7f538deb-fb95-430b-bf65-537c2d8ec60c · Å iaulių apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-535-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03398-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.5.; 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

H. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-715/2017 pagal ieÅ¡kovo A. H. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tomega“ ir R. P. dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. H. pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti 2005 m. spalio 14 d. sutartį Nr. 1-10/14D (toliau – ir Sutartis) nesudaryta. Nurodė, kad Sutartis nėra patvirtinta Å¡alių paraÅ¡ais, neigė atstovavęs uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Degrita“ santykiuose su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Tomega“, teigė, jog UAB „Degrita“ ir UAB „Tomega“ sutarties nesudarė nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais, o UAB „Tomega“ dujas tiekė ne Sutarties pagrindu, bet kitų žodinių susitarimų pagrindu.

Nurodė, jog Sutartis turi klastojimo požymių, nes data, registracijos numeris, kontaktinis fakso numeris – analogiški kitai sutarčiai. Atsakovė UAB „Tomega“ nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Nurodė, kad teismui pateiktoje Sutarties kopijoje yra UAB „Degrita“ vadovo A. H. parašas ir bendrovės antspaudas, o ant sutarties iš UAB „Tomega“ pusės – UAB „Tomega“ komercijos vadovo parašas ir antspaudas.

Teigė, kad Sutarties vykdymas buvo patvirtintas veiksmais, t. y. UAB „Tomega“ pardavinėjo ir pristatinėjo UAB „Degrita“ dujas, o pastaroji apmokėjo jai iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. IeÅ¡kovas ne tik žinojo apie sutarties vykdymÄ , bet ir pats priimdavo UAB „Tomega“ pristatytas dujas, pasiraÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei važtaraščius.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

H. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, įvertinęs Sutarties turinį ir abiejų juridinių asmenų veiksmus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB „Degrita“ ir UAB „Tomega“ siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, atsiradę iÅ¡ 2005 m. spalio 14 d. sutarties Nr. 1-10/14D. Teismas nurodė, kad tokias aplinkybes patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose pasirašė ieÅ¡kovas, atsakovės UAB „Tomega“ apskaitos žiniaraÅ¡tis, be to, teismo posėdžio metu tokio fakto neginčijo ir pats ieÅ¡kovas.Teismas pažymėjo, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu tik nuo prekės, Å¡iuo atveju – dujų, perdavimo momento, o kadangi prekė dėl kurios Å¡alys Sutartyje susitarė, perduota, tai sandoris laikomas sudarytu.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog UAB „Tomega“ tiekė dujas UAB „Degrita“ kitų sutarčių pagrindu.Teismas konstatavo, kad klaidingai nurodytas sutarties registracijos numeris, kontaktinis fakso numeris – nėra laikytini esminiais sutarties pažeidimais, dėl kurių bÅ«tų pagrindas pripažinti Sutartį nesudaryta.Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Degrita“ bankroto administratorius, patikrinęs sandorius, padarytus per nemažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (bankroto byla iÅ¡kelta 2008 m. spalio 16 d.), bÅ«tų nustatęs sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo įmonės vadovas ir turėjo teisę sudaryti tokius sandorius, teismo posėdžio metu tai patvirtino ir ieškovas.Teismas, nustatęs visas bylos aplinkybes, ištyręs it įvertinęs įrodymus, nustatęs taikytinas teisės normas, konstatavo, kad ieškovas A. H. neįrodė, jog 2005 m. spalio 14 d. sutartis Nr. 1-10/14D pažeidžia jo subjektines teises.Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė visas Atsakovės ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovas A. H. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti nesudaryta 2005 m. spalio 14 d. sutartį Nr. 1-10/14D tarp UAB „Degrita“ ir UAB „Tomega“. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nesant Sutarties originalo, Sutartyje akivaizdžiai nesant UAB „Tomega“ atstovo paraÅ¡o, o ieÅ¡kovo paraÅ¡ui esant ginčijamam, teismas nepagrįstai sprendė, jog 2005 m. spalio 14 d. buvo sudaryta raÅ¡ytinės formos sutartis.Atsakovė UAB „Tomega“ neįrodė ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo faktų, todėl atsakovei neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nesant duomenų apie Sutarties akceptavimÄ iki 2006 m. lapkričio 9 d., visi neaiÅ¡kumai turėjo bÅ«ti vertinami ieÅ¡kovo naudai, t. y. pripažįstama, kad Sutarties Å¡alių santykiai neegzistavo iki 2006 m. lapkričio 9 d.Vien ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ymo UAB „Tomega“ pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose faktas (tik nuo 2006 m. lapkričio 9 d.), ypač kai jis pasirašė kaip degalinės operatorius, o ne kaip direktorius, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pripažino ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo faktÄ ir nėra pakankamas konstatuoti ieÅ¡kovo konkliudentinius veiksmus sudaryti Sutartį ar jos vėlesnį patvirtinimÄ , nes konkliudentiniai veiksmai negali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiami tylėjimu, jie turi bÅ«ti aktyvÅ«s, aiÅ¡kiai atspindėti Å¡alies valiÄ sudaryti ar patvirtinti sutartį.Byloje svarbu nustatyti ne tik Sutarties sudarymo ar nesudarymo faktÄ , bet ir konkretų faktinį jos sudarymo laikÄ , jei sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad abiems atsakovams galėjo bÅ«ti naudingas Sutarties klastojimas – iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Tomega“ (didžiausio kreditoriaus, įsigijusio kitų kreditorių reikalavimus) naudai priteistas žalos atlyginimas, o R.

P., vengdamas sprendimo vykdymo, perkėlė skolos mokėjimo pareigÄ ieÅ¡kovui.Atsakovė UAB „Tomega“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti atsakovei iÅ¡ apelianto apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:IeÅ¡kovo motyvas, kad Sutartyje nėra jo paraÅ¡o, neatitinka tikrovės, o motyvas, jog Sutartyje iÅ¡ UAB „Tomega“ pusės nėra bendrovės atstovo paraÅ¡o, neturi jokios reikÅ¡mės, nes sudaryta sutartis yra patvirtinta bendrovės antspaudais, buvo vykdoma kelis metus, be to, paraÅ¡o nebÅ«vimas yra tik formalusis trÅ«kumas, o formalieji trÅ«kumai nesudaro pagrindo pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia, ypač tais atvejais, kai sutartį sudariusios Å¡alys patvirtina jos vykdymÄ savo veiksmais bei kitais dokumentais.Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Tomega“ tiekė pagal ieÅ¡kovo ginčijamÄ sutartį prekes beveik du metus, o UAB „Degrita“, kurios vadovu buvo ieÅ¡kovas, priimdavo prekes, atlikdavo mokėjimus, tačiau liko neatsiskaičiusi už patiektÄ kurÄ .

Ant dalies važtaraščių bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra atžymos apie prekių gavimÄ su ieÅ¡kovo A. H. įraÅ¡ais bei paraÅ¡ais.Atsakovė nėra atsisakiusi pateikti teismui Sutarties originalÄ , atsakovė paaiÅ¡kino teismui ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, tvirtinančius, jog Sutarties originalo nebeturi, nes daugiau nei 10 metų senumo dokumentai yra sunaikinti pasibaigus dokumentų saugojimo terminui.IeÅ¡kovas pats nevykdė savo pareigos teikti įrodymus, kadangi pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Degrita“ dokumentacija yra perduota saugoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvus, tačiau ieÅ¡kovas pats nesikreipė į archyvÄ gauti Sutarties dokumento.Kadangi buhalterinių dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų, tai atsakovas pateikė iÅ¡likusius dokumentus už praÅ¡omÄ laikotarpį ir atkreipė dėmesį, jog kažikuriose sÄ skaitose bei važtaraščiuose, tvirtinančiuose kuro atvežimÄ gavėjui UAB „Degrita“, pasirašė pats ieÅ¡kovas.

Prekės pristatymo važtaraÅ¡tis patvirtina prekės gavimÄ , todėl teigti, kad yra pagrindas pripažinti nesudaryta 2005 m. spalio 14 d. sutartį yra teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai ydinga.Sunaikinti dokumentus, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs, yra saugotojo teisė, o ne pareiga, todėl atsakovė elgėsi tinkamai ir sÄ Å¾iningai, laikėsi įstatymų normų.Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo teisingumo, siekiant nustatyti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.Nagrinėjamu atveju į bylÄ nepateiktas 2005 m. spalio 14 d. sutarties Nr. 1-10/14D originalas, o pateiktoje kopijoje nėra atsakovo atstovo paraÅ¡o, be to, ieÅ¡kovas neigia tokios sutarties pasiraÅ¡ymÄ .Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiÅ¡kiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiÅ¡kusį apie įrodymo suklastojimÄ asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiÅ¡kimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba iÅ¡reikalauti kitokius įrodymus.

Taigi įrodinėjimo naÅ¡ta tenka pareiÅ¡kusiai apie dokumento klastojimÄ Å¡aliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.Kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopijÄ ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikÅ¡mės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas.

Dokumento kopijos įrodomosios reikÅ¡mės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymÄ ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopijÄ pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neiÅ¡likęs, jo kopija teismo gali bÅ«ti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieÅ¡tarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje iÅ¡dėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sutarties kopijÄ pagrįstai pripažino įrodymu ir spręsdamas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių egzistavimo vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Aplinkybė, jog ginčo sutartyje yra trÅ«kumų, savaime nepaneigia dokumento įrodomosios galios ar reikÅ¡mės. Kaip minėta anksčiau, proceso įstatyme nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų iÅ¡orinių trÅ«kumų, taip pat jeigu pateikiamos tik raÅ¡ytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra iÅ¡likę, apie Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas (CPK 202 str.). Kolegija pažymi, kad vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Tomega“ laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 15 d. iki 2007 m. gegužės 23 d. tiekė prekes (dujas), o UAB „Degrita“, kurios vadovu nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. spalio 8 d. buvo ieÅ¡kovas A. H., priimdavo prekes (dujas), atlikdavo mokėjimus, be to, ant dalies važtaraščių bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra atžymos apie prekių gavimÄ su ieÅ¡kovo A.

H. įraÅ¡ais bei paraÅ¡ais, taigi, pasiraÅ¡ydamas UAB „Degrita“ vardu jos tuometis vadovas ieÅ¡kovas A. H. turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu, ginčo Sutartis pasiraÅ¡yta vadovo ir patvirtinta bendrovės antspaudu, Sutartis taip pat patvirtinta atsakovės UAB „Tomega“ antspaudu, tokiu pasiraÅ¡ymu patvirtintas Å¡ios Sutarties sudarymas, jos pasiraÅ¡ymas nuosekliai dera su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčo Sutarties patikimumas, dėl kurio keliamas klausimas ir apeliaciniame skunde, nėra paneigtas, todėl pagrindas nesivadovauti tokiu į bylÄ pateiktu įrodymu nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ir nesant byloje duomenų, kad UAB „Tomega“ tiekė dujas UAB „Degrita“ kitų sutarčių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Degrita“ ir UAB „Tomega“ siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, atsiradę iÅ¡ 2005 m. spalio 14 d. sutarties Nr. 1-10/14D.Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tuo aspektu, kad net ir tai, kad proceso Å¡alies byloje pateiktÄ Ä¯rodymÄ teismas įvertina kaip nepatikimÄ (net ir suklastotÄ ), savaime nereiÅ¡kia, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, turi priimti sprendimÄ prieÅ¡ingos Å¡alies naudai.

Tokiu atveju teismas bylÄ iÅ¡sprendžia remdamasis kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad Sutarties Å¡alių santykiai neegzistavo iki 2006 m. lapkričio 9 d., kaip nepagrįstus, kadangi tokias aplinkybes paneigia Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai (nutarties 20 punktas). Apibendrindama iÅ¡vardintus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o apelianto nurodomas subjektyvus byloje esančių įrodymų kitoks vertinimas nesudaro teisinio pagrindo spręsti dėl 2005 m. spalio 14 d. sutarties Nr. 1-10/14D nesudarymo ar jos suklastojimo kitaip, nei dėl to sprendė pirmosios instancijos teismas.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ jÄ atstovavusiai advokatei sumokėjo 438,02 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Atsakovės praÅ¡oma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ Å¡io dydžio nevirÅ¡ija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 438,02 Eur suma iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo A. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomega“ (j. a. k. 166796392) 438,02 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 2 ct) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                        Rasa Bartašienė                                                                                                                           Egidijus Mockevičius                                                                                                                            Irena Stasiūnienė