7f4e0a62-2500-40d0-99b8-5cfc8cf4ccdf · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-596-348/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03092-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, nukentėjusiajai A.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 10.23 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ savo buvusiÄ sugyventinę A. P., rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios rankų, stipriai suspaudė ir papurtė, paleidęs dar kartÄ sugriebė už rankų, stipriai suspaudė ir vėl papurtė, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas A. B. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistojo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, jo veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

3. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nesant teisinio pagrindo tenkinti pirmÄ jį praÅ¡ymÄ , praÅ¡o taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. 3.1. Skunde A. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, t. y.

įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetÄ suteikė nukentėjusiosios parodymams, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo. 3.2. A. B. teigia, kad viso proceso metu nuosekliai neigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavęs prieÅ¡ savo buvusiÄ sugyventinę A. P.. Nukentėjusiosios versija apie šį veiksmÄ yra nenuosekli ir apklausų metu skyrėsi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas su nukentėjusiÄ ja ilgÄ laikÄ pykstasi dėl vaiko iÅ¡laikymo ir jo priteisimo, tarp jų tvyro įtampa, nėra jokių duomenų, kad iki Å¡io incidento jis bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ A.

P.. Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimÄ , pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų atskirai ir jų visumos, neatkreipė dėmesio į esmines įvykio detales ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡iuo klausimu. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016 pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu.

BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos. 3.3. Apelianto nuomone, asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi bÅ«ti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobÅ«džio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas jÄ laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia bÅ«tinÄ baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. A. B. manymu, akivaizdu, kad vadovaujantis incidento seka ir aplinkybėmis, kuriÄ nurodo nukentėjusioji, kad jam Å¡iÄ stipriai suėmus už žastų ir jai jaučiant skausmÄ , ji neprašė paleisti, o aiÅ¡kinosi santykius, teiravosi kÄ priartėjęs jai pasakė, patvirtina, kad jokio skausmo ji nejautė.

IÅ¡ nukentėjusiosios pateikto vaizdo įraÅ¡o ir teismo pripažinto tinkamu jo kaltės įrodymu, nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vados, jog savo kokiais nors veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog jis neva tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , apskritai net nepasisakė, kokiais bylos duomenimis remiantis nuosprendyje buvo padaryta iÅ¡vada, kad jis suvokė savo veiksmais keliantis nukentėjusiajai skausmÄ . Teismas turėjo atidžiai iÅ¡tirti, ar iÅ¡ nukentėjusiosios elgesio, reakcijos, jis galėjo suvokti, kad nukentėjusioji dėl jo atliktų veiksmų jaučia fizinį skausmÄ . 3.4.

Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus, kad jis nukentėjusiajai suėmė už žastų, įvertinus visiÅ¡kai nežymias pirÅ¡tais paliktas kraujosruvas, darytina iÅ¡vada, kad jo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, jog bÅ«tų bÅ«tina taikyti kraÅ¡tutinę priemonę - baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Skunde apeliantas nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog pagal surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai leistų teigti, jog padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, todėl mano, kad turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

4. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Stasys Zabita prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Nukentėjusioji A. P. ir prokuroras Tomas BuÅ¡kevičius nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

6. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, o nesant teisinio pagrindo tenkinti šį praÅ¡ymÄ , praÅ¡o taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri A. B. kaltės klausimo bei galimybės jam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas aspektu. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi bÅ«ti sukeltas vienas iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

10. Pažymėtina, kad patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, ar nuteistojo atliktus veiksmus galima prilyginti smurtiniam veiksmui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas keliskart jÄ sugriebiant už rankų stipriai suspaudus ir papurtant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks veiksmas atitinka minėto straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. smurtÄ .

11. Apelianto manymu, byloje nėra įrodyta, jog jis nukentėjusiajai paėmęs už jos rankų žastų stipriai suspaudė ir jÄ papurtė taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog jis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ .

12. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ . Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo ir teigiama, kad vadovaujantis iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios A. P. parodymais, pripažinti A. B. kaltę nebuvo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis su nukentėjusiÄ ja jau ilgÄ laikÄ pykstasi dėl vaiko iÅ¡laikymo, tarp jų tvyro įtampa, nuolat veliasi į asmeniÅ¡kumus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, sutinka su apylinkės teismu, kad netikėti jos parodymais nebuvo pagrindo.

Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie sutampa su objektyviais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo. Nukentėjusioji apklausiama teisme parodė, kad A. B., po 2019 m. sausio 22 d. Alytaus apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ darbÄ ir žodinio konflikto metu buvo jÄ suėmęs už žastų ir papurtė. Nuteistasis neginčija aplinkybių, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, tačiau jis ginčija paėmimo už nukentėjusiosios žastus faktÄ ir kad jis nukentėjusiÄ jÄ papurtė, tačiau ne tik nukentėjusiosios parodymais patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiajai, sugriebdamas už žastų, sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė sužalojimus, bet tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ teisme apklausiamas specialistas L. U. pilnai patvirtino, nurodyta, kad A. P. poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse galėjo bÅ«ti padarytos 2019 m. sausio 22 d. apie 10.00 val. buvusiam sugyventiniui smurtaujant – rankomis sugriebiant už pečių stipriai papurčius ir taip sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmÄ (b. l. 31). FaktÄ , kad tikrai buvo smÅ«giuota netiesiogiai patvirtina ir iÅ¡ nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji A.

P. iÅ¡ karto po įvykio pranešė, jog 2019 m. sausio 22 d. apie 10 val. į jos darbÄ atėjęs sugyventinis smurtavo, tai yra rankomis sugriebęs už pečių stipriai papurtė taip jai sukeldamas fizinį skausmÄ bei byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuris apžiÅ«rėtas 2019 m. sausio 30 d. apžiÅ«ros protokolu (b. l. 27-29). Todėl netikėti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kurie iÅ¡ esmės nekito nuo pat pradžių, nėra pagrindo. Kita vertus, abejonių dėl parodymų teisingumo nekyla ir dėl to, kad kitos nurodytos su įvykiu susijusios aplinkybės taip pat atitinka nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus.

Taigi nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės vienas kitam neprieÅ¡taraujantys parodymai, leido atskleisti įvykio sekÄ , todėl jais netikėti kolegija neturi pagrindo.

15. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, kad A. B. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. P. ir rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios rankų stipriai suspaudė ir papurtė, paleidęs dar kartÄ sugriebė už rankų stipriai suspaudė ir vėl papurtė, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl poodinių kraujosruvų abiejų žastų srityse, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai nuteistasis sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Kadangi byloje esančių įrodymų visetu įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius Å¡iÄ veikÄ ir paskyrė jam bausmę, kuri atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę.

16. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas dėl A. B. nuteisimo, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo 17. Apeliantas A. B. skunde taip pat nurodo, jog net ir pripažinus, kad jis nukentėjusiajai suėmė už žastų, padarant pirÅ¡tais visiÅ¡kai nežymias kraujosruvas, jo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad bÅ«tų bÅ«tina taikyti kraÅ¡tutinę priemonę – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Atkreipiamas dėmesys, kad nustačius, jog pagal surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, susiklosčiusius nagrinėjamoje byloje aplinkybės neabejotinai leistų teigti, kad jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, todėl jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijus reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi.

Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumÄ , jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia klausimÄ , ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2013).

19. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , be kita ko, atsižvelgiama į nuostatÄ , kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 str. 1 p.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-299-648/2015).

Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmÄ sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str.) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams dėl vaiko iÅ¡laikymo, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat vertinti konfliktuojančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus.

Å ios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

20. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. P. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31). Kaip jau minėta, neteisėti A. B. veiksmai sugriebiant nukentėjusiÄ jÄ už rankų, stipriai suspaudžiant ir papurtant, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose nežymiai sutrikė sveikatÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog A. B. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rÅ«Å¡inis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

21. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Analizuojant A. B. kaltės turinį nustatyta, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė esant tyčiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kilusio ginčo dėl vykstančio teisminio proceso dėl vaiko iÅ¡laikymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek iÅ¡ paties nuteistojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nukentėjusioji A. P. įvykio dienos rytÄ po teismo vengė piktai nusiteikusio A. B. – ji nesustojo, jo stabdoma gatvėje, automobiliu vyko tiesiai į savo darbovietę, tačiau nepaisant to, nuteistasis vis tiek iÅ¡ karto po to atėjo į nukentėjusiosios darbo vietÄ ir ten atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos A.

B. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad A. B. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir nėra pagrindo pripažinti jo veikos mažareikÅ¡me. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas Gytis Večerskas