7f5ea3d7-ffa5-4d25-bb30-d68c895dabeb · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                       Civilinė byla Nr. 2-38-880/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00862-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 116.1.; 128.2. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 20 d.Vilnius Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjai D.

S., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,pareiÅ¡kėjams V. K., S. S., jų atstovui advokatui J. K.,suinteresuotiems asmenims S. S. ir G. S., vieÅ¡ajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims V. K., S. S., S. S., G. S. ir Vilniaus apskrities Å irvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, ir pagal pareiÅ¡kėjų V. K. ir S. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims, D.

S., S. S., G. S. ir Vilniaus apskrities Å irvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja D. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė:1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S. po jos sutuoktinio I. S. mirties faktiÅ¡kai priėmė jo palikimÄ ir jį valdė iki savo mirties 2000 m. vasario 6 d.;2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Jonas A. S. po jo motinos J.

S. mirties faktiÅ¡kai priėmė jos palikimÄ ir jį valdė iki savo mirties 2012 m. rugpjūčio 5 d.PareiÅ¡kime ji nurodė, kad J. S. su savo vyru I. S. gyveno (duomenys neskelbtini) jų pačių 1957 m. pastatytame name. I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties jo žmona J. S. su vaikais – J. A. S., S. S. ir V. S. (dabar K.) liko gyventi tame mane ir jį valdė kaip savo, t.y. ji priėmė palikimÄ valdydama. 2000 m. vasario 6 d. J. S. mirė, o po jos mirties namuose gyveno pareiÅ¡kėjos tėvas Jonas A.

S., kuris iki jo mirties 2012 m. rugpjūčio 5 d. priėmė motinos palikimÄ ir jį valdė.Suinteresuoti asmenys S. S. ir G. S. su sesers D. S. pareiÅ¡kimu sutiko.Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. S. nurodė, kad su D. S. pareiÅ¡kimu nesutinka ir pateikė savo pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad mirus jų tėvui I. S., V. K., S. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, o po motinos J. S. mirties pareiÅ¡kėjai V.

K. ir S. S. priėmė motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Å irvintų rajono valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiÅ¡kimus nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimų patenkinimui.Teismo posėdžio metu Å¡alys pareiÅ¡kė, kad teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad mirus pareiÅ¡kėjų tėvui I. S., V. K., S. S., J. A. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, o po motinos J.

S. mirties jos vaikai V. K., S. S. ir Jonas A. S. priėmė motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. PraÅ¡ymai tenkintini.Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimęs I. S. 1936 m. gegužės 3 d. susituokė su J. K. Stravinskiene (b.l. 9). Jie turėjo tris vaikus J.A. S., S. S. ir V. S. (K.). 1964 m. lapkričio 1 d. mirė I. S. (b.l. 12). Pagal Å«kinę knygÄ ir pareiÅ¡kėjų bei liudytojos parodymais nustatyta, kad po I. S. mirties jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo žmona ir vaikai.

Šį faktÄ patvirtina ir Musninkų seniÅ«nijos pažyma, kurioje nurodyta, kad J. S. iki mirties gyveno Musninkų miestelyje Å irvintų r. ir jai pagal Å«kinę knygÄ 1991 – 1995 m. Å«kinę knygÄ Nr. 13 priklausė gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys Musninkuose (b.l. 14). IÅ¡ pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, kad J. S. 1968 m. sausio 9 d. deklaravo Musninkų miestelyje, Å irvintų rajone (b.l. 17). Å irvintų rajono 1 – asis notarų biuras 2012 m. spalio 30 d. pažymoje nurodė, kad į notarų biurÄ po 1964 m. lapkričio 1 d.

I. S. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra. IÅ¡ J. S. mirties liudijimo matyti, kad ji mirė 2000 m. vasario 6 d. (b.l. 18). Å irvintų rajono 2-asis notarų biuras pažymoje nurodo, kad po J. S. mirties į notarų biurÄ dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 19). PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jie po tėvo ir po motinos mirties priėmė jų palikimÄ pradėdami valdyti.Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei.

Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimÄ , taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje teisė į palikimÄ atsirado 1964 m. lapkričio 1 d.

Ir 2000 m. vasario 6 d. mirus palikėjams. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ; Å¡ie įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. IÅ¡dėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , t. y. faktiÅ¡kai pradėjusiems valdyti paveldimÄ jį turtÄ arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Aptartose teisės normose įtvirtinti du savarankiÅ¡ki palikimo priėmimo bÅ«dai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. VienÄ iÅ¡ Å¡ių palikimo priėmimo bÅ«dų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , suformuotÄ taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A.

F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).Å iuo atveju byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus turto palikėjui I. S. ir taip atsiradus palikimui – namui ir namų valdai – pareiÅ¡kėjai ir jų motina J. S. po palikėjo mirties ir toliau gyveno paliktoje namų valdoje, rÅ«pinosi likusiu turtu, jį remontavo, mokėjo mokesčius, t.y. pareiÅ¡kėjai ir jų motina aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ po I. S. mirties, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas, kad mirus pareiÅ¡kėjų tėvui I.

S., V. K., S. S., Jonas A. S. ir jų motina J. S. priėmė tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.AnalogiÅ¡kai 1964 m. CK normos taikomos ir J. S. palikimo priėmimui. Byloje raÅ¡ytiniais dokumentais, pareiÅ¡kėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos name liko gyventi Jonas A. S., kuris jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Kiti du pareiÅ¡kėjai V. K., S. S. nors name negyveno, tačiau dirbo motinos žemę, jÄ palaidojo, pasidalino asmeninius daiktus.

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K., S. S., Jonas A. S. aktyviais veiksmais gyvenant, naudojantis ir kitaip rÅ«pinantis paliktu motinos turtu priėmė jos palikimÄ valdydami, todėl tenkinamas praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Patenkinti pareiÅ¡kimus.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I.

S., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini), jo sÅ«nus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus J. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir žmona J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus J. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukra V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius