2017-02-22 Nr. AB-4144-3-62-3-01364-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4872-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. J. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 pagal pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išvados, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atlyginimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 41-46, 107-111) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo B. A. J. teismui pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1652-414/2015 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7JP-7 pakeitimo“ ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti naują išvadą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-244-552/2016 tenkino Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą iš dalies – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (I t., b. l. 191-196) pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-5, 29-34), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai, t. y. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. 7JP-7 ir žemės sklypo vertės paskaičiavimus; patvirtinti Kauno apygardos administracinio teismo protokoline nutartimi (vykdant nutartį) 2016 m. birželio 13 d. pateiktus nepriklausomo matininko J. M. grąžintinos žemės planą, ant kurio paskaičiuota, kiek ha grąžintinos žemės patenka po greitkeliu Vilnius-Kaunas, užlieta Kauno mariomis, patenka į Kauno miesto ribas ir žemės vertės paskaičiavimus; konstatuoti, kad pareiškėjui grąžintinos žemės 1,24 ha vertė yra 6 885 Eur; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu yra Kauno rajone Neveronių kaime ir Neveronių gatvėje Kauno miesto teritorijoje, bei užlietas Kauno mariomis, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 (II t., b. l. 55-67) pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikino. Patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“. Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios Kauno rajone, Neveronių kaime, perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn.

II. Pareiškėjas B. A. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. sausio 9 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 71-72).

Nurodo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39, 41 straipsniais, nepraleisdamas keturiolikos dienų termino, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą gavo 2016 m. gruodžio 29 d. teikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 320 Eur pareiškėjo išlaidų, sumokėtų nepriklausomam matininkui J. M. už grąžintinos žemės plotų paskaičiavimus pagal naudojamos žemės paskirtį ir žemės vertės paskaičiavimus vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį.

Pažymi, kad žemės grąžinimo klausimais nuo 2008 m. įvyko keliolika Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžių ir tai sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų, kas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme laikytina neturtine žala, kuri turi būti atlyginta. Be to, dėl patirtų pergyvenimų, nuolatinės įtampos ir stresų, dalyvavimo teismo posėdžiuose sutriko pareiškėjo sveikata: susirgo širdies nepakankamumu ir gyvena su sutrikusiu širdies ritmu. Gydytojai uždraudė dirbti fizinį darbą, naudotis sveikatingumo centro paslaugomis. 2015-2016 m. pareiškėjas buvo priverstas kartą per savaitę daryti kraujo tyrimus. Labai pablogėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė. Todėl prašo priteisti jam ir 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo prašo jį atmesti.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena yra 2016 m. gruodžio 22 d. Pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia (ABTĮ 66 str. 2 d.). Paskutinė prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo diena buvo 2017 m. sausio 5 d. Pareiškėjo prašymas atlyginti teismo išlaidas gautas 2017 m. sausio 9 d. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjas prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikė praleidęs tokio prašymo padavimo terminą, todėl prašymas turėtų būti atmestas.

Pažymi, kad pareiškėjo prašymas priteisti 320 Eur, kuriuos jis sumokėjo už į bylą pateiktus matininko J. M. kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktus, negali būti tenkintinas, kadangi kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktai nebuvo būtini skundo pagrindimui ir ginčo atveju nebuvo reikšmingi. Tai buvo perteklinis įrodymas, kuriuo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, nesivadovavo ir nevertino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime pasisakė, kad „teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą remtis pareiškėjo pateiktu žemės vertės nustatymo paskaičiavimu, kadangi vertės nustatymas yra atsakovo kompetencija ir jis turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne remiantis kitų vertintojų skaičiavimu“. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju 320 Eur negali būti laikomos būtinomis išlaidomis, kurias atsakovas privalėtų atlyginti pagal ABTI 43 straipsnio 1 dalį ar 44 straipsnio 2 dalį.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti ir 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyksta procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 800 Eur suma nėra laikoma išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 2 dalį, todėl prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Prašymas dėl galimai patirtos neturtinės žalos nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo išnagrinėtas, vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Paminėtas prašymas gali būti paduotas: 1) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas šį prašymą išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 45 str. 2 d.); arba 2) ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; tokiu atveju prašymas paprastai išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį (ABTĮ 45 str. 1 d., 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Byloje nėra ginčo, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016) priimtas iš esmės pareiškėjo B. A. J. naudai, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neišreiškė valios, kad patirtos išlaidos šioje byloje jam būtų atlygintos. Pažymėtina, jog kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.). Tačiau reikia pastebėti, kad to nepadarius, asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per keturiolikos dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vis dėlto prašymui dėl teismo išlaidų atlyginimo paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino atnaujinimo galimybės ABTĮ nenumato, todėl jis yra naikinamasis ir toks prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti priimtas ir nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–5/2012).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinio res judicata galią turinčio teismo sprendimo dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo įsiteisėjimo diena yra 2016 m. gruodžio 22 d., todėl paskutinė prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo diena buvo 2017 m. sausio 5 d. Tačiau pareiškėjo prašymas atlyginti teismo išlaidas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pasinaudojus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per keturiolikos dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, gautas tik 2017 m. sausio 9 d. (pašto įstaigai įteiktas 2017 m. sausio 6 d. (pagal pašto spaudą ant voko II t., b. l. 80)) Atsižvelgus į tai, vertintina, jog pareiškėjas prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo teismui pateikė praleidęs tokio prašymo padavimo terminą, todėl prašymas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas. Nors pareiškėjas šiuo atveju ir teigia, kad nepraleisdamas keturiolikos dienų termino teikia prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą gavo 2016 m. gruodžio 29 d., tačiau, kaip minėta, ABTĮ prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo padavimo terminą sieja ne su teismo sprendimo gavimo diena, tačiau su jo įsiteisėjimo diena, o šiam terminui esant naikinamajam ir jį praleidus, nei prašymas atnaujinti šį terminą, nei pats prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti nagrinėjami ir tenkinami. Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo praleidus tokio prašymo padavimo terminą netenkinamas, nevertinant ir nepasisakant dėl jo iš esmės.

Atsižvelgusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paduotas praleidus tokio prašymo padavimo terminą, todėl negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo B. A. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas