Legislator Case Law & Legislation
7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0 AI generated

7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplanai“ 2022 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

7f663e67-1b59-4e9a-8049-aa85263399d0 · Klaipėdos apygardos teismas: Pažymėjo, jog ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo dėl to, kad nuo 2008 m. tarp žemės sklypo bendraturčių susiklostė faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas, ieÅ¡kovė prie savo buto Nr. 2 patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., pravažiuodama pro atsakovo butÄ Nr. 1. Teigia, kad Å¡ios faktinės situacijos iÅ¡saugojimo ieÅ¡kovė ir siekia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017 Civilinė byla Nr. e2A-1004-777/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00962-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.4; 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo O. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. R. ieÅ¡kinį atsakovui O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo O. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. R., atsakovams gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „Svajonių kranto gyvenvietė“, V. M., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, įpareigojimo nustatymo ir leidimo iÅ¡davimo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, V. R., Z. V., O. G., N. ir A. T., R. P., A. P., N. K., V. M., N. R., A. T., A. ir D. K., E. S., A. D., A. M., V. S., G. P., I. B.-K., D. K., A. K., M. P., A. I., K. I., I. U., R. K., R. A., D. A., E. I., R. Č., Å . Č., A. B., K. S., J. S., D. G., K. G., U. G., K. K., T. K., M. K., V. K., L. J., A. K., S. K., M. J., I. M., Å . V., J. A., J. A., E. Ž., M. D., R. L., V. K., G. Ž., R. B., A. P., E. Ž., M. K., S. B., A. B., S. G., M. B., J. K., A. S., V. R., A. R., R. ir R. B., T. R., V. Å ., Z. G., A. G., J. D., A. D., M. K., L. J., I. S., V. S., E. S., R. B., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro keliai“, A. Z., K. T., A. M., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Marine Spedition“, A. M., I. M., A. M., K. R., V. B., Ž. P., I. Å ., M. V., O. P., V. P., I. I., S. ir R. P., M. A., A. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplanai“ 2022 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 1000/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui O. V. nuosavybės teise priklauso 1100/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minėtame žemės sklype yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieÅ¡kovei E. R. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, o atsakovui O. V. – butas Nr. 1. Pažymėjo, kad pagal R. K. gamybinės komercinės įmonės 2008 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo planÄ M1:500 buvo nustatyta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ , remiantis ir 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punktu, ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai (atskirai) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (818 kv. m), bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C (iÅ¡ viso 364 kv. m), atitinkamai atsakovas O. V. asmeniÅ¡kai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta A (918 kv. m), ir bendrai, pažymėta indeksu C (iÅ¡ viso 364 kv. m). Nurodė, kad faktiÅ¡kai nuo 2008 m. susiklostė, kad ieÅ¡kovė pėsčiomis ir transporto priemonėmis patekdavo į savo sklypo dalį per atsakovui paskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį, kuri techniniame projekte buvo numatyta kaip įvažiavimas.

2.2. 2022 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turi įsirengti savo įvažiavimÄ . Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 13 d. el. paÅ¡tu ieÅ¡kovė pateikė atsakovui atnaujintÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ ir pasiÅ«lė jį suderinti, tačiau atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. el. laiÅ¡ku nurodė ieÅ¡kovei, kad tai jam netikslinga. Teigia, kad atsakovui 2022 m. kovo 18 d. el. paÅ¡tu informavus ieÅ¡kovę, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, ir nurodžius, kad ieÅ¡kovė turi įsirengti savo įvažiavimÄ , ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes kito įvažiavimo / patekimo į savo butÄ ji neturi. Atkreipė dėmesį, kad detalaus plano brėžinyje įvažiavimas į žemės sklypÄ taip pat nurodytas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės.

3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas O. V. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, tačiau, jei teismas nuspręstų keisti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , prašė: 1) pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė E. R. asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (680 kv. m), atsakovas O. V. asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (795 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C (364 kv. m) ir D (261 kv. m). Prašė nustatyti, kad žemės sklypo dalis D (261 kv. m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis bei transporto priemonių statymui; 2) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojÄ gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijÄ (toliau – ir GNSB) „Svajonių kranto gyvenvietė“ arba žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkus R. M. ir V. M. įpareigoti iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtÄ indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 10 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 – projektinį pasiÅ«lymÄ , ir leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti nuovaÅ¾Ä iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtÄ indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 10 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 – projektinį pasiÅ«lymÄ , be ieÅ¡kovės sutikimo.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas bÅ«tų įgyvendintas bei naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus atitiktų, jei ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti ir naudojimosi tvarka nebÅ«tų keičiama arba bÅ«tų pakeista naudojimosi sklypu tvarka pagal prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomÄ nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kai ieÅ¡kovės nurodomos bendrai naudotinos žemės sklypo C2 ir C3 dalys yra padidinamos iki 9 metrų pločio (žemės sklypo D dalis pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ). Teigia, kad tai užtikrintų Å¡alims teisę ir galimybę ne tik Å¡iÄ sklypo dalį naudoti privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, bet ir Å¡ioje dalyje laisvai judėti tiek įvažiuojant į jÄ , tiek apsisukant, tiek iÅ¡važiuojant, tiek joje statant transporto priemones. Mano, kad tokiu bÅ«du ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovo naudojimasis bendrai žemės sklypo dalimi D bÅ«tų realus, Å¡alims naudingas, tarnaujantis abiejų Å¡alių (o ne tik ieÅ¡kovės) interesams. Pažymėjo, kad dėl kitų žemės sklypo dalių A ir B bei C/C1 iÅ¡ esmės ginčo nėra, nes jos pagal abiejų Å¡alių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus yra identiÅ¡kos (iÅ¡skyrus ribas su C2, C3 ir D dalimis, kadangi Å¡ių dalių plotai pagal abu planus yra skirtingi). Darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovo pasiÅ«lytame plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins Å¡alių, kaip bendraturčių, interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų įgyvendinimÄ , nepažeis nė vienos iÅ¡ Å¡alių teisių ir teisėtų interesų naudotis žemės sklypu lygiomis teisėmis, bus patogi bei racionali, nebus nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių – ieÅ¡kovei.

4.2. Siekiant užtikrinti atsakovo teisę jam patogiausiu bÅ«du naudotis jam skirta žemės sklypo dalimi, ypač įvertinant ieÅ¡kiniu siekiamus nustatyti apribojimus ir suvaržymus atsakovui, jis siekia įvažiavimÄ Ä¯ savo naudojamÄ sklypo dalį A papildomai įsirengti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Teigia, kad tokie įvažiavimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti ir į kitus toje gatvėje esančius žemės sklypus, be to, įvažiavimas ir tvoros vartai yra įrengti ir ieÅ¡kovės sklypo dalyje B. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės teise priklauso V. M. ir R. M., o 2014 m. rugsėjo 19 d. panaudos sutarties Nr. 2 pagrindu jį valdo GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“. Atkreipė dėmesį, kad bendrija nurodė, jog de facto esantys įvažiavimai iÅ¡ žemės sklypų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. yra suprojektuoti pagal detalųjį planÄ , o įvažiavimas į atsakovo sklypÄ suprojektuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Atsakovas pažymėjo, jog bendrijos valdomas žemės sklypas, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., yra skirta asmenų, iÅ¡ jų ir bendrijos narių, poreikiams tenkinti. Nurodė, kad Å¡iuo atveju nuovaža iÅ¡ atsakovo naudojamos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g. bÅ«tų įrengta bendrijos valdomo žemės sklypo dalyje ir tarnautų tos pačios bendrijos nario interesais. Kadangi nuovaža bÅ«tų projektuojama ir įrengta atsakovo lėšomis, tai nuovažos įrengimas jokių neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei sklypo savininkui, nei ieÅ¡kovei nesukeltų. Atsakovo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kliudančio pagal teisės aktų reikalavimus jam suprojektuoti ir įrengti nuovaÅ¾Ä iÅ¡ jo valdomos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė – pakeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatė naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Geoplanai“ 2022 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatė, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Paskirstė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pirkdama žemės sklypÄ su butu ji suklydo, manydama, kad nustatytas servitutas – teisė prižiÅ«rėti požemines ir antžemines komunikacijas – jai suteikia neabejotinÄ teisę visada naudotis, važiuoti ir eiti ginčo įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Tokį jos supratimÄ lėmė tai, jog tiek detaliajame plane, tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte įvažiavimas į ginčo sklypÄ buvo numatytas ir pavaizduotas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Be to, abiejų butų fasadinės dalys orientuotos į iki pat Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusę. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovė bÅ«tent Å¡iuo įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.) visada ir naudojosi. Akcentavo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo finansiÅ¡kai prie (duomenys neskelbtini)g. įrengimo. Nurodė, jog kartu su O. V. sprendė vartų ir vartelių dalies, besiribojančių su (duomenys neskelbtini) g., įsirengimo klausimus, bÅ«simos tvoros kolonų įrengimÄ . Darė iÅ¡vadÄ , jog vis dėlto tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pradžioje vertino, kad įvažiavimas į ginčo žemės sklypÄ yra bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir ieÅ¡kovė turi teisę juo naudotis. Ir tik vėliau paaiÅ¡kėjus, kad pagal 2008 m. gegužės 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovė vis dėlto neturi teisės važinėti per atsakovui asmeniÅ¡kai priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį A, atsakovas 2022 m. pradžioje informavo ieÅ¡kovę, kad ji įsirengtų atskirÄ Ä¯važiavimÄ , nes jis tarp garažų užtvers tvorÄ .

6.2. Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė sklypo dalies B galinėje dalyje yra įsirengusi nuovaÅ¾Ä Ä¯ sklypÄ ir vartus, tačiau atkreipė dėmesį, jog joks įvažiavimas iki jos buto Nr. 2 nėra įrengtas ir kito įvažiavimo iki savo buto, be įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., ieÅ¡kovė neturi. Akcentavo, kad teismo posėdžio metu atsakovai V. M. ir R. M. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovės nuovaža įrengta be jų, kaip žemės sklypo savininkų, sutikimo ir leidimo, jeigu ieÅ¡kovė pradėtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti. Teigia, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu 2022 m. liepos 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į žemės sklypo savininkus V. ir R. M. bei valdytojÄ bendrijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas prie (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimui į jos žemės sklypÄ Ä¯sirengti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodyta, jog prisijungimo sÄ lygos nebus iÅ¡duodamos, nes įvažiavimas į ieÅ¡kovės butÄ Nr. 2 numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi galimybės įsirengti kito įvažiavimo, o atsakovui pagrasinus, kad bus užtverta tvora, ir jam tai įvykdžius, ieÅ¡kovė nebegalės patekti prie savo buto Nr. 2 įvažiavimu, kuris numatytas projektuose nuo 2006 m. ir kuriuo nuo 2008 m. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi, todėl konstatavo, kad yra poreikis ir bÅ«tinybė keisti 2008 m. gegužės 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

6.3. Dėl atsakovo pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nurodė, kad jame yra numatytas bendro naudojimo apėjimas aplink dvibutį namÄ . Pažymėjo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apėjimas aplink ieÅ¡kovės butÄ jam nėra reikalingas, jis toje dalyje nevaikÅ¡to ir jokio tam poreikio neturi. Atkreipė dėmesį, jog patvirtinus atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuriuo numatytas apėjimas aplink dvibutį namÄ , Å¡alys privalėtų Å¡alinti dalį tvoros, skiriančios atsakovo ir ieÅ¡kovės atskirai naudojamas A ir B dalis, taip pat patvirtinus atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuriuo numatytas apėjimas aplink dvibutį namÄ , Å¡alys negalėtų prie savo butų sienų įsirengti ir turėti terasų, o tai, teismo vertinimu, pažeistų Å¡alių interesus, nes abi Å¡alys nurodo, jog apėjimas aplink dvibutį namÄ jiems nėra reikalingas. IeÅ¡kovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane bendro naudojimo apėjimas aplink visÄ namÄ nėra suplanuotas.

6.4. Atkreipė dėmesį, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (t. y. nuo 4,39 m iki 4,67 m), o atsakovo – 9 metrai. Be to, pagal ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ Å¡i bendro naudojimo sklypo dalis yra skirta tik privažiavimui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, o atsakovas papildomai siÅ«lo toje dalyje ir statyti transporto priemones. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas planas yra racionalesnis, kadangi bendro naudojimo dalis bus mažesnė, tokiu bÅ«du kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atiteks didesnė dalis žemės sklypo individualiam naudojimui. Akcentavo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslas ir yra kiekvieno bendraturčio izoliuotų dalių turėjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis bÅ«das yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnė, o asmeninio naudojimo dalis – didesnė. Sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog privažiavimui prie ieÅ¡kovės buto ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas įvažiavimas, bet nebÅ«tinas statymas atsakovo pusėje. Automobilio statymas bus galimas kiekvienos iÅ¡ Å¡alių asmeniÅ¡kai naudojamose žemės sklypo dalyse. Darė iÅ¡vadÄ , kad automobilio statymo vietų turėjimas žemės sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis, patogesnis ir protingesnis, nes užkerta keliÄ ginčui dėl konkrečių statymo vietų bendro naudojimo žemės sklypo dalyje.

6.5. Nurodė, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ planÄ , pagal kuriÄ transporto priemonių statymas D dalyje bÅ«tų galimas bet kurioje bendro naudojimo dalies vietoje, tai gali skatinti naujas konfliktines situacijas ir ginčus tarp bendraturčių, kadangi, įvertinus Å¡alių konfliktinius santykius, atsakovo valdomas didesnių gabaritų transporto priemones, iÅ¡liktų galimybė transporto priemones palikti ir statyti bet kaip ir bet kurioje D dalies vietoje, sudarant kliÅ«tis kitam bendraturčiui pravažiuoti. Atkreipė dėmesį į tai, jog tokios pat pozicijos buvo ir atsakovo pusė, kai teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, t. y. atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma: „<...> Dar daugiau – ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi Å¡alys pagal atitinkamÄ teismo sprendimÄ turėtų galimybę savo automobilius parkuoti tiek Žemės sklypo dalyse, pažymėtose C2, tiek C3, tokiu bÅ«du sudarydami kliÅ«tis vienas kitam pravažiuoti/iÅ¡važiuoti į gatvę ar įvažiuoti iÅ¡ gatvės. <...>“. Vertino, jog atsakovo pusė vis dėlto sutinka, kad transporto priemonių statymas įvažiavimui skirtoje vietoje gali skatinti ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus ateityje.

6.6. Pažymėjo, jog ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo dėl to, kad nuo 2008 m. tarp žemės sklypo bendraturčių susiklostė faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas, ieÅ¡kovė prie savo buto Nr. 2 patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., pravažiuodama pro atsakovo butÄ Nr. 1. Teigia, kad Å¡ios faktinės situacijos iÅ¡saugojimo ieÅ¡kovė ir siekia.

6.7. Nurodė, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai R. M. ir V. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemės sklypÄ valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“. Akcentavo, kad panaudos sutartyje nėra iÅ¡skirtos aiÅ¡kios nuostatos, jog žemės sklypo savininkai perduoda bendrijai teisę spręsti ir prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo klausimus. Bendrijos pirmininkas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡iÄ teisę turi žemės sklypo savininkai. Atsakovai R. M. ir V. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jie Å¡ios teisės bendrijai nėra perdavę ir visada tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus sprendžia jie – žemės sklypo savininkai. Nurodė, kad atsakovas O. V. dėl prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo kreipėsi ne į atsakovus R. ir V. M., o į bendrijÄ . Teigia, jog nepaisant to, kad O. V. prieÅ¡ pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį nesikreipė į R. ir V. M., byloje buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus žemės sklypo savininkų atsisakymas iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį A. Pažymėjo, kad žemės sklypo savininkai nurodė, jog tam, kad atsakovas gautų prisijungimo sÄ lygas, jiems bÅ«tina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., tik žinant, kam konkrečiai reikalingas įvažiavimas, bus galima spręsti, duoti ar neduoti sutikimÄ , o jei duoti – tai kokiomis sÄ lygomis. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) g. skirta ir įrengta 60 žemės sklypų savininkams, už Å¡ių savininkų lėšas O. V. prie (duomenys neskelbtini) g. statybos neprisidėjo ir nenustatytas servitutas per jų žemės sklypÄ tiesti įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) g. yra įrengta požeminė siurblinė, kuri užtikrina viso kvartalo gyventojų poreikius, tad naujos nuovažos įrengimas gali trukdyti siurblinės priežiÅ«rai.

6.8. Nurodė, kad į bylÄ pateiktas 2023 m. birželio 12 d. GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“ visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog 4 klausimu buvo iÅ¡keltas klausimas dėl O. V., turinčio nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pageidavimo įsirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo naudojamos dalies žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g. Ä®vertinus vienintelio įvažiavimo į gyvenvietę sankryžos užstatymÄ , papildomų nepatogumų sukantis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., avarinių situacijų tikimybę, buvo nutarta nesuteikti leidimo O. V. pasidaryti papildomÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ K. g.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas O. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį – tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad vienaÅ¡alis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas dėl sutartimis nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, o ypač tokios, kuri pablogina atsakovo, kaip dalies nuosavybės teisės turėjo, padėtį, nes suvaržo atsakovo galimybes naudotis savo sklypo dalimi, nelaikytinas pakankamu sutartimis nustatytai naudojimosi tvarkai pakeisti. Mano, kad egzistuojant įvažiavimo alternatyvai, nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti egzistuojančiÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ . Teigia, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas neatsižvelgė į atsakovų pozicijÄ byloje (atsižvelgiant ir į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus) apie tai, jog bÅ«tinybės keisti naudojimosi tvarkÄ nėra, nes ieÅ¡kovė turi realiÄ ir teisėtÄ galimybę patekti į savo naudojamÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, o jei teismas nusprendė, kad tokia alternatyva yra nepakankama ieÅ¡kovės poreikių įgyvendinimui, turėjo atsakingai įvertinti naudojimosi tvarkos pakeitimų visus variantus, iÅ¡ jų ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie objektyviai sÄ lygotų bÅ«tinybę pakeisti apie 15 metų egzistuojančiÄ nustatytÄ ir registruotÄ naudojimosi tvarkÄ . Laikė, kad sprendimas prieÅ¡ bendraturčio atsakovo valiÄ pakeisti sutartyje įtvirtintÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ir dar tokiu bÅ«du, kai nepagrįstai kito bendraturčio – ieÅ¡kovės – naudai yra neatlygintinai sumažinama ir suvaržoma atsakovo naudojama žemės sklypo dalis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, Å¡iurkščiai pažeidžiantis atsakovo nuosavybės konstitucinį neliečiamumo principÄ .

8.2. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu nustatyta esama naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ . Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

8.3. Mano, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas, jog atsakovo plane yra numatytas bendro naudojimo apėjimas aplink dvibutį namÄ , tačiau toks apėjimas Å¡alims nėra reikalingas, jį nustačius, Å¡alys privalėtų Å¡alinti dalį tvoros, skiriančios atsakovo ir ieÅ¡kovės atskirai naudojamas „A“ ir „B“ dalis, jos negalėtų prie savo butų sienų įsirengti ir turėti terasų, tai, teismo vertinimu, pažeistų Å¡alių interesus, pagal faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ apėjimo aplink namÄ nėra. Teigia, kad ieÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio tik pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame bendrai naudotina „C1“ dalis neapima apėjimo aplink namÄ Å¾emės sklypo dalies, tačiau ieÅ¡kinyje nenurodė jokių pagrindų, susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarkos „C“ dalies (pagal ieÅ¡kovę – „C1“) pakeitimu, visiÅ¡kai nenurodė ir nepagrindė, kodėl apėjimas aplink namÄ turi bÅ«ti panaikintas, nenurodė, nemotyvavo ir neįrodė apėjimo aplink namÄ panaikinimo objektyvios bÅ«tinybės, todėl ir atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡iais aspektai nebuvo atsikirsta. Darė iÅ¡vadÄ , kad teismas pats, nesant ieÅ¡kovės nurodyto ieÅ¡kinio ir faktinio pagrindo, sprendime „sukÅ«rė“ Å¡ios Žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo motyvus ir faktinį pagrindÄ (apie menamų terasų įrengimÄ , tvoros paÅ¡alinimÄ ), nors nė viena Å¡alis nenurodė, jog jau nuo 2008 metų esančios tvarkos su apėjimu aplink namÄ palikimas galioti lemtų bÅ«tinybę dabar Å¡alinti tvorÄ (tvora kaip stovėjo, tai ir stovėtų, nė viena Å¡alis jos nenori ir neketina Å¡alinti), ar apėjimas trukdytų įsirengti terasÄ (ieÅ¡kovė, beje, yra pasistačiusi terasÄ esant nustatytam apėjimui aplink namÄ ir dėl to jokių ginčų tarp Å¡alių niekada nėra kilę).

8.4. Mano, kad skundžiamu sprendimu pakeitus bendrai naudojamÄ Å½emės sklypo „C“ dalį tokiu bÅ«du, kad netenkama galimybės apeiti aplink gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra du butai, Reglamente numatytų statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas yra nepagrįstai ir neleistinai apribotas, t. y. Å¡alys neteks galimybės, pavyzdžiui, žiemÄ pasirÅ«pinti sniego nuo namo stogo nuvalymu, pastebėti ir laiku paÅ¡alinti namo statybinių konstrukcijų (stogo, pamatų, bendrų sienų) defektus, atlikti konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir reikalingÄ remontÄ (taip pat ir tuo atveju, jei namo apgadinimai atsiranda dėl stichinių reiÅ¡kinių (vėjas, liÅ«tys, audros ir pan.), prižiÅ«rėti Žemės sklypo drenažo ir vandens paÅ¡alinimo sistemÄ . Nesant Å¡alims galimybės apeiti aplink namÄ ir pasirÅ«pinti pastato technine priežiÅ«ra, galimas ir tikėtinas konfliktinių situacijų tarp Å¡alių kilimas, žalos atsiradimas, kai viena iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai atsisakytų vykdyti namo techninę priežiÅ«rÄ , o antroji Å¡alis dėl atitinkamo teismo sprendimo tokios galimybės neturėtų.

8.5. Teigia, jog ieÅ¡kovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad jos praÅ¡omo nustatyti įvažiavimo, pažymėto indeksais „C2“ ir „C3“, plotis ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 4,67 m, ties Å¡alių naudojamų sklypo dalių riba – 4,39 m, o galinės ribos plotis yra 4,45 m. Mano, jog yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovės plane numatytas toks siauras įvažiavimas neracionalus ir negali bÅ«ti nustatytas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, protingumo kriterijui. Pažymi, kad neiÅ¡laikomas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 d. numatytas reikalavimas projektuojant susisiekimo infrastruktÅ«rÄ Ä¯vertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti. Akcentavo, kad minimalus atstumas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams yra 4,75 metro. Tuo tarpu ieÅ¡kovės siÅ«lomame įvažiavime nustačius maksimalų plotį 4,67 m (o siauriausioje vietoje tik 4,39 m), akivaizdu, kad du automobiliai negalės prasilenkti, t. y. vienu kartu negalės važiuoti ieÅ¡kovė ir atsakovas, įvažiuojantysis turės laviruoti atbuline eiga iÅ¡važiuojant į gatvę tam, kad praleistų iÅ¡važiuojantįjį ir pan., mano, kad kils ne tik nepatogumų, konfliktinių situacijų, bet ir pavojus bendrai eismo saugumui.

8.6. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad atsakovo bendrosios nuosavybės dalis yra didesnė (atitinkamai ir turinti didesnę vertę) nei ieÅ¡kovės, įsigyjant žemės sklypÄ , atsakovas už savo dalį mokėjo didesnę kainÄ . Tuo tarpu, nustačius bÅ«tent mažesniÄ jÄ sklypo dalį turinčios ieÅ¡kovės pageidaujamÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės dalies vertei toks naudojimosi tvarkos nustatymas įtakos neturi arba net padidins vertę, o tuo tarpu atsakovo žemės sklypo dalies vertė žymiai sumažėja dėl nepatogaus (ypač – atsakovui) nustatytų bendrų dalių „C2“ ir „C3“ naudojimo, neracionalaus iÅ¡dėstymo. Teismo nustatyta tvarka neatitinka Å¡alių interesų proporcingumo principo, nes pagal jÄ ieÅ¡kovė neatlygintinai atsiduria žymiai geresnėje padėtyje nei atsakovas.

8.7. Teigia, kad teismas padarė iÅ¡ principo ydingas, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas dėl žemės sklypo dalių naudojimo bÅ«do ir paskirties, ir taip virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo Å¡alių nuosavybės teisę, o bÅ«tent – teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant vienas kito, kaip bendraturčių, interesų, naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Pažymi, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , t. y., konkrečias daikto dalis, kuriomis naudosis bendraturčiai, teismas neturi prerogatyvos bendraturčiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemės sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti, tokiu bÅ«du uždraudžiant naudoti žemės sklypÄ kitokiu bÅ«du ar kitiems poreikiams, nei nurodė teismas, ir taip neleistinai ribojant bendraturčių nuosavybės teises.

8.8. Teigia, kad atsakovai M. bylos nagrinėjimo metu nenurodė visiÅ¡kai jokių pagrįstų priežasčių ar motyvų, dėl ko O. V. negalėtų suprojektuoti ir įsirengti įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Mano, jog argumentas, kad jie tariamai nežino, kokiu tikslu atsakovas ketina įsirengti įvažiavimÄ , yra niekinis, nes atsakovas aiÅ¡kiai tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavimas jam yra reikalingas kasdieniam naudojimui, automobilio savo naudojamoje Žemės sklypo dalyje „A“ statymui, kadangi įvažiavus į Žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, dėl tÄ patį įvažiavimÄ naudojančios ieÅ¡kovės, automobilių statymas ten yra ribojamas ieÅ¡kovės interesais, o juolab –žymiai pasunkės, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta ieÅ¡kovės praÅ¡oma naudojimosi tvarka, draudžianti automobilių statymÄ â€žC2“ ir „C3“ dalyse.

8.9. Nurodė, kad teismo argumentas, jog kitiems žemės sklypų savininkams įvažiavimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. buvo numatyti detaliuoju planu ir nėra duomenų, kad atsakovai M. kam nors bÅ«tų leidę įsirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., nepagrįstas, nes vien tai, kad kiti asmenys neprašė iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygų nuovažų įrengimui, nesudaro pagrindo tokių sÄ lygų neiÅ¡duoti atsakovui. Teigia, kad atsisakymas dėl prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas. Be to, atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė įvažiavimÄ iÅ¡ K. gatvės į savo naudojamÄ Å½emės sklypo dalį įsirengė absoliučiai neturėdama jokių suderinimų / leidimų / pritarimo nei M., nei GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“. Kaip matyti, ieÅ¡kovės įsirengtas įvažiavimas netrukdo nei eismui (duomenys neskelbtini) gatve, nei siurblinės eksploatavimui, todėl mano, kad atitinkami argumentai nesuteikiant atsakovui prisijungimo sÄ lygų tokiam pat įvažiavimui įsirengti, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

8.10. Pažymėjo, kad teismas laikė galimu tuo pačiu sprendimu atsakovo O. V. nuosavybės teises disponuoti savo nuosavybe apriboti nustatant ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir pagal jÄ uždraudžiant Å¡alims savo nuožiÅ«ra naudoti bendro naudojimo sklypo dalį, o tuo tarpu M., kaip žemės sklypo ir susisiekimo komunikacijų savininkų, teises teismas ėmėsi ginti, nors: 1) byloje nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du bus pažeistos M. nuosavybės teisės O. V. įsirengus nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo naudojamÄ Å½emės sklypo dalį, kadangi nuovažos įrengimo vietoje (vos kelių kvadratinių metrų plote) Å¡is žemės sklypas naudojamas kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės Å¡alikelė, apželdinta žole, o ir M. visas sklypas yra skirtas vietinio susisiekimo gatvių įrengimui); 2) M. Å¡io žemės sklypo ir susisiekimo komunikacijų naudojimÄ ir valdymÄ yra visiÅ¡kai perdavę GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“ narių, kartu ir O. V., poreikiams, tai reiÅ¡kia, kad Å¡is sklypas pagrįstai gali bÅ«ti naudojamas jos narių savo poreikiams; 3) O. V. sutiko atlyginti (kompensuoti) protingÄ kainÄ M. ar GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“ nariams už (duomenys neskelbtini)gatvės įrengimo kaÅ¡tus, proporcingus O. V. tenkančiai daliai, už suteiktÄ galimybę įsirengti nuovaÅ¾Ä .

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

10.1. Nurodė, kad kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes iÅ¡ atsakovo 2022 m. kovo 18 d. gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų ir nurodyta, kad ieÅ¡kovė turi įrengti savo įvažiavimÄ . 2022 m. gegužės 13 d. el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovė pateikė atnaujintÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planÄ ir pasiÅ«lė jį suderinti, tačiau atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. el. laiÅ¡ku nurodė, kad tai jam nėra tikslinga. Akcentavo, kad atsakovas pradėjo tvoros, užtveriančios esamÄ Ä¯važiavimÄ , statybos darbus, todėl ieÅ¡kovei kilo reali grėsmė, jog ji liks be privažiavimo prie savo buto iÅ¡ namo fasadinės dalies pusės ir garažo pusės. Todėl ieÅ¡kovė, siekdama apginti savo teisę privažiuoti prie buto, buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas buvo realus, pripažino teisme pats atsakovas, patvirtindamas, kad užtvers ieÅ¡kovei įvažiavimÄ .

10.2. Sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė suklydo, manydama, jog nustatytas servitutas – teisė prižiÅ«rėti požemines ir antžemines komunikacijas – jai suteikia neabejotinÄ teisę visada naudotis, važiuoti ir eiti ginčo įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Teigia, kad tokį ieÅ¡kovės supratimÄ lėmė tai, jog tiek detaliajame plane, tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte įvažiavimas į ginčo sklypÄ buvo numatytas ir pavaizduotas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Be to, abiejų butų fasadinės dalys orientuotos į iki pat Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusę. Nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovė bÅ«tent Å¡iuo įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.) visada ir naudojosi. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo finansiÅ¡kai prie (duomenys neskelbtini) g. įrengimo. Taip pat kartu su atsakovu sprendė vartų ir vartelių dalies, besiribojančių su (duomenys neskelbtini) g., įsirengimo klausimus, bÅ«simos tvoros kolonų įrengimÄ . Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pradžioje vertino, kad įvažiavimas į ginčo žemės sklypÄ yra bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir ieÅ¡kovė turi teisę juo naudotis. Ir tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad pagal 2008 m. gegužės 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovė vis dėlto neturi teisės važinėti per atsakovui priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį A.

10.3. Darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė neturi galimybės įsirengti kito įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Akcentavo, kad ji 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovus GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“, V. M. ir R. M. dėl įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir gavo 2022 m. liepos 15 d. atsakymÄ , kuriuo atsisakyta leisti ieÅ¡kovei daryti atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, nes įvažiavimas numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Dar daugiau, net jeigu ir bÅ«tų toks įvažiavimas, juo objektyviai nebÅ«tų įmanoma patekti prie ieÅ¡kovės buto fasadinės dalies ir garažo.

Pažymėjo, kad pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, vietinės reikÅ¡mės kelių juostos minimalus plotis yra: IV kategorijos – 8 metrai, tai vienos juostos (vienos eismo pusės) turėtų bÅ«ti bent 4 metrai. Tarp ieÅ¡kovės buto ir kaimyninio žemės sklypo yra per maži atstumai – 3,13 m nuo namo (buto) sienos ir 2,36 m nuo stogo (namas baigiasi prie labiausiai atsikiÅ¡usios konstrukcijos vietos), o pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 7 priedo 3 punktÄ , kad raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant stogo neturinčius inžinerinius statinius (iÅ¡skyrus užtvaras) arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Darė iÅ¡vadÄ , kad objektyviai keliui lieka 1,36 metro nuo namo, arba 2,13 metro nuo namo sienos, tai yra akivaizdžiai per mažai.

Taip pat svarbi ta aplinkybė, kad įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės prieÅ¡tarautų Techniniam darbo projektui, kuriame, kaip minėta, suprojektuotas įvažiavimas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, paties namo iÅ¡dėstymas (garažas, fasadinė dalis) suprojektuotas ir pritaikytas bÅ«tent įvažiavimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Mano, kad atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovė turi įvažiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, yra neteisingas, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, joks įvažiavimas iki jos buto Nr. 2 nėra įrengtas ir kito įvažiavimo iki savo buto, be įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g., ieÅ¡kovė neturi.

Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovai V. M. ir R. M. nurodė, kad, jei ieÅ¡kovės nuovaža įrengta be jų, kaip žemės sklypo savininkų, sutikimo ir leidimo, jeigu ieÅ¡kovė pradėtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti.

10.4. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismÄ lygindamas 2008 m. gegužės 15 d. žemės sklypo planÄ su Å¡alių siÅ«lomomis naudojimosi tvarkomis, nes 2008 m. gegužės 15 d. žemės sklypo planas sklypÄ dalijo į dvi dalis, nepriskirdamas bendros dalies įvažiavimui (dėl to ir vyksta Å¡is ginčas). Teigia, kad 2008 m. gegužės 15 d. žemės sklypo plane yra tik pažymėtas antžeminių komunikacijų servitutas (S-276m2), skirtas tarnauti gretimam sklypui, o ne bendro naudojimo žemės sklypo įvažiavimui dalis. Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo siÅ«lomi planai vienodai skiriasi nuo 2008 m. gegužės 15 d. žemės sklypo plano, nes abu numato bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kurio 2008 m. gegužės 15 d. plane nebuvo, todėl apeliacinio skundo 4 pav. yra klaidinantis. PrieÅ¡ingai, faktinė nuo 2008 metų susiklosčiusi naudojimosi tvarka atitinka bÅ«tent ieÅ¡kovės siÅ«lytÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , nes ieÅ¡kovė tik privažiuodavo prie savo buto, bet niekada nestatydavo savo transporto priemonių prie atsakovo buto, ir jai 9 metrų pločio įvažiavimui niekada nereikėjo.

10.5. Nurodė, kad pagal detalaus plano brėžinį, įvažiavimas į žemės sklypÄ numatytas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Akcentavo, kad atsakovas bendrai naudojamo sklypo dalių padidinimÄ iki 9 metrų motyvuoja tuo, jog užtikrintų Å¡alims galimybę ne tik Å¡iÄ sklypo dalį naudoti privažiavimui, bet ir joje statant transporto priemones. Tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinę reglamentacijÄ , lyginant ieÅ¡kovo ir atsakovo siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu tvarkas svarbu tai, kad privažiavimui prie ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai naudojamos žemės sklypo dalies bÅ«tinas įvažiavimas, bet nebÅ«tinas automobilių statymas. PrieÅ¡ingai, statymas galimas kiekvieno iÅ¡ Å¡alių asmeniÅ¡kai naudojamose žemės sklypo dalyse.

10.6. IeÅ¡kovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog automobilio statymo vietų turėjimas žemės sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis, patogesnis ir protingesnis, nes užkerta keliÄ ginčui dėl konkrečių statymo vietų bendro naudojimo žemė sklypo dalyje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog tokios pat pozicijos buvo ir atsakovo pusė, kai teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, t. y. atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma: „<...> Dar daugiau – ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi Å¡alys pagal atitinkamÄ teismo sprendimÄ turėtų galimybę savo automobilius parkuoti tiek žemės sklypo dalyse, pažymėtose C2, tiek C3, tokiu bÅ«du sudarydami kliÅ«tis vienas kitam pravažiuoti/iÅ¡važiuoti į gatvę ar įvažiuoti iÅ¡ gatvės. <...>“. Darė iÅ¡vadÄ , jog yra akivaizdu, kad automobilio statymas įvažiavimui skirtoje vietoje arba prie kitos Å¡alies buto tik skatins ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus ateityje.

10.7. Teigia, kad labai svarbi aplinkybė ta, kad atsakovo siÅ«lomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ydingas iÅ¡ esmės, nes juo keičiamos Å¡alių dalys bendrojoje nuosavybėje, t. y. ieÅ¡kovės nuosavybė sumažėja 8 kv. m. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 1000/2100 dalys žemės sklypo, tai sudaro 1 000 kv. m ploto. Tačiau pagal atsakovo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ieÅ¡kovei atitenka B dalis (680 kv. m), ir bendrai C dalis (iÅ¡ viso 364 kv. m, 1/2 dalis 182 kv. m) ir bendrai D dalis (iÅ¡ viso 261 kv. m, 1/2 dalis 130 kv. m), iÅ¡ viso gaunasi tik 992 kv. m (680+182+130) vietoje ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių 1 000 kv. m.

10.8. Nurodė, kad atsakovas 2023 m. kovo 15 d. raÅ¡tu „Dėl sutikimo įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) g. įrengti“ pateikė ieÅ¡kovei 2023 m. kovo 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ . Tačiau pridėtame 2023 m. kovo 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra numatytas įvažiavimas prie ieÅ¡kovės buto iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. planas pateiktas prieÅ¡taraujantis ieÅ¡kovės interesams turėti privažiavimÄ prie savo buto. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2023 m. kovo 20 d. raÅ¡tu „Atsakymas dėl sutikimo įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) g. įrengti“ aiÅ¡kiai nurodė, kad prieÅ¡taravimų dėl nuovažos neturėtų ir suderintų nuovažos klausimÄ , tačiau kategoriÅ¡kai nesitinka su UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, nes pagal šį planÄ ji netenka įvažiavimo prie savo buto. Mano, kad ieÅ¡kovė nurodė motyvuotas priežastis, kÄ turi pataisyti atsakovas pateiktame plane, jeigu nori, kad jį pasiraÅ¡ytų ieÅ¡kovė.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „Svajonių kranto gyvenvietė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

12.1. Nurodė, kad pagal 2014 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrija „Svajonių kranto gyvenvietė“ perdavė žemė sklypus valdyti ir naudotis. Tačiau panaudos sutartyje nėra suteikta teisė gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „Svajonių kranto gyvenvietė“ iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas. Teigia, kad turto naudojimas ir valdymas neapima disponavimo teisės. Disponavimas – keisti teisinę padėtį, todėl gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „Svajonių kranto gyvenvietė“ negali keisti ne jam priklausančių žemė sklypų padėties, nes tai savininkų teisė. Mano, kad O. V. nepagrįstai vadovaujasi statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalimi, pagal kurį yra numatyta galimybė valdytojui duoti sutikimÄ .

12.2. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 12 d. gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijos „Svajonių kranto gyvenvietė“ visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo metu buvo sprendžiamas O. V. praÅ¡ymas įsirengti papildomÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., ir 4 klausimu buvo nutarta nesuteikti leidimo. Teigia, kad Å¡is nutarimas yra galiojantis, dėl jo pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, todėl visuotinio susirinkimo sprendimÄ bendrija turi vykdyti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. M., R. M. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

14.1. Teigia, kad yra keistas toks O. V. elgesys, kai jis pats nusprendė savo žemės sklypo bendraturtei uždaryti esamÄ Ä¯važiavimÄ prie jos buto, ir tai laiko teisinga, bet neteisingu laiko tai, jog jis pats negali įsirengti antro įvažiavimo iÅ¡ svetimo sklypo. Mano, jog tai rodo iÅ¡kreiptÄ pasaulio supratimÄ , kad viskas turi bÅ«ti tik taip, kaip jis nori, visiÅ¡kai neatsižvelgiant ir neieÅ¡kant kompromisų su kitais žmonėmis. Darė iÅ¡vadÄ , kad teismas neturėtų ginti O. V. teisių, kol jis nepasinaudojo bent galimybe klausimÄ dėl antro įvažiavimo iÅ¡spręsti be teismo.

14.2. Pažymėjo, kad O. V. turi įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kam jam reikalingas antras įvažiavimas, atsakovams nepaaiÅ¡kina. Teigia, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvažiavimas reikalingas aikÅ¡telei ir tai tariamai buvo nurodyta teisme, tačiau faktiÅ¡kai teismo posėdyje buvo aiÅ¡kinama, kad atsakovams neturi rÅ«pėti, kam jis naudos antrÄ Ä¯važiavimÄ , todėl atsisakė jiems nurodyti, kokiu tikslu jis bus naudojamas ir kam reikalingas. Atkreipė dėmesį, kad pagal faktinę situacijÄ Å¾emės sklype (pradėti pamatų kasimo darbai, jungiamasi prie nuotekų tinklų) bus statomas kažkokios paskirties pastatas. Todėl mano, kad teiginys apie ketinamÄ Ä¯rengti aikÅ¡telę akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

14.3. Nurodė, jog tam, kad gautų sÄ lygas ar sutikimÄ , bÅ«tina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas, todėl O. V. privalėjo į atsakovus kreiptis su konkrečiais ant savo žemės sklypo ketinamo statyti pastato projektiniais pasiÅ«lymais. Teigia, jog tik žinant, koks konkrečiai pastatas bus statomas žemės sklype, bus galima nuspręsti, duoti ar neduoti sutikimo, o jei duoti – tai kokiomis sÄ lygomis. Mano, jog tai yra bÅ«tina užtikrinant visų kvartalo savininkų interesus, nes kvartalas yra gyvenamųjų namų, todėl negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir galbÅ«t komercinė veikla gali neigiamai paveikti kitų savininkų interesus.

14.4. Nurodė, kad O. V. neturi nuosavybės teisės nei į žemės sklypÄ , nei į statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, o neturėdamas nuosavybės pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje jis negali įgyvendinti statytojo teisių. Pareigos suteikti nuosavybės teisės neturinčiam asmeniui statyti svetimame žemės sklype teisės aktai nenumato, tuo labiau, kad O. V. privažiavimÄ turi, vadinasi, jo teisės į privažiavimo keliÄ nepažeidžiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

16. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovė ir apeliantas, jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas bendraturčių nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei netenkintas atsakovo O. V. (toliau – apeliantas) reikalavimas įpareigoti iÅ¡duoti atsakovui prisijungimo sÄ lygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

19. Byloje esančiais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 1000/2100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Apeliantui nuosavybės teise priklauso 1100/2100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, o apeliantui – butas Nr. 1. IeÅ¡kovė žemės sklypo dalį ir butÄ nuosavybės teise įgijo pagal 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovė atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (818 kv. m), ir bendrai – dalimi, plane žymima indeksu C. Apeliantas žemės sklypo dalį ir butÄ nuosavybės teise įgijo pagal 2008 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsakovas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (918 kv. m), ir bendrai – dalimi, plane žymima indeksu C.

20. 2022 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ apelianto gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, todėl ieÅ¡kovė turi įsirengti savo įvažiavimÄ . 2022 m. balandžio 19 d. trečiasis asmuo V. R. pateikė pasiÅ«lymÄ apeliantui patvirtinti pas notarÄ kelio servitutÄ . Nurodė, jog su tvoros įrengimu nesutinka, kadangi praras galimybę įvažiuoti į savo garaÅ¾Ä , kaip numatyta žemės sklypo plane. Atkreipė dėmesį, jog įvažiavimas į kiemÄ prie abiejų butų ir į garažus yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. 2022 m. balandžio 20 d. apeliantas pateikė atsakymÄ , jog nustatyti jiems servitutÄ nėra tikslinga, kadangi sutartyje ir plane nėra jokio bendro įvažiavimo ir jo naudojimo. 2022 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo V. R. pateikė pasiÅ«lymus apeliantui – atnaujintÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ â€“ ir pasiÅ«lė jį suderinti, tačiau apeliantas 2022 m. gegužės 16 d. el. laiÅ¡ku nurodė, kad jiems nėra tikslinga prarasti savo žemės dalį ir nuolat spręsti problemas dėl automobilių užstatymo.

21. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės teise priklauso V. M. ir R. M.. 2014 m. rugsėjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“. Panaudos sutarties 5 punktu susitarta, jog panaudos sutartis sudaroma su teise panaudos gavėjui leisti naudotis turtu bendrijos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams. Panaudos sutarties 8 punktu susitarta, jog panaudos davėjas Å¡ia sutartimi paskiria panaudos gavėjÄ turto valdytoju ir perleidžia panaudos gavėjui visas savo kaip turto savininko teises ir pareigas, susijusias su tinkamu turto valdymu (ne disponavimu), įskaitant, bet neapsiribojant, teisę reikalauti iÅ¡ turto naudotojų atlyginti turto valdymo, naudojimo, iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Panaudos davėjas pasilieka sau teisę netrukdomai vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo plėtrÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tuo tikslu keisti žemės sklypų paskirtį, dalyti, vykdyti bet kokius statybos darbus, tiesti komunikacijas, nustatyti servitutus ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

22. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas.

23. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymÄ , naudojimÄ bei disponavimÄ juo), taip pat bendrÄ sias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigÄ jį iÅ¡laikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ , perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimÄ savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe, teisę atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.

24. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).Â

25. Keičiant nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ . Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

26. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo formuojama nuosekli praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka gali bÅ«ti keičiama ir vien faktas, jog žemės sklypas naudojamas pagal tam tikrÄ naudojimosi tvarkÄ ilgÄ laikÄ , savaime nėra pakankamas atmesti reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Ilgalaikis nusistovėjusios ar sutartos naudojimosi tvarkos buvimas yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, kuri turi bÅ«ti įvertinta bendrame visų reikÅ¡mingų argumentų kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartus įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje plėtojamus kriterijus. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog tam, kad bÅ«tų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo praÅ¡anti Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad Å¡i tvarka nebeatitinka realios situacijos ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų, o sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, bÅ«tina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasikeitimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovei bei apeliantui priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2008 m. gegužės 12 d. planu, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovei paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, bei bendrai su apeliantu naudotis žemės sklypo dalimi „C“ (ant kurios pastatytas ieÅ¡kovei bei apeliantui priklausantis dvibutis namas), tuo tarpu apeliantui paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, bei bendrai su ieÅ¡kove naudotis žemės sklypo dalimi „C“. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovė naudojosi tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte numatytu įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir į savo žemės sklypo dalį patekdavo kirsdama apeliantui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A“. Taip pat byloje nėra ginčo, kad abiejų butų fasadinės dalys orientuotos į iki Å¡iol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip minėta, apeliantas 2022 m. kovo 18 d. el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. bus tveriama tvora tarp garažų, todėl ieÅ¡kovė turi įsirengti savo įvažiavimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog įvertinus 2008 m. gegužės 12 d. planu nustatytÄ ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bei tai, jog apeliantas ketina užtverti ieÅ¡kovei vienintelę galimybę patekti į jai priklausančiÄ sklypo dalį, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė netektų galimybės patekti į jai priklausančiÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

28. Be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kovė sklypo dalies „B“ galinėje dalyje yra įsirengusi nuovaÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę ir vartus, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieÅ¡kovė patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės neturi galimybės. Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad minėta nuovaža yra įrengta neturint tam leidimo. Akcentuotina, kad atsakovai V. M. ir R. M. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog ieÅ¡kovės nuovaža įrengta be jų, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo ir leidimo ir nors jie nėra matę, kad ieÅ¡kovė kada nors bÅ«tų naudojusi Å¡iÄ nuovaÅ¾Ä , tačiau jeigu ieÅ¡kovė pradėtų Å¡ia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovaÅ¾Ä panaikinti. Dar daugiau, į bylÄ pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu 2022 m. liepos 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus V. ir R. M. bei valdytojÄ bendrijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas prie (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimui į jos žemės sklypÄ Ä¯sirengti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas nurodant, jog prisijungimo sÄ lygos nebus iÅ¡duodamos, nes įvažiavimas į ieÅ¡kovės butÄ Nr. 2 numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nepaisant to, kad ieÅ¡kovės sklypo dalyje „B“ yra įrengta nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia nuovaža teisėtai naudotis neturi galimybės.

29. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie objektyviai sÄ lygotų bÅ«tinybę pakeisti apie 15 metų egzistuojančiÄ nustatytÄ ir registruotÄ naudojimosi tvarkÄ , o sprendimas prieÅ¡ bendraturčio valiÄ pakeisti sutartyje įtvirtintÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidžia apelianto nuosavybės konstitucinį neliečiamumo principÄ , tačiau tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Å iuo atveju svarbu akcentuoti, kad nepaisant to, jog tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte ieÅ¡kovei buvo numatytas įvažiavimu į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., tačiau 2008 m. gegužės 12 d. planu nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tokio privažiavimo teisė ieÅ¡kovei nebebuvo nustatyta. Tai reiÅ¡kia, jog nors Å¡alys 15 metų laikė, kad ieÅ¡kovė turi teisę patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį per apelianto naudojamÄ Å¾emės sklypo pažymėtÄ indeksu „A“ dalį ir ja faktiÅ¡kai naudojosi, tačiau apeliantui vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendus užtverti ieÅ¡kovės 15 metų naudotÄ Ä¯važiavimÄ bei 2008 m. gegužės 12 d. planu nustatytos naudojimosi tvarkos nepakeitus, akivaizdu, jog bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos ne apelianto konstitucinės nuosavybės neliečiamumo teisės, tačiau bÅ«tų pažeistos bÅ«tent ieÅ¡kovės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ .

30. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu nustatyta esama naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Kaip minėta, 2008 m. gegužės 12 d. planu nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovei nebuvo nustatyta galimybė patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tačiau faktiÅ¡kai (tai vienareikÅ¡miÅ¡kai apeliaciniu skundu patvirtina ir apeliantas) buvo nusistovėjusi tokia ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai ieÅ¡kovė į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį patekdavo bÅ«tent iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per 2008 m. gegužės 12 d. planu apeliantui paskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „A“.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Geoplanai“ 2022 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500 iÅ¡ esmės nustatė tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri buvo nusistovėjusi, kaip pats apeliantas teigia, apie 15 metų. Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ne tik kad laikėsi nurodytos kasacinio teismo praktikos, tačiau ir iÅ¡laikė faktinį nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos tęstinumÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Å¡ios nutarties 25-26 punktuose nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog netenkinus Å¡alių praÅ¡ymų keisti 2008 m. gegužės 12 d. planu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai prarastų bet kokį privažiavimÄ prie jai priklausančios žemės sklypo dalies, tai neabejotinai pažeistų ieÅ¡kovės teisę tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra poreikis ir bÅ«tinybė keisti 2008 m. gegužės 12 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

32. Nustačius, kad 2008 m. gegužės 12 d. planu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neproporcingai pažeidžia bendraturtės (ieÅ¡kovės) teisę patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, spręstinas klausimas dėl to, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka (ieÅ¡kovės, ar apelianto) bÅ«tų patogiausia bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovė prašė nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Geoplanai“ 2022 m. balandžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M1:500, pagal kurį ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (791 kv. m), atsakovas (apeliantas) asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (891 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „C1“ (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir „C3“ (64 kv. m). Taip pat prašė nustatyti, kad žemės sklypo dalys „C2“ (64 kv. m) ir „C3“ (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Tuo tarpu apeliantas prašė nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023 m. kovo 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (680 kv. m), atsakovas (apeliantas) asmeniÅ¡kai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (795 kv. m), Å¡alys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „C“ (364 kv. m) ir „D“ (261 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalis „D“ (261 kv. m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, transporto priemonių statymui.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieÅ¡kovės, tiek apelianto į bylÄ pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ faktinę bylos situacijÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka anksčiau aptartus principus ir kriterijus, o atsakovo pateiktas planas yra su trÅ«kumais. Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad apelianto praÅ¡oma nustatyti bendro naudojimo dalis, pažymėta indeksu „D“, yra nepagrįstai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (t. y. nuo 4,39 m iki 4,67 m), o atsakovo siÅ«lomas įvažiavimo plotis yra 9 metrai. Å iuo atveju yra svarbu pažymėti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas yra bÅ«tinas tuo tikslu, kad bÅ«tų sudaryta galimybė ieÅ¡kovei patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl laikytina, kad vien tik įvažiavimui į kiemÄ nustatyti 9 metrų įvažiavimo plotį bÅ«tų nei racionalu, nei ekonomiÅ¡ka. Visų antra iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas siekia nustatyti tokiÄ didelę bendrÄ naudojamÄ sklypo dalį tuo tikslu, kad joje bÅ«tų galima įrengti automobilių stovėjimo vietas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ bei konfliktiÅ¡kus bendraturčių santykius konstatuoja, kad apelianto praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka gali užprogramuoti naujus bendraturčių ginčus, o tai nepasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

34. Be to, nustačius tokiÄ didelę bendro naudojimo dalį (apelianto pateiktame plane žymima indeksu „D“) bÅ«tų neproporcingai sumažintos tiek ieÅ¡kovės, tiek apelianto asmeniÅ¡kai naudotinos žemės sklypo dalys, kurias pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ Å¡alys galėtų naudotis iÅ¡imtinai savo nuožiÅ«ra. Ir Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslas ir yra kiekvieno bendraturčio izoliuotų dalių turėjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis bÅ«das yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnė, o asmeninio naudojimo dalis – didesnė, todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas planas su mažesne bendro naudojimo dalimi yra racionalesnis.

35. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas, jog atsakovo plane yra numatytas bendro naudojimo apėjimas aplink dvibutį namÄ . Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio tik pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame bendrai naudotina „C1“ dalis neapima apėjimo aplink namÄ Å¾emės sklypo dalies, tačiau ieÅ¡kinyje nenurodė jokių pagrindų, susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarkos „C“ dalies (pagal ieÅ¡kovę – „C1“) pakeitimu, visiÅ¡kai nenurodė ir nepagrindė, kodėl apėjimas aplink namÄ turi bÅ«ti panaikintas, nenurodė, nemotyvavo ir neįrodė apėjimo aplink namÄ panaikinimo objektyvios bÅ«tinybės, todėl ir atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡iais aspektais nebuvo atsikirsta. Akcentuotina, jog teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, vertina jų visumÄ , o ne kiekvienÄ plane nustatytÄ dalį atskirai nuo kitų plano dalių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kodėl bendrai naudojama žemės sklypo dalis, skirta gyvenamajam namui prižiÅ«rėti, neturi apėjimo aplink namÄ galimybės, buvo analizuojama pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur savo nuomonę, be kita ko, iÅ¡reiÅ¡kė ir apeliantas, nurodydamas, kad apėjimas aplink ieÅ¡kovės butÄ jam nėra reikalingas, jis toje dalyje nevaikÅ¡to ir jokio tam poreikio neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , teismas vertina ne tik Å¡alių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, tačiau taip pat privalo atsižvelgti ir į teismo posėdžio metu proceso dalyvių iÅ¡sakytus teiginius, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas sprendime nurodydamas argumentus dėl bendraturčių apėjimo aplink namÄ teisės.

36. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad skundžiamu sprendimu pakeitus bendrai naudojamÄ Å½emės sklypo „C“ dalį tokiu bÅ«du, kad netenkama galimybės apeiti aplink gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra du butai, nepagrįstai ir neleistinai apribotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ numatytų statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas. Mano, kad tokiu atveju Å¡alys neteks galimybės, pavyzdžiui, žiemÄ pasirÅ«pinti sniego nuo namo stogo nuvalymu, pastebėti ir laiku paÅ¡alinti namo statybinių konstrukcijų (stogo, pamatų, bendrų sienų) defektus, atlikti konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir reikalingÄ remontÄ (taip pat ir tuo atveju, jei namo apgadinimai atsiranda dėl stichinių reiÅ¡kinių (vėjas, liÅ«tys, audros ir pan.), prižiÅ«rėti žemės sklypo drenažo ir vandens paÅ¡alinimo sistemÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patvirtinus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ , buvo nuspręsta tik dėl bendraturčių naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos apimties, tačiau teisės ir pareigos rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti namÄ nebuvo apribotos ar panaikintos. Tai reiÅ¡kia, kad patvirtinus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ , buvo panaikintas perteklinis keičiamo 2008 m. gegužės 12 d. plano elementas, trukdantis bendraturčiams iki galo iÅ¡naudoti turimas teises į nuosavybę. Dar daugiau, apelianto skunde minėtame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 nėra apibrėžta nei bendraturčio teisė apeiti aplink namÄ , nei nurodoma, kokiu bÅ«du bendraturčiai turėtų įgyvendinti reglamente nurodomas pareigas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu sprendimu nebuvo apribotas statinio priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimas.

37. Apeliaciniu skundu teigiama, jog ieÅ¡kovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad jos praÅ¡omo nustatyti įvažiavimo, pažymėto indeksais „C2“ ir „C3“, plotis ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 4,67 m, ties Å¡alių naudojamų sklypo dalių riba – 4,39 m, o galinės ribos plotis yra 4,45 m. Mano, jog yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovės plane numatytas toks siauras įvažiavimas neracionalus ir negali bÅ«ti nustatytas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, protingumo kriterijui. Apelianto nuomone, tokiu bÅ«du neiÅ¡laikomas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 dalyje numatytas reikalavimas projektuojant susisiekimo infrastruktÅ«rÄ Ä¯vertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti. Akcentavo, kad minimalus atstumas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams yra 4,75 metro. Tuo tarpu ieÅ¡kovės siÅ«lomame įvažiavime nustačius maksimalų plotį 4,67 m (o siauriausioje vietoje tik 4,39 m), akivaizdu, kad du automobiliai negalės prasilenkti, t. y. vienu kartu negalės važiuoti ieÅ¡kovė ir atsakovas, įvažiuojantysis turės laviruoti atbuline eiga iÅ¡važiuojant į gatvę tam, kad praleistų iÅ¡važiuojantįjį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

38. Pažymėtina, kad byloje nėra projektuojama jokia susisiekimo infrastruktÅ«ra, o nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ yra sprendžiamas tik įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemÄ klausimas. Å iuo atveju akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali susiklostyti situacija, kai vienu metu į ginčo žemės sklypÄ gali siekti įvažiuoti dvi transporto priemonės, tačiau vien dėl Å¡ios priežasties nustatyti neproporcingai didelį, net 9 metrų pločio įvažiavimÄ Ä¯ ginčo žemės sklypÄ , kai net dviejų automobilių apsilenkimui pagal teisės aktų reikalavimus yra pakankamas 4,75 metrų plotis, neatitiktų nei protingumo, nei ekonomiÅ¡kumo kriterijų. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, tuo tarpu 13 straipsnio 16 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Konstatuotina, jog elementarus eismo kultÅ«ros laikymasis iÅ¡spręstų situacijÄ siekiant įvažiuoti ar iÅ¡važiuoti iÅ¡ privataus kiemo, o vairuotojams elgiantis tolerantiÅ¡kai vienas kito atžvilgiu, jokių kliūčių apsilenkti kelyje nekiltų. Kartu akcentuotina, kad, įvažiuojant į privataus namo kiemÄ , intensyvus eismas nevyks, nes ginčo kiemu naudosis tik ieÅ¡kovės ir apelianto Å¡eimos nariai. Ä®vertinus tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai, kad patvirtinus ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ bus pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Nors apeliantas teigia, kad, patvirtinus ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , bendraturčiai neturės galimybės apsisukti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, sklypo dalys, pažymėtos indeksais „C2“ ir „C3“, yra skirtos tik įvažiavimui ir įėjimui, tačiau be Å¡ių dalių bendraturčiai taip pat turi galimybę naudotis ir kitomis jiems priskirtomis naudotis sklypo dalimis (ieÅ¡kovė gali naudotis sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“, apeliantas – indeksu „A“). Å iose dalyse bendraturčiai gali ne tik statyti (laikyti) savo transporto priemones, bet ir jomis naudotis manevruojant. Dar daugiau, net jei ir nebÅ«tų galimybės apsisukti, kiekvienas vairuotojas turi gebėti valdyti transporto priemonę tiek priekine, tiek atbuline eiga ir tai turi sugebėti daryti saugiai, prieÅ¡ingu atveju, tokių veiksmų negebančiam vairuotojui negali bÅ«ti leidžiama dalyvauti eisme. Vien tai, kad apeliantui gali bÅ«ti sunku manevruoti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, nesudaro pagrindo nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri iÅ¡ esmės pažeistų bendraturčių proporcingumo principus ir sudarytų galimybę naujiems ginčams tarp Å¡alių kilti.

40. Be kita ko, atmestini ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 dalies nuostatoms. Akcentuotina, jog naudojimosi tvarkos nustatymo planu nėra formuojamas akligatvis, o yra nustatoma įvažiavimo į privatų kiemÄ tvarka, tai nelaikytina akligatviu, todėl Å¡iuo atveju statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 d. nuostatos netaikomos.

41. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad atsakovo bendrosios nuosavybės dalis yra didesnė (atitinkamai ir turinti didesnę vertę) nei ieÅ¡kovės, įsigydamas žemės sklypÄ , atsakovas už savo dalį mokėjo didesnę kainÄ . Tuo tarpu, nustačius bÅ«tent mažesniÄ jÄ sklypo dalį turinčios ieÅ¡kovės pageidaujamÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės dalies vertei toks naudojimosi tvarkos nustatymas įtakos neturi arba net padidins vertę, o tuo tarpu atsakovo žemės sklypo dalies vertė žymiai sumažėja dėl nepatogaus (ypač – atsakovui) nustatytų bendrų dalių „C2“ ir „C3“ naudojimo, neracionalaus iÅ¡dėstymo. Darė iÅ¡vadÄ , kad teismo nustatyta tvarka neatitinka Å¡alių interesų proporcingumo principo, nes pagal jÄ ieÅ¡kovė neatlygintinai atsiduria žymiai geresnėje padėtyje nei atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Visų pirma atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kaip keitėsi jo turto dalies vertė pirmosios instancijos teismui pakeitus Å¡alių ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , todėl tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio. Antra, Å¡ia nutartimi argumentuotai konstatuota, jog ieÅ¡kovės teismui pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, labiausiai atitinkanti abiejų bendraturčių interesus, todėl nesutiktina su skundo argumentais, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka yra neproporcinga, ar tuo labiau pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus.

42. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas padarė iÅ¡ principo ydingas, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas dėl žemės sklypo dalių naudojimo bÅ«do ir paskirties, ir taip virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo Å¡alių nuosavybės teisę, o bÅ«tent – teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant vienas kito, kaip bendraturčių, interesų, naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Pažymėjo, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , t. y., konkrečias daikto dalis, kuriomis naudosis bendraturčiai, teismas neturi prerogatyvos bendraturčiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemės sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti, tokiu bÅ«du uždraudžiant naudoti žemės sklypÄ kitokiu bÅ«du ar kitiems poreikiams, nei nurodė teismas, ir taip neleistinai ribojant bendraturčių nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

43. Pagal KonstitucijÄ , nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ iÅ¡ dalies sumažėjo apelianto asmeniÅ¡kai naudojamo sklypo dalis, dar nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du buvo pažeistos apelianto teisės į jo nuosavybės neliečiamumÄ . Akcentuotina, kad nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , apelianto nuosavybės teisės apimtis iÅ¡liko nepakitusi, tačiau keitėsi nuosavybės teisės naudojimo bÅ«das, o tai nelaikytina nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu.

44. Å iuo atveju nustatyta, kad poreikis keisti nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ kilo todėl, jog ieÅ¡kovė neteko galimybės patekti į jai priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡analizavus byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ ir siekiant bendraturčių interesų pusiausvyros, buvo pritarta ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktam naudojimosi žemės sklypu tvarkos planui, kadangi tokiu bÅ«du buvo mažiausiai ribojamos bendraturčių teisės į asmeninę nuosavybės dalį, o nustatant, kokiam tikslui bus naudojama bendra žemės sklypo dalis, yra siekiama iÅ¡vengti bet kokių ateityje galinčių kilti ginčų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodžius konkrečios bendros žemės sklypo dalies naudojimo tikslo, bendraturčiai galėtų piktnaudžiauti esančiu neaiÅ¡kumu, o tokios naudojimosi tvarkos nustatymo poreikis netektų prasmės, kadangi Å¡iuo atveju naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslas yra sudaryti ieÅ¡kovei galimybę patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Akcentuotina ir tai, kad pats naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo institutas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių kilus ginčui dėl konkrečios bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo tikslo, prerogatyva spręsti tokius klausimus nustatoma bendrosios kompetencijos teismams, todėl laikytina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neturi prerogatyvos bendraturčiams nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiam tikslui žemės sklypo dalis (įskaitant bendro naudojimo) jie privalo naudoti.

Dėl teisės įsirengti nuovaÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę

45. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai R. M. ir V. M. ir nors 2014 m. rugsėjo 19 d. panaudos sutarties pagrindu žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiÅ«ri GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“, tačiau panaudos sutartyje nėra iÅ¡skirtos aiÅ¡kios nuostatos, jog žemės sklypo savininkai perduoda bendrijai teisę spręsti ir prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo klausimus. Kaip teisingai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, tokio pobÅ«džio klausimus sprendžia žemės sklypo savininkai – V. ir R. M.

46. Kelių įstatymo 2  straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sÄ lygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sÄ lygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis). Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 dalis). Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas iÅ¡duoda arba motyvuotai atsisako iÅ¡duoti prisijungimo sÄ lygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) praÅ¡ymo iÅ¡duoti Å¡ias sÄ lygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis).

47. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad atsakovai M. bylos nagrinėjimo metu nenurodė visiÅ¡kai jokių pagrįstų priežasčių ar motyvų, dėl ko apeliantas negalėtų suprojektuoti ir įsirengti įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Mano, jog argumentas, kad jie tariamai nežino, kokiu tikslu atsakovas ketina įsirengti įvažiavimÄ , yra niekinis, nes apeliantas aiÅ¡kiai tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavimas jam yra reikalingas kasdieniam naudojimui, automobilio savo naudojamoje žemės sklypo dalyje „A“ statymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Akcentuotina, jog tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek Å¡ia nutartimi yra argumentuotai nustatyta, jog kasdieniam automobilio statymui apeliantas turi teisę naudotis jam asmeniÅ¡kai paskirta sklypo dalimi, į kuriÄ jis patenka iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pietinėje sklypo dalyje ir kurioje turi visas galimybes įsirengti ne vienÄ automobilio stovėjimo vietÄ . Apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai, kad papildomas įvažiavimas (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės Å¡iaurinėje sklypo dalyje) yra reikalingas kasdieniams poreikiams tenkinti, nepaaiÅ¡kinant aplinkybių, kodėl jis negali naudotis pirmuoju įvažiavimu (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai M., neiÅ¡duodami sÄ lygų apeliantui prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nors pažeidžia apelianto teises ar teisėtus interesus.

48. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas siekia savo poreikius iÅ¡kelti aukščiau visų kitų byloje dalyvaujančių asmenų poreikių, o toks apelianto veikimas nėra suderinamas su teisingumo ir protingumo principais, todėl tenkinti reikalavimÄ Ä¯pareigojant atsakovus iÅ¡duoti sÄ lygas bei leidimÄ apeliantui prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra pagrindo. Papildomai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jei apeliantas pageidauja įsirengti daugiau nei vienÄ nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo žemės sklypÄ , tai jis gali padaryti ir iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gatvės vietų, taip nepažeisdamas atsakovų M. interesų disponuoti jiems priklausančia turto dalimi savo nuožiÅ«ra. Akcentuotina, kad iÅ¡ apelianto pateikto plano matyt, jog kito įvažiavimo į apelianto žemės sklypo dalį įrengimas galimas net nekeičiant apelianto į bylÄ pateiktame plane nurodytos naujos aikÅ¡telės vietos, todėl, įvertinus aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovai M., neduodami sutikimo apeliantui įsirengti nuovaÅ¾Ä Ä¯ jam priklausančio žemės sklypo, pažymėto indeksu „A“, dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nepažeidė apelianto teisių į nuosavybės valdymÄ .

49. Apeliantas, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tuo pačiu sprendimu laikė galimu apelianto nuosavybės teisės disponuoti savo nuosavybe apribojimÄ nustatant ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir pagal jÄ uždraudžiant Å¡alims savo nuožiÅ«ra naudoti bendro naudojimo sklypo dalį, o tuo tarpu M., kaip žemės sklypo ir susisiekimo komunikacijų savininkų, teises teismas ėmėsi ginti, nors: 1) byloje nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du bus pažeistos M. nuosavybės teisės apeliantui įsirengus nuovaÅ¾Ä Ä¯ savo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, kadangi nuovažos įrengimo vietoje (vos kelių kvadratinių metrų plote) Å¡is žemės sklypas naudojamas kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės Å¡alikelė, apželdinta žole, o ir M. visas sklypas yra skirtas vietinio susisiekimo gatvių įrengimui); 2) M. Å¡io žemės sklypo ir susisiekimo komunikacijų naudojimÄ ir valdymÄ visiÅ¡kai yra perdavę GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“ narių, iÅ¡ jų ir apelianto, poreikiams, tai reiÅ¡kia, kad Å¡is sklypas pagrįstai gali bÅ«ti naudojamas jos narių savo poreikiams; 3) apeliantas sutiko atlyginti (kompensuoti) protingÄ kainÄ M. ar GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“ nariams už (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo kaÅ¡tus, proporcingus apeliantui tenkančiai daliai, už suteiktÄ galimybę įsirengti nuovaÅ¾Ä .

50. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog kiekvienas savininkas turi teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe taip, kaip pats nori, tačiau tai turi daryti nepažeisdamas įstatymų nuostatų bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Å ioje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tuo pagrindu, kad buvo pažeidžiamas jos, kaip turto savininkės, galimybės patekti į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, o tuo tarpu apeliantas, siekdamas gauti prisijungimo sÄ lygas nuovažai į (duomenys neskelbtini) gatvę įsirengti, deklaratyviai teigia, jog Å¡ioje sklypo dalyje laikys automobilį, tačiau nepaaiÅ¡kina, kodėl to daryti negali jau egzistuojančioje stovėjimo vietoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Å iuo atveju akivaizdu, kad susiklostė dvi skirtingos situacijos, kai yra aiÅ¡kiai nustatyta, jog netenkinus ieÅ¡kovės siÅ«lomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės naudotis ir valdyti jai nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, kadangi ji neturėtų kitos galimybės į šį žemės sklypÄ patekti, o tuo tarpu apeliantas neatskleisdamas savo tikslų siekia gauti galimybę prisijungti prie kitų asmenų nuosavybės teise valdomo kelio, nors prisijungimas, be kita ko, yra galimas ir iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gatvės vietų.

Nagrinėjamu atveju, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, bÅ«tent apeliantas byloje turėjo įrodyti aplinkybes, kodėl nesuteikus prisijungimo sÄ lygų bei neleidžiant įsirengti nuovažos į jam priklausančiÄ sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamos jo teisės tinkamai naudotis ir valdyti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau apeliantas Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ių apelianto teisių ir negynė.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad neiÅ¡davus prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės sÄ lygų bÅ«tų kaip nors pažeidžiamos apelianto teisės į nuosavybę, kadangi apeliantas turi galimybę į savo sklypo dalį patekti net iÅ¡ keleto (duomenys neskelbtini) gatvės pusės vietų, tai visiÅ¡kai užtikrina jo teisę naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , taip pat vadovaudamasis Å¡ioje nutartyje nurodytų teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir pagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų.

52. Ä®vertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

55. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ apelianto 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ISAF‑00059 bei AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymÄ Nr. 218, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė sumokėjo advokatui 605 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ apelianto 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

56. Atsakovo O. V. apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

57. Kitų duomenų apie Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei E. R. iš atsakovo O. V. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė