2018-11-28 Nr. AB-21770-3-62-3-01968-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2595-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01968-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3000 Eur neturtinės žalos ir turtinės žalos, kurią sudaro 159 Eur įsiskolinimas antstoliui ir neįgalumo išmokų suma už laikotarpį, kuriuo jam nebuvo mokama neįgalumo pensija, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 16 d. jam buvo nustatytas 50 proc. neįgalumo lygis. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 13 d. atvyko į Alytaus PN, kuriuose iš karto kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją P. R., prašydamas rengti dokumentus, reikalingus neįgalumo pratęsimui. Pažymėjo, kad gydytojas P. R. buvo nusiteikęs priešiškai, darė moralinį spaudimą, nenorėjo rengti nurodytų dokumentų, teikdamas, jog pareiškėjui trūksta darbo stažo, dėl ko jis neįgalumo negaus, o dėl padarytos operacijos, jis esąs sveikas.

3. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos jo teisės į tinkamą gydymą, kadangi jam neišaiškinta, jog siekdamas patekti į medicininę komisiją neįgalumo lygiui nustatyti, jis privalo parašyti prašymą. Akcentavo, kad Alytaus PN 9 mėn. vilkino dokumentų neįgalumui pratęsti tvarkymą, dėl ko 2016 m. gegužės 16 d. pasibaigė neįgaliojo pažymėjimo galiojimo terminas ir jis dėl atsakovo neveiklumo nebegavo Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Negaudamas šių išmokų pareiškėjas negalėjo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, taip pat susidarė 159 Eur įsiskolinimas antstoliui. Pažymėjo, kad didėjant įsiskolinimui jis patyrė dvasinių išgyvenimų, kurie pasireiškė depresija, pablogėjo miegas, padidėjo kraujospūdis, dažnai skaudėjo galvą. Pareiškėjo vertinimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. neveikimo tvarkant dokumentus neįgalumo pratęsimui, jis patyrė 3 000 Eur neturtinę ir turtinę žalą, kurią sudaro 159 Eur įsiskolinimas antstoliui ir neįgalumo išmokų suma už laikotarpį, kuriuo jam nebuvo mokama neįgalumo pensija.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. vasario 2 d. Dėl susirgimų iki 2016 m. gegužės 17 d. jam buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Paaiškino, kad nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo etapuotas ištyrimui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) dėl neįgalumo pratęsimo. Teigė, kad pareiškėjui buvo užsakyta traumatologo konsultacija, kuri neįvyko dėl LAVL uždarymo, todėl pareiškėjas užregistruotas traumatologo konsultacijai Alytaus ligoninėje, kur konsultuotas tik 2016 m. rugsėjo 5 d. Atkreipė dėmesį, kad nuo šios datos pareiškėjas į gydytoją dėl darbingumo nustatymo nesikreipė, o be jo kreipimosi dokumentų nusiųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Alytaus PN negalėjo. Akcentavo, kad 2016 m. lapkričio 24 d Alytaus PN gydytojas P. R. išaiškino pareiškėjui kreipimosi į NDNT komisiją tvarką. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kalėjimų departamente gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundas dėl LAVL 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 7-PR-681. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2S-5009 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, jog nėra pagrindo naikinti LAVL 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 7-PR-681, taip pat išaiškino, kad visos pacientų konsultacijos II ir III lygio viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kaip ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, užsakomos bendra tvarka per sveiktos elektroninę sistemą. Paaiškino, kad gydytojų ortopedų-traumatologų sveikatos sistemoje nėra daug, todėl planinių konsultacijų pas šiuos specialistus tenka laukti pakankamai ilgai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog po gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos pagal nustatytą tvarką jis turi raštu kreiptis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus gydantį gydytoją dėl siuntimo į NDNT dėl neįgalumo pratęsimo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, pažymėjo, kad Alytaus PN vykdomųjų raštų pareiškėjo vardu nebuvo gauta, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. išskaitymų antstoliui iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos neatlikta, todėl mano, jog prašymas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Alytaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl nesant viešosios atsakomybės sąlygų nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teisė pateikti prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti buvo išaiškinta 2016 m. lapkričio 21 d. gydytojui P. R. pasikvietus pareiškėją į kabinetą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui iki 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovas buvo išaiškinęs teisė paduoti Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V-327 (toliau – ir Aprašas), 1 priede nustatytos formos prašymą. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų nukreiptas į Alytaus PN direktoriaus įgaliotą darbuotoją, privalantį padėti nuteistajam parengti ir surinkti iš įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti (Aprašo 6 p.). Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl dokumentų siuntimui į NDNT rengimo, tačiau Alytaus PN direktoriaus atsakymuose pareiškėjui nebuvo išaiškinta prašymo dėl siuntimo į NDNT neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti padavimo tvarka. Nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip nederančias su gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 3 d.).

12. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti turtinę žalą, kurią jis kildina iš laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. kovo 7 d. negautos Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas), 28 punktu, nustatančiu, jog kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

13. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus medicininius dokumentus, pareiškėjui atliktus tyrimus ir jų kompleksiškumą, yra pagrindas išvadai, jog neįgalumo ir darbingumo nustatymo procedūra užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl LVAL buveinės perkėlimo į Pravieniškes ir pareiškėjo ligos diagnozavimo procedūrų sudėtingumo, jų apimties bei tyrimų eigos. Vadovaudamasis Kriterijų Aprašo 28 punktu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą turtinę žalą, kurią sudaro laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjo negauta Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos suma. Teismas pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į NDNT, pateikiant prašymą nustatyti darbingumo lygį atgaline data pagal Kriterijų aprašo 28 punktą.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 159 Eur turtinę žalą, kildinamą iš įsiskolinimo antstoliui dėl negautos Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, nustatė, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų pagal vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. birželio 21 d. pažymos Nr. (10.4)Z-551 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymos Nr. KA-PZ-3017 matyti, jog iš pareiškėjui pervedamų netekto darbingumo pensijos išmokų nebuvo daromos išskaitos išlaikymo išieškojimui. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad nenustačius priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos tarp negautos pensijos ir vykdomo išieškojimo, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl 159 Eur įsiskolinimo antstoliui priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su neįgalumo pensijos negavimu. Teismas sprendė, kad nustačius, jog pareiškėjas turi teisę reikšti prašymą NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo atgaline data už ginčo laikotarpį, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl to neturtinės žalos atlyginimą, remiantis šiuo pagrindu, yra nepagrįstas. Teismas vertino, kad nustačius, jog atsakovas pažeidė gero administravimo principą, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį (gero administravimo principo pažeidimas), nesant duomenų, kad dėl jo pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, taip pat atsižvelgęs į tai, jog neigiami padariniai, susiję su netekto darbingumo pensijos negavimu galimai bus pašalinti pareiškėjui kreipiantis į NDNT dėl pensijos gavimo atgaline data, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 200 Eur. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 6 Eur išlaidų, susidariusių dėl atvykimo į teismą iš Mažeikių į Kauną.

17. Vertindamas pareiškėjo argumento dėl pažeistos teisės į gydymą pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Šeštosios knygos XXXV skyriaus normomis, reglamentuojančiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašios kategorijos bylose. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nurodyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje, ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtu.

III. 18. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neįgalumo išmokų sumą už laikotarpį, kuriuo jam nebuvo mokama neįgalumo pensija, ir 32,80 Eur procesinių išlaidų.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas, spręsdamas, jog pareiškėjo patirti neigiami padariniai gali būti pašalinti kreipiantis į NDNT su prašymu nustatyti darbingumo lygį atgaline data, neatsižvelgė į tai, kad tokia teisė pareiškėjui nebuvo išaiškinta. Pažymi, kad atsakovas, neišaiškindamas jam teisės kreiptis į NDNT, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Teigia, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė papildomus nepatogumus, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, kad teismo priteista suma yra nepakankama jo patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams kompensuoti.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 159 Eur turtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš įsiskolinimo antstoliui, kurį nebegalėjo padengti negaudamas nedarbingumo pensijos. Atkreipia dėmesį, kad nors antstolis išskaitų iš jo gaunamos nedarbingumo pensijos neatlikdavo, tačiau įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą galima dengti ir grynaisiais pinigais, ko pareiškėjas nebegalėjo daryti negaudamas minėtos pensijos.

22. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sumažino jo prašomas priteisti 32,80 Eur išlaidas už atvykimą į teismą, kadangi būtent dėl atsakovo kaltės inicijuotas teisminis ginčas, dėl kurio pareiškėjas patyrė papildomas išlaidas.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

24. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų turtinei ir neturtinei žalai pagrįsti.

25. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių padarinių, todėl viešoji atsakomybė negalima ir pagrindo priteisti žalos atlyginimą nebuvo.

26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Alytaus PN pažeidė gero administravimo principą, ir teigia, jog pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl dokumentų siuntimo į NDNT, tačiau tą padarė pavėluotai.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kreipimosi į NDNT tvarką. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl mano, jog teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškinta kreipimosi į NDNT tvarka, yra nepagrįsta. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo nurodyti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai atsirado ne dėl Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos netinkamų veiksmų, tačiau dėl paties pareiškėjo pavėluoto kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, o vien pareiškėjo paaiškinimų konstatuoti neturtinę žalą nepakanka.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir savo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, vilkinant dokumentų neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti dėl neįgalumo pratęsimo pateikimą NDNT, ir turtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. kovo 7 d. negavus Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bei 159 Eur įsiskolinimo antstoliui, atlyginimo.

33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų.

34. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistu neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, grindžia argumentais, jog Alytaus PN nepažeidė gero administravimo principo, o pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kreipimosi į NDNT tvarką.

35. Pagal Aprašo 4 punktą suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, kreipiasi į laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje jis tuo metu yra laikomas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, direktorių ir pateikia prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Aprašo 5 punktas nustato, kad suimtąjį ar nuteistąjį gydantis laisvės atėmimo vietos įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas, gavęs suimtojo ar nuteistojo prašymą ir nustatęs diagnozę, atlikęs reikiamus tyrimus bei atsižvelgęs į tai, ar taikant gydymą išlieka organizmo funkcijų sutrikimas, parengia šiuos dokumentus: 5.1 siuntimą į NDNT; 5.2 medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus – išrašus iš Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/ap), gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003-1/ap); 5.3 atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, papildomai parengiami dokumentai: 5.3.1 informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimų; 5.3.2 informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligų ir sutrikimų; 5.3.3 informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimų; 5.3.4 kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.

36. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti: 6.1 asmens prašymą, adresuotą NDNT, dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo (2 priedas); 6.2 asmens nuotrauką (3x4 cm); 6.3 pažymą apie asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą; 6.4 pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 6.5 asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba jo kopiją; 6.6 dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją. Įgaliotas darbuotojas surinktus dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, ar šių dokumentų kopijas, patvirtintas Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, nustatyta tvarka, bei suimtąjį ar nuteistąjį gydančio gydytojo pateiktus medicininius dokumentus išsiunčia (registruotu paštu) į NDNT teritorinį skyrių pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos buvimo vietą (Aprašo 7 p.). Visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos (Aprašo 8 p.).

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovo atstovas neišaiškino pareiškėjui teisės paduoti Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, pažeidė gero administravimo principą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, 2016 m. vasario 2 d. atvykęs į Alytaus PN, kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją P. R., informuodamas jį apie iki 2016 m. gegužės 16 d. nustatytą 50 proc. neįgalumą (b. l. 156–158). Alytaus PN procedūrą dėl pareiškėjo neįgalumo nustatymo termino pratęsimo pradėjo 2016 m. kovo 15 d., kuomet gydytojas P. R. išrašė siuntimą pareiškėjui 2016 m. kovo 29 d. vykti į LAVL atlikti reikiamus tyrimus, kurioje jis buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (b. l. 13, 53, 66, 112). LAVL gydytojų pareiškėjas nukreiptas planine tvarka traumatologo-ortopedo konsultacijai (b. l. 66), todėl ši konsultacija, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina kaip būtina nustatyti pareiškėjo ligos sunkumą ir diagnozę, siekiant kreiptis į NDNT (Aprašo 5.2 p.).

39. Bylos duomenys ir teismo posėdžio metu apklausto gydytojo P. R. paaiškinimai patvirtina, jog traumatologo-ortopedo konsultacijos skyrimo laikas turėjo būti paskirtas LAVL, tačiau Alytaus PN nebuvo gautas pareiškėjo iškvietimas konsultacijai. 2016 m. birželio mėn. gydytojui P. R. iš LAVL buvo pranešta, jog LAVL perkeliama iš Vilniaus į Pravieniškes ir konsultacijos dėl jos reorganizavimo nebus teikiamos. P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. jis buvo informuotas, jog Alytaus PN ligoniai gydytojų specialistų bus konsultuojami Alytaus ligoninėje, dėl ko pareiškėjas užregistruotas traumatologo-ortopedo konsultacijai, įvykusiai 2016 m. rugsėjo 5 d. Po jos pareiškėjui išduotas medicinos dokumentų išrašas, skirtas NDNT komisijai dėl darbingumo lygio nustatymo (b. l. 13–14, 19, 17–18, 65, 77).

40. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pagal pareiškėjo medicininius dokumentus pasibaigus ankstesnio neįgalumo nustatymo terminui (nedarbingumo priežastis – invalidumas po dešinio kelio sąnario menisko operacijos) pareiškėjas kreipdamasis dėl nedarbingumo lygio nustatymo pratęsimo taip pat skundėsi stuburo skausmais ir kitais susirgimais, todėl jį gydančio gydytojo buvo nukreiptas ir užregistruotas neurologo konsultacijai bei papildomų tyrimų atlikimui. Neurologo konsultacijai pareiškėjas užregistruotas 2016 m. lapkričio 21 d., konsultacija įvyko 2017 m. sausio 9 d., o pakartotinė neurologo konsultacija vyko 2017 m. kovo 2 d. (b. l. 15, 66, 51–59, 152, 159, 162). Alytaus PN siuntimą į NDNT užpildė 2017 m. vasario 28 d. ir su visais reikiamais dokumentais 2017 m. kovo 7 d. pristatė NDNT komisijai (b. l. 146–147). NDNT 2017 m. kovo 13 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 6 d. nustatytas 55 proc. netekto darbingumo lygis (b. l. 105–106).

41. Įvertinusi byloje nustatytus duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo neįgalumo nustatymo procedūra užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, iš esmės dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės buveinės perkėlimo į Pravieniškes ir dėl pareiškėjo ligos diagnozavimo procedūrų sudėtingumo, jų apimties, tyrimų eigos, kadangi pats pareiškėjas be jau konstatuotų diagnozių skundėsi ir kitais skausmais bei susirgimais, kuriuos įvertinti reikėjo papildomo laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas tik 2016 m. lapkričio 24 d. užpildė Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, nesudaro pagrindo išvadai, kad esant anksčiau užpildytam prašymui procedūra dėl pareiškėjo neįgalumo nustatymo nebūtų užsitęsusi. Pažymėtina, kad Alytaus PN nuo pat pirmo pareiškėjo kreipimosi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą ėmėsi visų būtinų veiksmų dėl pareiškėjo neįgalumo nustatymo termino pratęsimo, o minėta procedūra, kaip jau buvo konstatuota, užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

42. Akcentuotina, kad pagal Aprašo 6 punktą Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, tačiau neturi pareigos visus su neįgalumo nustatymu susijusius veiksmus atlikti savarankiškai be pareiškėjo prisidėjimo prie minėtų dokumentų rengimo ir pateikimo NDNT komisijai. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjui nuo pat pirmo kreipimosi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dienos nebuvo išaiškinta teisė paduoti Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, o tokia teisė išaiškinta vėliau, nesudaro pagrindo pripažinti Alytaus PN neteisėtų veiksmų ar gero administravimo principo pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba, gavusi informaciją apie pareiškėjo besibaigiantį nedarbingumo nustatymo terminą ir pareiškėjui išreiškus norą, jog minėtas terminas būtų pratęstas, ėmėsi visų būtinų veiksmų ir atliko visas procedūras nedarbingumo nustatymo termino pratęsimui. Be to, šiuo nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjui nuo pat pirmo vizito pas gydytoją P. R. dienos nebuvo išaiškinta teisė paduoti minėtą prašymą, neįtakojo termino iki kurio buvo nustatytas nedarbingumas pasibaigimo, kadangi pati dokumentų rengimo, pareiškėjo ligų diagnozavimo procedūra užsitęsė iki 2017 m. kovo 2 d., kuomet pareiškėjas pakartotinai konsultuotas neurologo dėl nurodytų stuburo skausmų.

43. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kreipimosi į NDNT tvarką, jam nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1994/2008).

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovo atstovas, neišaiškindamas jam teisės kreiptis į NDNT, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo atstovo veiksmus pripažino kaip gero administravimo principo pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekė kreiptis dėl nedarbingumo nustatymo termino pratęsimo, todėl tai nebuvo pirmas kartas, kai jis kreipėsi į NDNT. Nurodyta aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjui buvo žinoma kreipimosi į NDNT tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas dokumentų rengimo dėl nedarbingumo lygio nustatymo termino pratęsimo metu buvo įkalinimo įstaigoje, neatleidžia jo nuo pareigos būtų apdairiu ir rūpestingu bei domėtis savo teisių dėl kreipimosi į NDNT įgyvendinimu, taip pat minėta aplinkybė nesudaro pagrindo visą atsakomybę dėl rengiamų dokumentų į NDNT perkelti įkalinimo įstaigai.

45. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo E. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteista 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 6 Eur (šeši eurai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. K. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė