2016-08-31 Nr. AB-16669-3-62-3-00346-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-511-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00346-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, nurodydamas, kad skundžia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo G. M. atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. teiktą prašymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 23 d. skundo trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečius atsakovės veiksmus (neveikimą), kurie galbūt pažeidė pareiškėjo teises; nurodyti, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų atsakovė neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko; suformuluoti skundo reikalavimą; sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jeigu suformuluoti reikalavimai nepriskirtini neapmokestinamų skundų kategorijai; pateikti reikiamą kiekį skundo egzempliorių.

2016 m. kovo 22 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė įpareigoti valstybinio administravimo subjektą vykdyti pareiškėjo prašymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, tačiau nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo, nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Teismo vertinimu, iš skundo turinio neaišku, ką skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi bei kokių teisinių pasekmių siekia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo pagrindą formuluoja neaiškiai, iš jo nurodomų aplinkybių negalima suprasti skundo esmės. Nors patikslintame skunde pareiškėjas yra pateikęs skundo reikalavimą (įpareigoti valstybinio administravimo subjektą vykdyti pareiškėjo prašymą), tačiau tokia reikalavimo formuluotė neaiški, nekonkreti, iš jos negalima suprasti, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia, kokius konkrečius veiksmus prašo įpareigoti atsakovę atlikti bei iš ko konkrečiai kildina savo teisių pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos aiškiai suformuluoti skundo pagrindą bei dalyką, dėl to nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).

II. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir bylą grąžinti į Kauno apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas pageidauja, kad bylą nagrinėtų kitas teisėjas, nes teisėja Asta Urbonienė niekada nėra tenkinusi pareiškėjo procesinių dokumentų. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo, verčiančio pareiškėją mokėti tai, ką priklausė padaryti pralaimėjusiai atsakovei. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad valstybė neginčija savo skolos pareiškėjui, besitęsiančios nuo 2001 m. lapkričio mėnesio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, kuria, pareiškėjui L. K. nepašalinus trūkumų, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Akcentuotina, kad skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti administracinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu skundu ir yra skirtos tiek galimybei įtrauktiems į bylą asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto skundo, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo, skunde pateikiamos padrikai ir neaiškiai formuluojamos aplinkybės. Taip pat buvo išaiškinta, kad skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Be to, buvo nurodyta, kad skunde nėra suformuluoto reikalavimo atsakovei ir iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia ir kokie reikalavimai adresuojami atsakovei.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje nurodydamas, kokie pareiškėjo skundo trūkumai nepašalinti, konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos aiškiai suformuluoti skundo pagrindą bei dalyką, nes pareiškėjas skundo pagrindą formuluoja neaiškiai, iš jo nurodomų aplinkybių negalima suprasti skundo esmės, o patikslinto skundo reikalavimo formuluotė neaiški, nekonkreti, iš jos negalima suprasti, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia, kokius konkrečius veiksmus prašo įpareigoti atsakovę atlikti bei iš ko konkrečiai kildina savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundą teikia dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 8 d. atsakymo, tačiau patikslintame skunde reikalavimo panaikinti šį aktą nesuformulavo. Patikslintame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti valstybinio administravimo subjektą vykdyti pareiškėjo prašymą, tačiau nenurodo, kokius konkrečius veiksmus atsakovė turėtų būti teismo įpareigota atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patikslinto skundo reikalavimo formuluotė neaiški, nekonkreti ir iš jos negalima suprasti, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas skundo pagrindą formuluoja neaiškiai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nesuformulavo aiškių, konkrečių, ABTĮ reikalavimus atitinkančių reikalavimų, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, iš kurių būtų aiškios administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Kadangi pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, ir nenurodė konkretaus skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas), darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia valstybės skola jam, egzistuojančia nuo 2001 metų, ir tvirtina, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja niekada nėra tenkinusi pareiškėjo procesinių dokumentų, tačiau nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos aiškiai suformuluoti skundo pagrindą bei dalyką.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, o pareiškėjui jų nepašalinus, nutardamas pareiškėjo paduotą skundą laikyti nepaduotu, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė