7f4ae768-6516-41ab-88fa-cf50241fc4e0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-138-1019/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24769-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3., (S) 2.3.4.4.2., 2.3.5.2.1., 3.2.6.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, vertėjaujant teismo vertėjai S. M., dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, atsakovei M.

M., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. ir E. M. atstovui advokatui Tadui Zarembai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, pagal atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo, taip pat ieÅ¡kovui ir atsakovams A. M., E. M. dėl statytojo pakeitimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J.

M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. M., galutinai patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė dėl atsakovės kaltės nutraukti jo su atsakove santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)); nepriteisti nei vienam iÅ¡ jų tarpusavio iÅ¡laikymo; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnametės dukters K.

M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 250 Eur mėnesines įmokas, mokamas nuo ieÅ¡kinio patiekimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatyti tokiÄ jo bendravimo su nepilnamete dukterimi K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ; ieÅ¡kovui palikti pavardę M., atsakovei palikti jos pageidaujamÄ pavardę; Å¡alių skolinius įsipareigojimus kreditoriui J.

M., atsiradusius pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Paskolos sutartį Nr. 01 ir pagal (duomenys neskelbtini) PaprastÄ jį vekselį, pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ieÅ¡kovas nurodė, kad jis kartu su atsakove, M. M., susituokė (duomenys neskelbtini), ir jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukters K. M. Santuokiniame gyvenime iÅ¡ esmės viskas klostėsi gerai, tarpusavio santykiai bÅ«davo geri, ieÅ¡kovas visas savo, kaip sutuoktinio pareigas, vykdė tinkamai, veikė Å¡eimos interesais, stengdavosi dėl Å¡eimos materialinės gerovės, uždirbdavo didžiÄ jÄ dalį pinigų, tinkamai rÅ«pinosi atsakove bei vaiko iÅ¡laikymu. Dėl neÅ¡eimyniÅ¡ko atsakovės požiÅ«rio į santuokÄ bei į Å¡eimÄ , nuo (duomenys neskelbtini) jų tarpusavio santykiai pasidarė įtempti ir jie pradėjo vis dažniau konfliktuoti bei atskirai vesti bendrÄ Å«kį.

Būtent šios priežastys ir atsakovės nelojalumas ir nepagarba ieškovui, kaip sutuoktiniui, galiausiai nulėmė tai, jog jų šeima iširo. Ieškovas nereikalauja iš ieškovės išlaikymo jam, nes yra darbingas, jo pajamos padengia būtiniausius jo poreikius, o atsakovei išlaikymas iš ieškovo nepriteistinas, nes ji pripažintina kalta dėl iširusios santuokos, be to, ji yra darbingo amžiaus, sveika ir turi visas galimybes pati savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas neprieštarauja ir prašo, kad jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su atsakove, sutinka dukters iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės mokėti po 250 Eur/mėn. iÅ¡mokas. Å iuo metu vidutiniÅ¡kai paskaičiavus per mėnesį ieÅ¡kovo pajamos sudaro apie 813 Eur/mėn., iÅ¡ kurių privalo patenkinti bent minimalius savo poreikius - iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , sumokėti komunalinius mokesčius, pavalgyti, padengti transporto į darbÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡laidas, pasirÅ«pinti apranga, higienos reikmenimis, skirti lėšų sveikatos priežiÅ«rai ir pan.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieÅ¡kovas nurodo, kad nors Å¡iuo metu tarpusavyje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir maksimaliai dalyvauti jo gyvenime, praÅ¡o teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ , kuri padės užtikrinti ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters tarpusavio ryšį bei padės iÅ¡vengti galimų konfliktų su atsakove ateityje. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieÅ¡kovas nurodė, kad santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto nėra.

Visas ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo arba santuokos metu, tačiau dovanojimo sandorio pagrindu, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir šioje byloje jo padalinimo klausimai nespręstini. Santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančių transporto priemonių nėra. Ieškovo vardu esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), akcijos buvo įgytos dar iki santuokos sudarymo arba santuokos metu, tačiau dovanojimo sandorių pagrindais, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir šioje byloje jų padalinimo klausimai nespręstini.

IeÅ¡kovas yra nurodęs 2020-05-26 papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kad iÅ¡kart po laikino apsigyvenimo (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo aktyviai ieÅ¡koti naujų kontaktų su vyrais, tokiu bÅ«du pažeisdama savo santuokinės iÅ¡tikimybės pareigÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu (prie paaiÅ¡kinimų buvo pridėti raÅ¡ytiniai tai patvirtinantys įrodymai – atsakovės telefono nuotraukos ir programėlės „VIBER“ susiraÅ¡inėjimo nuotraukos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro Å«kio, praÅ¡o nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl įsipareigojimų kreditoriams ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys turi bendrų skolinių įsipareigojimų kreditoriui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Paskolos sutartį Nr. 01 ir (duomenys neskelbtini) PaprastÄ jį vekselį, kuris buvo iÅ¡duotas vekselio davėjo J. M. ir laiduotojos M. M., kaip nurodytos paskolos sutarties užtikrinimo priemonė, bei kurių pagrindu kreditorius sutuoktiniams paskolino 24 000 Eur sumÄ , jÄ (duomenys neskelbtini) pervesdamas į J. M. sÄ skaitÄ , bei kuri visa vėliau buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Å iai dienai Å¡alys nėra grÄ Å¾inusios kreditoriui visos pasiskolintos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta suma buvo paskolinta Å¡eimos poreikiams tenkinti, apie suteiktÄ paskolÄ atsakovė neabejotinai žinojo, nes pati laidavo už vekselio davėjÄ , todėl sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari. Jokių kitų bendrų skolinių įsipareigojimų Å¡alys kreditoriams neturi, ieÅ¡kovas kitų asmeninių skolinių įsipareigojimų neturi. Atsiliepime (Dok-(duomenys neskelbtini)) į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis ta, kad ieÅ¡kovas naudojo prieÅ¡ sutuoktinę fizinį smurtÄ , tas yra užfiksuota vaizdine medžiaga.

Atsakovė buvo ieÅ¡kovo stipriai sumuÅ¡ta per atostogas (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, iÅ¡siuntė sutuoktinę gyventi į (duomenys neskelbtini), o pats susitikinėjo su kitomis moterimis, lankė naktinius klubus, Å¡eimos namuose rengė vakarėlius, kÄ gali paliudyti liudytojai. Sutuoktinė su vaiku iÅ¡ Å¡eimos namų (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡kraustyta tiesiog per prievartÄ , name liko jos, vaiko drabužiai. Dėl namo teisinio statuso atsakovė, gerai nemokanti (duomenys neskelbtini), buvo tiesiog apgauta.

Ji buvo įtikinėjama, kad namas yra jos ir sutuoktinio turtas, buvo rodoma gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Atsakovė dirbo bendrame Å¡eimos versle, yra netgi tai patvirtinančios nuotraukos, tačiau vėliau nuo verslo ji buvo nuÅ¡alinta. Atsakovei gyvenant (duomenys neskelbtini) įvyko labai įtartina vagystė iÅ¡ jos bÅ«sto, nuo kurio raktus turėjo ir ieÅ¡kovas (sutuoktinis). Sutuoktinė yra Å¡eimos žmogus, įrenginėjo bendrÄ Å¡eimos bÅ«stÄ , pati kÅ«rė namo interjerÄ , parinko sienų spalvas, bÅ«sto iÅ¡planavimÄ , organizavo baldų, interjero įrengimÄ .

Ji neplanavo gyventi nei (duomenys neskelbtini), jos iÅ¡vykimas į Å¡ias Å¡alis buvo ieÅ¡kovo (sutuoktinio) iniciatyva, prisidengiant noru leisti dukrÄ Ä¯ brangiÄ prestižinę mokyklÄ . Prie Å¡eimos iÅ¡irimo prisidėjo ir sutuoktinės bandymas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam visgi priklauso santuokos metu pastatytas namas. Pagal patikslinto ieÅ¡kinio turinį ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Yra ginčas dėl siÅ«lomo iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nes siÅ«loma 250 Eur suma neatitinka vaiko poreikių.

Vaiko tėvas (ieÅ¡kovas) turi pelningai veikiančių įmonių akcijų, atsakovės duomenimis, jam priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), kur galimai yra įkurtos atskiros ieÅ¡kovo valdomos įmonės. IeÅ¡kovo nurodomas darbo užmokestis 813 Eur neatitinka tikrovės, kÄ puikiai patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡laidavimo mastai bei tokie teiginiai, kad jis turi iÅ¡laikyti (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto prabangų gyvenamÄ jį namÄ bei pats pragyventi. IeÅ¡kovas turėtų ieÅ¡koti papildomo uždarbio, jei jo dabartinių pajamų neužtenka vaiko poreikių patenkinimui.

Kadangi ieÅ¡kovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) akcininkas, savo darbo užmokestį jis gali nusistatyti kokį tik nori ir vykdo verslÄ , neatskleisdamas tikrųjų savo pajamų. Ä®vertinus tėvo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, atsakovė praÅ¡o priteisti nepilnametės dukters iÅ¡laikymui periodinę iÅ¡mokÄ po 600 Eur į mėnesį. Turi bÅ«ti įvertina, kad atsakovė Å¡iuo metu yra priversta nuomotis bÅ«stÄ , įsidarbinti pilna darbo diena ji negali, nes yra ribojama pareigos auklėti dukrÄ ir užtikrinti jos mokymÄ si.

Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, svarbiausia turi būti įvertinti nepilnametės interesai ir jos noras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovo teiginiai apie sutuoktinės kaltę, neištikimybę, turi būti įrodyti (ar buvo kiti vyrai, su kuriais atsakovė artimai bendravo, kada toks bendravimas vyko). Atsakovė buvo ieškovo sprendimu ir praktiškai jo priversta apgyvendinta (duomenys neskelbtini) ir stengėsi palaikyti su ieškovu normalius šeimyninius santykius, kai tuo tarpu ieškovas su kita moterimi poilsiavo (duomenys neskelbtini).

Yra duomenys, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi. IeÅ¡kovas ne tik buvo neiÅ¡tikimas, bet ir naudojo smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę (atsakovę), tas yra užfiksuota nuotraukose, atsakovei buvo (duomenys neskelbtini). Ypatingas pyktis ieÅ¡kovÄ apimdavo tada, kai atsakovė pradėdavo aiÅ¡kintis Å¡eimos verslo pinigais pastatyto gyvenamojo namo teisinį statusÄ . IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iÅ¡vadoje nurodė, kad tarnybos atstovai, vykdydami teismo pavedimÄ , apsilankė ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovo gyvenamasis būstas tvarkingas, švarus, nepilnametei dukrai yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi jai reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės, vaikui yra skirtas atskiras vonios kambarys. Bendraujant su ieškovu, jis nurodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 900 Eur. Vyras pasakojo, jog su atsakove atskirai gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai ji su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog visada iÅ¡laikydavo atsakovę ir dukrÄ , pervesdavo apie 2000 Eur/mėn. joms pragyventi bei apmokėti mokslus privačioje mokykloje. Å iuo metu, pasak vyro, jis dukrai teikia teismo nustatytÄ laikinÄ 250 Eur/mėn. dydžio iÅ¡laikymÄ , pažymėjo, jog su dukra jam neleidžiama bendrauti, jos telefonas yra iÅ¡jungtas, vaikas galimai yra nuteikinėjamas prieÅ¡ tėvÄ . Tarnybai neturint galimybių iÅ¡tirti atsakovės Å¡eimos aplinkos sÄ lygų, iÅ¡klausyti tiesiogiai nepilnamečio vaiko, pateikti objektyvios ir pagrįstos iÅ¡vados byloje dėl ginčo, susijusio su vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo, nepilnamečiui vaikui priteisimo, negali, tačiau pažymi, jog tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra neginčijama.

Å i Å¡eima Tarnybai dėl geriausių nepilnametės teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma. Atsakovė, galutinai patikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o teismo nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl sutuoktinio J. M. kaltės; palikti sutuoktinei M. M. pavardę „M.“; nepilnametės dukters K. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina M. M.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai periodine iÅ¡moka po 600 Eur per mėnesį, mokamÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame leidime statyti naujÄ statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytojÄ , pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J.

M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ namo statytojÄ , pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M.; pripažinti tarp J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vienos pusės, ir A. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kitos pusės, (duomenys neskelbtini) sudarytÄ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, negaliojančia; pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių M.

M. ir J. M. nuosavybe ir padalinti šį turtÄ tokiu bÅ«du: gyvenamÄ jį namÄ priteisti natÅ«ra J. M., už ½ dalį Å¡io turto priteisiant M. M. piniginę 200 000 Eur kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M. santuokos metu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutuoktinių paskolintos ir (duomenys neskelbtini) m. jam grÄ Å¾intos paskolos ½ dalį, iÅ¡ viso 19 270 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M. 36 741 Eur kompensacijÄ atsakovės M. M. naudai už santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus turto apžiÅ«rÄ nustatyta, kad vertinamo (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, naudojimo bÅ«das – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendro ploto (duomenys neskelbtini) kv. m. pastato-vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 438 000 Eur. Atsakovė praÅ¡o priteisti jai piniginę kompensacijÄ už ½ dalį gyvenamojo namo, t.y. 200 000 Eur.

Å iuo metu atsakovė su nepilnamečiu vaiku neturi kur gyventi, jai reikia nuomotis bÅ«stÄ . Objektas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra dalus, turi du atskirus įėjimus, bendram naudojimuisi liktų tik virtuvė. IeÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus apie jo gaunamas pajamas, kurie neva turėtų pagrįsti, kodėl jis negali mokėti vaikui didesnio nei 250 Eur iÅ¡laikymo. Taigi, ieÅ¡kovui bÅ«tų sunku iÅ¡mokėti ir piniginę kompensacijÄ už santuokos metu įgytÄ turtÄ . Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė, atsakovės nuomone, yra 38 000 Eur, Å¡iÄ Å¾emę ieÅ¡kovas pirko iki santuokos, tai yra jo asmeninė nuosavybė.

Jokių kilnojamųjų daiktų, baldų iÅ¡ gyvenamojo namo atsakovė nepasiėmė, name liko net asmeniniai atsakovės daiktai, todėl atsakovė praÅ¡o priteisti jai piniginę 36 741 Eur kompensacijÄ už santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus. Dėl dalintinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrÄ Å¾intos 38 540 Eur paskolos, nurodo, kad Å¡i paskola buvo suteikta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, sutuoktinei (atsakovei) netgi nežinant apie paskolos suteikimo faktÄ , sugrÄ Å¾inti pinigai buvo iÅ¡leisti ne Å¡eimos reikmėms.

Atsakovei priteistina 19 270 Eur suma. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, pirmiausia, reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, turi būti patenkinti būtinieji vaiko poreikiai, gyvenant (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis, būsto nuoma ir kitos paslaugos yra ženkliai brangesnės. Sprendžiant dėl nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydžio turi būti atsižvelgta į ieškovo ne tik gaunamas pajamas, bet ir į jo turtinę padėtį, nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį.

Akivaizdu, kad oficialiai deklaruojamas ieÅ¡kovo atlyginimas neatitinka realybės, nes iÅ¡ tokios algos jis gali sau leisti prabangiai atostogauti (duomenys neskelbtini) ir kitur, galėjo nepilnametei dukrai per mėnesį teikti po 600 Eur, kÄ rodo jo ankstesni pervedimai. Taip pat ir iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvo A. M. sÄ skaitos atlikti mokėjimai už dukters privačiÄ mokyklÄ iÅ¡ tikro buvo atliekami ieÅ¡kovo lėšomis. Bendru tėvų sutarimu buvo nuspręsta, kad nepilnametė lankys privačiÄ mokyklÄ , už kuriÄ reikia ne tik mokėti didelį mėnesinį mokestį, bet reikia papildomai per mėnesį skirti 120 Eur vaiko maitinimui mokykloje.

Mergaitė lankė (duomenys neskelbtini) bÅ«relį, už kurio inventorių, aprangÄ , dalyvavimÄ varžybose reikia mokėti apie 120 Eur per mėnesį. Vieno kambario buto nuoma (duomenys neskelbtini) (mergaitės dalis) – 150 Eur, papildomai reikia skirti 100 Eur už vandenį, Å¡ildymÄ , elektrÄ , 40 Eur – už internetÄ . Aprangai kartais iÅ¡leisdavo ir iki 300 Eur per mėnesį, lankydama privačiÄ mokyklÄ mergaitė turi bÅ«ti tvarkingai, kokybiÅ¡kai aprengta. IÅ¡laidos transportui, benzinui – 120-150 Eur.

Visas Å¡ias iÅ¡laidas mokėdavo atsakovė. Dėl reikalavimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini) leidime statyti (rekonstruoti) statinį Nr. (duomenys neskelbtini) statytojÄ , nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, užbaigus statybÄ , turėjo bÅ«ti pildoma deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kuri buvo užpildyta (duomenys neskelbtini) A. M. vardu, tokiu pagrindu sukurto naujo daikto savininku pripažintas A. M., nors tikrasis gyvenamojo namo statytojas buvo jo sÅ«nus J.

M. Pateiktame ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjime garso žinutėmis su nepilnamete dukra pats atsakovas pripažįsta, kad jis (tėtis) pastatė namÄ . Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad gyvenamasis namas buvo statytas jų abiejų Å¡eimai ir sutuoktinių lėšomis. Å iame name gyveno jų Å¡eima, jau statant namÄ buvo suplanuotas ir įrenginėjamas vaiko kambarys. Atsakovė tiesiog buvo apgauta ir nežinojo, kaip yra forminama statyba, kad statybos leidimas yra iÅ¡duotas jos uoÅ¡vio vardu. Atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A.

M. gyvenamojo namo statyba visiškai nesidomėjo, neorganizavo nei namo projektavimo, nei jo statybos, įrengimo darbų. Iš karto po namo statybos pridavimo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis tarp A. M. bei E. M. ir J. M., kuriuo namas padovanotas atsakovui, tai yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, siekiant, kad namo nuosavybė būtų asmeninė sutuoktinio nuosavybė, šis turtas nebūtų laikomas įgytu santuokos metu abiejų sutuoktinių. Nuo sutuoktinės (atsakovės) buvo slepiama, kad namas yra statomas A.

M. vardu ir įregistruotas po sudaryto dovanojimo sandorio kaip asmeninis ieÅ¡kovo turtas. Atsakovė atsitiktinai rado Å¡ių sandorių dokumentus tarp sutuoktinio (ieÅ¡kovo) dokumentų. Jei atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. ir E. M. tikrasis ketinimas bÅ«tų savo vardu pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), jie nebÅ«tų iÅ¡ karto po namo pridavimo sudarę (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Atsakovės manymu, namo statyba taip buvo forminama dėl jos sutuoktinio (ieÅ¡kovo) nesÄ Å¾iningumo.

Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. ir E. M. negalėjo netgi turėti piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai, jie netgi neturėjo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, todėl buvo sudarytas su ieÅ¡kovu, atsakovės sutuoktiniu, susitarimas dėl žemės sklypo panaudos. A. M. ir E. M. jau turėjo sau pasistatytÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), bendro (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, naudingo (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, kuriame ir Å¡iuo metu gyvena. Atsakovė prašė padalinti santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ . 2021-02-18 patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovu kartu pradėjo gyventi iki santuokos registravimo.

Žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pirko (duomenys neskelbtini), Å¡is žemės sklypas buvo įformintas ieÅ¡kovo vardu, atsakovė juo pasitikėjo, nes ieÅ¡kovas jai visÄ laikÄ aiÅ¡kino, kad tai jų ateities kÅ«rimas. Dar iki santuokos sudarymo buvo pradėtas ir verslas – įkurta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu atsakovė buvo (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvyko prabangios vestuvės, kuriose dalyvavo (duomenys neskelbtini) svečių, visas vestuvių iÅ¡laidas apmokėjo atsakovės tėvai.

IÅ¡ svečių dovanų buvo surinkta labai didelė pinigų suma, nes svečiai buvo pasiturintys žmonės, tačiau jau pirmÄ jÄ naktį po vestuvių sutuoktinis (ieÅ¡kovas) pasiėmė Å¡iuos pinigus, net nepasakęs atsakovei, kokia tiksli suma buvo padovanota, paaiÅ¡kino, kad Å¡ias lėšas panaudos jų namo statybai. Iki santuokos atsakovė turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktinis iÅ¡ karto pardavė ir nupirkęs naujÄ automobilį jį įregistravo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Ä®monė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovės su sutuoktiniu verslas. NamÄ (duomenys neskelbtini), atsakovė su ieÅ¡kovu vadino savo svajonių namu, buvo susitarta, kad visÄ namo interjerÄ , iÅ¡planavimÄ kurs atsakovė, kuri rinko interjero spalvas, baldus, jai padėjo (duomenys neskelbtini) R. Å ., su juo palaikė nuolatinį kontaktÄ ir aptarinėjo, kaip įrenginėjamas namas. Yra iÅ¡likę nuotraukos, kuriose užfiksuoti namo statybos etapai, nes statoma buvo etapais, reikėdavo uždirbti lėšų naujam statybos etapui, atsiskaitymui už darbus, medžiagas.

Mokėdavo tik ieÅ¡kovas. Jo tėvai net nė karto nebuvo atvykę pasižiÅ«rėti, kaip vyksta statyba, jiems tai buvo visiÅ¡kai neįdomu ir nesvarbu, nes patys turi pilnai įrengtÄ , kur visÄ laikÄ gyveno ir Å¡iuo metu gyvena. A. M. – sutuoktinio J. M. tėvas, netgi neturėjo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, todėl siekiant įforminti namo statybos leidimÄ A. M. vardu, (duomenys neskelbtini) sudaryta tariama žemės sklypo panaudos sutartis. Tačiau statybÄ vykdė, jÄ kontroliavo ieÅ¡kovas ir atsakovė.

Atsakovė buvo pilnai susipažinusi su namo techniniu projektu, vykdė atsiskaitymus už atliktus statybos darbus. Namo statybÄ atsakovė ir ieÅ¡kovas finansavo iÅ¡ sėkmingo verslo – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuriamo pelno. Apie 80 proc. lėšų buvo mokama už darbus grynaisiais, likę – pervedama per bankÄ . Taip pat, sutuoktinis (ieÅ¡kovas) buvo akcininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dabar paaiÅ¡kėjo sutuoktinio nesÄ Å¾iningumas, statybos leidimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Ä¯forminimas tėvo A.

M. vardu, galima situacija, kad statant namÄ buvo daromi fiktyvÅ«s sandoriai – atsiskaitymas už medžiagas ir darbus iÅ¡ A. M. sÄ skaitos arba atsiskaitymo grynaisiais įforminimas jo vardu. Namo (duomenys neskelbtini), projektas buvo užsakytas dar (duomenys neskelbtini) m. Sutuoktinio tėvai apie tai nieko nežinojo ir nesidomėjo. Namas buvo statomas etapais. Namo statybos metu Å¡eima turėjo pakankamai lėšų, galėjo sau leisti poilsiauti po du kartus per metus prabangiuose kurortuose, apsistodavo tik geruose vieÅ¡bučiuose. (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, kad nebuvo poreikio skolintis lėšų namo statybai ir to nedarė, patvirtina VMI prie FM 2020-11-10 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas J. M. (duomenys neskelbtini) m. laikotarpyje nedeklaravo jam suteiktų paskolų, tai paneigia A. M. teiginius, kad turtas buvo padovanotas sÅ«nui už negrÄ Å¾intas skolas. Sutuoktinio teikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos patvirtina, kad lėšų namo statybai jis turėjo, galėjo sau leisti dar ir skolinti įmonėms. Statant namÄ buvo aiÅ¡ki sutuoktinio valia šį namÄ statyti Å¡eimai, po statybos užbaigimo apsigyveno name.

Namo statybai buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos, statybÄ vykdė betarpiÅ¡kai. Todėl sprendžiant apie daikto (namo) nuosavybę svarbu yra, kas sukÅ«rė šį daiktÄ ir kieno lėšomis. Statybos užbaigimo deklaracijos užpildymas yra formalus statybos užbaigimo procesas, deklaracijÄ pildo tas asmuo, kuriam yra iÅ¡duotas statybos leidimas, tačiau A. M. statyti kitÄ gyvenamÄ jį namÄ nebuvo poreikio. A. M. pajamos įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo didelės, tačiau neatmetama galimybė, kad siekiant pateisinti statybos vykdymÄ A.

M. vardu ieÅ¡kovas jam į banko sÄ skaitas galėjo pervedinėti lėšas arba jas duoti grynaisiais, kad bÅ«tų įneÅ¡tos į sÄ skaitas ir tada mokama už statybos darbus A. M. vardu. IeÅ¡kovas atsiliepimu (Dok-(duomenys neskelbtini)) į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka, jog bÅ«tų padalintas santuokos metu abiejų įgytas kilnojamasis turtas, tačiau ne pagal atsakovės nurodytÄ tvarkÄ ir verčių paskaičiavimus, bet pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ tvarkÄ . Reikalavimas dėl statytojo pakeitimo niekuo nepagrįstas.

Atsakovės teiginiai, kad neva ieÅ¡kovas dukrai pripažino pastatęs namÄ - tik subjektyvi jos nuomonė. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡io pokalbio metu norėjo dukrai pasakyti, kad tėtis rÅ«pinasi namu, jį tvarko, prižiÅ«ri, kuria namo aplinkÄ , taiso, kas name sugenda, ir visa tai apibendrintai įvardijo kaip statymÄ , nes taip vaikui suprantamiau. Tokia vien iÅ¡ konteksto iÅ¡traukta pokalbio iÅ¡trauka, atsakovės interpretuota subjektyviai - taip, kaip bÅ«tų palanku pačiai atsakovei, nėra ir negali bÅ«ti įrodymas, patvirtinantis faktines su namo statybomis susijusias aplinkybes.

Atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovo vardu registruotas namas buvo statytas santuokos metu sutuoktinių Å¡eimai, tik fiktyviai buvo įformintas jo tėvo vardu bei vėliau padovanotas ieÅ¡kovui - neatitinka tikrovės, jie niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Žemės sklypas priklausė ieÅ¡kovui dar iki santuokos sudarymo. Nors atsakovė teigia, kad neva kartu gyveno iki sklypo įsigijimo ir (duomenys neskelbtini) kartu pirko žemės sklypÄ , kuris buvo įformintas ieÅ¡kovo vardu, tačiau (duomenys neskelbtini) m. sklypo įsigijimo metu ((duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovÄ su atsakove siejo tik draugiÅ¡ki santykiai, tuo metu Å¡alys nevedė bendro Å«kio, nebuvo nei sužadėtiniai, nei juo labiau neplanavo Å¡eimos ar bendro turto įsigijimo.

Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. vienerius metus iÅ¡vis jokių kontaktų nepalaikė, ir per šį laikÄ buvo tik kelis kartus susitikę. Atsakovė tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), universitete, o ieÅ¡kovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad kartu gyveno bei kad kartu įsigijo sklypÄ , ar kad jis buvo skirtas mÅ«sų bendriems tikslams. Nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ statė ir namo statybomis iÅ¡imtinai rÅ«pinosi ieÅ¡kovo tėvas, kuris, kartu su ieÅ¡kovo mama, buvo iÅ¡ anksto nusprendę, kad namÄ pastatys ir jį padovanos savo sÅ«nui, t. y. ieÅ¡kovui.

Pastačius namÄ , jis nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė ieÅ¡kovo tėvams - A. M. ir E. M., kurie, kaip ir buvo žadėję, (duomenys neskelbtini) namÄ padovanojo tik ieÅ¡kovui ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne jo Å¡eimai, kaip bando įrodyti atsakovė. Namo statyboms nei ieÅ¡kovas, nei juo labiau atsakovė, neturėjo lėšų ir negalėjo tuo metų jų turėti fiziÅ¡kai, kadangi, kaip patvirtina ir pažyma iÅ¡ Sodros, ieÅ¡kovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. buvo tokios: (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu atsakovės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo dar mažesnės. Už namo statybas ieškovas nei atsakovė nemokėdavo, namo statyba nebuvo finansuojama iš sėkmingo verslo - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuriamo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno/nuostolių balansas (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį yra artimas nuliui. Atsakovė teigia, kad vestuvių metu buvo surinkta labai didelė pinigų suma, jos neįvardina. Iš vestuvių svečių gautų dovanų bendra suma galėjo būti ne didesnė kaip 7000 Eur, kuri panaudota po vestuvių šeimos poreikiams (kelionei ir kt.).

IÅ¡ Å¡ių lėšų buvo finansuotas bendrovės (duomenys neskelbtini) įsteigimas atsakovės motinos vardu (iÅ¡laidos apie 2000 Eur). Po vestuvių (duomenys neskelbtini) m. atsakovė siekė (duomenys neskelbtini). Å iems atsakovės įgeidžiams ir veiklai taip pat buvo skirta daug iÅ¡ vestuvių dovanų gautų lėšų. Name niekada ir neplanavo gyventi ieÅ¡kovo tėtis su mama, nes jų tikslas buvo šį namÄ pastatyti ir padovanoti ieÅ¡kovui, todėl ir namo interjero, iÅ¡planavimo detalėmis iÅ¡ dalies rÅ«pinosi ne tėvai, bet tai buvo patikėta daryti ieÅ¡kovui.

Atsakovė teigia, kad neva buvo apgauta, kad nuo jos buvo slepiami namo dovanojimo sandorio dokumentai, kad nežinojo, kaip yra forminama statyba; nežinojo kad statybos leidimas iÅ¡duotas mano tėčio vardu ir t. t. Visi su namu susiję dokumentai (įskaitant ir namo dovanojimo sutartį) buvo name, niekados nebuvo slepiami. Atsakovė teigia, jog tai, kad ieÅ¡kovas buvo paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 519 Eur sumÄ , neva patvirtina, kad turėjo pinigų namo statybai. Lėšų namo statybai negalėjo turėti, nes Å¡i suma buvo paskolinta įmonei, todėl tokiÄ sumÄ paskolinus - Å¡ios sumos nebeturėjo.

ViskÄ finansavo ieÅ¡kovo tėvai. Atsakovė neprideda jokių įrodymų, apie tai, kokiomis gi jos ar ieÅ¡kovo (sutuoktinių) lėšomis buvo statytas namas ir pan. Atsakovė praÅ¡o priteisti jai piniginę kompensacijÄ už jai neva priklausančio namo 1/2 dalį. Å is namas yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė ir Å¡ioje byloje negali bÅ«ti dalijamas, toks reikalavimas atmestinas. Dėl 38 540 Eur paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžio nurodė, kad 41 519 Eur paskolÄ (duomenys neskelbtini) metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovas skyrė iÅ¡ asmeninių savo lėšų.

IeÅ¡kovas buvo gavęs per kelis kartus dovanų iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) J. V. grynais pinigais (ne mažiau kaip 10 000 Lt) ir pavedimu. Å ias lėšas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui skyrė po to, kai ji pardavė savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu iÅ¡ tėvo buvo gavęs dovanų grynais pinigais ne mažiau kaip 45 000 Eur sumai. Visų antra, 38 540 Eur lėšos, kurias sugrÄ Å¾ino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., jau yra panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti: nepilnametės dukters ir pačios atsakovės pragyvenimui, bÅ«sto nuomai (duomenys neskelbtini), dukros mokyklos apmokėjimui, dukros kelionėms iÅ¡ (duomenys neskelbtini), dalis buvo skirta iÅ¡laidoms dėl atsakovės inicijuotos bylos (duomenys neskelbtini) ir kt.

Dalis iÅ¡laidų patirta ir dėl to, kad atsakovė savo nuožiÅ«ra, neinformavusi ieÅ¡kovo, sustabdė dukros mokyklÄ (duomenys neskelbtini), bei vėliau ir (duomenys neskelbtini), dėl ko ieÅ¡kovas prarado įstojimo mokesčius (apie 2500 Eur); prarado atsakovės bÅ«sto nuomos pradinį įnaÅ¡Ä ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė nurodo, Atsakovės teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neva abiejų verslas, neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovas įsteigė (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metus iki santuokos sudarymo.

Iki santuokos sudarymo jokio atsakovės dalyvavimo verslo organizavime arba investicijų į verslÄ nebuvo. Tam tikru laikotarpiu atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. ir E. M. pateikė atsiliepimÄ (Dok-(duomenys neskelbtini)) į prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį jų atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas yra atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) sÅ«nus, kuriam atsakovai (duomenys neskelbtini) padovanojo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A.

M. buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas, pagal kurį A. M. įgijo teisę statyti namÄ sklype. Namo statyba buvo užbaigta (duomenys neskelbtini) m., suraÅ¡ant deklaracijÄ apie namo statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu namo nuosavybės teisė buvo įregistruota atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) vardu. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) namo nuosavybės teisę perleido ieÅ¡kovui, t.y. savo sÅ«nui. Atsakovė Dovanojimo sutarties tariamumo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepagrindė.

IeÅ¡kovas dovanÄ iÅ¡ savo tėvų priėmė, savo vardu vieÅ¡ame registre įregistravo nuosavybės teisę į namÄ , be to, name gyveno ir tebegyvena. Taigi Dovanojimo sutartis buvo įvykdyta ne tik de jure, bet ir de facto. Nuosavybės teisės perleidimas Dovanojimo sutartimi nebuvo formalus, t.y. atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) yra ilgametę verslo patirtį turintys asmenys, per savo gyvenimÄ sukaupę lėšų ir turto.

Jie (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sÅ«nui sklypÄ , taip patvirtindami sÅ«nui savo ketinimų rimtumÄ . IeÅ¡kovui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) m. iÅ¡vis nesvarstė klausimo apie sÅ«naus vestuves, t. y. negalėjo žinoti apie sÅ«naus planus kurti Å¡eimÄ (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog sklypÄ atsakovė pirko kartu su ieÅ¡kovu. Atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) suprasdami, jog santuokos pakankamai dažnai iÅ¡yra, o skyrybų procesai bÅ«na sudėtingi, priėmė sprendimÄ , jog bÅ«simas namas bus dovanojamas iÅ¡imtinai sÅ«nui.

BÅ«simas namas turėjo bÅ«ti skirtas iÅ¡imtinai sÅ«nui po santuokos sudarymo. Statybos leidimas A. M. vardu buvo gautas dėl to, jog namo statybÄ finansavo atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), o jau nuo pat pradžių buvo susiformavusi jų valia, jog jie sÅ«nui padovanos bÅ«tent namÄ , o ne pinigus. Namo statybomis rÅ«pinosi A. M., jis sudarė sutartį ir su statybos rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už statybos darbus PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir atliktų darbų aktai taip pat buvo iÅ¡raÅ¡omi A.

M. vardu. Namo statyba kainavo 202 520 Lt (58 653,85 Eur), t. y. ženkliai mažiau nei atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) finansinės galimybės. Atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) galėjo finansuoti ir tolimesnį namo įrengimÄ . Nors atsakovė teigia, jog atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) negalėjo statyti namo, kadangi jie jau turi namÄ (duomenys neskelbtini), todėl jiems antras namas nebuvo reikalingas, Å¡ie atsakovės teiginiai netenka prasmės, kadangi atsakovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) ir neturėjo tikslo namo statyti sau.

Dovanojimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡ karto po namo pridavimo – tokiu bÅ«du buvo realizuota iÅ¡ anksto susiformavusi atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) valia. VisÄ namo statybos laikotarpį Å¡eimos rate, kuriame dalyvavo ir atsakovė, buvo kalbama apie tai, jog tai yra atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) iÅ¡ anksto pažadėta dovana savo sÅ«nui. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (Dok-(duomenys neskelbtini)), kuriame nurodo, jog praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. 2021-09-21, 2021-12-02, 2022-03-29, 2022-04-28 teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡alys kartu sprendė dėl vaiko mokyklos.

Rado (duomenys neskelbtini), atsakovė sakė, kad geriau (duomenys neskelbtini). Vyko kas 1-2 mėn. lankyti. VienÄ kartÄ atvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovės telefone rado daug susiraÅ¡inėjimų su vyrais, bet labiausiai žeidė praneÅ¡imas, kad jos tikslas iÅ¡siskirti ir susirasti kitÄ vyrÄ . Atsakovė vyko į (duomenys neskelbtini), kvietė vyrus į pasimatymus. Jis ėjo pas psichologÄ , bandė taikytis, prašė tik atsipraÅ¡yti. Kol vyko teismo procesas, atsakovė rašė skundus į policijÄ , FNTT dėl įmonės; kratÄ darė namuose; nuolatinis Å¡meižimas (duomenys neskelbtini); siuntė Å¡eimai, draugams grasinimus, Å¡meižtÄ .

Nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu, kai iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Gyveno atskirai, bet bendravo. Bendro Å«kio nebuvo, jis tik mokėjo pinigus. FaktiÅ¡kai santuoka iÅ¡iro, nes atsakovės susiraÅ¡inėjimas su kitais vyrais prasidėjo 2-3 savaitės po iÅ¡vykimo. Retėjo jų bendravimas, Å¡eimos Å¡ilumos nebuvo, buvo labiau bendravimas dėl vaiko. IÅ¡ jos pusės atsirado Å¡altumas. Ji buvo neiÅ¡tikima, tai patvirtina jos susiraÅ¡inėjimas, kuris paaiÅ¡kina iÅ¡vykimo situacijÄ . Jis bandė iÅ¡saugoti santuokÄ .

Kai atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini), ji neieškojo darbo, nors jis prašė; neva nežino (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) nesimokė. Prie 2020-05-27 paaiškinimų pridėtas (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su J. A. – iki išvykimo. Paaiškino, kad santuokos metu vyriškais buities reikalais rūpinosi jis, skalbimu, kitkuo – ji, vaiku rūpinosi abu. Nesutarimų iki išvykimo didelių nebuvo. Neneigia, kad keliaudavo, dažniausiai su jo tėvais, dalį mokėdavo jo tėvai.

IeÅ¡kovas dėl iÅ¡laikymo vaikui paaiÅ¡kino, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovas turi vykti į (duomenys neskelbtini), veža vaikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) – kainuoja apie 1000 Eur. Jo pajamos – 860 Eur į rankas. Gyvena iÅ¡ savo pajamų, kartais padeda tėvai ir turi santaupų. SprendimÄ gyventi (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini) – taip pat atsakovė. (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis aukÅ¡tesnis nei (duomenys neskelbtini).

Jo tėvai prisideda, anksčiau, kai vaikas buvo (duomenys neskelbtini), mokėjo tėvai už privačiÄ mokyklÄ ir dabar, kai reikia – nuperka drabužių, dovanų. Jo poreikiams lieka nedaug – maistui, komunaliniams. Å iuo metu bendravimo tvarka, kuri suderinta su atsakove, priimtina, bet yra dėl to papildomų iÅ¡laidų. Už mokslus moka arba jis, arba jo tėvas – (duomenys neskelbtini) 750 Eur/mėn. už mokslÄ , maistÄ . Vaikas nemoka (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), todėl negali lankyti (duomenys neskelbtini).

Už mokslus sutinka mokėti, kiek leis ieÅ¡kovo ir jo tėvų galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų nėra iÅ¡mokėta. Kitų pajamų neturi, tik nedideles santaupas. Asmeninis turtas – žemės sklypas ir namas, automobilio neturi, įmonei priklauso. IÅ¡silavinimas – (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis didėja pagal rinkÄ . Ä®monės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52 proc. akcijų turi kitas akcininkas – (duomenys neskelbtini). Sprendžiant darbo užmokestį, sprendžia akcininkai.

Turi santaupų ir padeda tėvai. Santaupos (duomenys neskelbtini) Eur sukauptos iki santuokos. Vaiko būreliai nesuderinti su juo, kelis kartus pervedė pinigus už (duomenys neskelbtini). Vaikas nori, todėl sumoka ½ dalį už (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu sutiko su 500 Eur išlaikymu ir mokyklos kaina, nes tuo metu mokėjo atsakovei, nes reikėjo padengti išlaidas, bet nereiškia įpareigojimo tiek mokėti. Ieškovas norėjo, kad vaikas mokytis liktų mokykloje (duomenys neskelbtini), kad šeima liktų (duomenys neskelbtini).

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovo statybos faktÄ paneigia tai, kad jis neturėjo pinigų (per 3 m. apie 300 000 Eur, t. y. 100 000 Eur per metus). Ä®monė neturėjo tokių finansinių galimybių; skolinosi plėtrai. Jo finansavimo Å¡altinis – darbo užmokestis, jo tėvų dovanoti pinigai, kurie padovanoti Å¡eimos poreikiams, o ne statyboms. Apie sklypÄ atsakovei sakė, kad tėvų dovana. Apie statybas – jis neturėjo techninio iÅ¡silavinimo, jo tėvas turi nemaÅ¾Ä praktikÄ statybose.

Tėvas pradėjo nuo projektavimo, finansavo statybas tėvas. Apdailos darbų dalį finansavo tėvas. Ketino gyventi su Å¡eima name. DizainÄ rinkosi atsakovė, ji žinojo, kad tai tėvų dovana. Pirmas etapas – statė „dėžutę“ (tėvas derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“). ApdailÄ rinko abu su atsakove. Kai statė, ieÅ¡kovas tik žinojo, kas, kur bus. Medžiagas užsakinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinius procesus (namÄ ir apdailÄ ) apmokėjo tėvas, ieÅ¡kovas nemokėjo.

Neturėjo neoficialių pajamų. Statybų procese jis dalyvavo, bet tai nereiÅ¡kia, kad jis apmoka ir kuruoja. Sakė jai, kad tėvas finansuoja ir dėl to pykdavosi, kad draugai nesužinotų, kad ne jis stato. Jis nesakė, kad abu savininkai. Dėl (duomenys neskelbtini) banko iÅ¡raÅ¡uose terminuotų indėlių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. – įneÅ¡ama į sÄ skaitas grynaisiais, dėl to bankas perveda į indėlio sÄ skaitÄ . 3 skirtingos sÄ skaitos. Pinigai buvo asmeniniai, iki santuokos įnešė po 15 000 Lt.

Atsakovė 2021-09-21, 2021-11-18, 2022-03-29 teismo posėdžių metu dėl kaltės paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m. su ieÅ¡kovu susipažino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ji nesutinka, kad buvo iÅ¡laikytinė. Ji atsisakė savo karjeros, nes (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) ar dirbtų Å¡eimos versle. Buvo nesutarimų, nes ji norėjo dirbti atskirai. Jis pavydus, neleido. Ji atidarė (duomenys neskelbtini). Dirbo kartu su ieÅ¡kovu įmonėje, viskÄ kÅ«rė kartu.

Ji daug kÄ darė įmonėje ((duomenys neskelbtini)). Jis labai pavydėjo, neiÅ¡leisdavo pas draugus, į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. buvo santykių krizė; baigė statyti namÄ . Jis pasikeitė, pasidarė nervingas. Ji stengėsi palaikyti. (duomenys neskelbtini). Kai trenkė ofise, jai trÅ«ko kantrybė, (duomenys neskelbtini) m. iÅ¡sikėlė į namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ , gyveno 1 metus. Ji norėjo skirtis, prašė eiti pas Å¡eimos psichologÄ , ieÅ¡kovas nėjo. Jis žadėjo abu užraÅ¡yti namo savininkais. (duomenys neskelbtini) buvo santykių krizė.

Jis sugalvojo iÅ¡siųsti į (duomenys neskelbtini), nes atsirado meilužė, kuriai (duomenys neskelbtini) m. Ji mÄ stė, kad iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini) padės, nebus toks agresyvus. Po savaitės draugai sakė, kad jis surengė vakarėlį ir liko nakvoti su mergina vieÅ¡butyje. Ji siÅ«lė skirtis, jis neigė. Jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo meilužių. Jis nuolat keldavo ir prie draugų balsÄ , galėdavo įžeisti, demonstravo nepagarbÄ . Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai sudavė.

IeÅ¡kovo pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų apie susiraÅ¡inėjimÄ nematė. Žinutė V. – tokio neatsimena; F. – nežino net tokių vardų, ne jos susiraÅ¡inėjimas; A. – (duomenys neskelbtini) negalėjo susiraÅ¡inėti, ieÅ¡kovas suklastojo; J. A. – nemato neiÅ¡tikimybės. Su kitais vyrais bendrauja nuo (duomenys neskelbtini), bet kaip su draugais. Pirmi santykiai – (duomenys neskelbtini). Už mokyklÄ , pragyvenimÄ mokėjo ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės pinigų, kartais – per jo tėtį.

Nuo (duomenys neskelbtini) m. kalbėjo apie iÅ¡tuokÄ , bet stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ . Jis įžeidinėjo, keldavo balsÄ , jai tas netiko, dėl to norėjo skirtis. PaaiÅ¡kino, kad smurtas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. nuotrauka daryta namie, tik įsikėlus. Ruošėsi į gimtadienį, susipyko, jis sudavė per veidÄ . Ä® policijÄ nesikreipė. To fakto pakako, kad paliktų ieÅ¡kovÄ . Å eimoje ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Ne kartÄ davė ieÅ¡kovui Å¡ansÄ , bandė susitaikyti, prieÅ¡ kelis metus iki skyrybų suprato, kad ateities nėra.

Psichologinį smurtÄ patyrė iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvų, buvo spaudimas dėl (duomenys neskelbtini), jos idėjos buvo iÅ¡juokiamos. VaikÄ nuolat kritikavo ieÅ¡kovas ir jo tėvai. Jie mato tik neigiamÄ pusę, iÅ¡juokia, kritikuoja. (duomenys neskelbtini) m. jos mama buvo svečiuose, Å¡alys susibarė, jos mama bandė sustabdyti, bet spėjo nufilmuoti. Buvo daugiau medžiagos, bet kažkas pavogė jos kompiuterį. Jis užpuolė jÄ , atrodo, sudavė per nugarÄ . Dažnai ji bėgdavo ir užsirakindavo, jis daužydavo duris.

Ji jo bijojo. Psichologinis smurtas buvo ir darbe – kiekvienÄ dienÄ vyrų kolektyve jis atsakovę iÅ¡juokdavo; jis jÄ tikino, kad nieko neiÅ¡mano. Nurodė, kad prieÅ¡ dukrai pradedant lankyti bÅ«relius nesitaria su ieÅ¡kovu, nusprendė dukra, jos klasiokai lanko tuos pačius bÅ«relius. Atsakovė yra bedarbė nuo (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad vaiko poreikiai: bÅ«reliai 555 Eur ((duomenys neskelbtini)); maistas – nežino; 200-300 Eur; drabužiai, avalynė – 200 Eur/mėn.; bÅ«sto iÅ¡laidos – apie 150 Eur; gyvena pas draugÄ , gyvena trise, ji moka komunalinius mokesčius; vaikas serga kaip visi, periodiÅ¡kai, perka vitaminus 175 Eur/mėn.; dantų gydymas - 150 Eur už vizitÄ , reikės breketų (bus daugiau negu 1000 Eur); laisvalaikis – kinas, zooparkai, vandens parkai (100 Eur/ mėn.).

Poreikiai iÅ¡ abiejų tėvų apie 1300 Eur. Jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo 1000 Eur. Atsakovės iÅ¡silavinimas – (duomenys neskelbtini). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti statytojÄ papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m. rado architektÄ , pradėjo daryti projektÄ , susitiko su architektu. (duomenys neskelbtini) m. padarė pamatus ir statybos sustojo, nes trÅ«ko pinigų. Po kurio laiko sukaupė pinigų ir pastatė „dėžutę“. Statybas kuravo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

DaugumÄ pavedimų atliko ieÅ¡kovas iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos. Daug mokėjo grynaisiais. Vidaus darbus (dažymÄ ir kita) atliko darbininkai iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Dizaineriui siųsdavo eskizus, kaip įsivaizduodavo atsakovė, laiptų vizualizacija buvo jos. Projektas buvo sudėtingas, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tų namas. Statybos vyko etapais, nes trÅ«ko lėšų. Jai nekilo mintis, kad namas gali bÅ«ti įformintas ne abiejų vardu. Brangiausiais etapas – (duomenys neskelbtini).

Jo tėvus statybose matė gal kartÄ . Ji atsimena kiekvienÄ daikto pavadinimÄ ir kainÄ . Jie sprendė kartu, kartu rinkosi užuolaidas. IeÅ¡kovas dažnai sakydavo, kad mokėjimus atlieka per tėvÄ , kad nebÅ«tų įtarimai, iÅ¡ kur jis turi tiek pinigų. Ji pasitikėjo vyru. Namo statyboms pajamų Å¡altinis – Å¡eimos verslo pinigai (daugiau negu 300 000). (duomenys neskelbtini) už apdailos darbus mokėjo apie 50 000 Lt (dažymo darbai). Statybos vyko (duomenys neskelbtini) m., bet buvo nebaigtos.

Dizaineriui mokėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos. IeÅ¡kovas nuolat sakė, kad tėtis nepadeda, o stato pats, atlieka per tėvÄ pavedimus. Nežino, kaip paduodavo tėvui, spėja, kad grynais. Pinigus įneÅ¡davo į (duomenys neskelbtini) bankomatÄ , į savo asmeninę sÄ skaitÄ , kartais ir į firmos. IeÅ¡kovas nesakydavo, kiek (duomenys neskelbtini) pinigų. Kartu dirbo įmonėje, matė, kad atsiskaitoma grynaisiais. Santaupos buvo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų. IeÅ¡kovas sakė neva smulkius mokėjimus gali mokėti pavedimu, stambius – grynaisiais.

Mokėjo ji grynuosius už spintas, santechnikÄ , vyras duodavo (duomenys neskelbtini) pinigų. Ji pavedimu už statybas nemokėjo. Banke sÄ skaitÄ turėjo, gaudavo darbo užmokestį į jÄ . IeÅ¡kovas imdavo grynuosius, sako, kad važiuoja pas tėvÄ , reikia atlikti mokėjimÄ . Pinigų perdavimo fakto nematė. Kai ji iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) m., sužinojo, kad namas padovanotas. Ne kartÄ matė, kad ieÅ¡kovas moka grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms. Ä® žemės sklypÄ nepretenduoja, nes pirktas iki santuokos.

Atsakovė dėl prievolės J. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas steigė, jog perka biurÄ (duomenys neskelbtini), reikia „legalizuoti“ pinigus (duomenys neskelbtini), pasinaudos (duomenys neskelbtini) tarsi paskola, pervedė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynaisiais. GrÄ Å¾ino per metus. Sumokėjo trečiajam asmeniui už sandorį. Atsakovė pasirašė vekselį, nes ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad reikia notarui. 2022-03-29 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. paaiÅ¡kino, kad palaiko raÅ¡ytinį atsiliepimÄ .

Papildomai nurodė, kad sutartį sudarė su ieÅ¡kovu, kai buvo pas notarÄ , buvo ir atsakovė. Notarė paruošė paskolos sutartį. Pas notarÄ nepatvirtino, yra paprastasis vekselis. Neatsimena, kas buvo sudarant paskolos sutartį; neturi sutarties, neatsimena. Turi vekselį. IeÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. paskolino 24 000 Eur. Nežino, kokiam tikslui. NegrÄ Å¾ino paskolos. Skolinti lėšų turėjo, nes iki (duomenys neskelbtini) gaudavo atlygį. Nebuvo tokios situacijos, kad pinigus įnešė ieÅ¡kovas ir juos neva paskolino.

Tarėsi, kad grÄ Å¾ins, kai galės. 2022-03-29 teismo posėdžio metu atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. nurodė, kad turi patirties ir versle, ir gyvenime. Žino, kad vaikai ne visada gali sukurti Å¡eimÄ , kaip jis įsivaizdavo. Jis privalo rÅ«pintis savo Å¡eimos nariais ir anÅ«kais. Jis dovanojo žemės sklypÄ sÅ«nui ir ketino statyti, suprato, kad bus skirta sÅ«nui. NekorektiÅ¡ka bÅ«tų jaunai žmonai pasakyti, kad jis taip nusprendė. Jo teisė ir pareiga rÅ«pintis vaikais. Jauna žmona galėjo užduoti klausimus, rÅ«pintis savo teisiniu statusu.

Buvo jauna Å¡eima, tik sukurtu verslu, kuris pradėjo veikti, ar įmanoma uždirbti apie 300 000 Eur, kad per 2-3 mėn. pastatytų namÄ . Čia jaunos moters svajonė. Kaip žadėjo sÅ«nui, pastatė namÄ . AntrÄ dalį, kai buvo dizainas, jis negalėjo dalyvauti, nes ne jam gyventi; norėjo, kad sÅ«nus ir savo indėlį (meninius sprendimus) įneÅ¡tų. Namas pastatytas absoliučiai legaliai iÅ¡ legalių pajamų. Jo pajamos (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Dalis pinigų – 70 000 Eur, žemės sklypui.

Statybų dalis apmokėta grynaisiais ir yra dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino. Dalis grynaisiais, nes ieÅ¡kojo pigesnio bÅ«do atlikti darbus. NelogiÅ¡ka, kad (duomenys neskelbtini) moteris kiekvienÄ dienÄ vyko į statybas. Iki apdailos darbų visi rÅ«pesčiai buvo jo, o po apdailos – klausimus derino ieÅ¡kovas, finansavo atsakovas. Dovanojo namÄ , o ne pinigus, nes ieÅ¡kovas buvo jaunas, nebuvo įsitikinęs, kad gali padaryti pats. Saugesnis bÅ«das. Pasisakymai, kad jis stato namÄ â€“ nekuklÅ«s, bet visi puikiai žinojo, kaip buvo.

ProjektÄ derino su ieÅ¡kovo Å¡eima. Puikiai buvo suprantama, kas stato. Jei Å¡eimos nariai žino pajamas, negalėjo kilti klausimų. AntrÄ namÄ statė sÅ«nui. Statybos nesutapo laike – (duomenys neskelbtini) m. sÅ«naus namas, (duomenys neskelbtini) m. priduotas (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai užbaigtas. SÅ«nų remdavo iki santuokos. Neformindavo, pasitikėdavo, dovanodavo grynaisiais, tiksliai neatsimena, kiek, gali bÅ«ti 45 000 Eur. Yra skyręs lėšų anÅ«kei; mokėjo už mokyklÄ , pirkdavo daiktus (rÅ«bus).

Kai nusprendė padovanoti žemės sklypÄ , nežinojo, kad susituoks su atsakove. (duomenys neskelbtini) vykdė statybas. Statybų leidimas iÅ¡duotas vėliau nei pradėtos statybos. Statė ilgai 5-6 m. 2022-03-29 teismo posėdžio metu atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį E. M. paaiÅ¡kino, kad palaiko atsakovo A. M. paaiÅ¡kinimus. Nurodė, kad sÅ«nui buvo padovanotas sklypas, kad statytų ten namÄ . Dar nepažinojo atsakovės. Negalėjo numatyti, kad sukurs santuokÄ . Kai susituokė, atsakovė atvyko pas juos gyventi, priėmė kaip savo dukrÄ , stengėsi padėti.

Labai myli anÅ«kę, kartais labai sunku bendrauti, nes telefonas – tai paslėptas, pamirÅ¡tas. Dėl namo statybų paaiÅ¡kino, kad ji buvo ten porÄ kartų, nes jai nelabai rÅ«pėjo. Žinojo, kad tuo rÅ«pinasi jos vyras, jis patyręs Å¡ioje srityje. Nurodė, kad jos mama turėjo sodybÄ (duomenys neskelbtini), kuriÄ pardavė, padalino pinigus vaikams. Jos mama pardavė sodybÄ (duomenys neskelbtini). Močiutė dovanojo ieÅ¡kovui, kai buvo studentas. Žemės sklypÄ pirko tam, kad statytų namÄ ir padovanotų sÅ«nui.

Norėjo, kad sÅ«nus geriau gyventų jaunystėje nei jie. Valia susiformavo, nesiejant su bÅ«sima santuoka. Žemės sklypÄ nupirko su tikslu padovanoti, padovanojo (duomenys neskelbtini) m. Santykiai su sÅ«numi geri. Žemės sklype patys neketino gyventi, nes turėjo įrengtÄ savo namÄ . Iki santuokos padėdavo sÅ«nui. Neatsimena sumų, kiek dovanojo sÅ«nui. Močiutė, kai pardavė sodybÄ , padovanojo ir ieÅ¡kovui pinigų. Neįformino pinigų dovanojimo, nes nepagalvojo apie teismÄ . Neslėpė nuo atsakovės, atsakovė žinojo, kad namÄ dovanos sÅ«nui.

Kartais už keliones apmokėdavo, kai važiuodavo kartu. Todėl šalys ir neturėjo pinigų namui, nes jo žmona mėgo keliones. Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) šalys gyveno kartu, tarėsi dėl vaiko ugdymo, įstaigos, abu sutarė dėl laikino išvykimo (metams). Nuo atsakovės išvykimo momento bendravimas tarp šalių iš esmės sumažėjo, nes po išvykimo iš atsakovės pusės atsirado šaltumas, abejingumas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovės telefone rado daugybę ankstesnių atsakovės susirašinėjimų įvairiomis temomis su įvairiais vyrais.

Atsakovė, bÅ«dama santuokoje, susiraÅ¡inėjo ir palaikė artimus santykius su kitais vyrais, iÅ¡ kurių su D. artimai bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) bei kartu gyvena iki Å¡iol. Tokiu bÅ«du, atsakovės elgesys vertintinas kaip aiÅ¡ki ir įrodyta sutuoktinė neiÅ¡tikimybė ieÅ¡kovo atžvilgiu. Å eima visÄ laikÄ buvo iÅ¡laikoma faktiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovo pajamų. Atsakovė laikytina vienintele iÅ¡ sutuoktinių kalta dėl iÅ¡irusios santuokos. Santuoka iÅ¡iro bÅ«tent po to, kai atsakovė iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir kai Å¡alys nustojo kartu vesti bendrÄ Å«kį.

Ä®rodymų, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai tik dėl ieÅ¡kovo kaltės - apskritai byloje nėra. Atsakovės paskaičiuota ir praÅ¡oma priteisti suma (600 Eur/mėn.) yra neadekvačiai didelė ir neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovo vertinimu, objektyvi, dukrai per mėnesį reikalinga bendra suma neturėtų virÅ¡yti 500-600 Eur/mėn. sumos. 41 519 Eur paskolÄ (duomenys neskelbtini) metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė ieÅ¡kovas iÅ¡ asmeninių savo lėšų, kurias turėjo sukaupęs dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 270 Eur dydžio kompensacijÄ negali bÅ«ti tenkintas.

Joks nekilnojamasis turtas nebuvo sukurtas Å¡alių lėšomis, dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas tik dėl akių, kaip nepagrįstai mano atsakovė, todėl tokie jos teiginiai ir reikalavimas (pakeisti (duomenys neskelbtini) leidime statyti (rekonstruoti) statinį ir (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ statytojÄ , pripažįstant, kad statytoju buvo ne atsakovas A. M., bet ieÅ¡kovas) - atmestini pilna apimtimi. Atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad sprendimas skirtis susijęs su psichologiniu spaudimu ir smurtu.

Skyrė beveik (duomenys neskelbtini) m. Å¡eimai, buvo pavyzdinga Å¡eimininkė ir gera mama. Abu žino, kad abu statė namÄ , niekas nepadėjo. (duomenys neskelbtini) m. elektroniniuose laiÅ¡kuose taip pat kalba apie namÄ . Jam niekas nepadėjo. Jei bÅ«tų kas finansavęs, bÅ«tų greičiau. Apie dovanojimo sutartį nežinojo. IeÅ¡kovas sakė, kad namas abiejų (prie draugų, jos tėvų, statybose). Atsakovės advokatė baigiamojoje kalboje nurodė, kad esminis ginčas dėl namo statytojo pakeitimo.

Atsakovės nuosekli pozicija – atsakovai A. M., E. M. tik „popieriniai“, o realiai pastatytas Å¡alių, siekiant gyventi Å¡eimai. Kai buvo pradėtas statyti namas ((duomenys neskelbtini) m.), turėjo bÅ«ti pajėgÅ«s statyti finansiÅ¡kai. Å ios pareigos pagal sudarytÄ sandorį atsakovai neįrodė. Ginčo nėra dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos (pagal LAP). Ginčas dėl iÅ¡laikymo dydžio. Vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), didesnės iÅ¡laidos, bet svarbiausia, kad motina pateikė įrodymus, kad lanko daug bÅ«relių, kuriuos lanko ne vienerius metus, jai patinka, yra pasiektų rezultatų.

PrieÅ¡taringi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad gali tik 250 Eur; ieÅ¡kovas yra įmonės (duomenys neskelbtini) ir akcininkas, todėl darbo užmokestį nustato pats. Jo oficialios pajamos – 800 Eur. Gaudamas tokį darbo užmokestį, atostogauja, iÅ¡laiko didelį bÅ«stÄ , vadinasi, neatskleidžia savo pajamų – pagrindžia jo įneÅ¡amos į sÄ skaitÄ lėšos. Tai patvirtina ir atsakovės paaiÅ¡kinimas, kokia buvo UAB apskaita, lėšų apyvarta. TÄ patvirtina ir aplinkybė, kad namas įrengtas prabangiai.

Neva padeda vaiko senelis. Ä®sitikinę, kad ieÅ¡kovas perveda pinigus per tėvo sÄ skaitÄ . Atsakovai neatskleidė savo turtinės padėties (neteikė sÄ skaitų), kad gali statyti namÄ , padeda iÅ¡laikyti Å¡alių vaikÄ . IeÅ¡kovas turi prisidėti daugiau – turi brangų turtÄ , yra (duomenys neskelbtini), įmonės akcininkas, yra įrodymai, kad daug keliauja. Dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad atsakovė į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežta apgaule. Kai santykiai įtempti, pablogėję, neturi įtakos, kad ieÅ¡ko pažinčių, susiranda vyrÄ .

IÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad ieÅ¡kovas susirado moterį. Kol gyveno Å¡eimoje, buvo iÅ¡tikima. Nėra, kad Å¡eimoje vienas kaltas. Ji bandė susitaikyti, atvyko per Naujuosius. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. Dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, statytojo pakeitimo nurodė, kad nėra įrodymų, jog atsakovai turėjo pakankamas finansines galimybes statyti – įrodymai apie (duomenys neskelbtini) m. nekilnojamojo turto sandorius, sÄ skaitų nepateikė.

Ieškovas teigė, kad lėšos jam buvo dovanotos ((duomenys neskelbtini) m. dovanojimo sutartis 10000 Lt). Paaiškinimai prieštaringi. Atsakovė buvo tikinama, kad namas statomas jiems abiem. Ji – (duomenys neskelbtini). Namo plotas (duomenys neskelbtini) km. m. – neva statytas tik vienam sūnui, neva atsakovė žinojo, kad stato ne šeima. A. M. atsiliepime ir paaiškinimuose vengė tiesioginių atsakymų dėl statybų finansavimo. Iš įrodymų matyti (2021 m. Sodra, VMI tik pajamos iš darbo užmokesčio) dirba (duomenys neskelbtini) – iš jo pajamų nebūtų pajėgūs statyti.

Jei bÅ«tų turėjęs tokias pajamas, jis galėjo pateikti turto deklaracijÄ , kad yra daug lėšų, bet tokių įrodymų nėra. Ä®rodinėja sutartimis – pardavė (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., tačiau bandė nuslėpti (duomenys neskelbtini) m. pirktÄ Å¾emės sklypÄ su pastatais (230 000 Lt) – viskas iÅ¡leista. Atsakovai turi namÄ , pirktas nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini) m., reikėjo didelių pinigų pabaigti. Sudėjus visas sutartis į balansÄ , pinigus pilnai iÅ¡leido, perkant (duomenys neskelbtini).

Finansuoti neturėjo galimybės ir neturėjo tikslo. Jei bÅ«tų turėję pinigų, bÅ«tų atlikę pinigų dovanojimo sandorį. Atsakovas A. M. negalėjo teisme paaiÅ¡kinti nuosekliai statybų etapų. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad namas statytas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ „juodų“ pinigų. IeÅ¡kovas nepaneigė Å¡ių aplinkybių. Atsakovė detaliai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pinigus (duomenys neskelbtini), įneÅ¡davo į sÄ skaitÄ . (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje apie (duomenys neskelbtini) Eur terminuotų indėlių, skirtingais numeriais.

A. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas faktÅ«ras, bet jos iÅ¡raÅ¡ytos (duomenys neskelbtini) m. Atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ , kad tuo laikotarpiu vykdė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) buvo A. M. Yra pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, statė ofisÄ . Pateiktas susiraÅ¡inėjimas atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), kad reikia koreguoti rekonstrukcijÄ , neva įrodymas dėl namo (duomenys neskelbtini) – kalba apie rekonstrukcijos projektÄ , o ne namo projektÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos faktÅ«ros nėra įrodymas, kad apmokėtos. Kasos kvitai – norėdami įrodyti, kad mokėjo, turėjo pateikti kasos iÅ¡laidų žurnalÄ ; sÄ skaitos faktÅ«ros fiktyvios – gal iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra įrodymų, kad A. M. turėjo tiek pinigų. Klausimas, kur dingo vestuvių pinigai – neva (duomenys neskelbtini) kelionei, bet ieÅ¡kovas teigė, kad tėvai davė. Atsakovė sÄ Å¾iningai aiÅ¡kino, kad buvo prabangios vestuvės, nurodė, kiek dovanojo jos (duomenys neskelbtini).

Pinigai įneÅ¡ti į (duomenys neskelbtini) bankÄ , panaudojo pamatams. IeÅ¡kovo prieÅ¡taringi paaiÅ¡kinimai – ieÅ¡kovas neturi pinigų, bet paskolina pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiÅ¡kia, kad turėjo pakankamai lėšų. Neva skolino iÅ¡ asmeninių lėšų – (duomenys neskelbtini) m. dovanojimas (duomenys neskelbtini). Tik žodinis dovanojimas, sandoris iÅ¡ tėvų. E. M. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, bet nėra įrodymų, kad betarpiÅ¡kai dovanojo sÅ«nui.

Viskas žodžiais. Nėra patikimų įrodymų, kad atsakovų (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) buvo valia, kad sukÅ«rė turtÄ ir turėjo tam lėšų (duomenys neskelbtini) m. Atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovo advokato padėjėjo argumentus dėl namo. Nurodo, kad pareiga įrodyti sandorį tariamu tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. Analizuojant prieÅ¡ieÅ¡kinį, jis grindžiamas tik prielaidomis, ne įrodymais.

Ä®rodymai įrodo, kad ieÅ¡kovas dovanÄ priėmė, įregistravo nuosavybės teisę į namÄ , be to, name gyveno ir gyvena – sutartis įgyvendinta. Valia, elgesio motyvai, tikslai – dovanoti turtÄ sÅ«nui nėra neįprasta praktika. Tėvų valia buvo iÅ¡imtinai nukreipta į sÅ«nų. Tokiu bÅ«du apsaugant sÅ«nų galimų skyrybų atveju. Svarbu įvertinti, kad atsakovų valia buvo tokia, kad norėjo dovanoti namÄ , o ne pinigus. Rangovams mokėjo A. M. Kita dalis neiÅ¡saugota ar buvo atsiskaityta grynaisiais.

Ä®rengiant namÄ sÅ«nui suteikė daugiau laisvės, derino su sutuoktine, o tai nelygu, kad finansavimÄ atliko ieÅ¡kovas, o ne atsakovai. Atsakovė bandė remtis tuo, kad finansavo ieÅ¡kovas, o atsakovai neturėjo pinigų, nes iÅ¡leido (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui – įrodymai byloje, kurie įrodo finansines galimybes (duomenys neskelbtini). Sandorio suma – tik nedidelė dalis pajamų. (duomenys neskelbtini) namas įgytas neįrengtas, bet jis buvo pastatytas. Analizuojant atsakovės pozicijÄ , nuolat painiojamasi – tai pinigai (duomenys neskelbtini) ir nesakė, kiek yra, tai sako, kad liepdavo perskaičiuoti.

Pasikeitė pozicija dėl nuosavybės žemės sklypo – iš pradžių neva pirko kartu, po to – ieškovo asmeninė nuosavybė, nes jai ankstesnis atstovas taip išaiškino. Dėsto tai, kas tinkama, o ne kaip buvo. Namo statybos metu ieškovas buvo itin jauno amžiaus, t. y. negalėjo turėti tokių pajamų. Atsakovė teigia, kad finansavo, deklaracijos nepagrįstos jokiais įrodymais. Analizuojant atsakovų finansines galimybes – po (duomenys neskelbtini) namo statybos iki namo buvo (duomenys neskelbtini) mln.

Eur (Å¡iai dienai pagal perkamÄ jÄ galiÄ â€“ (duomenys neskelbtini) mln. Eur). Jei bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad neturėjo finansinių galimybių, tai savaime neįrodo, kad ieÅ¡kovas turėjo finansines galimybes. Daug labiau tikėtina, kad finansines galimybes turėjo atsakovai. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinti iÅ¡ dalies. Byla buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, prievolių padalijimo, bei pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo esant ieÅ¡kovo kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, taip pat pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir atsakovams A.

M. ir E. M. dėl statytojo pakeitimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, bendrosios nuosavybės pripažinimo. Bylos dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų padalinti kilnojamÄ jį turtÄ ir priteisti kompensacijÄ nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinus Å¡alių taikos sutartį. Taigi byloje tarp Å¡alių sprendžiamas ginčas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių ir kaltės, klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, taip pat Å¡alių santuokoje įgyto turto, prievolių padalinimo, sandorio nuginčijimo.

Dėl santuokos nutraukimo Byloje nustatyta, kad ieškovas J. M. ir atsakovė M. M. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė dukters K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariu, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Å alys sutaria, jog jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau Å¡alys nesutaria dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, o bÅ«tent: dėl neiÅ¡tikimybės, nelojalumo, neÅ¡eimyniÅ¡ko atsakovės požiÅ«rio į santuokÄ bei Å¡eimÄ , inicijuojamų konfliktų. IeÅ¡kovo teigimu, jis vienas rÅ«pinosi Å¡eimos finansine gerove, atsakovė, iÅ¡vykusi laikinai su dukra į (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kojo ten pažinčių su kitais vyrais.

Tuo tarpu atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos (iÅ¡skyrus jos advokatė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės), jog santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės: dėl psichologinio, fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, nepagarbaus elgesio, neiÅ¡tikimybės, nesÄ Å¾iningumo. Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) metais prasidėjo santykių krizė, ieÅ¡kovas pasikeitė, tapo nervingas, ne kartÄ namuose ji yra patyrusi fizinį smurtÄ (yra nustÅ«męs laiptais, sudavęs per veidÄ ), nuo (duomenys neskelbtini) metų ji gyveno atskirai (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡te, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas apgaule jÄ iÅ¡siuntė į (duomenys neskelbtini) su dukra, nes susirado meilužę, apgavo jÄ dėl namo nuosavybės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Šalių paaiškinimai dėl šeimos iširimo aplinkybių, priežasčių yra prieštaringi – ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad santuokos iširimo priežastis – fizinis, psichologinis smurtas, nepagarba, ieškovo neištikimybė. Ieškovo teigimu, faktiškai sutuoktiniai negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovė su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), atsakovė iš esmės neprieštaravo šiai aplinkybei, tačiau nurodė, kad šalys kartu šventė (duomenys neskelbtini) m.

Naujuosius metus, ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) siekė susitaikyti. Byloje, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad Å¡alys susipažino (duomenys neskelbtini) metais, susituokė (duomenys neskelbtini), ėmė kartu gyventi, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Å alys kartu augino ir rÅ«pinosi dukra, atsakovė rÅ«pinosi namų ruoÅ¡a, Å¡alys dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu keliavo. Å alių paaiÅ¡kinimai dėl kiekvieno jų prisidėjimo prie Å¡eimos gerovės skiriasi, nes, pasak ieÅ¡kovo, jis iÅ¡laikė Å¡eimÄ , atsakovė dirbo nepastoviai, atsakovės teigimu, sutuoktiniai visad kartu vykdavo į darbÄ , verslÄ kÅ«rė kartu.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad, Å¡alims gyvenant kartu, kildavo nesutarimų. Atsakovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) metų ji iÅ¡sikėlė į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to namÄ . Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė su dukra iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovė aplinkybę, kad ieÅ¡kovas vartojo fizinį smurtÄ , grindė paaiÅ¡kinimais, pateiktomis nuotraukomis (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 193-197). Atsakovė nurodė, kad į policijÄ , gydymo įstaigÄ nesikreipė.

Duomenų apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto naudojimo sutuoktinės atžvilgiu į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovas fizinį smurtÄ neigė, nurodė, kad konflikto metu, siekdamas, kad atsakovė nurimtų, jÄ nebent stipriai apkabindavo. Atsakovės teigimu, pateiktoje (duomenys neskelbtini) metų nuotraukoje matyti jos veidas po to, kai ieÅ¡kovas jai trenkė (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 195-197). Teismas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis atsakovei (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas smurtavo esant ir paÅ¡aliniams asmenims, Å¡ias aplinkybes grindė pateiktomis nuotraukomis, kurios, pasak atsakovės, yra video įraÅ¡o, daryto jos motinos, stop kadrai (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 193-194). Teismas atkreipia dėmesį, kad video įraÅ¡as į bylÄ nepateiktas, iÅ¡ pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jos buvo padarytos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, teismo posėdžiu teikdama paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių nuotraukų, negalėjo nuosekliai ir detaliai nurodyti galimo įvykio aplinkybių – nurodė, kad Å¡alys susibarė, neatsimena, dėl ko, ieÅ¡kovas „atrodo, sudavė per nugarÄ â€œ (2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Pažymėtina, kad fizinis smurtas netoleruotinas nei teisiniu, nei moraliniu požiÅ«riu. Tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie galimÄ fizinį smurtÄ . IÅ¡ nuotraukų matyti, kad galimai tarp Å¡alių vyko konfliktas, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali bÅ«ti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis. Atsakovės teigimu, Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Pasak atsakovės, (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovas jÄ apgaule iÅ¡siuntė su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini), nes turėjo kitÄ moterį, be to, jai bÅ«nant (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas rengė vakarėlius, linksminosi su kitomis moterimis.

Teismas atsakovės teiginius dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės vertina kaip deklaratyvius, nes, iÅ¡skyrus paaiÅ¡kinimus, nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktÄ , teismas remiasi atsakovės paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių nėra galimybės daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl neiÅ¡tikimybės (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) prieÅ¡taringi, nes, siekdama pagrįsti reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, nurodo, kad iÅ¡vyko ne savo noru, o ieÅ¡kovo Å¡antažuojama, tačiau grįsdama prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui, teigia, kad dukra (duomenys neskelbtini) mokyklÄ lanko bendru sutarimu.

Ieškovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Šias aplinkybes grindė pateiktomis nuotraukomis, kurios, ieškovo teigimu, užfiksuotos (duomenys neskelbtini) atsakovės telefone ir kuriose atsakovė susirašinėja su kitais vyrais (2020 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1). Teismas pažymi, kad tik viename pateiktame susirašinėjime matyti, kad jis vyko (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku, kada vyko kiti pateikti susirašinėjimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas nurodo, jog nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini), nėra galimybės objektyviai nustatyti, kada jos padarytos, nes teismui pateiktos pdf formatu.

IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų Nr. 1, 3, 4, 5, 6 turinio matyti, kad susiraÅ¡inėjimas vyksta tarp atsakovės ir kitų asmenų. Tačiau, nesant objektyvių duomenų, kada minėti pokalbiai vyko, nėra pagrindo spręsti, kad tai lėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pokalbio su asmeniu „J. A.“, galimai per pažinčių programėlę Tinder užsimezgė atsakovės pažintis su vyru. Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės įrodo faktÄ , kad atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieÅ¡kovu, ir ieÅ¡kodama pažinčių su kitais vyrais, ieÅ¡kovo atžvilgiu pasielgė netinkamai, nelojaliai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumÄ faktinių bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų, tai negali bÅ«ti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė teismui nurodytų teiginių apie Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis neįrodė, t. y. ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė buvo neiÅ¡tikima, netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigas; atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ . Todėl nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina iÅ¡imtinai vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

Santuoka turi bÅ«ti pagrįsta pasitikėjimu vienas kitu, siekiu sukurti ir puoselėti Å¡eiminius santykius. Nors abi Å¡alys nurodė, kad iÅ¡ pradžių santuokoje gyveno gražiai, kartu atostogavo, keliavo, rÅ«pinosi vaiku, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad konfliktų, nesusikalbėjimo bÅ«davo, kiekviena Å¡alis teigė, kad konfliktus inicijuodavo prieÅ¡inga pusė ir bÅ«tent kita Å¡alis kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nemažai likę tarpusavio nuoskaudų – ieÅ¡kovo teigimu, jis daugiausia rÅ«pinosi Å¡eimos gerove, tuo tarpu atsakovė teigė, kad jautė nepagarbÄ , ieÅ¡kovas jos nevertino, nepalaikė, ji dėl Å¡eimos atsisakė karjeros.

Visa tai tik patvirtina, kad Å¡alys skirtingai suprato santuokines pareigas vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai, palaikyti. Nors jau nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo Å¡alių santykių krizė, abi Å¡alys nurodė, jog siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovei su dukra persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), tarpusavio santykiai nepagerėjo. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, įvertina visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendžia, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė Å¡ios priežastys: nesugebėjimas gyventi Å¡eimoje, palaikyti, remti moraliai vienas kitÄ , priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ tuo metu, kai Å¡alys dar gyveno kartu, nesuvaldė iÅ¡kilusių sunkumų Å¡eimoje, nulėmusių faktinį Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai.

Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

IeÅ¡kovas prašė nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustatyta, kad Å¡alys pradėjo gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovė su dukra iÅ¡sikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas liko gyventi name. Taigi pripažintina, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Dėl santuokinės pavardės Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Å alių praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui paliekama pavardė „M.“, atsakovei – turima pavardė „M.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo Å alys iÅ¡laikymo sau iÅ¡ kito sutuoktinio nepraÅ¡o, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys turi nepilnametę dukrÄ K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Bylos duomenimis, Å¡alių dukra Å¡iuo metu gyvena su atsakove, kuri ja nuolat rÅ«pinasi, užtikrina jai tinkamas sÄ lygas gyventi, augti, tobulėti. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad Å¡i Å¡eima Tarnybai dėl geriausių vaiko teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant tarp Å¡alių ginčo, nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Abi Å¡alys reiÅ¡kė reikalavimus dėl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2021-01-08 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatydamas laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)) prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ , kokia nustatyta 2021-01-08 nutartimi, iÅ¡braukiant pirmo punkto nuostatas dėl atsakovės dalyvavimo bendravime. Atsakovė 2021-11-18 teismo posėdžio metu su Å¡iuo reikalavimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant Å¡alių ginčo, nustatytina tokia ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kuriÄ :

1. J. M. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrÄ K. M. iÅ¡ jos faktinės gyvenamosios vietos vienam savaitgaliui kiekvienÄ mėnesį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Dėl planuojamo vaiko paėmimo laiko Å¡alys susitaria likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki vaiko paėmimo pradžios. Pasibaigus savaitgalio su dukra laikui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamam 1/2 dalies atostogų laikotarpiui. Dėl konkretaus vasaros atostogų su dukra laiko Å¡alys susitaria iki kiekvienų metų gegužės 1 d., atsižvelgdami į vaiko interesus. Dėl konkretaus žiemos atostogų su dukra laiko Å¡alys susitaria iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters rudens atostogų metu nepertraukiamam visam rudens atostogų laikotarpiui, prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto, ne mažiau kaip likus 1 mėnesiui, suderinęs su M. M. vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ . Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. J. M. informuoja M. M. apie numatomų su dukra atostogų vietÄ ir pobÅ«dį, o M. M. pateikia J. M. turimus dukters drabužius, kitus dukters asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

5. M. M. sudaro sÄ lygas internetiniu bÅ«du per programÄ â€žSkype“, telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę, J. M. bendrauti su nepilnamete dukra. Bendravimo laikas derinamas iÅ¡ankstiniu bendru abiejų tėvų sutarimu atsižvelgiant į dukters interesus ir dienotvarkę.

6. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. gali lankyti jos gyvenamojoje vietoje bei jÄ pasiimti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir kitu laiku, negu nustatyta, jeigu Å¡alys dėl to iÅ¡ anksto tarpusavyje susitaria. Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo Atsakovė praÅ¡o priteisti vaiko iÅ¡laikymui po 600 Eur/mėn., ieÅ¡kovas sutinka teikti dukters iÅ¡laikymui po 250 Eur/ mėn. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®tvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai iÅ¡samiai iÅ¡plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016p m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Pažymėtina, kad nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikams turi bÅ«ti sudarytos tokios sÄ lygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam bÅ«tina užtikrinti materialines sÄ lygas, kurias sudarius bÅ«tų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgÅ«džiai. Svarbu, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai).

BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprÅ«pinimÄ , kuriÄ atitinka jo tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidÄ užtikrinančioms, jo gyvenimo sÄ lygoms: bÅ«stui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡ių poreikių tenkinimui turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametei dukrai po 600 Eur dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ iki jos pilnametystės. Nurodė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis leidžia teikti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . 2021-12-02 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pagrindiniai vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 1300 Eur: bÅ«reliai – 555 Eur ((duomenys neskelbtini)) (el. bylos priedas 1 t., b. l. 171-185); maistas – 200-300 Eur; drabužiai, avalynė – 200 Eur; bÅ«sto iÅ¡laidos – apie 150 Eur; (gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė moka komunalinius mokesčius); sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos - vitaminai 175 Eur, dantų gydymas - 150 Eur už vizitÄ , reikės breketų (bus daugiau negu 1000 Eur); laisvalaikis – kinas, zooparkai, vandens parkai (100 Eur).

Atsakovės teigimu, pagal mokyklos taisykles, vaikas privalo dėvėti uniformÄ , todėl reikalingi 2 žieminiai ir 2 vasariniai komplektai, taip pat 2 sporto aprangos komplektai (vien vasaros komplektas kainavo 180 Eur. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡laidos bÅ«reliams per mėnesį sudaro 555 Eur. IeÅ¡kovas su minėtu dydžiu nesutiko, teigė, kad su juo vaiko bÅ«reliai nederinti. Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad bÅ«relius renkasi pati dukra, atsakovė su ieÅ¡kovu Å¡io klausimo nederina.

IeÅ¡kovo teigimu, vaikui yra per didelis krÅ«vis, jis sutinka, kad dukra lankytų (duomenys neskelbtini) (1/2 iÅ¡laidų padengia). Teismo vertinimu, vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi, gebėjimams vystyti bÅ«tinas papildomas ugdymas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos, kaip kitos bÅ«tinosios vaikui skiriamos iÅ¡laidos jo poreikių tenkinimui, turi bÅ«ti racionalios, atitinkančios tėvų finansines galimybes. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis arba jo tėtis moka už Å¡alių dukros privačiÄ mokyklÄ 750 Eur/ mėn. (duomenys neskelbtini), kol Å¡alių dukra gyveno (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas taip pat mokėjo už mokslÄ .

Taigi iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad iÅ¡laidas vaikui sudaro iÅ¡laidos už jai perkamÄ maistÄ , drabužius, avalynę, iÅ¡laidos ugdymui, vaiko pramogoms, laisvalaikiui, sveikatinimui ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta Å¡alių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma – 1300 Eur yra grindžiama įvertinus iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, dukrai su mama gyvenant (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, sprendimÄ dėl atsakovės su dukra persikėlimo į (duomenys neskelbtini), ten dukros lankymo privačiÄ mokyklÄ priėmė abi Å¡alys.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė su dukra buvo persikėlusi gyventi ir į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini). Dėl sunkiai palyginamų pragyvenimo iÅ¡laidų dydžio skirtumų skirtingose valstybėse darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas remtis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu iÅ¡laikymo dydžio kriterijumi – MMA dydžiu, kuris Lietuvoje nuo 2022-01-01 yra 534 Eur „į rankas“. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio priteistino iÅ¡ ieÅ¡kovo, bÅ«tina nustatyti tėvų turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimÄ , pajamas iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus.

Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Atsakovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) ji nedirba, iki to jos darbo užmokestis buvo 1000 Eur. Atsakovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Atsakovės teigimu, jos iÅ¡silavinimas - (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 860 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Ieškovo teigimu, jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju sutinka teikti dukrai iÅ¡laikymÄ po 250 Eur/mėn., kadangi abi Å¡alys Å¡iuo metu neturi galimybių savo vaikui teikti atsakovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydžio. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, vykdamas į (duomenys neskelbtini) susitikti su dukra, jis patiria iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti įtraukiamos į iÅ¡laikymo vaikui dydį, nes jos patiriamos ieÅ¡kovui norint bendrauti su dukra. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo turtinę padėtį, pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog jis turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , visÄ laikÄ buvo (duomenys neskelbtini), jam priklauso dalis įmonės akcijų, nesiima jam prieinamų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui dėl sveikatos bÅ«klės bÅ«tų apribotas darbingumas, jam bÅ«tų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir gauti daugiau pajamų. Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės iÅ¡mokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip iÅ¡laikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymÄ iÅ¡laikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Å alys turi vienÄ dukrÄ K. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sÄ lygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai bÅ«tų visapusiÅ¡kai tenkinami. Neabejotina, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimusi, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas apmoka už dukters privačiÄ mokyklÄ .

Taigi atsakovas patiria ir papildomų iÅ¡laidų vaiko iÅ¡laikymui. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo vaiko iÅ¡laikymui po 600 Eur kas mėnesį ir teigdama, kad dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ abiejų tėvų reikalinga 1300 Eur suma vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti, nepateikė pakankamų įrodymų (paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų), leidžiančių spręsti, kad dukros bÅ«tinieji poreikiai reikalauja tokio dydžio iÅ¡laidų, kokias nurodo atsakovė. Todėl sieti jos reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡imtinai su jos nurodytomis abstrakčiomis sumomis negalima (CPK 178 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikÄ , taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ įrodymus apie vaiko poreikius, ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinę padėtį, turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas, iÅ¡laikytinių skaičių, kitas aplinkybes, reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dukrai priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, 400 Eur iÅ¡ tėvo priteistas kas mėnesį iÅ¡laikymo dydis vaikui Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu į teismÄ , t. y. nuo 2021 m. sausio 6 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis).

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad, iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms, priteistas iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti pakeistas (CK 3.201 straipsnis). Dėl prievolių padalijimo IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti prievolę kreditoriui J. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir vekselį po santuokos nutraukimo solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Atsakovės teigimu, ji vekselį pasirašė, bet jai buvo paaiÅ¡kinta, kad pinigai reikalingi įmonės ofisui (duomenys neskelbtini) įsigyti, paskolÄ grÄ Å¾ino per metus.

Trečiasis asmuo su ieškinio reikalavimu sutiko. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė Paskolos sutartį Nr. 1, kuria trečiasis asmuo paskolino 24 000 Eur. Pinigų perdavimo faktÄ patvirtina (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio matyti, kad trečiasis asmuo ieÅ¡kovui pervedė 24 000 Eur. Prievolė užtikrinta (duomenys neskelbtini) vekseliu, kurį pasirašė ieÅ¡kovas kaip vekselio davėjas ir atsakovė kaip laiduotoja (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1).

Vekselis pasirašytas notarų biure. Pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio nuostatas, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 600 Eur, o kai suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartis dėl 24 000 Eur buvo vykdoma ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu, todėl sudaryta rašytinė sutartis atitiko įstatymo nustatytus formos reikalavimus.

 Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme(toliau - Ä®PVÄ®). TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo bÅ«dÄ apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia (be kita ko), yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienaÅ¡alės laiduotojo valios iÅ¡raiÅ¡kos vekselyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

Vekselio davėjo ir laiduotojo atsakomybė yra solidari. Pažymėtina, kad Å¡i paskolos sutartis sudaryta ir vekselis iÅ¡duotas santuokos metu, Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį, esant sutuoktinės sutikimui ir jai asmeniÅ¡kai laiduojant pagal vekselį. Atsakovė patvirtino, kad ji pasirašė vekselį. Tai, kad nagrinėjant ginÄÄ teisme, Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl paskolos panaudojimo tikslų skiriasi - ieÅ¡kovo teigimu, lėšos panaudotos einamiesiems, kasdieniams Å¡eimos poreikiams tenkinti, vaiko mokyklai, kelionėms, namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui, o, pasak atsakovės, pinigai panaudoti ofisui (duomenys neskelbtini) įsigyti, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant, ar sutuoktinių prievolė solidari, nes Å¡iam sandoriui yra atsakovės sutikimas.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prievolę patvirtinantys dokumentai – paskolos sutartis, vekselis, nėra ginčijami. Trečiasis asmuo 2022-03-29 teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskola nėra grÄ Å¾inta. Nors atsakovė nurodė, kad paskola buvo grÄ Å¾inta per metus, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, raÅ¡ytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotus Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažinti, kad prievolė kreditoriui J.

M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir (duomenys neskelbtini) vekselį po santuokos nutraukimo lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti statytojÄ ir pripažinti nuosavybės teisę Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovui ir atsakovams A. ir E. M. prašė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame leidime statyti naujÄ statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytojÄ , pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J.

M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ namo statytojÄ , pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. buvo iÅ¡duotas Leidimas statyti naujÄ statinį/ rekonstruoti statinį/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas), pagal kurį A. M. įgijo teisę statyti naujÄ gyvenamosios paskirties namÄ (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu atsakovams A.

M. ir E. M. buvo įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Atsakovai A. M. ir E. M. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi GyvenamÄ jį namÄ padovanojo ieÅ¡kovui. Atsakovės teigimu, tikrasis gyvenamojo namo statytojas buvo ieÅ¡kovas J. M., namas buvo statytas jų abiejų Å¡eimai ir sutuoktinių lėšomis, atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. M. gyvenamojo namo statyba visiÅ¡kai nesidomėjo, neorganizavo nei namo projektavimo, nei jo statybos, įrengimo darbų, atsakovai neturėjo piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai.

IeÅ¡kovas ir atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, nesutikdami su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu, nurodė, jog gyvenamÄ jį namÄ statė ir namo statybomis iÅ¡imtinai rÅ«pinosi ieÅ¡kovo tėvas (atsakovas A. M.), kuris, kartu su ieÅ¡kovo mama, buvo iÅ¡ anksto nusprendę, kad namÄ pastatys savo lėšomis ir jį padovanos sÅ«nui, t. y. ieÅ¡kovui. Taigi byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Pažymėtina, kad nekilnojamÄ jį daiktÄ galima įgyti tik įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio nuostatomis, vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – pagaminant daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama visais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, taip pat ir pagaminant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas ant ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir įregistruotas atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį vardu.

Siekiant, kad gyvenamasis namas bÅ«tų pripažintas ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe, bÅ«tina įrodyti, kad gyvenamasis namas pastatytas Å¡alių lėšomis (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintÄ laisvo įrodymų vertinimo principÄ dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iÅ¡ praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai Å¡aliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp Å¡alių paskirsto įrodinėjimo pareigÄ . Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovui žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas ginčo namas, priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, t. y. įgytas iki Å¡alių santuokos. Atsakovės pozicijos nenuoseklumÄ pagrindžia tai, kad proceso pradžioje deklaratyviai teigusi, kad ir žemės sklypas įgytas Å¡alių bendrai iki santuokos (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini)), proceso metu reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, nereiÅ¡kė. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) Sutikimu dėl užstatymo teisės leido atsakovui A. M. savo vardu gauti statybos leidimÄ vykdyti statybos darbus ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, taip pat sutiko, kad statiniai bÅ«tų įregistruoti statytojo vardu (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1) (CK 4.160 straipsnis). Atsakovė reikalavimÄ grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį neketino ginčo name gyventi, nes jau turėjo kitÄ gyvenamÄ jį namÄ .

Byloje nustatyta bei Å¡ias aplinkybes patvirtino ir atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad nuo pat pradžių buvo susiformavusi jų valia namÄ sÅ«nui (ieÅ¡kovui) padovanoti. Todėl sprendžiant, kas buvo gyvenamojo namo statytojas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kas pastatytame name ketina gyventi. Atsakovė aplinkybes, kad gyvenamasis namas pastatytas sutuoktinių lėšomis, grindė paaiÅ¡kinimais, kad namo statybų pajamų Å¡altinis buvo jų Å¡eimos verslo pinigai (atsakovės teigimu, Å¡alys kartu dirbo įmonėje, ji matė, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais), pasak atsakovės, daugumÄ pavedimų ieÅ¡kovas atliko iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos, daug mokėjo grynaisiais (iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), didelėmis sumomis įneÅ¡davo grynuosius į savo asmeninę (duomenys neskelbtini) ar įmonės sÄ skaitÄ .

Nors atsakovė teikė paaiÅ¡kinimus, kad namas pastatytas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neapskaitytų pajamų, tačiau Å¡ių abstrakčių ir deklaratyvių teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atsakovės atstovės teigimu, ieÅ¡kovas nepaneigė Å¡ių atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese vyksta pagal principÄ , kad turi įrodyti tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teiginių nepagrindė.

Teismas pažymi, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, išskyrus jos nenuoseklius paaiškinimus, nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės paaiškinimai, susiję su šalių santaupomis grynaisiais pinigais, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovė, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad šeimos santaupos grynaisiais pinigais buvo laikomos (duomenys neskelbtini) ir ieškovas atsakovei nesakė, kiek jų yra, vėliau teigė, kad ieškovas liepdavo jai pinigus perskaičiuoti.

Nors atsakovė nurodė, kad Å¡eimos verslo pinigų statyboms buvo panaudota daugiau negu 300 000 Eur, vėliau, atsakinėdama į užduodamus klausimus, teigė nežinanti, kiek Å¡alys turėjo santaupų, kiek kainavo statybos (2022-03-29 teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad už ginčo namo statybas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iÅ¡ Å¡alių santaupų, atsakovei teikiant prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, kelia abejones (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovė nurodė, kad daug mokėjimų už namo statybas ieÅ¡kovas atliko iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos, atsakovės teigimu, įneÅ¡davo po 6000 Eur, 11 000 Eur, tačiau teismas, iÅ¡analizavęs byloje pateiktus ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo(duomenys neskelbtini), nenustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitų bÅ«tų atlikti su namo statybomis ar įrengimu susiję mokėjimai.

Pažymėtina, kad konkrečių mokėjimų, susijusių su namo statybomis, nenurodė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Minėti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai taip pat paneigia atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovas į asmeninę sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡davo grynuosius pinigus didelėmis sumomis. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas ar atsakovė atsiskaitinėjo su rangovais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl namo statybų Å¡alių lėšomis pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitose turėjo apie 100 000 Eur indėlių. Teismas Å¡iuos argumentus pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos iÅ¡rašų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), keletÄ kartų į indėlio sÄ skaitÄ pervedamos piniginės lėšos, kurios po 3-6 mėn. buvo grÄ Å¾inamos ir kartu su gautomis palÅ«kanomis vėl įneÅ¡amos į indėlio sÄ skaitÄ ((duomenys neskelbtini)).

Å ias aplinkybes patvirtina tokie patys sandorių numeriai priimant ir grÄ Å¾inant indėlius. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad minėtoje sÄ skaitoje ieÅ¡kovas turėjo atsakovės nurodytÄ sumÄ . Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ieÅ¡kovas duodavo A. M. grynaisiais pinigais ar įneÅ¡davo į jo sÄ skaitÄ ieÅ¡kovo pinigus, juolab patvirtino, kad pati nematė ieÅ¡kovÄ perduodant tėvui pinigų, skirtų statyboms. Atsakovė nurodo, kad ji ir ieÅ¡kovas bendravo su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydavo už rangos darbus grynaisiais ar pavedimu, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Byloje pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai Å¡ių aplinkybių taip pat nepatvirtina. PrieÅ¡ingai, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos užsakovui A. M. už darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktai, pasiraÅ¡yti rangovo ir užsakovo A. M., mokėjimo kvitai pagal Statybos rangos sutartį (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad bÅ«tent atsakovas A. M. rÅ«pinosi namo statybomis, jis sudarė sutartį su statybos rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už statybos darbus PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir atliktų darbų aktai taip pat buvo iÅ¡raÅ¡omi A. M. vardu, už darbus atsiskaitė atsakovas A. M. Pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pagal Statybos rangos sutartį sumokėta 202 520 Lt (58 653,85 Eur). Sprendžiant dėl atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį galimybes finansuoti statybas, remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (nekilnojamųjų objektų pardavimo sandoriais, pinigų dovanojimo sandoriais, metinėmis pajamų deklaracijomis) nustatyta, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovo tėvai neturėjo finansinių galimybių apmokėti už ginčo namo statybas (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pajamos sudarė apie 370 000 Eur. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai įsigijo ir kito nekilnojamojo turto (žemės sklypÄ ir pastatus (duomenys neskelbtini)) už (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neturėjo galimybių finansuoti statybų. Faktinės aplinkybės, kad atsakovė bendravo su interjero dizaineriu, rinko baldus, užuolaidas, jog name gyveno Å¡alių Å¡eima, savaime nepatvirtina, kad namas pastatytas Å¡alių lėšomis, nesukuria nuosavybės teisių į namÄ .

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, kad ginčo name ieÅ¡kovo tėvai niekada ir neketino gyventi, nes jų tikslas buvo šį namÄ pastatyti ir padovanoti ieÅ¡kovui, kuris jame gyvens, todėl logiÅ¡ka ir teisinga, kad namo interjero, dizaino sprendimais rÅ«pinosi ieÅ¡kovas su atsakove. Atsakovė aplinkybes, kad faktiÅ¡kai ginčo namÄ statė ieÅ¡kovas, taip pat grindė ieÅ¡kovo garso žinutėmis bendraujant su nepilnamete dukra, kuriose ieÅ¡kovas nurodo, kad jis pastatė namÄ , taip pat susiraÅ¡inėjimu elektroniniu paÅ¡tu, kuriame ieÅ¡kovas nurodo statantis namÄ , siekį pabaigti namo statybas (2022 m.

DOK(duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, neturint duomenų apie viso pokalbio turinį, kontekstÄ , trumpos pokalbio iÅ¡traukos negali patvirtinti fakto, kad ginčo namas pastatytas Å¡alių lėšomis. RÅ«pestis dėl namo statybų, kuriame ketino gyventi ieÅ¡kovo Å¡eima, negali bÅ«ti prilyginamas statybų finansavimui. Atsakovės teigimu, ji buvo apgauta ir nežinojo, kaip yra įforminama statyba, kad statybos leidimas yra iÅ¡duotas ieÅ¡kovo tėvo vardu. Ä®vertinus atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ji betarpiÅ¡kai dalyvavo statybose, prie namo važiuodavo kiekvienÄ dienÄ , mažai tikėtinos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji nebuvo mačiusi jokių su statybomis susijusių dokumentų.

Nesant jokių kitų atsakovės nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, atsakovės teiginiai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, visumÄ pateiktų įrodymų (raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų), konstatuoja, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo gyvenamasis namas buvo sukurtas (pastatytas) santuokos metu iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame leidime statyti naujÄ statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytojÄ , pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J.

M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ namo statytojÄ , pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M. (CPK 178, 185 straipsnis). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia J. M. ir A. M., E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis).

Atsakovės teigimu, sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, siekiant, kad namo nuosavybė būtų asmeninė sutuoktinio nuosavybė, šis turtas nebūtų laikomas įgytu santuokos metu abiejų sutuoktinių. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas priklausė atsakovams pagal priešieškinį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo Dovanojimo sutartis tarp A. M. bei E. M. ir J. M., kuriuo gyvenamasis namas padovanotas ieškovui (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 2). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktÄ ).

Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Sprendžiant, ar ieÅ¡kovas ginčo sandoriu įgijo teises ir pareigas, t. y. ar atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį perleido nuosavybės teisę į namÄ ieÅ¡kovui, svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, jog ieÅ¡kovas dovanÄ iÅ¡ savo tėvų priėmė, savo vardu vieÅ¡ame registre įregistravo nuosavybės teisę į namÄ , name gyveno ir tebegyvena.

Taigi ginčo Dovanojimo sutartis buvo įvykdyta. Vertinant, kokie buvo ginčo sandorio Å¡alių elgesio motyvai ir tikslai, atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo nuosekli pozicija, kad jų valia buvo padovanoti gyvenamÄ jį namÄ sÅ«nui (ieÅ¡kovui), o ne Å¡alims kaip sutuoktiniams, nes ketinimas dovanoti sÅ«nui namÄ atsirado gerokai anksčiau iki ieÅ¡kovui sudarant santuokÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir sudaryta Dovanojimo sutartis, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad gyvenamasis namas dovanojamas sÅ«nui J.

M. Duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs visumÄ byloje pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčo Dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas (CK 1.86 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pakeisti statytojÄ , pripažinti Dovanojimo sandorį negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas gyvenamÄ jį namÄ pripažinti bendrÄ ja Å¡alių jungtine nuosavybe.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas nesprendžiamas.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , t. y. gyvenamajame name esančius baldus, įrangÄ ir kt. Kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu (2022-04-07) sudarė taikos sutartį dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos atsakovei sumokėjimo, kuriÄ Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtino, bylos dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nutraukė (nutartis yra įsiteisėjusi), todėl Å¡ie klausimai nebesprendžiami.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti kompensacijÄ Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 270 Eur piniginę kompensacijÄ , t. y. ½ ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrÄ Å¾intos paskolos. Atsakovės teigimu, 41 519 Eur paskola buvo suteikta iÅ¡ bendrų lėšų santuokos metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. grÄ Å¾ino 3000 Eur paskolos, o (duomenys neskelbtini) m., kai Å¡alys jau nebevedė bendro Å«kio, grÄ Å¾ino dar 38 540 Eur paskolos.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pareikÅ¡tu reikalavimu, nurodė, kad paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovo lėšų, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inta paskola buvo faktiÅ¡kai panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. Remiantis Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 519 Eur paskolÄ , kurios dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ino (duomenys neskelbtini) m. (3000 Eur), o (duomenys neskelbtini) m. grÄ Å¾ino 38 540 Eur (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini)). Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti kompensacijÄ , svarbu nustatyti lėšų, paskolintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobÅ«dį, t. y. ar buvo skolinamos bendros sutuoktinių lėšos, ar asmeninės ieÅ¡kovo lėšos. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos piniginės lėšos buvo jo asmeninės, sukauptos iki santuokos sudarymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo Å¡ias lėšas įvairiais laikotarpiais, įvairiomis sumomis, ieÅ¡kovas buvo gavęs per kelis kartus dovanų iÅ¡ savo artimųjų –dalį lėšų gavo iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) J. V. grynais pinigais (ne mažiau kaip 10000 Lt) bei (duomenys neskelbtini) pavedimu 10 000 Lt, kitÄ dalį lėšų, pasak ieÅ¡kovo, jis buvo sukaupęs (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, kuomet iÅ¡ savo tėvo buvo gavęs dovanų grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 45 000 Eur sumÄ .

Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas grindžia (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, pavedimo kopija, savo, atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį paaiÅ¡kinimais. Nors ieÅ¡kovas 2022-04-28 teismo posėdžio nurodė, kad iki santuokos įnešė į sÄ skaitÄ po 15 000 Lt, tačiau, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡rašų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pinigai įneÅ¡ti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu. Duomenų, kad į sÄ skaitas bÅ«tų įneÅ¡ti pinigai iki santuokos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo, atsakovo pagal priešieškinį paaiškinimai dėl ieškovui tėvų dovanotų pinigų sumų, laiko labai abstraktūs (apie 45 000 Eur, nors atsakovas patikslino, kad neatsimena kiek konkrečiai padovanojo), neįvardijant nei tikslių dydžių, nei kada pinigai buvo dovanoti. Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį patvirtino, kad rašytinių dovanojimo sutarčių nesudarė, pinigai dovanoti grynaisiais.

Pasak ieÅ¡kovo, iki santuokos sukauptas santaupas ((duomenys neskelbtini) m.) į sÄ skaitÄ Ä¯nešė santuokos metu. Teismas pažymi, kad byloje nesant jokių pagrįstų duomenų, jog, pirma, iki santuokos ieÅ¡kovas buvo sukaupęs nurodomo dydžio santaupas, ir, antra, kad (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovo padėti indėliai yra tos pačios sumos, t. y. nesant įrodymų, kad tai asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, ieÅ¡kovui nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metais paskolintos lėšos laikytinos bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad Å¡alys niekaip negalėjo sukaupti vos per kelis santuokos mėnesius tokių didelių lėšų, savaime nesudaro pagrindo nuginčyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, grÄ Å¾intos paskolos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti - lėšos skirtos įvairiomis iÅ¡laidoms, susijusioms su nepilnametės dukters ir pačios atsakovės pragyvenimu, bÅ«sto nuoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dukros mokyklos apmokėjimu, dukros kelionėms iÅ¡ (duomenys neskelbtini), dalis lėšų buvo skirta iÅ¡laidoms dėl atsakovės inicijuotos santuokos nutraukimo bylos (duomenys neskelbtini), bei įvairioms kitoms iÅ¡laidoms (2021 m.

DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad, ieškovo prašymu, byloje buvo konstatuota, jog šalys bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), ieškinys byloje pareikštas 2019-08-20. Teismo vertinimu, 2019-2021 m. ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su dukros mokykla, kitais jos poreikiais (kompiuteris, (duomenys neskelbtini) vaikui), taip pat išlaikymo teikimu (po 250 Eur/mėn.), bendravimui skirtomis išlaidomis, susijusiomis su kelione į (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti panaudotų šeimos poreikiams, nes jos tiesiogiai susiję su ieškovo pareiga prisidėti prie dukros išlaikymo.

Juolab nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad iÅ¡laidos, patirtos bylinėjantis (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, ar mokėjimo pavedimai atsakovei nevedant bendro Å«kio, yra panaudotos Å¡eimos poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų pobÅ«dį, tai, kad, kaip Å¡ioje byloje konstatuota, Å¡alys bendro Å«kio neveda nuo (duomenys neskelbtini), teismas atmeta kaip nepagrįstus argumentus, kad grÄ Å¾inta paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimÄ ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 270 Eur piniginę kompensacijÄ , t. y. ½ ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrÄ Å¾intos santuokos metu suteiktos paskolos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti ieÅ¡kovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui J. M. palikti pavardę „M.“, atsakovei M. M. – santuokinę pavardę ,,M.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis Å¡imtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 6 d., iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Pavesti nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), motinai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Nustatyti ieÅ¡kovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. J. M. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrÄ K. M. iÅ¡ jos faktinės gyvenamosios vietos vienam savaitgaliui kiekvienÄ mėnesį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Dėl planuojamo vaiko paėmimo laiko Å¡alys susitaria likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki vaiko paėmimo pradžios. Pasibaigus savaitgalio su dukra laikui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamam 1/2 dalies atostogų laikotarpiui. Dėl konkretaus vasaros atostogų su dukra laiko Å¡alys susitaria iki kiekvienų metų gegužės 1 d., atsižvelgdami į vaiko interesus. Dėl konkretaus žiemos atostogų su dukra laiko Å¡alys susitaria iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters rudens atostogų metu nepertraukiamam visam rudens atostogų laikotarpiui, prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto, ne mažiau kaip likus 1 mėnesiui, suderinęs su M. M. vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ . Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. J. M. informuoja M. M. apie numatomų su dukra atostogų vietÄ ir pobÅ«dį, o M. M. pateikia J. M. turimus dukters drabužius, kitus dukters asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

5. M. M. sudaro sÄ lygas internetiniu bÅ«du per programÄ â€žSkype“, telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę, J. M. bendrauti su nepilnamete dukra. Bendravimo laikas derinamas iÅ¡ankstiniu bendru abiejų tėvų sutarimu atsižvelgiant į dukters interesus ir dienotvarkę.

6. J. M. nepilnametę dukrÄ K. M. gali lankyti jos gyvenamojoje vietoje bei jÄ pasiimti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir kitu laiku, negu nustatyta, jeigu Å¡alys dėl to iÅ¡ anksto tarpusavyje susitaria. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 19 270 Eur (devyniolika tÅ«kstančių du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) piniginę kompensacijÄ . Pripažinti prievolę kreditoriui J. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir (duomenys neskelbtini) vekselį po santuokos nutraukimo solidaria abiejų sutuoktinių – ieÅ¡kovo J.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), prievole. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Kauno miesto CM skyriui, VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė