2025-07-30 Nr. CB-4466-2-55-3-01140-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2751

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 24 d. paduotu suinteresuoto asmens P. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus J. V. pareiškimą dėl UAB „Open Banking LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys P. S., UAB „Kevin EU“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas konstatuodami, kad juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu net ir tuomet, kai bankrutuojantis juridinis asmuo neturi jokių kreditorių, kurių interesus toks pareiškimas gina, tačiau pakanka nustatyti, kad bankroto iškėlimo metu, juridinis asmuo turėjo kreditorių; ir/ar kreditoriai atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

2.Teismai nenustatydami kreditorinių reikalavimų atsiradimo momento nesilaikė apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad priimant sprendimus, suinteresuotas asmuo buvo vienintelis bendrovės kreditorius, kurio reikalavimas atsirado iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, priešingai negu valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas, kuris atsirado po bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo yra vienintelis kreditorius, kurio interesai galėjo būti pažeisti jo paties tariamai neteisėtais veiksmais.

3.Teismams nustačius, kad suinteresuotas asmuo, valdydamas bendrovę atliko neteisėtus veiksmus ir tik sau, kaip bendrovės kreditoriui, sukėlė žalą (kadangi jo vienintelio reikalavimas atsirado iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo), jo reikalavimas negalėtų būti nukreiptas prieš save, kadangi tai imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Kitaip tariant, nors nagrinėjamu atveju byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu negalėjo būti nagrinėjama, kadangi galiausiai kreditorius, kurio interesai turėtų būti ginami sutampa su asmeniu, kuris galimai sukėlė žalą.

4.Teismai nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens prašymus išreikalauti iš bendrovės nemokumo administratoriaus ir bendrovės apskaitą tvarkiusios bendrovės dokumentus bei prašymus sudaryti galimybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, dėl ko buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė