2017-10-26 Nr. AB-19354-3-61-3-04773-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1757-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04773-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. C. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. C. su 20154 m. rugsėjo 29 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 26 d. (nurodyta data 2015 rugpjūčio 14 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 1A-385; 2) įpareigoti Departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 5MA-34-514.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 4PM191167 jam buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 1 d., o Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 5MA-34-514 – 2015 m. kovo 23 d. Pažymėjo, kad skundą dėl minėto Kauno teritorinės muitinės sprendimo teikė praėjus 8 mėnesiams, o dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo – praėjus 4 mėnesiams nuo šių sprendimų įteikimo dienos. Nurodė, kad terminai buvo praleisti nežymiai.

3. D. C. teigė, kad yra svarbu suprasti, jog jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato nei galimybės skųsti jo atžvilgiu priimtų sprendimų, nei žinojo apie apskundimo terminus. Pažymėjo, kad apskundimo terminus praleido dėl neišmanymo, netyčia ir neturėdamas tikslo piktnaudžiauti teise, todėl, jo nuomone, terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Atkreipė dėmesį, kad atnaujinus terminą skundui paduoti, byla nebūtų vilkinama, kadangi pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia atsiskaityti su muitine, o D. C. turėtų galimybę tinkamai įgyvendinti ir / ar apginti savo teises. Pareiškėjo nuomone, skundo priėmimas padėtų nustatyti tikrąsias apskaičiuotų delspinigių sumas ir teisingai išspręsti bylą, o nežymiai praleidus nustatytą terminą skundui paduoti, neturėtų būti suteiktas prioritetas procesinės teisės normos pažeidimui prieš jo galimybę išdėstyti motyvus ir argumentus, kurie yra svarbūs klausimui dėl apskaičiuotos delspinigių mokestinės prievolės tinkamai išspręsti.

4. Teismo posėdyje pareiškėjo D. C. atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

5. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad D. C., iš dalies nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 4PM191167 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 5MA-34-514, pateikė skundą Departamentui. Jis atsakovui taip pat pateikė 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Departamentas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu skundo padavimo termino neatnaujino.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas terminus praleido ženkliai, tačiau jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, neturėjo galimybės laiku pateikti skundo, prašyme nenurodė.

8. Departamentas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo teritorinių muitinės sprendimų apskundimo terminų, kadangi juose yra nurodyta aiški šių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai.

9. Atsakovas akcentavo, kad D. C. remiasi bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

10. Departamentas atkreipė dėmesį, kad D. C., prašydamas atleisti jį nuo Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 4PM191167 apskaičiuotų delspinigių, su prašymais kreipėsi tiek į Kauno teritorinę muitinę, tiek į Departamentą, tačiau prašymuose apskaičiuotų delspinigių dydžio neginčijo.

11. Teismo posėdyje atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo D. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 4PM191167 ir Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 5MA-34-514 pareiškėjui įregistravo mokestines prievoles. Šiuos teritorinių muitinių sprendimus D. C. 2015 m. rugpjūčio 18 d. skundu apskundė Departamentui ir prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Atsakovas, įvertinęs teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 5MA-34-514 panaikinimo padavimo termino neatnaujino.

14. Išanalizavęs Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad šiame įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti D. C. grindė neišmanymu, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas institucijoms pateikė vis kitas aplinkybes – skunde teismui termino praleidimo aplinkybes jis siejo su neišmanymu, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašyme Departamentui nurodė, kad terminai yra praleisti nežymiai, todėl turi būti atnaujinti.

16. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra priežasčių pripažinti, kad D. C. elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad terminai buvo praleisti nežymiai, negali būti laikoma teisinga, o D. C. argumentai dėl neišmanymo ir nesupratimo, nesant įrodymų, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negali būti laikomi svarbiomis priežastimis praleisti įstatymo nustatytą terminą. Kadangi D. C. nenurodė jokių objektyvių priežasčių atnaujinti terminą skundui paduoti, Departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 1A-385 yra teisėtas ir pagrįstas. Jis buvo priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.

III. 17. Pareiškėjas D. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Apeliantas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes.

19. D. C. nesutinka, kad neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pažymi, kad priežasčių svarbumas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad terminą praleido ne tyčia, o dėl susiklosčiusios situacijos ir neišmanymo. Akcentuoja, kad svarbus yra ir dokumentų įteikimo terminas, kuris įrodo institucijos aplaidumą bei galimybės laiku pateikti skundą nesudarymą, tačiau ši aplinkybė nebuvo analizuota.

20. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Departamentas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

23. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1A-385, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti pareiškėjo skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 dalies ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 5MA-34-514 padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

25. Pareiškėjas skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl vietos mokesčių administratorių sprendimų, kuriais jam buvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, padavė praleidęs Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

26. Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui (Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 ir 5 dalys).

27. Ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 7 dalis).

28. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio nuostatas, yra pažymėta, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-757/2010).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio bei nesusijusios su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, dėl kurių jis negalėjo pateikti skundo centriniam mokesčių administratoriui per Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

30. Vietos mokesčių administratorių sprendimai, dėl kurių pareiškėjas centriniam mokesčių administratoriui padavė skundą, jam buvo įteikti. Kaip matyti iš minėtų sprendimų turinio, juose buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Todėl pareiškėjas, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui per įstatyme nustatytą terminą, jeigu būtų elgęsis pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

32. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė