7f55899f-e09e-4879-bb9f-6ecb993feb80 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3201-980/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00233-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Laurencijai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui, advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės atstovei vyr. teisininkei Gintarei Kubilei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom platformÄ nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcines draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „IF P&C Insurance AS“, UAB „Pastatų meistrai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 671,45 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ADB Compensa Vienna Insurance Group Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su Draudėju K. D. sudarė BÅ«sto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.19056/9131336, kuria apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2019-07-12 gautas Draudėjos praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2019-07-08 d. (duomenys neskelbtini) lyjant lietui per namo lietaus kanalizacijos vamzdį apdraustasis butas buvo užlietas. 2019-07-12 buvo suraÅ¡ytas turto techninės apžiÅ«ros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai t.y. apgadintos sienos, grindys, sieninė spinta.

Avarijos priežastis – vandens prasiskverbimas per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Gyvenamasis namas, esantis Naujakiemio g. 7, Klaipėda yra administruojamas UAB "Debreceno valda". IeÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 671,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019-07-31 IeÅ¡kovas pateikė UAB "Debreceno valda" pretenzijÄ , dėl 671,45 Eur žalos atlyginimo, tačiau skolininkas prievolės atlyginti žalÄ neįvykdė.

Atsakovė UAB "Debreceno valda" teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama turtinį reikalavimÄ Atsakovei, tvirtina, kad IeÅ¡kovės apdraustas Butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per Namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju Atsakovė, įgyvendindama vienÄ iÅ¡ savo funkcijų - organizuoti daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 p.), 2017 m. sausio 2 d.

Techninės priežiÅ«ros sutarties pagrindu pavedė techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai" (toliau - Techninis prižiÅ«rėtojas) vykdyti Namo techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ). Pažymėtina, kad Techninis prižiÅ«rėtojas, vykdydamas savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Ä®vertinus IeÅ¡kovės pateiktus įrodymus, kuriais remiantis IeÅ¡kovė įrodinėja jos tvirtinamas aplinkybes, konstatuotina, jog IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, atsiradusio dėl jo netinkamai vykdomų savo pareigų.

Pats nurodomas Buto apliejimas neįrodo Atsakovės neteisėtų veiksmų. Pabrėžtina, jog vien draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimÄ , jei IeÅ¡kovė neįvykdo pareigos įrodyti Atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Pažymėtina, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiÅ«rėti administruojamus pastatus dar nereiÅ¡kia, kad administratorius automatiÅ¡kai turi atsakyti už bet kokiÄ Å¾alÄ , kuriÄ galėjo lemti administruojamo namo bÅ«klė ar gyventojų nesutikimas, delsimas leisti administratoriui imtis atitinkamų veiksmų.

Be to, namo administratorius negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Å iuo atveju svarbu paminėti, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę (tokiu bÅ«du skaičiuojant sugadinto turto atkuriamÄ jÄ vertę itin svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Pabrėžtina, kad atkÅ«rimo sÄ naudos Å¡iuo atveju apima sÄ naudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Taigi žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų trečiojo asmens patalpų, Å¡iuo atveju ir daiktų, atkÅ«rimas iki tokios bÅ«klės, kokios Å¡ios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

IeÅ¡kovė pateikdama Teismui žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, nepateikė jokių duomenų apie Buto nusidėvėjimÄ - minėti duomenys niekaip neatsispindi dokumentuose, kuriais IeÅ¡kovė įrodinėja žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi akivaizdu, jog reikalavimo dydis nustatytas ydingai, neatsižvelgiant į tokiÄ svarbiÄ aplinkybę kaip Buto nusidėvėjimas. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas, advokatas M. Stankevičius nurodė, jog ieÅ¡kinį palaiko, prašė tenkinti ieÅ¡kinį jame nurodytais pagrindais. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato stogÄ , organizuoti jo remontÄ , buvo atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turėjo pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. Nurodė, kad namo administratorius jau po to kai prabėgo vanduo pro namo lietaus kanalizacijos vamzdį, Å¡io darbo atlikimui iÅ¡leido apie Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų, tačiau tai padarė jau po įvykio, kas rodo, jog namo administratorius ir anksčiau galėjo sutvarkyti lietvamzdį ir žalos butui nebÅ«tų atsiradę.

Mano, kad tokio dydžio darbų sumai, t.y. kurio kaina tik 60 eurų gyventojų pritarimo tikrai nereikėjo. Kaip įprastai, namo administratorius renka kas mėnesinius mokėjimus, tačiau einamųjų remonto darbų ar reikiamų apžiÅ«ros darbų neatlieka, dėl ko susidaro prasta namo inžinerinė bÅ«klė ir kyla avarijos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė vyr. teisininkė G. Kubilė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, atsakovės apdraustas butas yra daugiabučiame name, kurio gyventojai tai pat turi pareigÄ rÅ«pintis bendru turtu, o tokios pareigos nevykdė.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog namo administratorius organizavo gyventojų susirinkimÄ dar 2018 m. sausio 9 d., kurio metu gyventojams buvo pristatytas klausimas ir dėl reikalingo namo remonto, tačiau gyventojai elgėsi pasyviai ir susirinkimo metu nepriėmė bendro sprendimo dėl remonto darbų, todėl ir įvyko užliejimas. Tai, kad buvo atliktas ieÅ¡kovės atstovo nurodytas remontas, rodo, jog buvo tik lokalizuota vieta, iÅ¡ kurios bėgo vanduo, tačiau atsakomybę dėl to turi prisiimti ir visi namo gyventojai.

Laiko, kad atsakovė, bÅ«dama namo administratoriumi, negali virÅ¡yti savo pareigų ir atlikti darbų, kuriems reikia gyventojų daugumos pritarimo ir kadangi Å¡iuo atveju tai nebuvo avarijos likvidavimas, namo administratorius negalėjo remontuoti namo savo iniciatyva. Be to, iÅ¡ gyventojos praneÅ¡imas apie gedimÄ buvo gautas tik 2019 m. liepos mėnesį ir netrukus atlikti vamzdyno lokalizacijos darbai. Teismas konstatuoja: Dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Bylos duomenimis nustatyta, jog K. D. ir ieÅ¡kovė akcines draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo sudarę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. 1905/9131336.

Nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. per namo lietaus kanalizacijos vamzdį prasiskverbęs vanduo užpylė buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas, ko pasėkoje atÅ¡oko tapetai, buvo deformuotos grindų lentos, iÅ¡brinko plokÅ¡tės. Nustatyta, kad butui padaryta žala užfiksuota fotonuotraukose, 2019 m. liepos 12 d. ApžiÅ«ros akte. Nustatyta, kad byloje esantys dokumentai – pretenzinis reikalavimas Nr. 9113784-1 ir į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjai, 671,45 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Bylos duomenimis Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ir jam padaryta žala dėl užliejimo nekilo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žala atsirado bÅ«tent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butÄ per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Nustatyta ir tai, kad lietaus kanalizacijos vamzdis yra bendro Å¡io namo inžinerinių įrenginių dalis. Atsakovė pateikė 2019 m. liepos mėnesio lokalinę sÄ matÄ ir atliktų darbų aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Pastatų meistrai“ atliko stogo atskirų vietų sandarinimo hermetiku ar lopijimo audiniu darbus, kurių vertė 57,84 Eur.

Tokiu bÅ«du matyti, jog nagrinėjamu atveju buto užliejimas įvyko bÅ«tent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kuris tik po praneÅ¡imo apie įvykį buvo sutvarkytas, t.y. jau 2019 m. liepos mėnesį. IeÅ¡kovė – draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo buto savininkei draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė neigia savo prievolę apmokėti susidariusiÄ Å¾alÄ ir motyvuoja atsisakymÄ tuo, kad dar 2018 m. sausio 25 d. gyvenamojo namo esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje metu atsakovės atstovai turėjo pristatyti namo gyventojams statinio apžiÅ«ros aktÄ , o be to, ir informacijÄ apie tai, kad gyventojams bÅ«tina priimti sprendimÄ dėl lietaus nuotekų stovų keitimo, tačiau minėtas susirinkimas laikomas neįvykusiu, nes jame susirinko mažiau kaip 50+1 procentas namo gyventojų.

Be to, atsakovė pateikė teismui ir 2018 m. vasario 28 d. praneÅ¡imÄ namo esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje gyventojams, kuriame nurodyta, kad namo gyventojai nebuvo aktyvÅ«s ir balsavimas raÅ¡tu dėl namo stovų keitimo, lietaus stovų keitimo, namo galinių sienų Å¡iltinimo neįvyko. Tokiu bÅ«du, atsakovės atstovė nurodė, jog be daugumos gyventojų pritarimo ir nesant įvykusios avarijos, namo administratorius neturi pareigos atlikti remonto darbus, kuriems bÅ«tinas gyventojų daugumos pritarimas o bÅ«tent pritarimo gyventojai ir neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti nuostolių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad žala butui (duomenys neskelbtini) kilo bÅ«tent dėl netinkamos lietaus kanalizacijos vamzdyno bÅ«klės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad namo administratorius jau nuo 2018 m. sausio 25 d. turėjo duomenis apie tai, kad bÅ«tina keisti namo stovus, lietaus stovus, Å¡iltinti namo galines sienas. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės atstovė, 2015-12-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 punktas numato, jog už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie bÅ«tini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams Å¡alinti, įskaitant Å¡ių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iÅ¡ kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos pagal Å¡ių darbų faktines iÅ¡laidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

13. Jeigu kaupiamųjų lėšų sÄ skaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms iÅ¡laidoms apmokėti, trÅ«kstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ar mėnesinius mokėjimų praneÅ¡imus. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis).

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtį, pagal kuriÄ butų savininkas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog iÅ¡laidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kitaip tariant, pareiga apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu:

1) bendraturtis yra davęs sutikimÄ , kuris buvo pagrindu tokioms iÅ¡laidoms susidaryti;

2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus;

3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimÄ , kuris buvo pagrindu tokioms iÅ¡laidoms susidaryti. Visi Å¡ie pagrindai yra savarankiÅ¡ki (alternatyvÅ«s) ir nėra bÅ«tinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sÄ lyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017). Analizuojant aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir Kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , atmestini atsakovės atstovės argumentai, jog ginčo atveju namo administratorius neturėjo pareigos atlikti remonto darbus, nes neturėjo gyventojų daugumos pritarimo.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės atstovė, bÅ«tent tokiu atveju, namo administratorius turėjo atlikti lietaus kanalizacijų vamzdyno remonto darbus, kurie bÅ«tini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus ir darbų apmokėjimui panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, tačiau laiku to nepadarė. Atkreiptina, jog 2018 m. sausio 25 d. susirinkimo iki buto (duomenys neskelbtini) užliejimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 , 6.249 straipsniai).

Nustatyta, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2019 m. liepos 12 d.) daugiabučio namo, esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė UAB „Debreceno valda“. Nustatyta ir tai, kad atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo administratore, įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio Naujakiemio g. 7, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) paslaugas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) darbų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta profilaktinė vamzdynų apžiÅ«ra, profilaktinės apžiÅ«ros metu rastų defektų Å¡alinimas, vamzdyno dalių apÅ¡iltinimas ar apÅ¡iltinimo smulkių defektų Å¡alinimas.

Pagal CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas nuostatas neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais. Bendrojo naudojimo objektų administratorius Å¡iuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas;

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiÅ«ros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo bÅ«ti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog atsakovės nepakankamas apdairumas organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ ir remontÄ , vertinti kaip jos neteisėti veiksmai ir kaltė dėl to, kad, kai buvo nustatytas netvarkingas namo lietaus kanalizacijos vamzdis, tačiau jo trÅ«kumai laiku nebuvo paÅ¡alinti, taigi tarp atsakovės neveikimo ir draudėjui kilusios žalos, dėl kurios buvo iÅ¡mokėta ginčo draudimo iÅ¡moka yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui, (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerÅ«pestingumas). Esant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl turtui – butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos ir turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei Å¡iai žalai atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 671,45 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡ioje byloje patyrė 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Debreceno valda“ 671,45 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt vienas euras 45 cnt) iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 671,45 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt vienas euras 45 cnt) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Viktorija Čiapaitė