7f63a0e7-1d01-4b32-8f4a-c034e8b4e9c9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Remeika                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-625-485/2015Teisėjas Dainius Ročys              Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00582-2013-4                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei ir Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo D.

R. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuoD. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., dėl to, kad jis, 2013 m. gegužės 4 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais iÅ¡imant namo palėpės langÄ , įsibrovė į M. Å . namo vidų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui panaudojus fizinį smurtÄ , t. y. užčiaupiant ranka M. Å . burnÄ , tampant M. Å . už kairės rankos, ausies, padarant M. Å . muÅ¡tinę žaizdÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elio – smilkinio srityje, kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , reikalavo pinigų, tai yra pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado grobtinų daiktų.

Apeliaciniu skundu D. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę perkvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ lengvesnę. Skunde nurodo, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos nepripažįsta. Apelianto nuomone apylinkės teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo principus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., 44 str., 242 str. 1 d., 324 str. 6 d., 328 str., BK 2 str. nuostatas ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.

įtvirtintÄ teisę į teisingÄ teismÄ . Apylinkės teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindė nukentėjusiosios M. Å . parodymais, kadangi jie yra neatitinkantys tikrovės. Teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad atlikus nusikaltimo vietoje rasto kraujo DNR tyrimus, nustatyta, kad anketiniai duomenys yra D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tačiau nesutampa tikrasis apelianto asmens kodas, todėl Å¡is įrodymas negali bÅ«ti laikomas objektyviu. Be to, ir liudytojos parodymai, kuriais rėmėsi teismas taip pat yra neatitinkantys tikrovės. Liudytoja nurodė, kad matė nulipantį 19-20 metų vyrÄ , apie 180 cm Å«gio, juodų plaukų, tuo tarpu apeliantas yra 22 metų amžiaus, 184 cm Å«gio ir rudų plaukų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, akivaizdu, kad teismas nenustatė patikimų kaltės įrodymų.Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar abejones keliančiais įrodymais. Aplinkybės laikomos nustatytomis, kai teisėjo žinioje esančių duomenų pakanka tam, kad teismas dėl Å¡ių aplinkybių galėtų padaryti patikimÄ iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, kad BPK įtvirtinta teismo pareiga neapsiriboti tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti byloje nustatyti tiesÄ (BPK 270 str. 3 d.).

Apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatytÄ praktikÄ dėl tiesos byloje nustatymo (LAT nutartis Nr. 2K-252/2005). Teismo nurodytos aplinkybės, kad D. R. pasikėsino įvykdyti apiplėšimÄ , neatitinka tikrovės, nes byloje nėra patikimų ir neprieÅ¡taringų duomenų dėl apelianto kaltės. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas D. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertinęs, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. R. kaltė yra įrodyta.Nors D. R. nesutinka su jo pripažinimu kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo ir teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais nukentėjusiosios parodymais ir ekspertizės aktu, kuriame neteisingai nurodytas jo asmens kodas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apelianto kaltė buvo įrodyta byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios M.

Å . parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadomis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nors nukentėjusioji M. Å ., nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme dėl sunkios sveikatos bÅ«klės nedalyvavo, jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ M. Å . apklausos protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kurias analogiÅ¡kai papasakojo ir apklausta papildomai.

Nukentėjusioji nurodė, kad 2013-05-04 apie 03.00 val. miegodama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo kažkÄ krebždantį koridoriuje. Priėjusi prie laiptų, vedančių į palėpę, iÅ¡girdo, jog kažkas krebžda už durų. Atidariusi duris pamatė lipantį žemyn vyrÄ , kuris paÅ¡vietė jai žibintuvėliu į akis. Po to vyras jÄ sugriebė, užspaudė ranka burnÄ , klausdamas, kur yra jos piniginė. Vyras galėjo bÅ«ti apie 19 - 20 metų amžiaus, apie 180 cm Å«gio, trumpų juodų plaukų, kažkokių ypatingų požymių neįsidėmėjo, nes jis jai paÅ¡vietė į akis žibintuvėliu.

Å iam paklausus apie piniginę, ji jam atsakė, kad pinigų neturi. Tas vyras visÄ laikÄ jÄ laikė užspaudęs jai burnÄ , kad ji neÅ¡auktų. Å iam jÄ laikant, ji iÅ¡girdo, kaip jis kalbasi su kitu vyru, kurio ji nematė, tačiau suprato, jog jis yra palėpėje ir ten ieÅ¡ko pinigų. Visa tai truko apie valandÄ , o paskui tas vyras jÄ paleido ir išėjo pro duris. Kaip išėjo antras vyras, ji nematė. Vėliau, apžiÅ«rėjusi namÄ , pamatė, jog palėpėje yra iÅ¡imtas palėpės lango, esančio virÅ¡ stogelio durų, stiklas, iÅ¡kraustyti palėpės daiktai bei iÅ¡kraustytas rankinukas.

Daugiau niekas nedingo. Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi Å¡ias aplinkybes patvirtina įvykio vietos pažiÅ«ros protokolas, kuriame nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo palėpėje nėra stiklo, palėpėje esančių spintelių durelės atidarinėtos, iÅ¡traukti stalčiai, ant lango rėmo rasta rausvos spalvos dėmė, ant Å¡alia esančios užuolaidos kraÅ¡to taip pat rasta raudonos spalvos dėmė (t. 1, b. l. 19-28), taip pat 2013-09-30 ir 2014-10-07 specialistų iÅ¡vados, kurios patvirtino, kad ant tampono su nuoplova ir užuolaidos iÅ¡karpos, paimtų 2013-05-04 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasto vyro kraujo genotipas sutampa su D.

R. genotipu. Pažymėtina, jog pats nuteistasis teismo posėdžio metu neneigė to, jog išėmė langÄ iÅ¡ nukentėjusiosios namo palėpės ir įsipjovė pirÅ¡tÄ , tačiau jis nurodė, kad tik ėjo padėti iÅ¡ matymo pažįstamiems asmenims patekti į savo namus. Tokia nuteistojo įvykių versija pagrįstai teismo buvo įvertinta kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai konstatuota, kad D. R. suprato, jog palėpės langÄ išėmė ir į palėpę įlipo su tikslu įsibrauti į svetimÄ patalpÄ ir pagrobti svetimÄ turtÄ .

Pastebėtina ir tai, jog apeliantas D. R. anksčiau buvo teistas 6 kartus, taip pat ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus. Taigi, Å¡ios aplinkybės taip pat paneigia, o nepatvirtina nuteistojo D. R. parodymus, kad, iÅ¡imdamas stiklÄ iÅ¡ palėpės lango, jis tik padėjo iÅ¡ matymo pažįstamiems asmenims patekti į jų namus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtų duomenų pakanka konstatuoti, jog apylinkės teismo iÅ¡vada, kad D.

R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. yra pagrįsta teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotais įrodymais, kurių patikimumas nekelia jokios pagrįstos abejonės.Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi nepatikima ekspertizės iÅ¡vada dėl DNR tyrimo, kadangi joje nurodytas asmens kodas nesutampa su nuteistojo asmens kodu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ekspertizės akte nurodyta, kad genotipas DNR registre sutampa su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti kaip D.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) Å ie asmens duomenys sutampa ir su byloje esančiais anketiniais duomenimis iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registro (t.1, b. l. 21). Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡vardindamas 2013-09-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus duomenis, nurodė neteisingÄ D. R. asmens kodÄ , tačiau teisėjų kolegija Å¡iÄ aplinkybę laiko technine klaida, nekeičiančia skundžiamo nuosprendžio esmės ir neturinčia įtakos apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.Nors nuteistasis D.

R. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad D.

R. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, į kaltininko asmenybę, jog D. R. anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe ir už nusikaltimu nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atlygino žalÄ nukentėjusiajai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro taisytis, taip pat byloja, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

Anksčiau nuteistajam D. R. skirtos bausmės jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti nuo tokių veikų darymo gali bÅ«ti pasiekti D. R. paskyrus tik vienintelę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas pagrįstai D.

R. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nusikaltimo padarymÄ skyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytÄ bausmės paskirtį, nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad D. R. „bausmės dydis nustatytinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis“, tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad D. R. skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies ir bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas nuteistajam D.

R. skundžiamu nuosprendžiu skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Å i raÅ¡ymo apsirikimo klaida iÅ¡taisoma apeliacinės instancijos teismo, ji nedaro jokios esminės įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. R., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 37,64 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. R. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo D.

R. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ : vietoje „bausmės dydis nustatytinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis“ iÅ¡taisyti į „bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis“. Kolegijos pirmininkas             Algirdas Remeika Teisėjai             Algirdas Jaliniauskas                  Rimas Å virinas