7f637d4c-5fee-47b3-aa3e-8ca71fd09211 · Kretingos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-8-824/2014Proceso Nr. 2-25-3-00728-2013-5;Procesinio dokumento kategorijos: (S) 116.1; 30.9.1. KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 17 d.Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. M., jo atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Karoliui Gerbauskui, atsakovui R. M., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. M., dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, servituto nustatymo ir pinigų priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė ieÅ¡kovas V. M. patikslintame ieÅ¡kinyje (b. l. 89-97) praÅ¡o teismo nustatyti, kad 1) ieÅ¡kovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini);

2) padalinti ieÅ¡kovui V. M. ir atsakovui R. M. gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatant, kad:

a) ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16;

b) atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastato patalpos, pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8 ir 1-9.

3) nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpoms R-l, R-2, R-4 ir R-5 servitutÄ , suteikiantį teisę prieiti prie pastato patalpose R-l, R-2 ir R-4 esančių inžinerinių pastato įrenginių ieÅ¡kovui V. M. asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui pagal paskirtį;

4) pripažinti, kad ieÅ¡kovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomÄ servitutÄ , perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieÅ¡kovui priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt;

5) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarkÄ pagal 2013-02-19 UAB "Geovitara" parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nustatant, kad:

a) ieškovas V. M. naudojasi A indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 160 m2;

b) atsakovas R. M. naudojasi B indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 160 m2;

c) ieškovas V. M. ir atsakovas R. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu C, kurių bendras plotas 326 m2.

6) priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovo V. M. naudai 3.901,70 Lt atlyginti stogo remontui patirtas iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsako ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.A. R. M. atsiliepimu (b. l. 108-111) su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti servitutÄ , todėl nepasisakė dėl kompensavimo už jį, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu atsakovas naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ praÅ¡o nustatyti pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ (b. l. 128):

a) ieškovas V. M. naudojasi „1“ indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 166 m2;

b) atsakovas R. M. naudojasi „2“ indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 166 m2;

c) ieÅ¡kovas V. M. ir atsakovas R. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „3“, kurių bendras plotas 157 m2. Teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, atsakovo atstovas advokatas nurodė, kad atsakovas pripažįsta ieÅ¡kovo reikalavimus dėl to, kad bÅ«tų nustatyta, jog ieÅ¡kovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir padalintas gyvenamasis namas, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ pastato planÄ .

Taip pat nurodė, kad netenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, jog ieÅ¡kovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomÄ servitutÄ , perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieÅ¡kovui priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt. Nurodė, kad V. M. ir V. M. prieÅ¡ sudarant 2001-07-30 dovanojimo sutartį (b. l. 17-20) sudarė žodinį susitarimÄ , kad ieÅ¡kovas, įsirengęs gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ , sugrÄ Å¾ins patalpos 1-8 1/2 dalį neatlygintinai.

Nesutinka su praÅ¡oma priteisti 3901,70 Lt suma, atlikto gyvenamojo namo stogo remonto iÅ¡laidoms padengti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad stogo remontas buvo bÅ«tinas. Nurodė, kad atsakovas padėjo ieÅ¡kovui savo darbu įsirengti namo mansardoje gyvenamÄ sias patalpas už nedidelį atlygis, Å¡alių mama, V. M., prisidėjo valgio gaminimu ieÅ¡kovui, todėl mano, kad atsakovas savo darbu yra atlyginęs už ieÅ¡kovo patirtas stogo rekonstrukcijos iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. M. 2001-07-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 1/2 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 14/100 pastato - gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - tvarto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 14/100 kitų statinių (inžinerinių kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). A. R. M. 2012-06-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu priklauso 1/2 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unik.

Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 86/100 dalis pastato - gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato-tvarto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 86/100 kitų statinių inžinerinių kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8-9, 10-12, 17-20).IÅ¡ nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2012-08-21 iÅ¡raÅ¡o seka, kad po mansardos rekonstrukcijos, kuriÄ atliko ieÅ¡kovas V. M., 2010-04-29 mansardos pripažinimo tinkama naudoti akto pagrindu, įregistruotas papildomas gyvenamojo namo plotas - 47,90 m2. ir "pastato lAlp nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 156,94 m2 (b. l. 47-48).

Atlikus pastato lAlp rekonstrukcijÄ , susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nepateiktas" (b. l. 10-12). Gyvenamojo namo bendro naudojimo įranga (kieto kuro krosnis, vandentiekio sistema, centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklai, inžinierinių tinklų mazgas (ryÅ¡ių komunikacijos, vandens siurblys) yra rÅ«sio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv.

m) kurios pagal namo dalies iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį priklauso atsakovui R. M.. Ä® rÅ«syje, esančias patalpas R-1, R-2, R-4 galima patekti tik per patalpÄ R-5 (b. l. 63)CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å .; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir 178 straipsnyje reglamentuojamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimoIdealiųjų bendrosios nuosavybės teisės dalių nustatymas reiÅ¡kia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrÄ daiktÄ ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį, t.y. dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymÄ .Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis).

Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Nagrinėjamu atveju, šalių turto dalys yra nustatytos 2001-07-30 dovanojimo sutartimi (b. l. 17), 2012-06-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi (b. l. 10-12). Pagal nurodytus dokumentus ieškovui nuosavybės teise priklauso po 14/100 gyvenamojo namo dalių, o atsakovui 86/100. Šių dalių šalys neginčija, tačiau ieškovas nurodo, kad 2003-03-04 gavęs buvusios statinio bendrasavininkės V.

M. sutikimÄ namo rekonstrukcijai, atliko mansardos rekonstrukcijÄ ir 2010-04-29 mansardos pripažinimo tinkama naudoti akto pagrindu buvo įregistruotas papildomas gyvenamojo namo plotas - 47,90 m2 ir pastato nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 156,94 m2 (b. l. 47-48). Atlikus pastato rekonstrukcijÄ , susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nepateiktas (b. l. 10-12). Pagal CK 4.77 str. 1 d. bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali bÅ«ti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sÄ lygomis:

1) turint kitų bendraturčių sutikimÄ ;

2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių;

3) bendraturčio lėšomis. Ginčo Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje tarp Å¡alių nėra, nes atsakovas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu sutiko su Å¡iuo ieÅ¡kovo reikalavimu.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-03-27 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti nuosavybės teisės dalių perskaičiavimÄ (b. l. 13-14). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ atsakovo tokio sutikimo negavo, todėl ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu, kad ieÅ¡kovui V.

M. asmeninės nuosavybės teise, po rekonstrukcijos, priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovas nurodė, kad daikto padidinimÄ atliko laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, atsakovas tų aplinkybių neginčijo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes, kad jis gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcijos darbus atliko turėdamas buvusios bendraturtės sutikimÄ , įrodė ir aplinkybes, kad statyboms panaudojo savo lėšas ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju įgijo teises į reikalavimo padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimÄ (CK 4.77 str. 1 d.). Nustatyta, kad po rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo iki 204,84 m2 (156,53 m2 + 48,31 m2), o ieÅ¡kovui priklausanti absoliuti statinio dalis - iki 70,41 m2 (22,10 m2 + 48,31 m2). Taigi ieÅ¡kovo nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjo iki 0,34 (70,41 m2/204,84 m2) arba 34/100 dalių viso pasato.Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo ir kompensavimo IÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų ir jų paaiÅ¡kinimų akivaizdžiai matyti, kad jų santykiai yra konfliktiniai, todėl Å¡alys siekia visiÅ¡ko atsidalijimo, o tai reiÅ¡kia, kad turtas, kuris priklauso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, negali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieÅ¡kovo ir atsakovo bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, bendraturčiai gali ginčyti jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ .

Byloje esantis gyvenamojo namo atidalinimo planas bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad Å¡alims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra dalus ir gali bÅ«ti padalintas natÅ«ra. Pripažinus, kad ginčo objektai iÅ¡ principo yra dalÅ«s, atidalijimo atveju esminę reikÅ¡mę turi Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas kriterijus - daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. IeÅ¡kovas, įgyvendindamas savo teisę atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, praÅ¡o padalinti jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ pagal jo teismui pateiktÄ padalinimo projektÄ , su kuriuo atsakovas sutinka, todėl ginčo tarp Å¡alių Å¡ioje dalyje nėra: ieÅ¡kovas praÅ¡o, o atsakovas sutinka ieÅ¡kovo nuosavybėn priskirti gyvenamojo namo mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16, o atsakovo R.

M. nuosavybėn paskiriant pastato pirmo aukÅ¡to ir rÅ«sio patalpas, pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8 ir 1-9 (b. l. 49-60).Ginčas tarp Å¡alių kilo tik dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį ieÅ¡kovui priklausančios patalpos 1-8 (arba 1,26 m2 patalpos ploto), įėjimo į pirmo aukÅ¡to patalpas. IeÅ¡kovui priklausanti patalpa, pažymėta indeksu 1-10, yra atskiras įėjimas į mansardÄ , sudarantis galimybę patekti į mansardÄ nenaudojant atsakovui nuosavybės teise priklausančių ar kitų pastato patalpų.

IeÅ¡kovas nurodo, kadangi jis praÅ¡o nustatyti atsakovui nuosavybės teisę į 1,26 m2 ploto ieÅ¡kovui priklausančios patalpos 1-8, tai atsakovas turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ . IeÅ¡kovo pateiktais VÄ® "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro duomenis, viso pastato vidutinė rinkos vertė yra 261.000.00 Lt, todėl mano, kad patalpos 1-8 ieÅ¡kovui priklausančios 1,26 m2 ploto dalies, kuriÄ praÅ¡oma priteisti natÅ«ra atsakovui, vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt (261.000,00 Lt / 204,84 m2 x 1.26 m2).

Atsakovas įrodymų dėl pastato vertės neteikė. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ Ä¯ atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas R-l, R-2, R-4 ir R-5, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui. IeÅ¡kovas teigia, kad už tai turi pareigÄ mokėti kompensacijÄ atsakovui, todėl ieÅ¡kovo nuomone, racionaliausia bÅ«tų atlikti abipusę užskaitÄ ir laikyti, kad atsakovui už jo turto apsunkinimÄ servitutu nustatoma kompensacija, kuri sumokama perleidžiant atsakovui ieÅ¡kovui priklausančiÄ patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, 1/2 (1,26 m2 ploto) dalį.

Atsakovas sutinka, kad jo nuosavybėn bÅ«tų perleista patalpos, pažymėtos indeksu 1-8 ½ dalis priklausanti ieÅ¡kovui, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomomis sÄ lygomis. Atsakovas teigė, kad buvusi savininkė V. M. ieÅ¡kovui dovanojo Å¡ios patalpos dalį, manydama, kad ieÅ¡kovas įsirengęs pastato mansardÄ ir atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ mansardÄ , grÄ Å¾ins ginčo patalpos dalį neatlygintinai. L. V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nenorėjo ieÅ¡kovui dovanoti patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, tačiau buvo priversta, nes notarė kitaip netvirtino dovanojimo sutarties.

Atsakovas ir liudytoja paaiÅ¡kino, kad 2001-07-30 dovanojimo sutartis nėra užginčyta. Sutartis patvirtinta notariÅ¡kai, įregistruota registro įmonėje. V. M. ir atsakovas Å¡io susitarimo neginčija. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir 178 straipsnyje reglamentuojamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvusi savininkė V. M. ir ieÅ¡kovas žodžiu tarėsi, kad ieÅ¡kovas po mansardos rekonstrukcijos jai grÄ Å¾ins ginčo patalpos dalį. IeÅ¡kovas neigė tokio susitarimo buvimÄ . Teismas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių, liudytojos paaiÅ¡kinimų, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė buvus tokiam susitarimui.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpoms R-l, R-2, R-4 ir R-5 servitutÄ , suteikiantį teisę prieiti prie pastato patalpose R-l, R-2 ir R-4 esančių inžinerinių pastato įrenginių ieÅ¡kovui V.

M. asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui pagal paskirtį ir pripažinti, kad ieÅ¡kovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomÄ servitutÄ , perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieÅ¡kovui priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt.IeÅ¡kovas nurodė, kad pastato mansardos tinkamas naudojimas bÅ«tų užtikrintas, tik tada, kai ieÅ¡kovas galėtų patekti į pastato rÅ«sio patalpas R-l (joje yra viso pastato Å¡ildymui naudojama, ieÅ¡kovo lėšomis įrengta, kieto kuro krosnis, per Å¡iÄ patalpÄ iÅ¡ patalpos R-4 į pastato virÅ¡utinius aukÅ¡tus praeina vandentiekio sistema ir tik iÅ¡ Å¡ios patalpos galima patekti į minėtÄ patalpÄ R-4), R-2 (joje yra centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklai), R-4 (joje yra pastato inžinerinių tinklų mazgas (ryÅ¡ių komunikacijos, taip pat vandens siurblys, kuriuo tiekiamas vanduo iÅ¡ sklype esančio bendrÄ ja daline nuosavybe Å¡alims priklausančio Å¡ulinio į vietinę sklypo laistymo sistemÄ , kiti Å¡ios sistemos įrenginiai)).

IeÅ¡kovo Å¡ios dalies ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės naudotis bylos Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo Å¡ildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir ryÅ¡ių komunikacijos, vandens siurbliu, kuriuo tiekiamas vanduo iÅ¡ sklype esančio bendrÄ ja daline nuosavybe Å¡alims priklausančio Å¡ulinio į vietinę sklypo laistymo sistemÄ ir kitų įrenginių, pažeidimu. Pagal CK 4.82 straipsnio nuostatas Å¡i įranga priklauso valdyti, naudotis ir disponuoti gyvenamojo namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas negali Å¡ia teise naudotis bendraturčių sutarimu. Å i įranga yra atsakovo nuosavybei priklausančiose, jo naudojamose rÅ«sio patalpose. IeÅ¡kovas prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę prieiti prie inžinierinių pastato įrenginių, kurie yra pirmiau iÅ¡vardyta gyvenamojo namo įranga.IeÅ¡kovas nurodo, kad į patalpas R-l, R-2 ir R-4 galima patekti tik per patalpÄ R-5. Atsakovas neginčija, kad į jo nuosavybėn, esančias patalpas R-l, R-2 ir R-4 galima patekti per patalpÄ R – 5, tačiau nurodo, kad bendros namo Å¡ildymo nėra, nes tiek jis, tiek atsakovas jiems priklausančias nuosavybės teise namo dalis apsiÅ¡ildo atskirų dujinių katilų pagalba.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui padavus ieÅ¡kinį į teismÄ , jis panaikino kieto kuro katilÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovui netrukdytų atlikti rÅ«sio patalpose esančių bendrų inžinierinių komunikacijų bÅ«tinÄ remontÄ . IeÅ¡kovas neneigia, kad Å¡iuo metu rÅ«sio patalpose nėra kieto kuro katilo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad esant kieto kuro katilui ir atsiradus bÅ«tinybei, jis norėtų naudotis tokios rÅ«Å¡ies Å¡ildymu. Atsakovas neneigia, kad aukščiau minėta įranga yra skirta visam namui aptarnauti.

Todėl ji, pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį, Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ta aplinkybė, jog atsakovas R. M. 2012-06-19 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, įgijo nuosavybę ir teisę naudotis rÅ«sio patalpomis R-1 ir R-2, R-4, negali užkirsti kelio ieÅ¡kovui naudotis turtu, kuris yra Å¡alių bendroji nuosavybė (CK 4.72 str. 1 d.). Å ios teisės buvimas nepriklauso nuo to, kokios bÅ«klės yra minėta bendra namo inžinerinė įranga, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog kieto kuro katilas paÅ¡alintas ir ilgÄ laikÄ nenaudojamas, yra nereikÅ¡minga.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesiekia naudotis rÅ«sio patalpomis R-1 ir R-2, R-4, R-5 jokiais kitais tikslais. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį sprendžiama patenkinti iÅ¡ dalies ir įpareigoti atsakovÄ R. M. netrukdyti ieÅ¡kovui V. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo įranga, esančia Å¡io namo rÅ«sio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv. m) . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės naudotis bylos Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo Å¡ildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir kt.

įranga pažeidimu. IeÅ¡kovų reikalavimas nustatyti servitutÄ prieiti prie patalpose, esančios bendro naudojimo įrangos, ir įpareigojimas netrukdyti naudotis bendro naudojimo įranga iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tÄ patį, tik pastarojo įpareigojimo atveju nėra atlygintinumo. IeÅ¡kovas V. M. prašė teismo nustačius servitutÄ , pripažinti, kad jis kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomÄ servitutÄ , perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieÅ¡kovui priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpos 1-8 ½ dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt.

Nustatyta, kad abiem bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ patalpos pažymėtos indeksu 1-8. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad Å¡ios patalpos padalinimas natÅ«ra iÅ¡ esmės negalimas dėl to, kad tai yra labai nedidelio ploto koridorius, kurio tikslinė paskirtis yra užtikrinti patekimÄ Ä¯ kitas pastato pirmame aukÅ¡te esančias patalpas, o jį padalinus natÅ«ra, atskiros Å¡ios patalpos dalys nebegalėtų atlikti Å¡ios paskirties.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka ir nori, kad ieÅ¡kovas jam perleistų pastato pirmame aukÅ¡te, esančios patalpos 1-8 ieÅ¡kovui priklausančiÄ Â½ dalį, kadangi tik atsakovas naudojasi Å¡ia patalpa, per kuriÄ jis ir jo Å¡eima patenka į pirmo aukÅ¡to patalpas. Teismo nustatyta abiejų Å¡alių valia: ieÅ¡kovas siÅ«lo perleisti, o atsakovas sutinka priimti patalpos 1-8, priklausančios ieÅ¡kovui ½ dalį. Teismui netenkinus reikalavimo dėl servituto nustatymo, iÅ¡nyko atlygintinumo už servituto bÅ«tinumas.

Tokiu atveju, siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių iÅ¡ esmės ir siekiant konfliktų paÅ¡alinimo ateityje, atsižvelgiant į Å¡alių valiÄ , pripažinus atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, nustatytina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1605,45 Lt kompensacija, kuri ieÅ¡kovo nurodyta kaip patalpos 1-8 ½ dalies vidutinė rinkos vertė, ir kurios vertės atsakovas neginčijo (CK 2.80 str. 2 d.). Dėl naudojimosi tvarkos nustatymoÅ alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178str.).

Teismas nagrinėdamas bylÄ tiria įrodymus betarpiÅ¡kai teismo posėdyje (CPK 14str.) ir vertina juos pagal Lietuvos Respublikos CPK 176str. nuostatas, spęsdamas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba ne (CPK 185str.).CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nebuvo pažeistas. Rungimosi principas reiÅ¡kiasi lygiateisių ginčo Å¡alių dvikovoje, kurios arbitras yra teismas. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei įrodinėjimo dalykÄ nurodo Å¡alys (ieÅ¡kinyje – ieÅ¡kovas, atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje – atsakovas). Kita vertus, ieÅ¡kinio dalykÄ ir ypač įrodinėjimo dalykÄ lemia teisės normose nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės.Atsakovas naudojosi advokato pagalba, nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismui teikė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , teikė įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdžiuose uždavė klausimus ieÅ¡kovui, davė paaiÅ¡kinimus, dalyvavo baigiamosiose kalbose.

Taigi jam buvo suteiktos visos procesinės teisės, užtikrinančios rungimosi principo reikalavimų vykdymÄ .Å ioje byloje Å¡alys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal skirtingas to naudojimo vizijas ir savo asmeninius planus.Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

Tuo atveju, kai bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iÅ¡ Å¡alių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiÅ«lymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų Å¡alių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č.

Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iÅ¡ Å¡alių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Remiantis bylos duomenimis, ginčo Å¡alys siekdamos nustatyti bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pateikė teismui du siÅ«lomus naudojimosi tvarkos nustatymo pasiÅ«lymus: ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. parengtÄ planÄ (b. l. 80), atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė UAB ,, Geovitara“ 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtÄ planÄ (b. l. 128).Kadangi Å¡alys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siÅ«lymu prieiti bendro susitarimo nepasinaudojo, tai teismas vertins abiejų Å¡alių projektus, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant naudojimosi tvarkos patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo abiems bendraturčiams.

Bylos faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bylos Å¡alių ginčas de facto kyla dėl naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi:

1) sklypo pietvakarine dalimi 2) sklypo prie ūkinių pastatų dalimi. Ieškovas, remdamasis UAB „Geovitara“ parengtu nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo planu, prašo nustatyti, jog Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. A naudotųsi jis, tuo tarpu atsakovas naudotųsi Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. B, o bendrai šalys naudotųsi Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. C. S. argumentus ieškovas grindžia iki šiol nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka, nurodo, kad ieškovui, prašomoje nustatyti žemės sklypo dalyje, yra ieškovo puoselėjama žemė, statytas ir naudojamas šiltnamis, jo lėšomis statyta ir jo šeimos naudojama pavėsinė, dėl tokio naudojimosi žemės sklypu buvo sutarta su žemės sklypo buvusia bendrasavininke mama V.

M. jau 2001 metais, kai buvo sudarytas Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, po kurios ieÅ¡kovas Å¡ia nusistatyta tvarka naudojosi iki Å¡iol. Apie tokiÄ Å¾emės sklypu naudojimosi nustatytÄ tvarkÄ patvirtina ir byloje esantis 2000 metų žemės sklypo planas, kuriame pasirašė tiek atsakovas tiek ieÅ¡kovas, dar nebÅ«dami Žemės sklypo bendrasavininkiais (b. l. 166). IeÅ¡kovas teigia, kad B indeksu pažymėtÄ Å¾emės skypo dalį iki Å¡iol puoselėjo ir Å¡iuo metu prižiÅ«ri atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies buvusi savininkė V.

M.. IeÅ¡kovas pažymi, kad B indeksu pažymėta žemės sklypo dalis yra po atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies langais pietvakarinėje pusėje. IeÅ¡kovo siÅ«lo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane apie abiem bendraturčiams priklausantį gyvenamÄ jį namÄ palikti 0,75 metro pločio apėjimÄ , kuris leistų iÅ¡kilus bÅ«tinybei atlikti bÅ«tinus veiksmus su bendromis gyvenamojo pastato konstrukcijomis ir taip užkirsti keliÄ ateityje kilti nesutarimams tarp Å¡alių. Atsakovas neprieÅ¡taravo tokio pločio apėjimui apie gyvenamÄ jį namÄ , kÄ patvirtina ir jo pateiktas planas.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis savo lėšomis ir iniciatyva yra sutvarkęs žemės sklype esantį gerbÅ«vį: trinkelių grindiniu įrengė kiemÄ , apėjimÄ apie namÄ , įrengė metalinę tvorÄ su pamatais ir pavėsinę. Teigia, kad jis labiau puoselėja bendrÄ turtÄ , todėl jam turi bÅ«ti sudaroma galimybė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriÄ jis labiausiai iÅ¡puoselėjo ir kuria naudojasi iki Å¡iol. IeÅ¡kovo nuomonė bÅ«tent atsakovo pasiÅ«lyta tvarka ateityje suponuotų konfliktų kilimÄ tarp Å¡alių dar ir todėl, kad tarp atsakovo nurodytų dalių pietvakarinėje ir vakarinėje sklypo pusėje yra įterpiamas ieÅ¡kovui skirtino naudojimui sklypo nedidelė dalis, kuria ieÅ¡kovas dėl Å¡ios dalies vietos sklype, negalėtų tinkamai naudotis savo reikmėm.

Pažymėjo, kad šioje ieškovui siūlomoje dalyje auga vaismedis, kurio vaisiais naudojasi atsakovas, ir šalių mama. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu V. M. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 141).Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas ir taip naudojasi pačia patraukliausia sklypo vieta, pietine sklypo dalimi. Nurodo, kad jis privalo rūpintis savo šeimos ir mamos interesais, kuri labai mėgsta naudotis šia sklypo dalimi, greta augina daržoves, o jo vaikams tai vienintelė vieta sklypo prie namo kur jie gali pažaisti.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu baigia statyti kitÄ gyvenamÄ jį namÄ , o šį turtÄ ruoÅ¡iasi parduoti. Nustačius naudingas sÄ lygas ieÅ¡kovui, padidėtų jo turimos nuosavybės dalis, kuriÄ pardavus jis gautų didesnę pinigų sumÄ . Todėl mano, kad jo iki Å¡iol naudojama dalis pagal jo pateiktÄ planÄ pažymėta indeksu numeris 1 turėtų bÅ«ti mažinama, atsakovui suteikiant naudotis didesne sklypo dalimi gyvenamojo namo pietinėje pusėje. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarka planas labiau atitiktų jo, jo Å¡eimos interesus bei pažymėjo, kad pavėsinė, kuri statyta už ieÅ¡kovo lėšas, galėtų bÅ«ti perkelta taip, kad abi Å¡alys galėtų naudotis lygiomis dalimis, o esant bÅ«tinumui, ji perkeltina į ieÅ¡kovo naudojamo sklypo dalį.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp Å¡alių kyla ginčai dėl automobilio kieme pastatymo vietos, todėl, mano, kad tikslinga nustatyti atskiras žemės sklypo dalis prie pastato - tvarto unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Savo argumentus atsakovas grindžia tuo, jog ieÅ¡kovo sutuoktinė yra konfliktiÅ¡ko bÅ«do ir nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , ieÅ¡kovas ar jo sutuoktinė neleisiantys ramiai gyventi, neleisiantys Å¡alių mamai, V. M., naudotis žolynu, ilsėtis saulėtoje gyvenamojo namo pusėje.

Analizuojant ginčo Å¡alių tarpusavio santykius bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja glaudÅ«s, artimi giminystės ryÅ¡iai – brolių ryÅ¡ys. IÅ¡analizavus ginčo Å¡alių pateiktus dokumentus matyti, jog konfliktinių situacijų, kurių sprendime dalyvavo ir policijos pareigÅ«nai, iniciatoriais buvo ir ieÅ¡kovas, todėl atsakovo R. M. teiginys, jog konfliktai kyla tik dėl ieÅ¡kovo sutuoktinės neteisėtų veiksmų, nepagrįstas. Remiantis teismui pateiktais dokumentais matyti, jog dėl neteisėtų atsakovo R.

M. veiksmų ieÅ¡kovas V. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi 2013-06-13 ir 2013-06-21 ir tik du kartus (dėl savavaliÅ¡ko 2 metrų tvoros pastatymo žemės sklype, gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to sienos griovimo, savavaliÅ¡ko kieto kuro paÅ¡alinimo, trukdymo įeiti į gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, turto sugadinimo (b. l. 99, 127). Tuo tarpu atsakovas R. M., dėl neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o kreipėsi į teismÄ 2012-05-14 privataus kaltinimo tvarka dėl ieÅ¡kovo sutuoktinės J.

M. neteisėtų veiksmų su praÅ¡ymu iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl įžeidimo, neteisėto asmens bÅ«sto neliečiamumo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, kai procesas 2017-07-03 procesas buvo nutrauktas atsisakius kaltinimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys b. l. 170). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t.y. į tai, jog ginčo Å¡alis sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, konfliktinių situacijų iniciatoriais buvo abi Å¡alys (Å¡alių Å¡eimos nariai), konfliktinės situacijos tarp Å¡alių iÅ¡ kildavo dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvusio gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkos, bei dėl ieÅ¡kovo V.

M. sutuoktinės J. M. konflikto ir atsakovo su Å¡alių mama, todėl vien tik tarp Å¡alių susiklostę santykiai negali bÅ«ti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi (kaip į tai apeliuoja atsakovas) sprendžiant klausimÄ dėl vienos ar kitos Å¡alies pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantų pasirinkimo.Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ teismas, vertindamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar Å¡is planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovo V.

M. pagal UAB „Geovitara“ pateiktÄ projektÄ siÅ«loma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia Å¡alių teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis (b.l. 8, 80).

Bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiÄ sias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: Å¡alims bendrai naudotis – 326 kv.m. (po 163 kv. m.), ieÅ¡kovui V. M. siÅ«loma faktiÅ¡kai naudotis 160 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovui – 160 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios Å¡alims iÅ¡ tikrųjų priklauso nuosavybės teise. Atsižvelgtina, jog žemės sklype esantis statinys - gyvenamasis namas, Å¡alims sutarus ir Å¡iuo teismo sprendimu padalintinas taip, jog atsakovo nuosavybėn priteistinos visos pirmojo namo aukÅ¡to patalpos, o atsakovui – visos mansardos patalpos, kurios iÅ¡sidėsčiusios po viso namo perimetrÄ .

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006).

Akivaizdu, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių turi bÅ«ti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo iÅ¡ įvairių pusių, kad bÅ«tų galima juo tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. A. R. M. pagal UAB „Geovitara“ pateiktame projekte (b.l. 128), yra numatytas bendras žemės plotas apie Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ bei siÅ«loma bendram naudojimui palikti priėjimÄ tik prie ieÅ¡kovo įėjimo, o prie atsakovo įėjimo į gyvenamÄ jį namÄ , siÅ«loma leisti naudotis tik atsakovui, tuo tarpu ieÅ¡kovo teismui pateiktame UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. paruoÅ¡tame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (b. l.

80) yra numatytas bendras žemės plotas apie Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , numatant, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas turi priėjimÄ kiekvienas atskirai prie savo įėjimų į gyvenamÄ sias patalpas, o tai, teismo nuomone, atitinka racionalumo ir optimalumo principus, leis Å¡alims patekti prie Å¡alių naudojamo bendro namo dalių, tenkinant abiejų Å¡alių interesus ir dėl įėjimo į namÄ ateityje dėl Å¡alių nekiltų konfliktų.Pagal žemės sklypo planÄ ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, egzistuoja tik vienas įvažiavimas į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagal Å¡alių pateiktus planus Å¡i sklypo dalis skirtina bendram naudojimusi, todėl teismo nuomone, žemės sklypo dalį, kuriame yra vienintelis įvažiavimas į sklypo teritorijÄ , priėjimo prie Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo, pastato – tvarto reikėtų palikti bendram abiejų bendraturčių naudojimui.

IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovo plano, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu nustatyta, jog prie namo yra įvažiavimas, ir privažiavimas ir patekimas prie ieÅ¡kovo ir atsakovo lygiomis dalimis naudojamo Å«kinio pastato. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo Å¡eima įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ naudoja lengvųjų automobilių parkavimui, jų laikymui, todėl yra trukdoma atsakovui tinkamai jam realizuoti jo teisę į nuosavybę ir jam netrukdomai parkuoti automobilį. IeÅ¡kovas su Å¡iuo teiginiu, kad atsakovui yra trukdoma įvažiuoti į kiemÄ ir parkuoti automobilį, kategoriÅ¡kai nesutiko ir nurodė, kad konfliktų dėl įvažiavimo į kiemÄ ar automobilių statymo kieme nėra buvę su atsakovu.

Atsakovas nepateikė Å¡iam faktui pagrįsti raÅ¡ytinių įrodymų. Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurie yra tinkami įrodymai civilinėje byloje – LR CPK 177 str., 186 str. Tuo labiau, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas netinkamai parkuoja automobilius ar užstato įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ . Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo reikalavimas nustatyti du keturių metrų ilgio, atskirai naudojamo žemės sklypo plotus, nėra pagrįstas bÅ«tinumu, nėra racionalus, o vienai iÅ¡ Å¡alių pastačius didesnių gabaritų automobilį, tikėtina, kad nebÅ«tų iÅ¡vengta konfliktinės situacijos tarp Å¡alių.Be to, vertinant Å¡alių pateiktus planus, pastebėtina, kad pagal atsakovo siÅ«lomÄ variantÄ Å¾emės sklypo dalis ties jo pagrindiniu įėjimu į gyvenamÄ jį namÄ skiriama vien tik atsakovui, o ieÅ¡kovo įėjimas į gyvenamÄ jį namÄ patenka į bendro naudojimo žemės sklypo plotÄ , kas rodo, jog atsakovas nelaiko patogiu sau tik 3 kv.m praėjimo ties ieÅ¡kovo įėjimu į gyvenamÄ jį namÄ , tačiau tokį siÅ«lymÄ teikia kitam bendraturčiui (CPK 177, 185 str.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).Taigi, pagal 2013-02-19 UAB „Geovitara“ parengtÄ projektÄ nurodytas žemės sklypo dalis (įvažiavimÄ iÅ¡ Medžiotojų aklg. į Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemÄ ir priėjimÄ prie Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo, Å«kinio pastato (pastato – tvarto), bei žemės sklypo dalį einančia perimetru aplink Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡skyrus prie Å¡alių įėjimų į namÄ ) palikus bendrojo Å¡alių naudojimo objektais, bÅ«tų iÅ¡laikoma interesų pusiausvyra, iÅ¡lieka faktinis naudojimasis įvažiavimu, buvęs iki ginčo, ateityje neturėtų kilti ginčų tarp Å¡alių ir trečiųjų asmenų, nes tai nepažeidžia jokių įstatymų ir neriboja kurios nors Å¡alies teisių.

Be to, įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinį, atsakovo atsiliepimo turinį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo lemia Å¡alių pareigÄ pateikti tinkamus ir racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus atitinkančius naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumÄ konkrečiose bylose spręsdamas, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ .

Nors nagrinėjamu atveju abi Å¡alys pateikė savarankiÅ¡kus naudojimosi daiktu tvarkÄ nustatančius projektus, tiek atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir ieÅ¡kovo atstovo pasisakymuose parengiamajame ir teismo posėdyje akcentuojama, jog atsakovas nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo byloje, atsakovas su tuo nesutiko ir teismo posėdžio metu žodžiu prašė patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal jo pateiktÄ projektÄ . Teismas sutina su ieÅ¡kovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ .

Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovo pateiktÄ planÄ , bÅ«tų neužtikrintas Žemės sklypo dalių naudojimosi vientisumas, nes tarp atsakovo naudojamų žemės sklypo dalių bÅ«tų įterptas nedidelis ieÅ¡kovui naudojimuisi skirta sklypo dalis, pažymėta indeksu 1/43, kuri dėl savo vietos sklype neužtikrintų ieÅ¡kovui racionalaus sklypo naudojimosi galimybės. Teismas jau konstatavo, kad esminis atsakovo R. M. nesutikimo su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal jÄ ieÅ¡kovas naudosis patrauklesne Žemės sklypo dalimi pietinėje gyvenamojo namo pusėje, kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiÅ¡kia neracionalų sklypo paskirstymÄ ir pan.

Vis dėlto, Å¡is argumentas Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių žemės sklypo ir jame esančio statinio (gyvenamojo namo) iÅ¡dėstymÄ , plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiÅ¡kai ir negali bÅ«ti suabsoliutinamas. Su Å¡ia atsakovo argumentacija dėl ieÅ¡kovui tenkančios dalies pietinėje pusėje negalima sutikti dėl to, kad pagal Å¡alių pateiktus žemės sklypo planus ieÅ¡kovo plane pažymėta dalis indeksu A/157 yra pietryčių ir pietvakarių pusėje, o atsakovui siÅ«loma naudotis sklypo dalimi pietvakarių – vakarų pusėje, pagal ilgÄ laikÄ nusistovėjusiÄ tvarkÄ .

Tai, kad tokia tvarka buvo naudojamasi žemės sklypu patvirtino ir teismo posėdyje apklausta buvusi bendrasavininkė V. M.. Ji pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu buvo susitarusi, kad žemės sklypu naudosis taip kaip nurodyta jo žemės sklypo plane, tačiau kai ji kitÄ nuosavybės dalį perleido atsakovui R. M. bei pradėjus nesutarti su ieÅ¡kovo sutuoktine, ji ir atsakovas norėtų naudotis Žemės sklypo dalimi kurioje Å¡iuo metu pastatyta pavėsinė. V. M. teigė, kad jai ypač svarbi vakarinė Žemės sklypo dalis, esanti prie į važiavimo į gyvenamojo namo kiemÄ , kur jos puoselėjami gėlynai.

IÅ¡ į bylÄ Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (nuotraukų) matyti, kad ieÅ¡kovo plane siÅ«lomas atsakovui priskirti naudotis Žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu B/138, yra vientisas žemės sklypas, kurio pietvakarinės pusės neužstoja kaimynų statiniai, neužstoja insoliacijos Å alia Žemės sklypo ieÅ¡kovo plane pažymėto indeksu A/157 taÅ¡ko 2 matyti gretimai pastatyti kaimynų Å«kiniai pastatai. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Žemės sklypas yra akligatvyje, todėl nėra intensyvaus eismo(b. l. 112, 113).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i nustatytų aplinkybių visuma paneigia atsakovo teiginį, kad pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ieÅ¡kovui atitektų naudotis patrauklesnė Žemės sklypo dalis. Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad tokia atsakovui skiriamo žemės ploto konfigÅ«racija yra sÄ Å¾ininga, racionali, vientisa, protinga ir teisinga atsakovo atžvilgiu, nes jam tenkanti žemės sklypo dalis proporcingai yra lygiavertė ieÅ¡kovui tenkančiai sklypo daliai (CPK 177, 178, 185 str.). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo pateiktas projektas negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo jis norėtų įgyvendinti savo, kaip bendraturčio valiÄ , naudojantis bendrÄ jÄ daline nuosavybe, o juo labiau, jame nurodyta naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir pačių bylos Å¡alių sudaryto susitarimo (b. l. 166).Nustatyta, kad abi Å¡alys nori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , todėl atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovui tai svarbu, nes jis ketina parduoti jam priklausančiÄ nuosavybės dalį, o tai atlikus pakils jo turimo nekilnojamojo turto vertė, niekuo nepagrįstas, todėl nelaikytinas svarbiu sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ .Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių argumentus, į faktines aplinkybes ir susiklosčiusiÄ iki teismo Å¡alių naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri iÅ¡ esmės buvo tokia, kokia pateikta ieÅ¡kovo Žemės sklypo plane, siekiant Å¡alių nesutarimus iÅ¡spręsti kuo racionaliau ir be papildomų materialinių sÄ naudų, neteikiant kuriai nors Å¡aliai prioriteto, teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga pagal atsakovo pateikta Žemės sklypo planÄ netvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo, o ieÅ¡kinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. paruoÅ¡tÄ planÄ (b. l. 80), pagal kurį ieÅ¡kovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 160 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu A, atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 160 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu B, bylos Å¡alys bendrai naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 326 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu C, yra optimalus Å¡alių naudojimosi žemės sklypu variantas, kuris, teismo įsitikimu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste maksimaliai užtikrins abiejų Å¡alių teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto – žemės sklypo – naudojimu, bei Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatytina aukščiau nurodyta naudojimosi žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tvarka.Dėl reikalavimo priteisti gyvenamojo namo stogo remonto iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 3901,70 Lt 1/2 stogo remonto iÅ¡laidų, (b.l. 89-97, 81, 83).Atsakovas atsiliepime į šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ neatsiliepė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka su Å¡iuo reikalavimu.

Teigė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog stogo rekonstrukcija buvo bÅ«tina padidinant jo plotÄ .LR CPK 12 str., 178 str. įpareigoja Å¡alis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Prie praÅ¡ymo yra pridėti penki mokėjimo kvitai (laikotarpiu 2003-04-25 iki 2003-09-26) už statybines medžiagas, kurių suma 1211,66 Lt, 2003-07-25 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 4700,00 Lt, atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovo įsigytos medžiagos buvo panaudotos ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai.

Nustatyta, kad buvusi pastato bendraturtė V. M. 2003-03-04, buvo davusi ieÅ¡kovui, savo sÅ«nui V. M., sutikimÄ dėl namo rekonstrukcijos (b. l. 25). Teismas sutinka su ieÅ¡kovo motyvacija, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai yra nustatyta CK 4.76 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tuo atveju, jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad visas su ginčo namo stogo rekonstrukcija susijusius mokėjimus atliko ieškovas, t. y. sumokėjo ne tik už savo, bet ir už rekonstrukcijos metu buvusios bendrasavininkės V.

M. dalį, Å¡iuo metu – atsakovo dalį. Tačiau Å¡ioje byloje taip pat nustatyta, kad visÄ laikÄ nuo ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos (2003 metų rudenio iki 2012-06-19 (iÅ¡laikymo iki gyvos sutartis)) atsakovas gyvenamojo namo stogu nesinaudojo, gyvenamajame name negyveno, name gyveno buvusi bendrasavininkė ginčo Å¡alių mama V. M., kuri už naudojimÄ si ieÅ¡kovui rekonstruotu gyvenamojo namo stogu nemokėjo. Atsakovas teigė, kad jis savo darbu prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, ieÅ¡kovas neginčijo Å¡ios aplinkybės. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos savo noru vienas mokėjo už ginčo stogo rekonstrukcijÄ (medžiagas, darbus), nes byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo reikalautų iÅ¡ atsakovo ar buvusios bendrasavininkės V.

M. minėtų iÅ¡laidų kompensavimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, gavęs sutikimÄ iÅ¡ buvusios bendrasavininkės V. M. (Å¡alių motinos), nereikalaudamas iÅ¡ buvusios bendrasavininkės V. M. ir atsakovo prisidėti prie gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos, antro aukÅ¡to namo rekonstrukcija buvo atliekama ieÅ¡kovui turint tikslÄ pasididindi jam nuosavybės teise priklausančiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir taip pagerinti Å¡eimos gyvenamojo bÅ«dto sÄ lygas, faktiÅ¡kai prisiėmė prievolę rekonstruoti visÄ stogÄ .

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš atsakovo už jam priklausančios, ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos ieškovo patirtas išlaidas būtų neteisinga (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoLR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (95,6 proc. apimtyje, apskaičiuojant taip: 84838,50 Ltx100:88740 Lt) priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 2 d.).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 2115 Lt žyminis mokestis (b. l. 6, 98) ir 3115,00 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 158), 200 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 159). IeÅ¡kovo atstovas į bylÄ pateikė 2012-08-20 pinigų priėmimo kvitÄ už dokumento suraÅ¡ymÄ 200 litų sumai advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys Kretingos rajono apylinkės teismui paduotas 2013-06-14, ieÅ¡kovas nepagrindė, kokiu bÅ«du 200 litų iÅ¡laidos advokato padėjėjo Karolio Gerbausko susijusios su Å¡ia civiline byla, todėl jos nepriteistinos. IÅ¡ viso ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 5230,00 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir atliktus ieÅ¡kovo atstovo veiksmus, t. y. ieÅ¡kinio parengimas; praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimas (b. l. 119); praÅ¡ymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (b. l. 172); ieÅ¡kovo atstovai dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 1 valanda, dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka); konstatuotina, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovo priteisti sumokėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl Å¡ių iÅ¡laidų mažinti nėra pagrindo.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti teisme (b. l. 156).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atsiliepimas ne pilnai atitiko atsiliepimo turinio reikalavimų, numatytų CPK 142 str. 2 d., nes atsakovas Å¡iame procesiniame dokumente neiÅ¡sakė savo nuomonės dėl visų ieÅ¡kovo iÅ¡keltų reikalavimų (dėl reikalavimo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo už stogo rekonstrukcijÄ , dėl ieÅ¡kovui priklausančių nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ padidinimo ir namo padalijimo), t.y. procese elgėsi ne pakankamai atsakingai, bylos sudėtingumÄ ir dalyvavimÄ viename parengiamajame posėdyje, kurio trukmė 1 valanda, dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka) – 900 Lt (8.18 p.); nepateikė teismui pažymos dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimo, tačiau atsižvelgiama į atstovo bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; konstatuotina, kad praÅ¡omų atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nemažintinos.Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 4999,88 Lt (5230 Lt x 95,6 proc.), o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 132 Lt (3000 Lt x 4,4 proc.) .

Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 4867,88 Lt (4999,88 Lt - 132 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 31,78 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 30,38 Lt (31,78 Lt x 95,6 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistina 1,39 Lt (31,78 Lt x 4,4 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 10 Lt (0,17 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d.

LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųPatenkinus ieškinį iš dalies 2013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 270 str. teismas, n u s p r e n d ė ieškinį tenkinti iš dalies.N. V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 34/100 gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Atidalyti ieÅ¡kovui V. M., a.k,. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga ir pripažinti ieÅ¡kovui V. M. nuosavybės teises į patalpas mansardoje 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 11-6 ir laiptinės patalpÄ 1-10, pagal 2009-09-01 kadastrinių matavimų duomenis; nustatyti, kad atsakovas R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi, valdo ir disponuoja likusia dalimi gyvenamojo namo žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai yra patalpomis pirmame aukÅ¡te R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir rÅ«sio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, pagal 2009-09-01 kadastrinių matavimų duomenis.

Ä®pareigoti atsakovÄ R. M. netrukdyti ieÅ¡kovui V. M. naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo įranga, esančia namo rÅ«sio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv. m). Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 5634-0007-0270), tvarkÄ V. M. užsakymu parengtÄ 2013-02-19 UAB "Geovitara" parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ : ieÅ¡kovui V. M. skirti naudotis A indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 160 m2; atsakovui R.

M. skirti naudotis B indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 160 m2; bendram naudojimuisi skirti 326 m2 žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu C, V. M. ir R. M.. I. V. M. priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 1605,45 Lt kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovo V. M. naudai 4867,88 Lt (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 88 ct.) jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ atsakovo R. M. valstybei (gavėjas Klaipėdos apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) priteisti 30,38 Lt (trisdeÅ¡imt litų 38 ct.) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 2013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Diana Navickienė