių stovÄjimo vietas, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas įvertinÄs susiklosÄiusiÄ situacijÄ bei konfliktiÅ¡kus bendraturÄių santykius konstatuoja, kad apelianto praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarka gali užprogramuoti naujus bendraturÄių ginÄus, o tai nepasitarnautų geresniam nuosavybÄs valdymui.
34. Be to, nustaÄius tokiÄ didelÄ bendro naudojimo dalį (apelianto pateiktame plane žymima indeksu âDâ) bÅ«tų neproporcingai sumažintos tiek ieÅ¡kovÄs, tiek apelianto asmeniÅ¡kai naudotinos žemÄs sklypo dalys, kurias pagal ieÅ¡kovÄs siÅ«lomÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo planÄ Å¡alys galÄtų naudotis iÅ¡imtinai savo nuožiÅ«ra. Ir Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo tikslas ir yra kiekvieno bendraturÄio izoliuotų dalių turÄjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis bÅ«das yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnÄ, o asmeninio naudojimo dalis â didesnÄ, todÄl ieÅ¡kovÄs siÅ«lomas planas su mažesne bendro naudojimo dalimi yra racionalesnis.
35. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas, jog atsakovo plane yra numatytas bendro naudojimo apÄjimas aplink dvibutį namÄ . Apelianto teigimu, ieÅ¡kovÄ prie ieÅ¡kinio tik pateikÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame bendrai naudotina âC1â dalis neapima apÄjimo aplink namÄ Å¾emÄs sklypo dalies, taÄiau ieÅ¡kinyje nenurodÄ jokių pagrindų, susijusių su žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos âCâ dalies (pagal ieÅ¡kovÄ â âC1â) pakeitimu, visiÅ¡kai nenurodÄ ir nepagrindÄ, kodÄl apÄjimas aplink namÄ turi bÅ«ti panaikintas, nenurodÄ, nemotyvavo ir neįrodÄ apÄjimo aplink namÄ panaikinimo objektyvios bÅ«tinybÄs, todÄl ir atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡iais aspektais nebuvo atsikirsta. Akcentuotina, jog teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, vertina jų visumÄ , o ne kiekvienÄ plane nustatytÄ dalį atskirai nuo kitų plano dalių. Be to, atkreiptinas dÄmesys, jog aplinkybÄ, kodÄl bendrai naudojama žemÄs sklypo dalis, skirta gyvenamajam namui prižiÅ«rÄti, neturi apÄjimo aplink namÄ galimybÄs, buvo analizuojama pirmosios instancijos teismo posÄdyje, kur savo nuomonÄ, be kita ko, iÅ¡reiÅ¡kÄ ir apeliantas, nurodydamas, kad apÄjimas aplink ieÅ¡kovÄs butÄ jam nÄra reikalingas, jis toje dalyje nevaikÅ¡to ir jokio tam poreikio neturi. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , teismas vertina ne tik Å¡alių procesiniuose dokumentuose dÄstomus argumentus, taÄiau taip pat privalo atsižvelgti ir į teismo posÄdžio metu proceso dalyvių iÅ¡sakytus teiginius, todÄl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas argumentus dÄl bendraturÄių apÄjimo aplink namÄ teisÄs.
36. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad skundžiamu sprendimu pakeitus bendrai naudojamÄ Å½emÄs sklypo âCâ dalį tokiu bÅ«du, kad netenkama galimybÄs apeiti aplink gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra du butai, nepagrįstai ir neleistinai apribotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 âStatinių techninÄs ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkaâ numatytų statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas. Mano, kad tokiu atveju Å¡alys neteks galimybÄs, pavyzdžiui, žiemÄ pasirÅ«pinti sniego nuo namo stogo nuvalymu, pastebÄti ir laiku paÅ¡alinti namo statybinių konstrukcijų (stogo, pamatų, bendrų sienų) defektus, atlikti konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir reikalingÄ remontÄ (taip pat ir tuo atveju, jei namo apgadinimai atsiranda dÄl stichinių reiÅ¡kinių (vÄjas, liÅ«tys, audros ir pan.), prižiÅ«rÄti žemÄs sklypo drenažo ir vandens paÅ¡alinimo sistemÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad patvirtinus ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ , buvo nusprÄsta tik dÄl bendraturÄių naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkos apimties, taÄiau teisÄs ir pareigos rÅ«pintis bei prižiÅ«rÄti namÄ nebuvo apribotos ar panaikintos. Tai reiÅ¡kia, kad patvirtinus ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ , buvo panaikintas perteklinis keiÄiamo 2008 m. gegužÄs 12 d. plano elementas, trukdantis bendraturÄiams iki galo iÅ¡naudoti turimas teises į nuosavybÄ. Dar daugiau, apelianto skunde minÄtame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 nÄra apibrÄžta nei bendraturÄio teisÄ apeiti aplink namÄ , nei nurodoma, kokiu bÅ«du bendraturÄiai turÄtų įgyvendinti reglamente nurodomas pareigas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu sprendimu nebuvo apribotas statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas.
37. Apeliaciniu skundu teigiama, jog ieÅ¡kovÄs pateiktame žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad jos praÅ¡omo nustatyti įvažiavimo, pažymÄto indeksais âC2â ir âC3â, plotis ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 4,67 m, ties Å¡alių naudojamų sklypo dalių riba â 4,39 m, o galinÄs ribos plotis yra 4,45 m. Mano, jog yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄs plane numatytas toks siauras įvažiavimas neracionalus ir negali bÅ«ti nustatytas, nes prieÅ¡tarauja teisÄs aktų reikalavimams, protingumo kriterijui. Apelianto nuomone, tokiu bÅ«du neiÅ¡laikomas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 âGatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai. Bendrieji reikalavimaiâ 30 dalyje numatytas reikalavimas projektuojant susisiekimo infrastruktÅ«rÄ Ä¯vertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti. Akcentavo, kad minimalus atstumas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams yra 4,75 metro. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄs siÅ«lomame įvažiavime nustaÄius maksimalų plotį 4,67 m (o siauriausioje vietoje tik 4,39 m), akivaizdu, kad du automobiliai negalÄs prasilenkti, t. y. vienu kartu negalÄs važiuoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovas, įvažiuojantysis turÄs laviruoti atbuline eiga iÅ¡važiuojant į gatvÄ tam, kad praleistų iÅ¡važiuojantįjį ir pan. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
38. PažymÄtina, kad byloje nÄra projektuojama jokia susisiekimo infrastruktÅ«ra, o nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ yra sprendžiamas tik įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemÄ klausimas. Å iuo atveju akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali susiklostyti situacija, kai vienu metu į ginÄo žemÄs sklypÄ gali siekti įvažiuoti dvi transporto priemonÄs, taÄiau vien dÄl Å¡ios priežasties nustatyti neproporcingai didelį, net 9 metrų ploÄio įvažiavimÄ Ä¯ ginÄo žemÄs sklypÄ , kai net dviejų automobilių apsilenkimui pagal teisÄs aktų reikalavimus yra pakankamas 4,75 metrų plotis, neatitiktų nei protingumo, nei ekonomiÅ¡kumo kriterijų. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, tuo tarpu 13 straipsnio 16 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliÅ«Äių jų eismui. Konstatuotina, jog elementarus eismo kultÅ«ros laikymasis iÅ¡sprÄstų situacijÄ siekiant įvažiuoti ar iÅ¡važiuoti iÅ¡ privataus kiemo, o vairuotojams elgiantis tolerantiÅ¡kai vienas kito atžvilgiu, jokių kliÅ«Äių apsilenkti kelyje nekiltų. Kartu akcentuotina, kad, įvažiuojant į privataus namo kiemÄ , intensyvus eismas nevyks, nes ginÄo kiemu naudosis tik ieÅ¡kovÄs ir apelianto Å¡eimos nariai. Ä®vertinus tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai, kad patvirtinus ieÅ¡kovÄs pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu planÄ bus pažeidžiami teisÄs aktų reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti.
39. Nors apeliantas teigia, kad, patvirtinus ieÅ¡kovÄs pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu planÄ , bendraturÄiai neturÄs galimybÄs apsisukti, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovÄs pateiktame naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos plane, sklypo dalys, pažymÄtos indeksais âC2â ir âC3â, yra skirtos tik įvažiavimui ir įÄjimui, taÄiau be Å¡ių dalių bendraturÄiai taip pat turi galimybÄ naudotis ir kitomis jiems priskirtomis naudotis sklypo dalimis (ieÅ¡kovÄ gali naudotis sklypo dalimi pažymÄta indeksu âBâ, apeliantas â indeksu âAâ). Å iose dalyse bendraturÄiai gali ne tik statyti (laikyti) savo transporto priemones, bet ir jomis naudotis manevruojant. Dar daugiau, net jei ir nebÅ«tų galimybÄs apsisukti, kiekvienas vairuotojas turi gebÄti valdyti transporto priemonÄ tiek priekine, tiek atbuline eiga ir tai turi sugebÄti daryti saugiai, prieÅ¡ingu atveju, tokių veiksmų negebanÄiam vairuotojui negali bÅ«ti leidžiama dalyvauti eisme. Vien tai, kad apeliantui gali bÅ«ti sunku manevruoti jam priklausanÄioje žemÄs sklypo dalyje, nesudaro pagrindo nustatyti tokiÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri iÅ¡ esmÄs pažeistų bendraturÄių proporcingumo principus ir sudarytų galimybÄ naujiems ginÄams tarp Å¡alių kilti.
40. Be kita ko, atmestini ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 âGatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai. Bendrieji reikalavimaiâ 32 dalies nuostatoms. Akcentuotina, jog naudojimosi tvarkos nustatymo planu nÄra formuojamas akligatvis, o yra nustatoma įvažiavimo į privatų kiemÄ tvarka, tai nelaikytina akligatviu, todÄl Å¡iuo atveju statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 âGatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai. Bendrieji reikalavimaiâ 32 d. nuostatos netaikomos.
41. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ ir neįvertino to, kad atsakovo bendrosios nuosavybÄs dalis yra didesnÄ (atitinkamai ir turinti didesnÄ vertÄ) nei ieÅ¡kovÄs, įsigydamas žemÄs sklypÄ , atsakovas už savo dalį mokÄjo didesnÄ kainÄ . Tuo tarpu, nustaÄius bÅ«tent mažesniÄ jÄ sklypo dalį turinÄios ieÅ¡kovÄs pageidaujamÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai ieÅ¡kovÄs dalies vertei toks naudojimosi tvarkos nustatymas įtakos neturi arba net padidins vertÄ, o tuo tarpu atsakovo žemÄs sklypo dalies vertÄ Å¾ymiai sumažÄja dÄl nepatogaus (ypaÄ â atsakovui) nustatytų bendrų dalių âC2â ir âC3â naudojimo, neracionalaus iÅ¡dÄstymo. DarÄ iÅ¡vadÄ , kad teismo nustatyta tvarka neatitinka Å¡alių interesų proporcingumo principo, nes pagal jÄ ieÅ¡kovÄ neatlygintinai atsiduria žymiai geresnÄje padÄtyje nei atsakovas. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Visų pirma atsakovas į bylÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kaip keitÄsi jo turto dalies vertÄ pirmosios instancijos teismui pakeitus Å¡alių ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ , todÄl tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio. Antra, Å¡ia nutartimi argumentuotai konstatuota, jog ieÅ¡kovÄs teismui pateikta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka yra racionalesnÄ, labiausiai atitinkanti abiejų bendraturÄių interesus, todÄl nesutiktina su skundo argumentais, kad nustatyta naudojimosi žemÄs sklypo tvarka yra neproporcinga, ar tuo labiau pažeidžia apelianto teises ir teisÄtus interesus.
42. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas padarÄ iÅ¡ principo ydingas, konstituciniam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui prieÅ¡taraujanÄias iÅ¡vadas dÄl žemÄs sklypo dalių naudojimo bÅ«do ir paskirties, ir taip virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo Å¡alių nuosavybÄs teisÄ, o bÅ«tent â teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant vienas kito, kaip bendraturÄių, interesų, naudotis bendro naudojimo žemÄs sklypo dalimi. PažymÄjo, kad, nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , t. y., konkreÄias daikto dalis, kuriomis naudosis bendraturÄiai, teismas neturi prerogatyvos bendraturÄiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemÄs sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti, tokiu bÅ«du uždraudžiant naudoti žemÄs sklypÄ kitokiu bÅ«du ar kitiems poreikiams, nei nurodÄ teismas, ir taip neleistinai ribojant bendraturÄių nuosavybÄs teises. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.
43. Pagal KonstitucijÄ , nuosavybÄs teisÄ nÄra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dÄl nuosavybÄs objekto pobÅ«džio, dÄl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dÄl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybÄs teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinÄje visuomenÄje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nustaÄius naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ iÅ¡ dalies sumažÄjo apelianto asmeniÅ¡kai naudojamo sklypo dalis, dar nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du buvo pažeistos apelianto teisÄs į jo nuosavybÄs nelieÄiamumÄ . Akcentuotina, kad nustaÄius ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ patvirtinti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , apelianto nuosavybÄs teisÄs apimtis iÅ¡liko nepakitusi, taÄiau keitÄsi nuosavybÄs teisÄs naudojimo bÅ«das, o tai nelaikytina nuosavybÄs nelieÄiamumo principo pažeidimu.
44. Å iuo atveju nustatyta, kad poreikis keisti nustatytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ kilo todÄl, jog ieÅ¡kovÄ neteko galimybÄs patekti į jai priskirtÄ Å¾emÄs sklypo dalį. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡analizavus byloje susiklosÄiusiÄ situacijÄ ir siekiant bendraturÄių interesų pusiausvyros, buvo pritarta ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktam naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planui, kadangi tokiu bÅ«du buvo mažiausiai ribojamos bendraturÄių teisÄs į asmeninÄ nuosavybÄs dalį, o nustatant, kokiam tikslui bus naudojama bendra žemÄs sklypo dalis, yra siekiama iÅ¡vengti bet kokių ateityje galinÄių kilti ginÄų. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nenurodžius konkreÄios bendros žemÄs sklypo dalies naudojimo tikslo, bendraturÄiai galÄtų piktnaudžiauti esanÄiu neaiÅ¡kumu, o tokios naudojimosi tvarkos nustatymo poreikis netektų prasmÄs, kadangi Å¡iuo atveju naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo tikslas yra sudaryti ieÅ¡kovei galimybÄ patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį. Akcentuotina ir tai, kad pats naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo institutas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių kilus ginÄui dÄl konkreÄios bendraturÄiams priklausanÄios žemÄs sklypo dalies naudojimo tikslo, prerogatyva sprÄsti tokius klausimus nustatoma bendrosios kompetencijos teismams, todÄl laikytina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neturi prerogatyvos bendraturÄiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemÄs sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti.
DÄl teisÄs įsirengti nuovaÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvÄ
45. Byloje nÄra ginÄo, kad žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai R. M. ir V. M. ir nors 2014 m. rugsÄjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ, taÄiau panaudos sutartyje nÄra iÅ¡skirtos aiÅ¡kios nuostatos, jog žemÄs sklypo savininkai perduoda bendrijai teisÄ sprÄsti ir prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo klausimus. Kaip teisingai byloje nustatÄ pirmosios instancijos teismas, tokio pobÅ«džio klausimus sprendžia žemÄs sklypo savininkai â V. ir R. M.
46. Kelių įstatymo 2  straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias â inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pÄsÄiųjų eismui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai â susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nÄra pastatai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sÄ lygos â statinio, žemÄs sklype esanÄių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausanÄių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sÄ lygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis). Susisiekimo komunikacijos â visų rūšių transporto ir pÄsÄiųjų judÄjimui skirti statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 dalis). Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarÄių pagrindu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas iÅ¡duoda arba motyvuotai atsisako iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) praÅ¡ymo iÅ¡duoti Å¡ias sÄ lygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis).
47. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad atsakovai M. bylos nagrinÄjimo metu nenurodÄ visiÅ¡kai jokių pagrįstų priežasÄių ar motyvų, dÄl ko apeliantas negalÄtų suprojektuoti ir įsirengti įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs. Mano, jog argumentas, kad jie tariamai nežino, kokiu tikslu atsakovas ketina įsirengti įvažiavimÄ , yra niekinis, nes apeliantas aiÅ¡kiai tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad įvažiavimas jam yra reikalingas kasdieniam naudojimui, automobilio savo naudojamoje žemÄs sklypo dalyje âAâ statymui. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta šį skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Akcentuotina, jog tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek Å¡ia nutartimi yra argumentuotai nustatyta, jog kasdieniam automobilio statymui apeliantas turi teisÄ naudotis jam asmeniÅ¡kai paskirta sklypo dalimi, į kuriÄ jis patenka iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs pietinÄje sklypo dalyje ir kurioje turi visas galimybes įsirengti ne vienÄ automobilio stovÄjimo vietÄ . Apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai, kad papildomas įvažiavimas (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs Å¡iaurinÄje sklypo dalyje) yra reikalingas kasdieniams poreikiams tenkinti, nepaaiÅ¡kinant aplinkybių, kodÄl jis negali naudotis pirmuoju įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai M., neiÅ¡duodami sÄ lygų apeliantui prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvÄs, kaip nors pažeidžia apelianto teises ar teisÄtus interesus.
48. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas siekia savo poreikius iÅ¡kelti aukÅ¡Äiau visų kitų byloje dalyvaujanÄių asmenų poreikių, o toks apelianto veikimas nÄra suderinamas su teisingumo ir protingumo principais, todÄl tenkinti reikalavimÄ Ä¯pareigojant atsakovus iÅ¡duoti sÄ lygas bei leidimÄ apeliantui prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvÄs, nÄra pagrindo. Papildomai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jei apeliantas pageidauja įsirengti daugiau nei vienÄ nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo žemÄs sklypÄ , tai jis gali padaryti ir iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gatvÄs vietų, taip nepažeisdamas atsakovų M. interesų disponuoti jiems priklausanÄia turto dalimi savo nuožiÅ«ra. Akcentuotina, kad iÅ¡ apelianto pateikto plano matyt, jog kito įvažiavimo į apelianto žemÄs sklypo dalį įrengimas galimas net nekeiÄiant apelianto į bylÄ pateiktame plane nurodytos naujos aikÅ¡telÄs vietos, todÄl, įvertinus aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovai M., neduodami sutikimo apeliantui įsirengti nuovaÅ¾Ä Ä¯ jam priklausanÄio žemÄs sklypo, pažymÄto indeksu âAâ, dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs, nepažeidÄ apelianto teisių į nuosavybÄs valdymÄ .
49. Apeliantas, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tuo paÄiu sprendimu laikÄ galimu apelianto nuosavybÄs teisÄs disponuoti savo nuosavybe apribojimÄ nustatant ieÅ¡kovÄs praÅ¡omÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ ir pagal jÄ uždraudžiant Å¡alims savo nuožiÅ«ra naudoti bendro naudojimo sklypo dalį, o tuo tarpu M., kaip žemÄs sklypo ir susisiekimo komunikacijų savininkų, teises teismas ÄmÄsi ginti, nors: 1) byloje nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du bus pažeistos M. nuosavybÄs teisÄs apeliantui įsirengus nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo naudojamÄ Å¾emÄs sklypo dalį, kadangi nuovažos įrengimo vietoje (vos kelių kvadratinių metrų plote) Å¡is žemÄs sklypas naudojamas kaip susisiekimo komunikacijos â gatvÄs Å¡alikelÄ, apželdinta žole, o ir M. visas sklypas yra skirtas vietinio susisiekimo gatvių įrengimui); 2) M. Å¡io žemÄs sklypo ir susisiekimo komunikacijų naudojimÄ ir valdymÄ visiÅ¡kai yra perdavÄ GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ narių, iÅ¡ jų ir apelianto, poreikiams, tai reiÅ¡kia, kad Å¡is sklypas pagrįstai gali bÅ«ti naudojamas jos narių savo poreikiams; 3) apeliantas sutiko atlyginti (kompensuoti) protingÄ kainÄ M. ar GNSB âSvajonių kranto gyvenvietÄâ nariams už (duomenys neskelbtini) gatvÄs įrengimo kaÅ¡tus, proporcingus apeliantui tenkanÄiai daliai, už suteiktÄ galimybÄ Ä¯sirengti nuovaÅ¾Ä .
50. ApeliacinÄs instancijos teismas akcentuoja, jog kiekvienas savininkas turi teisÄ naudotis jam priklausanÄia nuosavybe taip, kaip pats nori, taÄiau tai turi daryti nepažeisdamas įstatymų nuostatų bei kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų. Å ioje byloje ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo tuo pagrindu, kad buvo pažeidžiamas jos, kaip turto savininkÄs, galimybÄs patekti į jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, o tuo tarpu apeliantas, siekdamas gauti prisijungimo sÄ lygas nuovažai į (duomenys neskelbtini) gatvÄ Ä¯sirengti, deklaratyviai teigia, jog Å¡ioje sklypo dalyje laikys automobilį, taÄiau nepaaiÅ¡kina, kodÄl to daryti negali jau egzistuojanÄioje stovÄjimo vietoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs. Å iuo atveju akivaizdu, kad susiklostÄ dvi skirtingos situacijos, kai yra aiÅ¡kiai nustatyta, jog netenkinus ieÅ¡kovÄs siÅ«lomos naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos plano, bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos ieÅ¡kovÄs teisÄs naudotis ir valdyti jai nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, kadangi ji neturÄtų kitos galimybÄs į šį žemÄs sklypÄ patekti, o tuo tarpu apeliantas neatskleisdamas savo tikslų siekia gauti galimybÄ prisijungti prie kitų asmenų nuosavybÄs teise valdomo kelio, nors prisijungimas, be kita ko, yra galimas ir iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gatvÄs vietų.
NagrinÄjamu atveju, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, bÅ«tent apeliantas byloje turÄjo įrodyti aplinkybes, kodÄl nesuteikus prisijungimo sÄ lygų bei neleidžiant įsirengti nuovažos į jam priklausanÄiÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs, bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos jo teisÄs tinkamai naudotis ir valdyti jam priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, taÄiau apeliantas Å¡ių aplinkybių neįrodinÄjo, todÄl pirmosios instancijos teismas Å¡ių apelianto teisių ir negynÄ.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad neiÅ¡davus prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvÄs sÄ lygų bÅ«tų kaip nors pažeidžiamos apelianto teisÄs į nuosavybÄ, kadangi apeliantas turi galimybÄ Ä¯ savo sklypo dalį patekti net iÅ¡ keleto (duomenys neskelbtini) gatvÄs pusÄs vietų, tai visiÅ¡kai užtikrina jo teisÄ naudotis jam priskirta žemÄs sklypo dalimi.
51. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , taip pat vadovaudamasis Å¡ioje nutartyje nurodytų teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareikÅ¡tų reikalavimų teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir pagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų.
52. Ä®vertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinÄs reikÅ¡mÄs teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui neturi. PažymÄtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
53. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrÄ, tinkamai vertino teisÄs normas, susijusias su bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimu, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nÄra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
55. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ, be kita ko, praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ apelianto 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, ir pateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinanÄius įrodymus, t. y. pateikÄ 2023 m. rugsÄjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ISAF‑00059 bei AB âSwedbankâ mokÄjimo nurodymÄ Nr. 218, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovÄ sumokÄjo advokatui 605 Eur sumÄ . TeisÄjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau â Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dÄl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovÄs atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma priteisti 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokÄti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todÄl ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ apelianto 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
56. Atsakovo O. V. apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.
57. Kitų duomenų apie Å¡alių patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija
n u t a r i a :
KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2023  m. rugpjÅ«Äio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti ieÅ¡kovei E. R. iÅ¡ atsakovo O. V. 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjos Kristina DomarkienÄ
Jolanta GaileviÄienÄ
Erinija KazlauskienÄ