7f5667c4-d090-4c66-9285-e149c3458a61 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1718-431/2012                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05244-2012-7                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko UAB „Baltria“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Tigridia ” pareiÅ¡kimÄ skolininkui UAB “Baltria” dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė : I.Ginčo esmė Kreditorius UAB “Tigridia” kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ skolininko UAB “Baltria” 29 000 Lt skolÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kreditorius taip pat prašė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, o jų esant nepakankamai, kitÄ skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino. Teismas kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tavo skolininkui UAB „Baltria“ priklausančias pinigines lėšas, o jų esant nepakankamai, kitÄ skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ 29 000 Lt sumai, leidžiant skolininkui areÅ¡tuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei.Teismas konstatavo, jog kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra žymi.

Skolininko nevykdymas žymaus dydžio prievolės įrodo grėsmę teismo įsakymo, jei jis įsiteisėtų, įvykdymui. Tad yra pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Baltria“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pareiÅ¡kėjas neįrodė savo pareiÅ¡kimo pagrįstumo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie prima facie patvirtintų, jog atsakovas pareiÅ¡kėjui yra skolingas 29 000 Lt;atsakovas yra sėkmingai veikianti, gaunanti pajamas bendrovė, turinti ne vienÄ nekilnojamo turto objektÄ .

Teigia, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, kurių vien VÄ® Registrų centras nustatyta bendra rinkos vertė yra apie 150 000 Lt, o 2010-12-31 atsakovo balanso duomenimis atsakovas turėjo turto bendrai 1 201 848 Lt sumai, iÅ¡ jo ilgalaikio turto vertė – 884 482 Lt. Taigi atsakovas yra finansiÅ¡kai stiprus ir pareiÅ¡kėjo reikalaujama suma, kuri sudaro tik apie 1/40 atsakovo turimo turto nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones;pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl bÅ«tent piniginių lėšų areÅ¡tas buvo parinktas kaip ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų reikalavimų užtikrinimo priemonė, juo labiau, kai atsakovas turi pakankamai turto.

Piniginių lėšų areÅ¡tas taikytinas tik tuomet, kai nėra ar nepakanka kito atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamo turto reiÅ¡kiamiems reikalavimas užtikrinti;teismas, nepraneÅ¡damas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes nesant realios grėsmės atėmė iÅ¡ atsakovo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo motyvai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar atitinkamais teisės aktais, nėra motyvuotas ir pats pasirinktos laikinosios apsaugos priemonės pobÅ«dis.

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-25 nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta bei pagrįsta. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.).

Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieÅ¡kovo turtinius interesus, užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir tuo užtikrinti jo privalomumÄ . Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ Ä¯vertinti, ar iÅ¡ tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiga pagrįsti Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ tenka praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti vertinama tai, ar Å¡i suma subjektyviu požiÅ«riu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusÄ , turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl 29 000 Lt sumos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas skolininko UAB „Baltria “ atžvilgiu laikė didele. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.Nagrinėjamu atveju, byloje kartu su atskiruoju skundu atsakovas teismui yra pateikęs 2010 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas (b.l. 29,30), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį pažymi, kad atsakovo turimo turto vertė, remiantis jo 2010 m. balanso duomenimis, sudarė 1 201 848 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 79 354 Lt (b.l. 29). Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovo 2011 m. balanso duomenų (CPK 179 str. 3 d.), atsakovo turtas sudaro 1 722 714 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 849 529 Lt.

Taigi atsakovo turto masė padidėjo, ir atėmus trumpalaikius įsipareigojimus vis tiek sudaro ženkliai didesnę sumÄ nei ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog didžiÄ jÄ turto dalį sudaro ilgalaikis materialusis turtas, o byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad įmonė valdo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ .Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad UAB „Baltria“ yra stabiliai veikianti ir daug turto turinti įmonė, todėl nėra galimybės egzistuoti abejonei, kad kreditoriui palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje vykdymas ateityje galėtų pasunkėti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko atskirojo skundo argumentu, jog kreditoriaus pateikti argumentai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Kreditorius neįvardija priežasčių, dėl kurių skolininko finansinė padėtis turėtų kisti, kaip kisti ir kodėl į blogÄ jÄ pusę, tiek, kad skolininkas taptų nepajėgus susimokėti ieÅ¡kinio reikalavimo sumos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog skolininkui pareikÅ¡tų reikalavimų suma nėra didelė, nes jis turi pakankamai turto, kurio visiÅ¡kai pakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto.

Remiantis kreditoriaus reikalavimų suma bei skolininko valdomo turto dydžiu, nėra objektyvaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skolininkas gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ ir priėmus teismo sprendimÄ , jo bÅ«tų negalima įvykdyti ar jo vykdymas bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkintas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skolininko prievolės nevykdymas įrodo grėsmę teismo įsakymo, jei jis įsiteisėtų, įvykdymui.

Teismo teigimu skolininko vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra pagrindas kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ apeliantas ginčija dar ir tuo, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ . Pagal anksčiau galiojusio CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turėjo praneÅ¡ti apie tai atsakovui, o Å¡ias priemones taikyti nepraneÅ¡us atsakovui galima buvo tik iÅ¡imtinais atvejais, kai buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ .

Pagal naujai įsigaliojusio CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui tik tuo atveju, kai teismas mano, kad tai yra bÅ«tina. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi bÅ«ti taikomos operatyviai (CPK 147 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 148 str. 1 d., 153 str. 2 d. nuostatas yra konstatavęs, kad realiai dėl labai trumpų terminų (3 dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, praÅ¡ymų ir pan., o kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, pagrindinis informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę praÅ¡yti taikyti galimų nuostolių užtikrinimÄ , pasiÅ«lyti įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ arba praÅ¡yti taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

NepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali bÅ«ti panaikinta tik tuomet, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Be to, nagrinėjamu atveju apeliantui iÅ¡ karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jo manymu, yra aktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas kreditoriaus praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to kreditoriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė neteisingai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės - kreditoriaus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teisėja                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                Â