2023-09-20 Nr. AB-16823-3-61-3-04249-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-56-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04249-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 6.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023 pagal atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą (toliau – ir atsakovas, Centras), teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo 3 punkte nurodytą prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, gavęs atsiskaitymo lapelį už 2021 m. spalio mėnesį, pamatė, kad jam apskaičiuota skola, ir tą pačią dieną jis su pareiškimu kreipėsi į Centrą, prašydamas: 1) išbraukti iš atsiskaitymo lapelio už 2021 m. spalio mėnesį nurodomą 150,04 Eur skolą ir atsiųsti ištaisytą atsiskaitymo lapelį be jokios skolos; 2) mokant darbo užmokestį už 2021 m. lapkričio mėnesį neišskaičiuoti jokios neva susidariusios skolos; 3) nustatyti darbuotoją, kuris pažeisdamas teisės aktus neteisėtai priskaičiavo skolą, ir taikyti jam atsakomybę už darbo drausmės pažeidimą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog nuo pareiškimo pateikimo ir jo gavimo Centre buvo praėję daugiau kaip 5 darbo dienos (9 darbo dienos), tačiau iki kreipimosi į teismą pareiškėjas iš Centro nėra gavęs jokio atsakymo ar administracinio sprendimo, įskaitant ir į pareiškimo prašymą dėl neteisėtus veiksmus atlikusio darbuotojo nustatymo ir atsakomybės taikymo.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovo direktorius 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Centre taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 36 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo skundo arba prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Centre dienos. Tačiau atsakovo direktorius 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-453 patvirtino Centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 8 punkte nustatyta, kad darbo pareigų pažeidimo tyrimas pradedamas Centro direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, pavedant Centro žmogiškųjų išteklių valdymo specialistui parengti įsakymo dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos sudarymo projektą. Sprendimas pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai Centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informaciją apie darbuotojo galbūt padarytą darbo pareigų pažeidimą.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, informaciją apie Centro darbuotojo, skaičiavusio pareiškėjui darbo užmokestį už 2021 m. spalio mėnesį ir galbūt padariusio darbo pareigų pažeidimą, Centro vadovas gavo 2021 m. lapkričio 8 d., todėl sprendimą pradėti (arba nepradėti) darbo pareigų pažeidimo tyrimą privalėjo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir iki 2021 m. lapkričio 15 d. imtinai pateikti pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Centro darbuotojas, atsakingas už asmenų aptarnavimą, pareiškėjui nesuteikė jokios informacijos apie jo pareiškimo nagrinėjimo eigą, nagrinėjantį darbuotoją, neišaiškino pareiškėjui teisės tokios informacijos prašyti (Taisyklių 33 p.).

6. Pareiškėjas tvirtino, kad, vadovaudamasis vieno langelio principu, pareiškėjo pareiškimą (jo 3 punkte suformuluotą prašymą) Centras privalėjo išnagrinėti, priimti ir pareiškėjui pateikti administracinį sprendimą vėliausiai iki 2021 m. lapkričio 15 d. Kadangi Centras šių savo pareigų neatliko, todėl yra pagrindas pripažinti, kad jis vilkina atlikti pareigas, ir įpareigoti atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

7. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o netenkinus šio prašymo – skundą atmesti.

8. Centras pažymėjo, kad į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą jis atsakė 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-15580 „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Centro atsakymas).

9. Centras tvirtino, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas, kadangi neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų. Be to, pareiškėjas savo prašyme neprašė suteikti jam kokią nors informaciją, o prašė Centrą atlikti konkrečius veiksmus. Centras pabrėžė, kad Aprašo 8 punktas nagrinėjamu atveju yra neaktualus, kadangi jis nėra taikomas, kai Centro direktorius nusprendžia nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Centras turi vadovautis Taisyklėmis, kurių 36 punkte nustatyta, kad prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo skundo arba prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Centre dienos. Kadangi ginčas iš esmės yra dėl Centro darbuotojų atsakomybės, t. y. ginčas yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

10. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą–pareiškimą, kuriuo atsisakė pateikto skundo ir prašė priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, išnagrinėjo jo 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo 3 punkte suformuluotą prašymą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 19 d. nutartimi šią administracinę bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsniu, nustatęs, kad nėra kliūčių priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, šį atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.

14. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė skundo, nes atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą, todėl konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pats yra teisininkas (2005 m. gegužės 16 d. buvo įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Atsakovas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o bylos neperdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, panaikinti šios nutarties dalį, kuria pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus dar nepasibaigus 20 darbo dienų terminui (Taisyklių 36 p.). Pareiškėjo pareiškimas buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d., o Centro atsakymą į minėtą pareiškimą pareiškėjas gavo 2021 m. gruodžio 3 d.

18. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai, kad Centras į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą turėjo atsakyti per 5 darbo dienas, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas neturėjo pareiškėjui pateikti sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo, o turėjo pateikti atsakymą į jo 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą, todėl turėjo būti taikomas Taisyklių 36 punkte nustatytas terminas, o ne, kaip teigė pareiškėjas, Aprašo 8 punkte nustatytas terminas.

19. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, per kokį terminą Centras turėjo atsakyti į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą, nevertino, ar pareiškėjas nepiktnaudžiavo teise, kai kreipėsi į teismą. Bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas patyrė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo kaltės, nes skundą teismui padavė nepasibaigus terminui, per kurį Centras privalėjo pateikti atsakymą į 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą.

20. Atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, tvirtino, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas, ginčas iš esmės yra dėl Centro darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, patraukimo atsakomybėn, todėl bylą, įskaitant ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo išnagrinėti ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, o bendrosios kompetencijos teismas.

21. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas vykdo viešojo administravimo funkcijas, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą administracinių sprendimų priėmimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 8 ir 9 punktais, akcentavo, kad atsakovas pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti ir atsakymą pateikti per 5 darbo dienas, o Taisyklių 36 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas netaikytinas. Pareiškėjas nurodė, kad ginčą pagal priskirtą teismingumą tinkamai išnagrinėjo administracinis teismas ir priėmė teisėtą nutartį.

IV. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. Nr. eAS-91-821/2023) atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui J. K. iš atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro priteistos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, panaikino, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VAĮ, Nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Centro ir jo struktūrinių padalinių veiklą, įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad dalies Centro struktūrinių padalinių vienas iš uždavinių yra teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams informaciją kompetencijos ribose. Pareiškėjas, užimdamas (duomenys neskelbtini) pareigas, kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo. Bylos dėl Centro veiksmų nagrinėjamos administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad iš esmės skundžiami atsakovo veiksmai, susiję su informacijos pateikimu, konstatavo, jog nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui.

25. Vertindamas atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų ir dėl to, kad atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą per teisės aktuose nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių 36 punktas nustato, jog prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo skundo arba prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Centre dienos, išskyrus atvejus, kai Taisyklės ir specialieji teisės aktai numato kitą jų išnagrinėjimo terminą; į žodžiu (telefonu arba atvykus į Centrą) pateiktus prašymus atsakoma tą pačią dieną žodžiu; sprendimas palikti prašymą arba skundą nenagrinėtą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 43 punkte nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis prašymas arba skundas paliekamas nenagrinėtas, paaiškėjimo dienos.

26. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ir Aprašo 8–9 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir sistemiškai vertindamas ir aiškindamas minėtus Aprašo punktus, darė išvadą, kad Aprašo 8 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas yra skirtas Centro direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui priimti sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo, tačiau, priešingai nei teigė pareiškėjas skunde, teisės aktai nenustatė, kad atsakovas turėjo informuoti pareiškėją per 5 darbo dienas apie darbo pareigų pažeidimo tyrimo (ne)pradėjimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 1 ir 2 d.), tačiau atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, nutraukti administracinę bylą ir priteisti pareiškėjui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nenustatinėjo, per kiek dienų turėjo būti pateiktas atsakovo atsakymas, be to, visiškai nevertino, ar šiuo atveju galima pripažinti, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam padavus skundą teismui.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas, nelaukdamas atsakymo iš atsakovo, skundą teismui padavė praėjus 11 dienų nuo skundo pateikimo Centrui (pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą 2021 m. lapkričio 8 d., o teismui skundą padavė 2021 m. lapkričio 19 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tik nustatęs ir įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo pareiškėjui priteistas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino.

V. 29. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8,10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais bei administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

30. Pakartodamas faktines aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad pagal administracinių teismų jurisprudenciją asmuo nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas) turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis byloje iš esmės kelia klausimą (ginčą) dėl Centro vilkinimo teisės aktų nustatytais terminais pateikti atsakymą į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo 3 punkte suformuluotą prašymą, t. y. pateikti jam (pareiškėjui) atsakymą dėl Centro darbuotojos galbūt padaryto pažeidimo ir atsakomybės už darbo drausmės pažeidimą taikymo.

32. Pareiškėjas vadovaujasi Taisyklių 1 ir 36 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Aprašo 8–10 punktais ir pažymi, kad Aprašas nustato Centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo pareigų pažeidimų tyrimų atlikimo bei sprendimų dėl darbo pareigų pažeidimų priėmimo tvarką (Aprašo 1 p.).

33. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju bylos medžiaga patvirtino, kad apie Centro darbuotojos, skaičiavusios pareiškėjui darbo užmokestį už 2021 m. spalio mėnesį, galbūt padarytą darbo pareigų pažeidimą Centro direktorius informaciją (pareiškimą) gavo 2021 m. lapkričio 8 d., o apie sprendimą, kad darbo pareigų pažeidimo tyrimas dėl minėtos darbuotojos galbūt padaryto pažeidimo nebus pradėtas, Centras informavo tik 2021 m. gruodžio 3 d. atsakyme, vadovaudamasis išimtinai Aprašo 7 punktu, nors atitinkamą sprendimą privalėjo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (iki 2021 m. lapkričio 15 d. imtinai).

34. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, nevertinęs fakto, kad šiuo konkrečiu atveju darbo pareigų pažeidimo tyrimas nebuvo pradėtas, sistemiškai vertino ir aiškino tik Aprašo 8–9 punktus. Kritikuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje padarytas išvadas, kad teisės aktai nenustato, jog atsakovas turėjo informuoti pareiškėją per 5 darbo dienas apie darbo pareigų pažeidimo tyrimo (ne)pradėjimą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 11 dienų nuo pareiškimo Centrui pateikimo, pareiškėjas pažymi, kad pagal tokį apeliacinės instancijos teismo sisteminį tik Aprašo 8–9 punktų vertinimą ir aiškinimą, Centras per 5 darbo dienas priėmęs sprendimą nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo, atsakymui apie jau per 5 darbo dienas priimtą sprendimą pateikti pagal Taisyklių 36 punktą dar turi laukti 15 darbo dienų. Pareiškėjo teigimu, toks vertinimas ir aiškinimas yra visiškai netinkamas ir nelogiškas.

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra lygiaverčių teisės aktų konkurencija (Taisyklių ir ginčo santykius reguliuojančio Aprašo), dėl ko apeliacinės instancijos teismas nepasisakė visai, t. y. nutartis be motyvų. Pagal teisės teoriją, konkuruojant bendrosioms teisės normoms su specialiosiomis, taikomos specialiosios teisės normos. Būtent taip yra išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019). Pareiškėjo įsitikinimu, netinkamas bendrosios ir specialiosios teisės normų identifikavimas reiškia ir netinkamą materialiosios teisės normos taikymą bei pagrindą teismo procesinį sprendimą panaikinti.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Taisyklės reglamentuoja tik prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, o pareiškimų nereglamentuoja. Be to, Taisyklių 36 punkte yra nustatyta, kad prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo skundo arba prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Centre dienos, išskyrus atvejus, kai Taisyklės ir specialieji teisės aktai numato kitą jų išnagrinėjimo terminą. Pareiškėjas tvirtinta, kad pagal šio ginčo esmę tą kitą terminą nagrinėjamu atveju ir nustato būtent specialusis teisės aktas – Aprašas, reglamentuojantis ginčo santykius ir nustatantis Centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimų atlikimo bei sprendimų dėl darbo pareigų pažeidimų priėmimo tvarką.

37. Pareiškėjo vertinimu, Taisyklės, įskaitant ir jų 36 punktą, nustatantį 20 darbo dienų terminą, yra tik bendroji teisės norma ir šiuo konkrečiu atveju ji netaikytina. Ginčo santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos – Aprašo 8 ir 10 punktuose nustatyti kitokie terminai, kurie apima ir terminą pagal priimtą sprendimą (pradėti ar nepradėti pažeidimo tyrimą) pateikti atsakymą. Nagrinėjamu atveju Taisyklės ir Aprašas tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji ir specialioji teisės normos, o tai reiškia, kad Taisyklių, nereglamentuojančių pareiškimų nagrinėjimo, 36 punktas numatantis tik bendro pobūdžio 20 darbo dienų terminą ir nustatantis išimtis, yra netaikomas tiems atvejams, kurie reglamentuojami specialiosios teisės normomis – Aprašo 8 ir 10 punktais, įtvirtinančiais kitokius terminus, įskaitant ir atsakymams pateikti.

38. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl fakto, kad šiuo konkrečiu atveju darbo pareigų pažeidimo tyrimas nebuvo pradėtas ir kad Taisyklės pareiškimų nagrinėjimo tvarkos nereglamentuoja, visai nepasisakė (t. y. nutartis be motyvų). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl Taisyklių taikymo išimčių, nustatytų jų 36 punkte, iš viso nepasisakė dėl Taisyklių ir Aprašo konkurencijos (bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijos), netinkamai taikė Taisyklių 36 punkte numatytą 20 darbo dienų terminą (bendroji teisės norma) ir nepagrįstai netaikė visiškai aiškios ginčo santykius reglamentuojančias specialiosios teisės normos (Aprašo 8 ir 10 punkto nuostatų, įtvirtinančių ir 5 darbo dienų terminą priimti sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo (ne) pradėjimo, ir, priklausomai nuo sprendimo (pradėti ar nepradėti) – pateikti atsakymą.

39. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos administracinių teismų praktikos išaiškinimų dėl bendrosios ir specialiosios teisės normų taikymo, netinkamai taikė, o tiksliau – nepagrįstai netaikė, visiškai aiškias ginčo santykius reglamentuojančias specialiosios teisės normas (Aprašo 8 punktą, įtvirtinantį 5 darbo dienų terminą priimti sprendimą nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir pateikti atsakymą apie tokį priimtą sprendimą), dėl to neteisingai išsprendė ir bylą. Todėl pareiškėjas mano, kad šioje byloje procesas atnaujintinas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju svarbūs ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai: pareiškėjų pareiškimai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus (žr. 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016); asmuo turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (žr. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018; 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016); nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje ir kurios neveikimas yra skundžiamas administraciniam teismui, taip pat suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo, o teismas sprendžia dėl administracinių veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą (žr. 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-305-502/2021); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, kokias teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti, o formalus pareiškėjo skundo nagrinėjimas, neatitinkantis gero administravimo principo imperatyvų, negali riboti pareiškėjo teisminės gynybos teisės (žr. 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2808-442/2021).

41. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo 3 punkte suformuluotas prašymas yra dėl galbūt pažeidusio teisės aktus darbuotojo nustatymo ir atsakomybės taikymo. Atsižvelgiant į tai, pagal minėto prašymo nagrinėjimo procesą Centras turėjo teisę dėl konkrečios darbuotojos pradėti arba nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, ką ir reglamentuoja specialusis teisės aktas (Aprašas), o pareiškėjo teisė yra šios specialiosios teisės normos, t. y. Aprašo, nustatytais terminais gauti atsakymą apie Centro priimtą sprendimą – t. y. nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo per 5 darbo dienas, ką ir nustato Aprašo 8 punktas.

42. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neleistinai nukrypo ir nuo prašyme nurodytos vieningos administracinių teismų praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

43. Atsakovas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas nurodo, kad nėra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytų pagrindų, kuriems esant galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023,

45. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą remiasi administracinių teismų praktika, kuri nėra aktuali, kadangi pareiškėjo cituojamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas remiasi administraciniuose teismuose nagrinėtomis bylomis dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjo individualus administracinis aktas nebuvo priimtas.

46. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad Centras jam turėjo pateikti atsakymą per 5 darbo dienas, atsakovas tvirtina, kad tokios pareigos jam Aprašo nuostatos nenustatė, o pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą.

47. Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, atsakovas vertina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja, siekia, kad jie būtų dar kartą išnagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau, remiantis administracinių teismų jurisprudencija, prašymą atnaujinti procesą netenkinantys motyvai nelaikomi motyvų nebuvimu ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

48. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas argumentų, kurie parodytų, kad buvo padarytas akivaizdus esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, nepateikė, todėl ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu procesas neatnaujintinas.

49. Atsakovas pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos bylos nei savo faktinėmis aplinkybėmis, nei nagrinėtų santykių pobūdžiu ar spręstų ginčų ar procesinių klausimų esme nėra tapačios ar panašios, todėl turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a tu o j a:

VI. 50. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punktą (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

51. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

52. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.).

53. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

54. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

55. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

56. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

57. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, t. y. teismas nepasisakė dėl teisės normų (bendrųjų ir specialiųjų) konkurencijos, neanalizavo Aprašo 8 punkte (kartu su Aprašo 10 p.) nustatyto procedūrinio termino santykio su Taisyklių 36 punkte nustatytu terminu ir išimtimis, kada šis terminas netaikomas.

58. Nagrinėjant šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr. 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014; kt.).

59. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

60. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukęs administracinę bylą, nevertino pareiškėjo skundo teiginių, jog Centras į pareiškėjo pareiškimo 3 punkte suformuluotą prašymą privalėjo atsakyti Aprašo 8 punkte nustatytu terminu, pagrįstumo, taip pat, remdamasis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nesprendė, ar buvo faktinės ir teisinės prielaidos pareiškėjui kreiptis į teismą.

61. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties turinio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, nustatęs ir įvertinęs bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kreipimusi į Centrą, o vėliau – į pirmosios instancijos teismą, išdėstęs Taisyklėse ir Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, 2023 m. kovo 29 d. nutartyje aiškiai nurodė, dėl kokių konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui taikytinų teisės aktų normų yra pagrįsti atsakovo atskirojo skundo reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė motyvus, dėl kurių jis darė išvadą, jog pareiškėjo nurodomas Aprašo 8 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį, pareiškėjo įsitikinimu, Centras jam turėjo pateikti atsakymą į pareiškimo 3 punkte suformuluotą prašymą, nagrinėjamu atveju netaikytinas.

62. Įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja, kartoja argumentus, kuriuos teikė atsikirsdamas į atskirąjį skundą, siekia, kad jie būtų dar kartą išnagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau, kaip minėta, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne, šalies vertinimu, nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

64. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nepripažintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis yra nemotyvuota (be motyvų), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu nėra teisiškai pagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

65. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

66. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

67. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

68. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo trečiąjį prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas skunde savo poziciją grindė tuo, kad jis kėlė klausimą dėl konkretaus Centro darbuotojo nustatymo ir atsakomybės jam taikymo, todėl atsakymas jam turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo atitinkamo kreipimosi gavimo Centre.

69. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu matyti, kad pareiškėjas kritikuoja apeliacinės instancijos teismo pateiktą aiškinimą, jog atsakymui į pareiškėjo pareiškimą pateikti taikytinas Taisyklių 36 punkte nustatytas terminas. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Aprašo 8 punktą (kartu su Aprašo 10 punktu) ir Taisyklių 36 punktą, kuriame nustatytos išimtys, susijusios su kituose teisės aktuose nustatytų terminų atsakymams į pareiškimus pateikti taikymu.

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl to, jog atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą per teisės aktuose nustatytą terminą, 2023 m. kovo 29 d. nutartyje pateikė išsamų, sisteminį kilusiam ginčui taikytinų teisės normų aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, apžvelgęs Taisyklių 36 punkte, Aprašo 8–9 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Aprašo 8 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas yra skirtas Centro direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui sprendimui dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo priimti, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktai nenustato, kad atsakovas turėjo informuoti pareiškėją per 5 darbo dienas apie darbo pareigų pažeidimo tyrimo (ne)pradėjimą. Taigi, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties ir joje pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Aprašo 8 punkte aiškiai nustatytas šių teisės normų adresatas (t. y. Centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo) ir tai, kokį sprendimą turi priimti kompetentingas Centro darbuotojas per 5 darbo dienas. Aptariamose nuostatose (nei Aprašo 8 p., nei Aprašo 10 p.) nėra suformuluota jokių taisyklių, nustatančių atsakymo suinteresuotam asmeniui teikimo terminą ir / ar įpareigojančių atsakovą pateikti atsakymą apie pradėtą (nepradėtą) darbo pareigų pažeidimo tyrimą.

71. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis į atsakovą kreipėsi su pareiškimu, todėl Taisyklės netaikytinos, teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškime 3 punkte pareiškėjas formulavo prašymą atlikti konkrečius veiksmus.

72. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė akivaizdų ir esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

73. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.).

74. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

75. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016; kt.).

76. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teigia, kad neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (detalizuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos bylos), kurioje pateikti aktualūs išaiškinimai, susiję su viešojo administravimo subjekto pareiga individualiai ir teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų kreipimusis, gero administravimo principo laikymusi, teismo pareiga vertinti, kokie teisiniai santykiai susiklostė suinteresuotam asmeniui kreipiantis į viešojo administravimo subjektą, koks prašymas buvo paduotas ir pan.

77. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nustatė, kad pareiškėjo nurodytose bylose (t. y. 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018; 2016 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-305-502/2021 ir 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2808-442/2021) nėra pasisakyta dėl nagrinėjamoje byloje taikytų konkrečių teisės normų, esant tapačioms ar itin panašioms faktinėmis aplinkybėmis.

78. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 nagrinėjo viešojo administravimo subjekto apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas jo raštas dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio (dabar 10 straipsnis) 1 ir 2 dalyse keliamiems motyvavimo, aiškumo ir išsamumo reikalavimams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokio atsakovo Centro sprendimo neginčijo, byloje nebuvo vertinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas.

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016 sprendė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti tos bylos pareiškėjo skundą nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas, t. y. ginčas nekilo skundo priėmimo proceso stadijoje.

80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018 apeliacine tvarka vertino pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti tos bylos pareiškėjo skundą, konstatavus, kad pareiškėjas siekė apginti viešąjį interesą, tačiau jam tokia teisė nesuteikta, teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi aptartos bylos teisiniai aspektai neaktualūs nagrinėjamai bylai.

81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016 vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą dėl tos bylos atsakovo priimto sprendimo, ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo, t. y. administracinių sprendimų, priimtų vykdant viešąjį administravimą neįgalumo nustatymo srityje, panaikinimo. Aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos pateikė išvadas dėl specialiojo ginčo teisinių santykių reglamentavimo, tačiau aiškinti teisės aktai niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje taikytomis Taisyklėmis ir Aprašu.

82. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-305-502/2021 nagrinėjo ginčą, susijusį su vaikų išlaikymo išmokos išieškojimu, ir pažymėjęs, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar skundžiamas tos bylos atsakovo raštas sukelia kokias nors realias teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2808-442/2021 nagrinėjo ginčą dėl tos bylos atsakovo sprendimo atsisakyti skirti tos bylos pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad formalus tos bylos pareiškėjo skundo nagrinėjimas, neatitinkantis gero administravimo principo imperatyvų, negali riboti pareiškėjo teisminės gynybos teisės.

83. Įvertinus pareiškėjo nurodytų bylų faktines aplinkybes, nagrinėtų teisinių santykių pobūdį, spręstų ginčų ar procesinių klausimų esmę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nenurodė, nuo kokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės, t. y. konkrečių byloje taikytų teisės normų, aiškinimo taisyklės nukrypo apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. nutartį.

85. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

86. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2022.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023 pagal atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė