7f5076ec-4113-47ab-b40d-e22a9bb5f700 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-1960-426/2012                                   Proceso Nr. 3-61-3-00173-2012-9)                             Procesinio sprendimo kategorija 5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 20 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovių atstovei Erikai Urbonavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovėms Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 nuo 2012 m. sausio 1 d. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizuota jungimo bÅ«du – prijungiant jÄ prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ Nr. 4R-2032(D-564);

2) įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ ;

3) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde (b. l. 1–2) ir jo patikslinime (b. l. 19; toliau Å¡iame sprendime skundo ir jo patikslinimo prasme vartojama skundo sÄ voka) paaiÅ¡kino, kad 2011 m. lapkričio 28 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekcijÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau Å¡i institucija 2011 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 4R-1982(D-530) skundÄ nagrinėti atsisakė. PareiÅ¡kėjas 2011 m. gruodžio 28 d. su skundu dar kartÄ kreipėsi į InspekcijÄ , pridėjo reikiamus dokumentus, tiksliai nurodė Marijampolės pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų numerius, tačiau Inspekcija ir šį kartÄ atsisakė nagrinėti jo skundÄ .

Nurodo, kad Inspekcija 2011 m. gruodžio 28 d. raÅ¡te                        Nr. 4R-2035(D-564) mini ApraÅ¡o 26.8 p., bet necituoja jo normos. Mano, kad įvykdė visus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus ir tik po to kreipėsi į InspekcijÄ . Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 3 d. nuostatÄ , kad pacientui turi bÅ«ti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl sveikatos sutrikimų, kreipėsi į InspekcijÄ , kadangi laisvės atėmimo vietose pareiÅ¡kėjas nebuvo gydomas.

V. K. reikalavo atlikti tyrimÄ ir nubausti už tai atsakingus asmenis. Pažymi, jog Inspekcijai nurodė, kad 2008 m. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose jam buvo diagnozuotas susirgimas ir paskirtas gydymas, kuris laisvės atėmimo vietose jam buvo teiktas iÅ¡ dalies. 2011 m. rugpjūčio 23 d. Å¡ios gydymo įstaigos gydytojas pakartotinai atliko tyrimus ir paskyrė gydymÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso nebuvo gydytas. Mano, kad Inspekcija tokiais atvejais privalo atlikti tyrimÄ , o atsisakydama veikti pareiÅ¡kėjo naudai, nevykdo savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos pareigos tarnauti žmonėms.

Tvirtina, kad Inspekcija neužkirto kelio valstybės įstaigų neteisėtai veiklai ir neapsaugojo pareiÅ¡kėjo nuo sveikatos pablogėjimo, kadangi nebuvo paskirtas gydymas. Dėl tokio institucijos neveikimo pareiÅ¡kėjas patyrė depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ , todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.Atsiliepime (b. l. 23–24) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. lapkričio 28 d. su skundu dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam suteiktų galimai nekokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kreipėsi į InspekcijÄ ir Å¡ios institucijos 2011 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 4R-1912(D-530) buvo informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str., pirmiausia pacientas privalo raÅ¡tu kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl ginčo, kilusio iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros teisinių santykių, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.

Ä® InspekcijÄ pacientas turi teisę kreiptis tik nepatenkintas skundo, nagrinėjimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurioje jo teisės buvo galimai pažeistos. Prie skundo turi bÅ«ti pridedamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakymas. Pažymi, kad V. K. buvo informuotas, jog skundÄ siunčiant paÅ¡tu ar per kurjerį, prie jo turi bÅ«ti pridėta nustatyta tvarka patvirtinta pareiÅ¡kėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 3V-35, 17.2, 26.1 ir 26.8 p., jo skundas paliekamu nenagrinėtu. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui buvo aiÅ¡kiai nuodyta, jog jis su skundu turi kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurios paslaugomis yra nepatenkintas, administracijÄ . Pakartotinai pareiÅ¡kėjas į InspekcijÄ kreipėsi 2011 m. gruodžio 16 d. su skundu dėl jam galimai nekokybiÅ¡kai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų Laisvės atėmimų vietų ligoninėje, Kauno tardymo izoliatoriuje bei Marijampolės pataisos namuose.

Prie skundo pridėjo nustatyta tvarka patvirtintÄ asmens tapatybės dokumento kopijÄ . V. K. nurodė, kad su 2011 m. spalio 24 d. bei 2011 m. lapkričio 11 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jam galimai nekokybiÅ¡kai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų. Inspekcija 2011 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. 4R-2035 (D-564) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo skundas paliekamas nenagrinėtu, nes jis pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. pacientas su skundu pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, kurių paslaugomis yra nepatenkintas, administracijÄ .

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas abiejuose Inspekcijos raÅ¡tuose buvo informuotas, kad pirmiausia turi kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, kurių paslaugomis yra nepatenkintas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovių atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas V. K. teismo posėdyje nedalyvavo. 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas jo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant (b. l. 48).

Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ , nenustatyta, todėl ji nagrinėta V. K. nedalyvaujant.Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 4R-2035(D-564), kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į InspekcijÄ dėl jam galimai nekokybiÅ¡kai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Kauno tardymo izoliatoriuje bei Marijampolės pataisos namuose.

Skunde nurodė, kad dėl jam galimai nekokybiÅ¡kai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų su 2011 m. spalio 24 d. bei 2011 m. lapkričio 11 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 30–31). Inspekcija 2011 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. 4R-2035 (D-564) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo skundas paliekamas nenagrinėtu, nes jis pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad pirmiausia jis turi kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, kurių paslaugomis yra nepatenkintas, administracijÄ , o nesutikdamas su Å¡ių įstaigų priimtais sprendimais, gali juos skųsti Inspekcijai. (b. l. 34–35).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Å io įstatymo 23 str. įtvirtinta paciento teisė skųstis bei nustatyta privaloma Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka, kad į InspekcijÄ pacientas turi teisę kreiptis tik nepatenkintas skundo nagrinėjimu sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurioje jo teisės buvo pažeistos.

Skundų priėmimo Inspekcijoje tvarkÄ , skundų įforminimo reikalavimus, jų nagrinėjimÄ , sprendimo priėmimÄ bei apskundimo tvarkÄ reglamentuoja Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3V-35 patvirtintas Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). Pagal ApraÅ¡o 26.8 p. skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos pacientų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ kreipdamasis į InspekcijÄ , kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje jo teisės buvo pažeistos.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, Å¡i institucija nėra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga. Kadangi pareiÅ¡kėjas skundÄ Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padavė nesilaikęs privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos, Inspekcija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 26.8 p., pagrįstai jo skundÄ paliko nenagrinėtÄ . Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 4R-2035(D-564) iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais. V. K. subjektyvus manymas, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti. Skundo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į institucijÄ su nauju skundu, paÅ¡alinus nurodytus trÅ«kumus. Pripažinus, kad Inspekcijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 4R-2035(D-564) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ V. K. skundo matyti, kad neturtinę žalÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų – Inspekcija neatliko tyrimo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam suteiktų galimai nekokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, neužkirto kelio valstybės įstaigų neteisėtai veiklai ir neapsaugojo pareiÅ¡kėjo nuo sveikatos pablogėjimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Byloje esančių įrodymų visetas suteikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Inspekcijos pareigÅ«nai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, o vieÅ¡ojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, ginčytinas sprendimas priimtas atsižvelgiant į įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos atstovai nepadarė jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui. Taigi Å¡iuo atveju V. K. neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam neturtinę žalÄ .

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                   ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                        RÅ«ta Miliuvienė JÅ«ra Marija Strumskienė