7f54536f-23cb-4074-9d95-e0087b09d027 · Marijampolės apylinkės teismas

?Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1-345-482/2022 proceso Nr. 1-01-1-41574-2021-9 procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d., Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Z., jo atstovui advokatui R.

M., kaltinamajam V. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė : kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ , o bÅ«tent: 2021 m. lapkričio 27  d. apie 18 val. 16 min. prie parduotuvės, esančios Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

Z., tai yra jis, sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, V. Z., sėdinčiam automobilio "Audi 802", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, iÅ¡ nugaros pusės sudavė du smÅ«gius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rÅ«bų apykaklės tempė atgal, po to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, lauke V. Z. sudavė ne mažiau tris smÅ«gius kumščiu į galvos sritį bei sudavė vienÄ smÅ«gį koja į krÅ«tinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam V.

Z. nubrozdinimus kairio antakio, kairios skruosto ir kaklo srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį V. Z.. Kaltinamasis V. B. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2021 metų lapkričio 27 dienÄ , vakare apie 6 valandÄ jis buvo svečiuose pas kaimynÄ vardu V., pas kurį dar svečiavosi R. K.. Jis prabuvo apie valandÄ laiko ir paskui nutarė važiuoti namo. Kadangi R. iÅ¡sikvietė atvažiuoti V. Z., tai galvojo su jais kartu pavažiuoti iki namų.

R. V. iÅ¡sikvietė, kad V. jÄ pavežtų iki Lenkijos. Atsisėdo pas V. Z. į automobilį ir tuo metu R. pamatė, kad ji nepasiėmusi asmens dokumentų. R. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo pasiimti savo asmens dokumentų, o jis liko su V. automobilyje ir jie pradėjo bendrauti. Kalbėjosi apie skiepus. Kai jis V. paprieÅ¡taravo dėl tų skiepų, tai V. Z. pradėjo Å¡aukti ir tada jis V. pavadino debilu. Tada kažkuriuo tai momentu V. trenkė jam į veidÄ . Jis sėdėjo automobilio gale per vidurį, o nukentėjusysis sėdėjo priekyje vairuotojo vietoje.

Ranka į deÅ¡inį skruostÄ nukentėjusysis jam trenkė. Jis kumščiu atgal sudavė nukentėjusiajam pora kartų į galvos sritį. V. Z. pradėjo Å¡aukti ir kažkÄ traukė iÅ¡ savo vidinės kiÅ¡enės. Jis paėmė nukentėjusįjį už pečių ir laikė, kad jis negalėtų nieko iÅ¡sitraukti. Paskui jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir nukentėjusysis iÅ¡lipo ir pamatė, kad jis turi dujų balionėlį. V. ėjo link jo ir purÅ¡kė iÅ¡ to balionėlio prieÅ¡ vėjÄ ir visos dujos ėjo ant V.

Paskui atbėgo rėkdama R. ir kažkÄ pradėjo Å¡Å«kalioti ir matė, kad ji nukrito. Jis V. stumtelėjo į tÄ rankÄ , kur jis laikė balionėlį, ir V. svyruodamas užsikabino už automobilio durų. Jis nukentėjusiajam nespyrė. V. užsikabino už durų, kai jis V. stumtelėjo. Nukentėjusysis ėjo atbulas ir užsikabino už durelių, nenukrito, o tiesiog užsikabino už tų durelių. V. sakė, kad jis jam į krÅ«tinę įspyrė, bet jis V. nespyrė. Buvo žiema ir buvo slidu tÄ dienÄ .

Nukentėjusysis dar sakė, kad į galvÄ jam spyrė ir 7 kartus sudavė, bet tai visiÅ¡ka nesÄ monė. Kai nukentėjusysis užsikabino už durelių, tai po to jis sėdo į automobilį ir norėjo važiuoti, Å¡aukdamas, kad kviečia policijÄ . Jis sėdinčiam nukentėjusiajam netrenkė. Pripažįsta, kad sudavė jam 1-3 smÅ«gius, po to laikė už pečių ir paskui dar pastÅ«mė. Jis nukentėjusiajam automobilyje kumščiu į galvÄ sudavė 2-3 smÅ«gius. Po to prispaudęs už pečių laikė ir kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tai jį stumtelėjo ir tai viskas.

Jis trenkė nukentėjusiajam, nes jis pirmas sudavė. Po viso Å¡io įvykio grįžo namo ir po to dar su kaimyne I. kalbėjosi ir jai trumpai papasakojo, kad turėjo konfliktÄ su V. Jis pas kaimynÄ V. atėjo pasiimti ožkos, bet kaimynas sakė, kad jau tamsu ir nutarė, kad jis kitÄ dienÄ pasiims tÄ ožkÄ . Pas kaimynÄ V. jis iÅ¡gėrė vienÄ butelį 1 litro talpos „Tauro“ alaus, 6 laipsnių stiprumo. Pasidalino alų su kitais, bet jie negėrė, nes V. ir R. gėrė degtinę. Kai iÅ¡gėrė alų, nesijautė apsvaigęs. Su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Jam pačiam nežymÅ«s sužalojimai buvo padaryti, buvo žandas Å¡iek tiek patinęs ir paraudęs. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Norėjo, kad viskas pasibaigtų. Nukentėjusysis pasakė, kad nori žalos už duris 500 eurų. Jis nesutiko, nes tiek visas jo automobilis vertas. Nukentėjusysis dar jam buvo žinutę atsiuntęs kitÄ dienÄ ir siÅ«lė tartis dėl žalos atlyginimo. Jis anksčiau nukentėjusįjį žinojo, todėl nukentėjusysis jo telefono numerį turėjo.

Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo, buvo draugiÅ¡ki santykiai. Sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, smÅ«giai buvo ne tiesiai į galvÄ , o tiesiog per rankas. Nuo smÅ«gių galėjo V. Z. sužaloti kairį antakį ir kairį skruostÄ . Pats nukentėjęs po suduotų smÅ«gių jam nieko nesakė ir nesakė, kad jam skauda, jis tik grasino ir kažkÄ bandė iÅ¡sitraukti iÅ¡ kiÅ¡enės. KÄ jis sakė vėliau atėjusiai R., nežino, prie jo nieko nesakė. Sakė, kad kviesis policijÄ , nes durelės sugadintos ir jis negali važiuoti.

R. Å¡aukė kažkÄ , bet ji buvo stipriai iÅ¡gėrusi ir nėjo suprasti, kÄ ji sakė. R. paslydo ir parkrito, nes buvo slidu. Kas jÄ pakėlė, neatsimena, gal pati atsistojo. Sutiktų nukentėjusiajam atlyginti nuo 50 iki 100 eurų už sugadintas dureles. Už patirtus sužalojimus nenorėtų jam atlyginti, nes nei nukentėjusysis prieÅ¡ jį neturėjo kelti rankos, nei jis prieÅ¡ nukentėjusį, kuris pirmas sudavė jam ir gavo atgal. Jis turėjo galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir pasiÅ¡alinti, kai nukentėjusysis jam sudavė.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis vyresnis už jį. Nemano, kad turėtų jo atsipraÅ¡yti, nes nukentėjusysis apÅ¡meižė jį prieÅ¡ visÄ kaimÄ . Konfliktas tarp jų kilo bekalbant apie skiepus ir tai buvo konflikto priežastis. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. Z. paaiÅ¡kino, kad pažinojo kaltinamÄ jį iki įvykio, piktumų su juo nebuvo. 2021-11-27 vakare paskambino R. ir paprašė, kad jis R. nuvežtų į LenkijÄ . Jis atvažiavo į Liubavo kaimÄ pas V. R. įlipo į automobilį ir pasakė, kad dar reikia pavežti V.

B., kuris taip pat įlipo į automobilio galÄ . Tada R. apsižiÅ«rėjo, kad ji pamirÅ¡o dokumentus ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio nuėjo jų atsineÅ¡ti. V. B. sėdėjo automobilio gale, arčiau vidurio. Jis su V. B. pradėjo kalbėtis. Tuo metu per radijÄ buvo žinios ir kalbėjo apie skiepus ir jie irgi ta tema pradėjo kalbėtis. Jis pasakė, kad reikia skiepytis, V. B. pasakė, kad čia viskas nesÄ monė, kad visi debilai, kurie skiepijasi. Jie gana ilgai kalbėjosi apie tuos skiepus. Paskui V.

B. paklausė jo, ar jis ir nuo gripo skiepijasi. Jis atsakė, kad taip ir tada V. B. pavadino jį debilu ir kirto jam arčiau pakauÅ¡io prie ausies. Jis pradėjo atsiseginėti saugos dirÅ¾Ä ir V. B. tuo metu griebė jam už striukės ir pradėjo smaugti. Paėmė už drabužių pečių srityje, traukė jį ir smaugė. Jis rėkė, kad baigtų ir tada dar kartÄ V. B. jam trinktelėjo : paleido viena ranka jį, o kita ranka sudavė smÅ«gį. Jis iÅ¡trÅ«ko ir pradėjo rėkti, kad V.

B. liptų lauk. Jis pats skubėdamas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo link V. B. papraÅ¡yti, kad jis iÅ¡liptų. Tada V. B. prasidarė galines duris ir ant jo Å¡oko, puolė jį, bet jis Å¡iek tiek atsitraukė. Turėjo rankoje dujų balionėlį, bet nespėjo panaudoti, nes V. B. puolė jį ir vienÄ kartÄ sudavė, o paskui kita ranka dar sudavė kumščiu. V. B. į žandÄ ir į galvÄ sudavė. Paskui atėjo R.. Ji atėjo į jų vidurį ir V. B. suprato, kad ji nori jį ginti, todėl jÄ pastÅ«mė.

Paskui V. B. jį rankom pastÅ«mė ir jis atsirėmė į dureles ir priklupo Å¡iek tiek ir tada V. B. jam spyrė į krÅ«tinę. Tada sėdo į automobilį ir pasakė, kad skambina policijai. Tada V. B. ranka vėl į veidÄ jam sudavė. Pasakė, kad skambina policijai, jei jis nenueis ir iÅ¡ trečio karto paskambino policijai. V. B. pamatęs, kad bendrauja su policija, bandė dureles uždaryti, bet jos buvo sulaužytos ir jau neužsidarė. Durelės buvo susilankstę. V. B. palaužė dar tas dureles, nors jos jau buvo ir taip sulankstytos.

V. B. laužė dureles į prieÅ¡ingÄ pusę. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, V. B. jau nebuvo. R. buvo su juo. Ä® ligoninę nevažiavo, kai atvažiavo greitoji pagalba, tai jį apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad nebÅ«tina jam važiuoti į ligoninę. Jam skaudėjo visose vietose, kur jį mušė. Jam buvo suduoti apie 8 smÅ«giai. 450 eurų kainavo automobilio remontas. Dureles tvarkė, kad jos užsidarytų. Paskui dažė ir dar tvarkė kitus pažeidimus. Automobilį tvarkė pats.

Ä®rodymų, kad tvarkė automobilį, jis neturi, nes dar nepabaigtas remontuoti. Kad durelės užsidarytų, tai 180 eurų remontas kainavo. Pas pažįstamÄ tvarkė ir remontÄ Ä¯rodančių dokumentų neturi. PraÅ¡o 6000 eurų neturtinės žalos, nes buvo sumuÅ¡tas ir moraliÅ¡kai nukentėjo. Dėl patirto sužalojimo naudojo vaistus nuo galvos skausmo ir nuo nervų, jie buvo gydytojo priraÅ¡yti. Ä® gydytojÄ kreipėsi po įvykio. Nurodė gydytojui, kad buvo sumuÅ¡tas ir galvÄ skauda ir jam skyrė vaistus.

GalvÄ skaudėjo gal 2 savaites ir gėrė 2 savaites nuskausminamuosius vaistus. Kreipėsi 2 kartus į Å¡eimos gydytojÄ . Po sumuÅ¡imo nedirbo, nes turi 2 grupę. Jis Å«kininkas. Fizinių darbų po įvykio nedirbo, nes galvÄ skaudėjo. Matėsi įdrėskimai ir nubrozdinimai ant veido. Buvo mėlynės ir vaizdas buvo nekoks ir apribojo jo judėjimÄ tarp žmonių. Jo veide buvo matomi įbrėžimai ir mėlynės, galvos kairėje ir deÅ¡inėje pusėje buvo matomi sužalojimai, prie antakio kairėje pusėje ir žande matėsi sužalojimai ir kaklo srityje matėsi žymės ir įdrėskimai nuo smaugimo abejose pusėse.

R. atėjusi klausė, kas čia vyksta ir ko V. B. jį puola. Kai skambino policijai, tai R. tuo metu buvo už automobilio. Jis V. B. nesudavė į veidÄ . V. B. buvo neblaivus ir akivaizdžiai tai matėsi. 180 eurų sumokėjo už durelių tvarkymÄ . Dažys gal pats. Koks 100 eurų dažai kainuos, o paskui dar durelių darbai kainuos apie 100 eurų ir dar kiti darbai 50 eurų kainuos. Nesutinka, kad tik 100 eurų jam sumokėtų kaltinamasis, bent jau 300 eurų sumokėtų. Kaltinamasis norėjo taikytis, bet jis nesiÅ«lė kiek gali atlyginti.

Jie iki įvykio nesipyko. V. B. jo neatsiprašė. V. B. buvo neblaivus tÄ Ä¯vykio dienÄ . V. B. poelgis buvo jam netikėtumas. Jei V. B. bÅ«tų buvęs blaivus, tai gal taip nebÅ«tų pasielgęs. Žinojo, kad jo charakteris yra arÅ¡us. Pas Å¡eimos gydytojÄ kreipėsi, nes nesiliovė galvos skausmai ir jam prireikė neurologo pagalbos. Liudytoja R. K. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ ji buvo pas V. A. svečiuose ir ji, V. B. ir V. A. gėrė degtinę. PritrÅ«ko degtinės, tada ji paskambino V. Z., kad jis atvažiuotų ir jÄ nuvežtų iki Lenkijos, kad nusipirkti degtinės. Kaltinamasis paprašė jį pavežti link namų.

Atvažiavo V. Z. automobiliu“ Audi“. Ji pamatė, kad neturi su savimi dokumentų ir nubėgo jų pasiimti. Galėjo užtrukti iki 10 minučių. Kai atėjo, tai jie buvo jau iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, matė juos besistumdančius. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiam 3 smÅ«gius į krÅ«tinę. Jie rėkė vienas ant kito. Nuo stÅ«mimo V. nenukrito. Ji mėgino tarp jų atsistoti ir juos iÅ¡skirti. Paskui V. norėjo iÅ¡ automobilio telefonÄ pasiimti ir skambinti policijai. Kaltinamasis griebė už durelių.

Ji vienu metu nukrito, nes kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, ji paslydo ir parkrito. V. padėjo jai atsikelti, bet gerai nepamena. Kaip buvo su automobilio durelėm, neatsimena. Matė atėjusi, kad jie stumdosi ir ji pradėjo juos skirti ir kaltinamasis jÄ pastÅ«mė ir ji parkrito. V. įlindo į automobilį ir norėjo paimti telefonÄ , kad paskambinti policijai, bet kaltinamasis jam neleido pasiimti telefonÄ . Tarp jų kilo konfliktas. Ji buvo neblaivi ir visko gerai neatsimena. Paskui kaltinamasis pabėgo, o ji su V. laukė policijos.

Paskui klausė policininkai nukentėjusiojo, ar reikia jam greitosios ir jis pasakė, kad nereikia. Pakui ji su V. nuvažiavo iki namų ir namuose dar policija surašė protokolÄ . Paskui V. pasiėmė kitÄ automobilį ir jie nuvažiavo į LenkijÄ . Ji matė pas V. ant kaklo nudrėskimus, o ant veido nieko nematė. Jie konfliktavo dėl skiepų. Ji pokalbio girdėjo pabaigÄ ir suprato, dėl ko tas konfliktas įvyko tarp jų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.107-108) sutinka. Nukentėjusiojo automobilio durelės buvo žemyn pakritę ir jos neužsidarė.

Ji tai pamatė, kai jie sėdo važiuoti po įvykio iki namų. Be degtinės jokių kitų alkoholinių gėrimų nebuvo. Kiek iÅ¡gėrė nepamena, bet nemažai. Nematė, kad kaltinamasis tÄ vakarÄ gertų alų. Ji kaltinamajam paskambino, kad Å¡is ateitų pas V. A. iÅ¡gerti. Kaltinamasis ožkos pasiimti buvo atėjęs kitÄ dienÄ . Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad  2021-11-27 d. apie 18 val. buvo svečiuose pas V. A., kur kartu su V. ir pažįstamu V., pavardės nežino, vartojo alkoholį.

Apie 18 -19 val., paskambino pažįstamam V. Z. ir paprašė, kad jis jÄ nuvežtų į LenkijÄ nusipirkti degtinės. Skambino V., nes su juo gerai sutaria. V. sutiko ir atvažiavo jos paimti iki V. namų. V. pasiÅ«lė važiuoti kartu, kad jam bÅ«tų arčiau pareiti į namus. Atvažiavus V., ji kartu su V. atėjo iki automobilio. Ji įsėdo į keleivio vietÄ esančiÄ automobilio priekyje, o V. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Ä®sėdusi į automobilį pastebėjo, kad su savimi neturi asmens dokumento.

Pasakiusi, jog eina pasiimti dokumentÄ išėjo. V. liko automobilyje kartu su V.. Sugrįžo atgal prie automobilio galimai 5 min. bėgyje. Sugrįžusi prie automobilio pamatė lauke susikibusius V. ir V., kurie tarpusavyje stumdėsi. Tai pamačiusi ji atstojo tarp V. ir V. norėdama juos iÅ¡skirti. Atsistojus tarp minėtų asmenų, V. jÄ pastÅ«mė. Kadangi buvo slidu ji paslydo ir nugriuvo ant žemės. Nugriuvus V. padavė rankÄ ir padėjo atsikelti, sakydamas jog paskambins policijai. V. jÄ pakėlęs nuo žemės ketino atsidaryti automobilio vairuotojo duris.

Tuo metu, kai V. darė dureles, V. jam sudavė kumščiu ( kuria ranka nepamena) vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę ir trukdė V. įsėsti į automobilį. V. ir toliau bandant pasiimti telefonÄ , kuris buvo pajungtas įkrovimui V. V. trukdė tai padaryti. Parodo, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena, kadangi ji buvo neblaivi. Patvirtina, kad ji matė kaip V. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu V. į krÅ«tinę, po to V. bandant paimti telefonÄ iÅ¡ automobilio matė, kaip V. du kartus rankomis pastÅ«mė V., ko pasekoje V. trenkėsi į automobilio kairės pusės vairuotojo dureles bei vienÄ smÅ«gį sudavė kumščiu į galvos sritį.

Po to, kai V. pasiėmė telefonÄ ir paskambino 112, V. nuėjo link savo namų. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp V. ir V. nežino, nes kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio jokio konflikto nebuvo. Ä® klausimÄ , ar matė kaip V. įspyrė V. koja į krÅ«tinę parodė, kad jai yra užsifiksavę atmintį, kad tuo metu kai ji sugrįžo pasiėmusi dokumentÄ , V. sudavė smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę. Nors įvykio vieta buvo apÅ¡viesta ir matomumas geras, tačiau buvo neblaivi ir aplinkybių gerai nepamena.

Nematė, kad V. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius V. (107-109 b.l.). Liudytoja I. T. paaiÅ¡kino, kad 2021 metų lapkričio mėnesį apie 23 valandÄ atėjo V. B. pas jÄ Ä¯ namus ir pasakė, kad tarp jo ir V. Z. įvyko konfliktas. KÄ jis padarė V. Z., tai jis nieko nesakė. Nukentėjusysis turi pravardę „m.“. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l.113-114) sutinka. Kai apklausė tyrėja, tai geriau viskÄ prisiminė. Kai atėjo pas jÄ V. B., gal ir buvo truputį iÅ¡gėręs. Ikiteisminio tyrimo metu I.

T. apklausta kaip liudytoja parodė, kad V. B. yra jos kaimynas. V. pažįsta apie 1 metus laiko, jų santykiai geri. 2021 m. lapkričio pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, vėlai vakare, apie 24 val. jai paskambino V. ir paklausė "ar aš galiu jį pavaišinti cigarete". Ji atsakė, jog gali ateiti. Po pokalbio telefonu V. atėjo kelių minučių bėgyje. V. jai sakė, kad jis sukonfliktavo su "m." ir jį sumušė. Ji suprato, jog sumušė V. Z., nes kaime V. vadina "m.". Konflikto priežasčių ir detalių V. jai nepasakojo, o ji pati neklausė.

SekančiÄ dienÄ , Liubavo kaime buvo sutikusi R. K., kuri jai sakė, jog vakar V. sumušė V. Z.. Konfliktas įvyko dėl skiepų. Ä® detales nesigilino, nes jai tai nebuvo įdomu. Po įvykio pas jÄ Ä¯ namus buvo atvažiavęs V. Z., kuris pasakė, kad jis į Kalvarijos policijos komisariatÄ veža R. ir paprašė kartu važiuoti ir jos duoti parodymų ir paliudyti, jog jai V. sakė, jog jis jį sumušė, už tai pasiÅ«lė jai duoti gerÄ butelį. Ji važiuoti atsisakė. Netrukus pas jÄ atėjo V., kuris pasiteiravo, ko pas jÄ buvo atvažiavęs V.

Z.. V. pasakė, kad siÅ«lė duoti butelį, jeigu sutiks su juo važiuoti ir duoti parodymus (b.l.113-114).??? Surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes : V. Z. 2021-11-27 18.16 val. telefonu pranešė apie jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ , automobilio durelių apgadinimÄ ( b.l.18-20). V. Z. 2021-11-29 protokolu – pareiÅ¡kimu pranešė, kad 2021-11-27 apie 18.16 val. Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., prie parduotuvės jį sužalojo, sudavė apie 7 smÅ«gius į galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į krÅ«tinės sritį, iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis vardu V., gyv. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais pastarasis sukėlė jam fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ V. atžvilgiu ( b.l.9-12). ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ 2021-11-27 18.33-19.00 val., protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav. , protokole užfiksuota, kad automobilio Audi 80, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių iÅ¡orėje yra nežymÅ«s apgadinimai ( b.l. 21-23 ). 2021-11-29 buvo apžiÅ«rėtas V. Z. ir protokole užfiksuoti ant V.

Z. kÅ«no vizualiai matomi sužalojimai - ant kairio žando matomas sumuÅ¡imas, patinimas, kairiame antakyje matomas sužalojimas, kaklo kairėje pusėje matomas įdrėskimas, galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų nefiksuojama (b.l.28-29 ). 2021-11-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 529/2021(09) užfiksuota, kad V. Z. konstatuota nubrozdinimai kairio antakio, kairio skruosto ir kaklo srityse. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais. Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2021-11-27 galimai nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ( b.l.55-56).

Nukentėjusysis V. Z. paaiÅ¡kino, kad jam kaltinamasis kirto arčiau pakauÅ¡io prie ausies, griebė jam už striukės ir pradėjo smaugti. Paėmė už drabužių pečių srityje, traukė jį ir smaugė. Jis rėkė, kad baigtų ir tada dar kartÄ V. B. jam trinktelėjo, paleido viena ranka jį, o kita ranka sudavė smÅ«gį. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio V. B. puolė jį ir vienÄ kartÄ sudavė, o paskui kita ranka dar sudavė kumščiu. V. B. į žandÄ ir į galvÄ sudavė. Paskui V.

B. jį rankom pastÅ«mė ir jis atsirėmė į dureles ir priklupo Å¡iek tiek ir tada V. B. jam spyrė į krÅ«tinę, ranka vėl sudavė į veidÄ . Liudytoja R. K. matė pas V. Z. ant kaklo nudrėskimus, matė, kaip kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, jį stÅ«mė. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiojo parodymai atitinka specialisto nurodytÄ sužalojimų lokalizacijÄ , jo sužalojimus patvirtina ir liudytoja R. K., kuri paaiÅ¡kino, kad matė, kaip kaltinamasis naudojo smurto veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikÅ¡mės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikus apklausÄ gauti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus.

Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis automobilyje sudavė jam du smūgius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rūbų apykaklės tempė atgal, po to, išlipęs iš automobilio, lauke sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į galvos sritį bei įspyrė į krūtinės sritį.

Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobÅ«dis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau iÅ¡analizuoti liudytojos R. K. parodymai, specialisto iÅ¡vada. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, gindamasis nuo pastarojo. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jam sudavė į veidÄ , todėl jis sudavė atgal. Tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam automobilyje kumščiu į galvÄ sudavė 2-3 smÅ«gius, po to laikė už pečių ir paskui dar pastÅ«mė. Tokie kaltinamojo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip gynyba, tuo labiau, kad iÅ¡ nukentėjusiojo jokios grėsmės nebuvo. Netgi atėjusi liudytoja R. K. ėmė ginti nukentėjusįjį, bet ne kaltinamÄ jį.

Atsižvelgus į kaltinamojo parodymus, daroma aiÅ¡ki iÅ¡vada, kad jokio kėsinimosi į jį aplamai nebuvo, kaltinamajam joks sužalojimas nepadarytas ir negalėjo bÅ«ti padarytas, nukentėjusysis jokių grasinimų neiÅ¡sakė, smurto nevartojo. BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ . Nusikalstamos veikos pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo.

Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatÄ , tai yra 2021 m. lapkričio 27  d. apie 18 val. 16 min. prie parduotuvės, esančios Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. Z., tai yra jis sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, V. Z. sėdinčiam automobilio "Audi 802", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, iÅ¡ nugaros pusės sudavė du smÅ«gius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rÅ«bų apykaklės tempė atgal, po to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio lauke V.

Z. sudavė ne mažiau tris smÅ«gius kumščiu į galvos sritį bei sudavė vienÄ smÅ«gį koja į krÅ«tinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam V. Z. nubrozdinimus kairio antakio, kairios skruosto ir kaklo srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį V. Z., kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis iÅ¡ dalies pripažino kaltę, pripažino sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau tik gindamasis nuo jo. Kaip jau anksčiau minėta, analizuojant kaltinamojo parodymus, teismas kaltinamojo aiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ sumenkinti savo veiksmus, iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam skiriama bausmė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamasis neteistas ( b.l.118-121), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ ( b.l.122). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iÅ¡ fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Ä®vertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis ir jų visumÄ , teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti turtinę 180 eurų žalÄ ( BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamajam 2022-01-21 nutarimu paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama ( b.l.150-152, BPK 139 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis V. Z. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 450 eurų turtinės ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 700 eurų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo V. B.. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad turtinę žalÄ sudaro automobilio remonto iÅ¡kaidos.

Neturtinė žala pasireiÅ¡kė brutaliu įžeidimu, pažeminimu, pavadinant jį debilu, taip pat pasireiÅ¡kė iÅ¡gÄ sčiu, fiziniu skausmu ( ypač dėl galvos sumuÅ¡imo, dėl kurio buvo nustatytas lėtinis potrauminis galvos skausmas) ( b.l. 177). Prie civilinio ieÅ¡kinio pridėti gydytojo A. M. 2021-12-06 įraÅ¡ai, kuriuose nurodyta, kad V. Z. skundžiasi galvos skausmu pakauÅ¡io srityje, retkarčiais svaigsta galva, pykino, skausmai prasidėjo po galvos sumuÅ¡imo, prieÅ¡ 2 savaites sumušė kaimynas, nurodyta diagnozė : lėtinis potrauminis galvos skausmas, siunčiamas neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo, nurodyti skiriami vaistai ( b.l.179).

Taip pat pateiktas byloje pinigų priėmimo kvitas, įrodantis, kad V. Z. sumokėjo 700 eurų advokatui už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ ( b.l.180). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieÅ¡kinį palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad apie dvi savaites juto skausmus, vartojo gydytojo paskirtus vaistus, turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi, Å¡iuo metu už automobilio durelių remontÄ sumokėjo 180 eurų, durelės dabar užsidaro, ateityje reikės pirkti dažų, kurie kainuos apie 100 eurų, durelių darbai kainuos apie 100 eurų, kiti darbai kainuos 50 eurų.

Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu nesutiko. Taip pat byloje yra 2021-12-15 gydytojo A. M. įraÅ¡ai, kuriuose nurodyta, kad V. Z. skundžiasi skausmu kairės rankos peties srityje, siunčiams fizioterapeuto konsultacijai ( b.l.61). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį koja į krÅ«tinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, užsikabino už durelių, dėl ko automobilio durelės buvo sugadintos. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti automobilio durelių pažeidimai.

Atsižvelgus į paties nukentėjusiojo parodymus dėl patirtos turtinės žalos, į tai, kad Å¡iuo metu nustatyta reali 180 eurų žala dėl automobilio durelių remonto, teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkina dalinai ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo 180 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo aiÅ¡kinimai dėl likusios turtinės žalos nėra konkretÅ«s, pagrįsti, jo teigimu, dažymo ir kiti darbai bus atliekami ateityje. Todėl nukentėjusysis, nustačius realiÄ Å¾alÄ , savo teises ir interesus dėl turtinės žalos atlyginimo gali ginti civilinio proceso tvarka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibÅ«dina, kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertintÄ pinigais.To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ , atsižvelgia į sužalojimo pobÅ«dį ir aplinkybes, kad sužalojimo metu nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmÄ , bet jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Todėl nekyla abejonių, kad fizinis smurtas sukelia ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad po sužalojimo nukentėjusysis dar važiavo į Lenkijos RespublikÄ , kas rodo, jog jo patirtas skausmas nebuvo toks didelis. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog V.

Z. praÅ¡ymas priteisti 6000 Eur neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 500 Eur. Å iuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus. Nukentėjusioji naudosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 700 eurų. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 700 eurų nukentėjusiojo naudai Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R diskas, esantis byloje-voke, paliekamas byloje kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 180 eurų žalÄ . PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

Z. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B. 180 eurų turtinei žalai atlyginti, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 700 eurų proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R diskÄ , esantį byloje-voke, palikti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė