2016-06-06 Nr. AB-12171-3-62-3-03133-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2985-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03133-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. V., trečiajam suinteresuotajam asmeniui Prienų rajono savivaldybei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) 3 726,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vadovavosi Nuostatų 5, 13 ir 14 punktais. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto objektą – parduotuvę ir kavinę (204,87 kv. m), (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama taikant Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais sudarytos komisijos aktus Nr. 4 ir Nr. 6, kuriuose buvo nurodyta faktinė pareiškėjui priklausiusio statinio paskirtis (prekybos – 124,87 kv. m ir sandėliavimo – 80 kv. m). Pasibaigus šių aktų galiojimui (nuo 2011 m. sausio 1 d.), atsakovas dėl lengvatos taikymo nesikreipė, nepateikė sąžiningumo deklaracijų, todėl vietinė rinkliava apmokestintam pastatui buvo skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą ginčo pastato paskirtį („maitinimo“) ir plotą – 204,87 kv. m.

Duomenų, kokią ginčo statinio dalį sudaro parduotuvės patalpos, o kokią – kavinė, pateikti negali. Pažymėjo, kad pirminiame skunde buvo neteisingai nurodytas laikotarpis, už kurį buvo reikalauta priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. yra sumokėjęs 1 336,28 Lt įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti nesumokėtą virtinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 3 726,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Prienų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas A. V. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad apmokestintas nekilnojamasis turtas priklauso A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis, kaip fizinis asmuo, šio nekilnojamojo turto nenaudoja, todėl negali būti laikomas atliekų turėtoju. Atliekų surinkimas bei išvežimas yra paslauga, tačiau sutartis su A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl komunalinių atliekų surinkimo bei išvežimo nebuvo sudaryta, paslaugos nebuvo teikiamos, atsakovas nėra aprūpintas net konteineriu. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, kai objektyviai nėra sudaryta galimybė pasinaudoti teise perduoti atliekas, kad jos būtų išvežtos, prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Atsakovas ne kartą kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę bei pareiškėją dėl rinkliavos perskaičiavimo. Buvo sudaryta savivaldybės komisija, kuri, patikrinusi padėtį vietoje, rekomendavo pareiškėjui perskaičiuoti vietinės rinkliavos mokestį, tačiau pareiškėjas į šias rekomendacijas nereagavo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesilaiko Nuostatų, skaičiuoja vietinę rinkliavą savo nuožiūra taip, kad būtų apskaičiuota kuo didesnė suma.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Prienų rajono savivaldybė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu sutiko.

Nurodė, kad pateikti duomenų apie tai, kokią ginčo pastato parduotuvės – kavinės dalį ginčo laikotarpiu užėmė parduotuvė, o kokią – kavinė, negali, nes tokių duomenų vietoje netikrino. Atsakovui pateikus sąžiningumo deklaraciją, minėtus duomenis būtų patikrinę Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovai. Nesant atsakovo pateiktų sąžiningumo deklaracijų, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai skaičiavo vietinę rinkliavą ginčo statiniui pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, kuriuose ginčo statinio naudojimo paskirtis yra nurodyta „maitinimo“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. V. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 897,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų, nuostatomis. Apibendrinant Nuostatų normas (4, 5, 11 p.), darė išvadą, jog atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje valdantys, naudojantys ar disponuojantys nekilnojamuoju turtu.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas pastatas – parduotuvė ir kavinė, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., taigi teismui nekilo abejonių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko sąlygą, kad Nuostatų 5 punkto prasme būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas priklauso A. V. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovo argumentai dėl ginčo pastato priklausomybės minėtai įmonei atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovas skunde nurodė, kad jis neturi mokėti vietinės rinkliavos, nes su pareiškėju nėra sudaryta komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutartis, be to, jam šios paslaugos nėra teikiamos, nes jis neaprūpintas konteineriu. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos praktiką, plėtojant ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atsakovas ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas, o tai, įvertinus teisės aktų nuostatas, savo ruožtu leido daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas, jo tvirtinimu, su pareiškėju sutarties nėra sudaręs, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Į bylą pateikta UAB „Ekonovus“ 2015 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. EKN-AL2015/11-13-116 paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad jis nebuvo aprūpintas konteineriu, todėl neturi galimybės naudotis komunalinių atliekų išvežimo paslauga. Be to, teisės aktuose asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualias komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl minėtam vertinimui neturi jokios įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti.

Atsakovas nesutiko su jam apskaičiuota vietinės rinkliavos suma. Pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. yra sumokėjęs 1 336,28 Lt įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl aukščiau nurodytas laikotarpis bei jo metu susidariusi bei vėliau apmokėta vietinės rinkliavos suma šiam ginčui nėra aktualūs. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovui vietinė rinkliava iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojama pagal Prienų rajono savivaldybės direktoriaus 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-766 sudarytos (bei vėlesniais įsakymais pakeistos) komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktus, kuriuose buvo nurodyta pareiškėjui ginčo laikotarpiu priklausiusio statinio faktinė paskirtis ir plotai – 124,87 kv. m „prekybos“ ir 80 kv. m „sandėliavimo“. Nuostatų (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) 11 punktas numatė, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamo turto plotą pagal priede nustatytus dydžius. Priedo, nustatančio Vietinės rinkliavos dydį Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams bei vietinės rinkliavos mokėtojams, lentelėje nurodyta, jog už prekybos paskirties pastatus skaičiuojamas 48,00 Lt mėnesinis mokestis už 100 kv. m (Lentelės 7 p.), o už sandėliavimo paskirties pastatus skaičiuojamas 1,00 Lt mokestis už 100 kv. m (Lentelės 14 p.). Taigi, pagal Komisijos aktuose nurodytas pastato dalių paskirtis ir plotus už atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. priklausiusį ginčo nekilnojamojo turto objektą buvo apskaičiuota 182,22 Lt (52,77 Eur) vietinės rinkliavos suma (sudėjus apskaičiuotas sumas už prekybos paskirties pastato dalį – 179,82 Lt ((59,94 Lt mėnesio įmoka (124,87 kv. m x 0,48) x 3 mėn.)) ir už sandėliavimo paskirties pastato dalį – 2,40 Lt (0,80 Lt mėnesio įmoką x 3 mėn.)).

Atsakovas nepateikė trečiajam suinteresuotajam asmeniui ar pareiškėjui prašymo ar sąžiningumo deklaracijos, pagal Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 97.70-13-18, 5 punktą, ar prašymo pagal UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-34 patvirtintos Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo tvarkos 4 punktą, kurių pagrindu, atlikus minėtuose aktuose nustatytus veiksmus, vietinė rinkliava gali būti apskaičiuota pagal faktinę nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą, todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. skaičiavo atsakovui už ginčo pastatą vietinę rinkliavą pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, kuriuose šio pastato naudojimo paskirtis nurodyta „maitinimo“, bendras plotas 204,87 kv. m.

Priedo, nustatančio Vietinės rinkliavos dydį Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams bei vietinės rinkliavos mokėtojams, lentelėje nurodyta, jog už maitinimo paskirties pastatus skaičiuojamas 129,00 Lt mėnesinis mokestis už 100 kv. m ( Lentelės 4 p.).

Už šį laikotarpį pareiškėjo turimam nekilnojamajam turtui buvo apskaičiuota 12 685,44 Lt (3673,92 Eur) (264,28 Lt ((204,87 kv. m x 1,29 Lt) mėnesio įmoka x 48 mėn.)) vietinė rinkliava. Akivaizdu, kad už atsakovo turimą pastatą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 12 867,66 Lt (3 726,73 Eur) (182,22 Lt + 12685,44 Lt) vietinės rinkliavos suma.

Byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į Prienų rajono savivaldybę ar pareiškėją dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo pagal patikslintą nekilnojamo turto paskirtį ir naudojamą plotą, todėl pareiškėjas, skaičiuodamas vietinę rinkliavą atsakovui už jo turimą nekilnojamojo turto objektą, turėjo pagrindą vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytais duomenimis apie šio objekto paskirtį ir plotą. Tačiau prieš preziumuojant, ar minėtas pareiškėjo sąžiningumo deklaracijos ar prašymo nepateikimas, esant prieštaringiems duomenims apie pareiškėjo turimo turto paskirtį bei jo plotus, buvo besąlyginis pagrindas skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko duomenis, būtina pasisakyti apie teisingumo ir teisėtumo aspektus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus.

Į bylą pateiktame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas 204,87 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., nurodytas kaip „parduotuvė ir kavinė“, naudojimo paskirtis – „maitinimo“.

Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto ginčo pastato aukšto plano ir vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad dalį šio pastato užima parduotuvė, kitą dalį – kavinė bei kitos patalpos (sandėlis, kabinetas, tualetai, virtuvė dušas ir t. t.). Aplinkybę, kad dalyje ginčo pastato yra parduotuvė ir joje buvo vykdoma prekyba, patvirtino ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad dalis ginčo pastato yra kavinė, kurio paskirtis yra „maitinimo“, tačiau kita dalis – parduotuvė, kurios paskirtis pagal faktiškai vykdomą veiklą negali būti „maitinimo“. Teismo nuomone, aukščiau nurodyti įrodymai negali būti pagrindu besąlygiškai teigti, kad ginčo statinio faktinė paskirtis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo „maitinimo“.

Iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iki 2011 m. sausio 1 d. atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal faktinę ginčo pastato paskirtį ir plotus, vadovaujantis Komisijos 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktais, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu priklausiusio statinio 124,87 kv. m buvo prekybos paskirties, o 80 kv. m sandėliavimo paskirties. Įrodymų, kad po 2010 m. gruodžio 31 d. buvo pakeista faktinė ginčo statinio paskirtis – t. y. visame pastate ar jo dalyje buvo teikiamos maitinimo paslaugos, į bylą nebuvo pateikta.

Nors Komisijos 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jau negaliojo, be to, atsakovas nesikreipė į Prienų rajono savivaldybę ar pareiškėją dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo pagal patikslintą nekilnojamo turto paskirtį ir naudojamą plotą, tačiau byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu faktinė atsakovui priklausiusio pastato naudojimo paskirtis buvo „maitinimo“, atsižvelgiant į tai, kad maitinimo paskirties patalpos pagal Nuostatų priedą apmokestinamos žymiai didesniu tarifu nei prekybos ar sandėliavimo, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, darė išvadą, jog nustatant priteistinos vietinės rinkliavos dydį ginčo statiniui už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra teisėtas pagrindas perskaičiuoti vietinę rinkliavą, remiantis minėtų Komisijos 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktų duomenimis.

Taigi, pagal šiuose Komisijos aktuose nurodytas pastato dalių paskirtis už atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priklausiusį ginčo nekilnojamojo turto objektą, mokėtinos vietinės rinkliavos suma sudaro 3 097,74 Lt (897,17 Eur) (60,74 Lt mėnesio įmoka) x 51 mėn. ), kuri priteistina pareiškėjui.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo sustabdyti Kauno m. apygardos administracijos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla bei šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos atsakovo žmogaus teisės, nes nebuvo pranešta, kad vyksta teismas, kad nagrinėjama administracinė byla.

Pareiškėjas pateikė teismui melagingus duomenis, kad atsakovas nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir kad susidariusi 3 726,73 Eur skola. Pareiškėjas visiškai nepateikė paskaičiavimų, kuriais remiantis reikalauja iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Mano, kad ieškinys turėjo būti pateiktas tik juridiniam asmeniui t. y. A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ieškovo nurodytu adresu yra šios įmonės patalpos.

Teigia, kad šiukšlių išvežimas yra paslauga. Skola už šiukšlių išvežimą galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir šiukšlių surinkėjo būtų sudaryta sutartis. Tokios sutarties nėra. Pareiškėjas A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki šios dienos jokių paslaugų nesuteikė, konteinerių nepateikė, sutartis nesudaryta.

Trečiojo suinteresuoto atstovo Prienų raj. Savivaldybės administracijos rašte Nr.(733)-R3-2015/1591 2015 m. lapkričio 27 d. pateikiami sąmoningai melagingi duomenys, neva A. V. nesikreipė į Prienų raj. savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Informuoja, kad buvo pateikti A. V. pareiškimai tiek Prienų raj. savivaldybės administracijai, tiek UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“ 2009 m. spalio 27 d. Nr. GR-2279.

Atsakovas yra sumokėjęs UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“ 387,01 Eur (1336,28 Lt).

Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos dydis nustatomas už 100 kv. m nekilnojamo turto plotą. Šiuo atveju, kadangi A. V. kaip fizinis asmuo pagal atliekų tvarkymo nuostatų priedą turi mokėti po 4,33 Eur (16 Lt) už 100 kv. m ir maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 kv. m, tai rinkliavos dydis sudarytų 51,96 Eur per metus.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, padarė neteisingas išvadas, todėl sprendimas dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjo skundas, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei neteisingas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 m. liepos 7 d. išrašai – tvirtina, kad atsakovui nuo 2004 metų asmeninės nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties pastatas – parduotuvė ir kavinė, o daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuostatuose įtvirtintas bendras principas, jog vietinę rinkliavą asmenys moka pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.

Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-13-18 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo tvarkos aprašo 5 punktą prašymą ir sąžiningumo deklaraciją turi teisę pateikti vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jie pagrįstai mano, kad faktinis nekilnojamojo turtas ar jo dalis naudojami ne pagal paskirtį, įregistruotą VĮ Registrų centre. Vietinės rinkliavos mokėjimas pagal sąžiningumo deklaraciją yra išimtis iš bendros taisyklės, teisinė galimybė nukrypti nuo bendro principo mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, norėjęs pasinaudoti galimybe mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinę nekilnojamojo turto tikslinę paskirtį, turėjo nuo 2011 m. sausio 1 d. pateikti sąžiningumo deklaraciją ir prašyti pareiškėjo (ar Savivaldybės) vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal jo, atsakovo, nurodomą nekilnojamojo turto paskirtį. Atsakovas šia teise nesinaudojo. Atsakovas nėra pateikęs objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jo komercinės paskirties (maitinimo) name susidariusios komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 726,73 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. V. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, Komisijos 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktuose nurodytas atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato dalių paskirtis, pagal kurias atsakovui pagal Nuostatus už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinos vietinės rinkliavos suma sudarė 3 097,74 Lt (897,17 Eur) (60,74 Lt mėnesio įmoka) x 51 mėn.), tokią vietinės rinkliavos sumą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, ir priteisė pareiškėjui. Pareiškėjas ir atsakovas, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus, kuriuose pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą pilnai, o atsakovas – skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Byloje esantys duomenys paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginį, kad jam nebuvo pranešta, jog nagrinėjama administracinė byla: nustatyta, kad atsakovui buvo išsiųstas teismo šaukimas, jis dalyvavo teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 9 d.; nors atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d., tačiau teismo pranešimai apie šiuos posėdžius atsakovui buvo išsiųsti, taigi, jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžių vietą ir laiką. Be to, atsakovas, sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turėjo ir galėjo domėtis bylos, apie kurios iškėlimą jam buvo žinoma nagrinėjimo eiga, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie jo procesinių teisų pažeidimą šiuo aspektu yra deklaratyvūs.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Prienų miesto savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-83, kuriuo patvirtino Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pateikta UAB „Ekonovus“ 2015 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. EKN-AL2015/11-13-116 patvirtina, kad atsakovas turi galimybę naudotis konteineriu. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui A. V. Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. Taigi būtent atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad rinkliavos mokėtojas yra ne jis, o minėtas juridinis asmuo, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Nuostatų ir jų priedo normomis. Pagal Nuostatų 11 punktą vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą pagal priedą, kuriame išvardinti vietinės rinkliavos dydžiai priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovui priklausančio pastato, pagal kurio plotą yra skaičiuojama vietinė rinkliava, pagrindinė naudojimo paskirtis yra maitinimo, tai savaime nesuponuoja, kad, nustatant rinkliavos dydį, turi būti vadovaujamasi duomenimis tik apie pagrindinę pastato naudojimo paskirtį: Nuostatai nenumato, kad nustatant vietinės rinkliavos dydį, turi būti vadovaujamasi duomenimis tik apie pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį ir gali būti ignoruojami duomenys apie kitokią dalies pastato patalpų naudojimo paskirtį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktas (2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija) nustato, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai; kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo pastatas apibūdinamas ne tik kaip kavinė, bet ir kaip parduotuvė. Iki 2011 m. sausio 1 d. atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama vadovaujantis Komisijos 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. spalio 21 d. aktais, kuriuose buvo nurodyta faktinė ginčo pastato paskirtis ir plotai: 124,87 kv. m buvo prekybos paskirties, o 80 kv. m – sandėliavimo paskirties. Įrodymų, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. būtų buvusi pakeista faktinė ginčo pastato paskirtis, byloje nėra, to neteigia ir pareiškėjas, kurio atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad dalyje ginčo pastato yra kavinė, o dalyje – parduotuvė, kurioje vykdoma prekyba. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 26 d. pateikto ginčo pastato aukšto plano ir vidaus plotų eksplikacijos (b. l. 86–88) matyti, kad dalį šio pastato užima parduotuvė, kitą dalį – kavinė bei kitos patalpos.

Kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str.), nustatant vietinės rinkliavos dydį atsakovui, turi būti vadovaujamasi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 26 d. pateiktais duomenimis apie pastato patalpų paskirtį.

Vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-13-18, 5 ir 7 punktais bei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-34 patvirtintos Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo tvarkos 4 ir 16 punktais, atsakovas, norėdamas, kad vietinė rinkliava jam būtų apskaičiuota pagal patikslintą nekilnojamojo turto paskirtį, turi pareigą pateikti prašymą ir sąžiningumo deklaraciją kiekvienais kalendoriniais metais, kadangi patikslinti duomenys galioja tik vienerius metus. Šiuo atveju pagal bylos duomenis atsakovas į pareiškėją dėl pastato paskirties tikslinimo paskutinį kartą kreipėsi tik 2009 m., ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo pateikęs sąžiningumo deklaracijos ar prašymo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagal patikslintą nekilnojamojo turto paskirtį, todėl jo teiginiai, susiję su jam priklausančio pastato patalpų paskirtimi, nėra reikšmingi ir pagrįsti.

Už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava skaičiuotina pagal Komisijos 2009 m. spalio 21 d. akte Nr. 6 nurodytą pastato paskirtį: 124,87 kv. m prekybos ir 80 kv. m sandėliavimo. Nustatant vietinės rinkliavos dydį atsakovui laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ginčo pastato patalpų paskirtis nustatoma pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktus duomenis: sandėliavimo (sandėlio patalpa – 14,53 kv. m); prekybos (parduotuvė, kabinetas, tualetas – 66,07 kv. m); maitinimo (kavinė-baras, koridorius, virtuvė, indų plovykla, dušas, tualetas, prausykla – 124,27 kv. m). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – atsakovui apskaičiuotina 9 406, 22 Lt (2 724, 22 Eur) dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą suma ((((124,87 x 0,48) + (80 x 0,01)) x 3 mėn.) + ((14,53 x 0,01) + (66,07 x 0,48) + (124,27 x 1,29)) x 48 mėn.)).

Pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jis jau yra sumokėjęs 1 336,28 Lt (387,01 Eur), ši aplinkybė, pareiškėjui patikslinus laikotarpį, kuriuo skaičiuota vietinė rinkliava, bei reikalaujamą priteisti sumą, nagrinėjamam ginčui nebėra aktuali.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo naudai priteisiant iš atsakovo didesnę vietinės rinkliavos nepriemokos dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. V. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2 724, 22 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 22 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan