7f47dd00-d134-495f-b2e8-e506ed4881d0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erika Misiūnienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-536-524/2014Teisėja Daiva Žebelienė                                                   (Proceso Nr. 2-46-3-00041-2013-6)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                    21.4.1.4.; 30.9.1.; 49.; 114.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-201-607/2013 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. S., A. S., D. V. dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo žemės sklypais tvarkos nustatymo, pagal atsakovų A.

S., A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. R., atsakovėms D. V., V. S., V. A., Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei atsakovų A. S., A. S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo.             Teisėjų kolegijan u s t a t ė :               ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė nustatyti (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ pagal 2012 m. gruodžio mėn. UAB „Dvimetris“ sudarytÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , t. y. nustatyti, kad: 1) 38,4700 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypai, plane pažymėti indeksais „A“ ir „B“, o atsakovams D.

V., A. S. ir A. S. bendrai valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „C‘; 2) 14,200 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“ ir „B“, o atsakovams D. V. ir A. S. bendrai valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „B‘; 3) 16,700 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“, o atsakovams D.

V. ir A. S. bendrai valdymui, naudojimui ir disponavimui atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „B“.              IeÅ¡kovas nurodė, kad kartu su atsakovais D. V., A. S. ir A. S. yra minėtų žemės sklypų bendraturčiai. DirbamÄ Å¾emę 38,47 ha sklype jis dirba ir prižiÅ«ri jau beveik 20 metų, 16,70 ha žemės sklypÄ dirbdavo kiti asmenys, Å¡iuo sklypu ieÅ¡kovas negali naudotis visiÅ¡kai, o 14,20 ha žemės sklypas yra miÅ¡kas, tačiau juo naudotis negali, kol nežino, kuri konkreti miÅ¡ko dalis jam priklauso.

Su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo geruoju susitarti nepavyko. Atsakovų priešieškinio reikalavimams prašė taikyti 3 mėn. ieškinio senatį.              Atsakovai A. S., A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iajame notarų biure patvirtintÄ 2006-04-14 žemės sklypų dalių dovanojimo ieÅ¡kovui sutartį, reg. Nr. 16580, taikyti bendrosios nuosavybės pirkimo–pardavimo taisykles ir perkelti A. S. tenkančių žemės sklypų dalių, t. y. 106/3847 dalių 38,47 ha žemės sklypo, 38/1420 dalių 14,20 ha žemės sklypo ir 43/1670 dalių 16,70 ha žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas;

2) pripažinti iš dalies negaliojančiomis Tauragės rajono 3-iajame notarų biure patvirtintas minėtų 3 žemės sklypo dalių 2012-04-30 pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. 2035, Nr. 2036, Nr. 2037, sudarytas pardavėjos V. S., pardavėjos V. A. ir pirkėjo A. R., bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas: A. S. į 112/213 dalis 14,20 ha žemės sklypo, A. S. į 2020/3847/ dalis 14,20 ha žemės sklypo, A. S. į 1319/2505 dalis 16,70 ha žemės sklypo.              Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-12-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovai pateikė garso įraÅ¡Ä kaip vienintelį įrodymÄ , kuriuo grindžia aplinkybes dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina garso įraÅ¡o. Tačiau teismas nepripažino garso įraÅ¡o leistinu įrodymu, kadangi jis padarytas jau ieÅ¡kovui A. R. iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo žemės sklypais tvarkos nustatymo. Teismo nuomone, toks įrodymų rinkimas faktiÅ¡kai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys.

Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo pateikti klausimai buvo menami, iÅ¡provokuojant atsakymus. Be to, teismas nėra įsitikinęs, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas bÅ«tent atsakovės V. S. balsas. Net ir pripažįstant, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas atsakovės V. S. balsas, Å¡i atsakovė tiesiogiai nepatvirtina, kad žemės sklypus 2006 m. pardavė ieÅ¡kovui. Kadangi ieÅ¡kovai neįrodė, jog žemės dalių dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, atmestini ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal vėliau ieÅ¡kovo sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius.                Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo parengtÄ Å¾emės sklypų naudojimosi tvarkos projektinį pasiÅ«lymÄ , nustatė, kad jis atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimasis Å¡alims paskirtais sklypais neapsunkintas, nes prie kiekvienai Å¡aliai tenkančios sklypo dalies bus galimybė patekti keliais ar takais ne per bendraturčių sklypus.

Kadangi atsakovai patys nepateikė žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektinio pasiÅ«lymo, nenurodė jokių argumentų dėl ieÅ¡kinio netenkinimo, teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta tvarka racionali, tinkama, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, užtikrina proporcingÄ visų bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , viename iÅ¡ sklypų atitinka faktinę žemės sklypo naudojimo tvarkÄ (38,47 ha sklypo), todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.                Apeliaciniu skundu atsakovai A.

S. ir A. S. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nepagrįstai atsakovų pateiktÄ garso įraÅ¡Ä nepripažino leistinu įrodymu. Garso įraÅ¡as buvo padarytas buitinės paskirties diktofonu, pokalbis vyko tarp atsakovo, pareiÅ¡kusio prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir atsakovės V. S., įraÅ¡o tikslas buvo užtikrinti vienintelį galimÄ tiesioginį įrodymÄ , patvirtinantį byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tent Å¡iuo tikslu garso įraÅ¡as byloje ir buvo pateiktas.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti įraÅ¡o padarymo aplinkybes, pagal teismų praktikÄ buitinių priemonių naudojimas informacijos fiksavimui, laisvame pokalbyje, vieÅ¡oje vietoje yra leistinas. Teismo iÅ¡vada, kad įraÅ¡e pateikti klausimai menami, iÅ¡provokuojantys atsakymus, yra nepagrįsta. Ä®raÅ¡e V. S. taip pat pripažįsta, kad jos turtinė padėtis buvo bloga, paaiÅ¡kino, kad sandorį įforminti kaip dovanojimo buvo paprasčiau. Pati V. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas netenkino atsakovų praÅ¡ymo pripažinti jos dalyvavimÄ bÅ«tinu, taip užkirsdamas galimybę įrodyti, jog garso įraÅ¡e esantis moteriÅ¡kas balsas priklauso bÅ«tent V.

S.. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis grindžiamas vieninteliu įrodymu, t. y. garso įraÅ¡u. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė ir kitais netiesioginiais įrodymais: V. S. dovanotos žemės sklypų dalių vertė sudarė tÅ«kstančius, V. S. ir ieÅ¡kovo nesiejo jokie giminystės ar svainystės ryÅ¡iai, V. S. turtinė padėtis buvo bloga, dovanojimo sandorio metu ji buvo bedarbė ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio, ieÅ¡kovas yra materialiai pasiturintis asmuo, Å«kininkas, banko sÄ skaitose laikantis deÅ¡imtis tÅ«kstančių litų, ieÅ¡kovas tuo pat metu buvo siÅ«lęs parduoti jam analogiÅ¡ko dydžio tų pačių žemės sklypų dalis kitai bendraturtei, dovanojimo sandoriu ieÅ¡kovas įgijo galimybę iÅ¡vengti atsakovų pirmumo teisės. Teismas sprendime nepasisakė dėl terminų, todėl laikytina, jog teismas sutiko su prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis ir laikė, kad atsakovai nėra praleidę įstatyme nustatytų terminų ginti savo teises.               Atsakovė V.

A. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantai kategoriÅ¡kai nesutiko pasidalyti miÅ¡kÄ ir žemę, todėl jai neliko kitos iÅ¡eities, kaip tik parduoti jai priklausančias dalis ieÅ¡kovui.               IeÅ¡kovas A. R. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovų pateiktas garso įraÅ¡as laikytinas neleistinu įrodymu, yra teisėta ir pagrįsta. IeÅ¡kovas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad įraÅ¡e girdėti V.

S. balsas, tačiau įraÅ¡as padarytas jau po to, kai atsakovai gavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Turėdamas tikslÄ nuginčyti dovanojimo sutartį, A. S. dangstydamasis, kad tariamai nori pakalbėti apie V. S. gyvenamojo namo dalies pardavimÄ , specialiai, kad iÅ¡gautų reikiamÄ informacijÄ , pasikvietė V. S. pokalbiui jos neįspėjęs apie automobilyje slapta daromÄ garso įraÅ¡Ä . Nukreipęs pokalbį reikiama linkme A. S. provokavo V. S. savo klausimais, kad Å¡i atsakytų taip, kaip jam reikia. A. S., žinodamas, kad V.

S. 2006 m. ieÅ¡kovui buvo padovanojusi savo dalis 3 žemės sklypuose, o 2012 m. buvo pardavusi tuose pat žemės sklypuose žymiai didesnes dalis, savo klausimuose apie pinigų gavimÄ už žemę neįvardijo, apie kuriuos konkrečiai jos su ieÅ¡kovu sudarytus sandorius klausia, t. y. ar apie 2006 m. ieÅ¡kovui padovanotas žemės sklypų dalis, ar apie 2012 m. ieÅ¡kovui parduotas. Teismas iÅ¡siaiÅ¡kino, jog V. S. Lietuvoje negyvena, o yra iÅ¡vykusi gyventi ir dirbti į užsienį, todėl apeliantų argumentai dėl teismo neva padaryto pažeidimo nenustačius jos dalyvavimo bÅ«tinu yra nepagrįsti.

                Atsakovė V. S. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad savo laisva valia 2006 m. padovanojo jai priklausančias žemės sklypų dalis ieÅ¡kovui, kadangi su jo Å¡eima, skirtingai nei su apeliantais, jÄ siejo geri santykiai, kurie jai buvo svarbesni nei jos ar ieÅ¡kovo materialinė padėtis. Atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose neturėtų jokios reikÅ¡mės, kadangi ji nebÅ«tų paaiÅ¡kinusi iÅ¡samiau, nei tai padarė savo procesiniuose dokumentuose.

Apeliantų teiginiai, kad neva ne pati atsakovė rašė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovės su A. S. santykiai nėra geri, todėl jis neturėjo teisės slapta įraÅ¡inėti jų pokalbių. A. S. pasikvietė atsakovę pasikalbėti ne apie jos turto perleidimÄ , o tyčia, norėdamas atsakovę iÅ¡tardyti apie žemės dovanojimo aplinkybes ir įkalbėti, kad ji teisme pasakytų, jog žemės ieÅ¡kovui nedovanojo. Kadangi atsakovė negirdėjo įraÅ¡o, tai negali nei patvirtinti, nei paneigti jo autentiÅ¡kumo.

Atsakovė pokalbio metu su A. S. nepatvirtino, jog už dovanotÄ Å¾emę iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo pinigus, kadangi tai bÅ«tų buvusi visiÅ¡ka netiesa. Jeigu A. S. bÅ«tų buvęs sÄ Å¾iningas, tai jis bÅ«tų tiesiai ir konkrečiai paklausęs, ar atsakovė 2006 m. dovanojo ieÅ¡kovui žemę, ar pardavė, ir tuomet bÅ«tų iÅ¡girdęs vienareikÅ¡miÅ¡kÄ atsakymÄ , kad žemė buvo padovanota.                  Apeliacinis skundas atmestinas.                Apeliacinės instancijos teisme esminis ginčas vyksta dėl byloje pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, t. y. dėl 2006-04-14 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir V.

S. (t.1, b. l. 43). Šia sutartimi buvo ieškovui padovanotos žemės ūkio ir miško paskirties 1, 06 ha , 0,38 ha ir 0,43 ha žemės sklypų dalys. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kad ši sutartis viešame registre buvo įregistruota 2006-05-09 (t.1, b. l.7). Šios sutarties pagrindu ieškovas tapo žemės sklypų bendraturčiu su atsakovais, todėl šios sutarties panaikinimas būtų pagrindas perkelti atsakovams pirkėjų teises pagal kitas priešieškinyje nurodytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje byloje paduotas 2013-03-06 (t.1, b.l.60). IeÅ¡kovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kinime teisme (t.1, b. l. 93, 201) prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nustatytÄ CK 4.79 str. 3 d. dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sÄ lyga, kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006).

Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡ CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti Å¡iÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005).

Tačiau Å¡ioje byloje esminis ginčas kyla dėl 2006-04-14 dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine CK 1.87 str. pagrindu, todėl tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atsakovai nėra praleidę ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau įrodymų pakankamumo prasme tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra pagrindo. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomas faktines aplinkybes dėl dovanojimo sandorio fiktyvumo įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais dėl V. S. blogos turtinės padėties ir pateiktu garso įraÅ¡u. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).         Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška.

Taigi sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Tai reiÅ¡kia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų, tačiau Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ .

AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).            Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis ir nustatytais faktais, patikrina, ar bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį apsimestine, nepažeidė nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo principų.

Nagrinėjamu atveju atsakovų iÅ¡vadai, jog ginčo 2006-04-14 dovanojimo sandoris buvo atlygintinis, byloje nepakanka įrodymų. Dovanos gavėjas ieÅ¡kovas nurodo, jog Å¡is sandoris buvo sudarytas V. S. iniciatyva (t.1, b.l.93) Dovanos davėja V. S. nurodo, jog sandorio sudarymo metu jai priklausė nedideli žemės sklypai, kurie buvo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu A. S., jie nebuvo atidalyti, ji niekada žemės nedirbo ir tuo metu jau ruošėsi iÅ¡vykti į užsienį, o padovanojo ieÅ¡kovui Å¡iuos sklypus už ieÅ¡kovo pagalbÄ jai ir draugiÅ¡kÄ bendravimÄ (t.1, b.l. 96, t.2, b.l. 15-17).

Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus. Å ioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad ieÅ¡kovas yra Å«kininkas, o V. S. žemės niekada nedirbo, ji Lietuvoje negyvena, vėlesni žemės pirkimo-pardavimo sandoriai įrodo, jog jos tikslas buvo perleisti nuosavybės teises į paveldėjimo bÅ«du įgytus žemės sklypus.

Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas V. S. mokėjo pinigus, be to, įvertintinas ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovų suformuluotas reikalavimas, jame nėra nurodyta, kokiÄ pinigų sumÄ Â turėtų sumokėti atsakovai V. S., jei dovanojimo sutartis bÅ«tų panaikinta kaip apsimestinė, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku nebuvo pinigų suma, kuriÄ anot atsakovo sumokėjo ieÅ¡kovas V. S.. Atsakovai tik praÅ¡o perkelti pirkėjų teises jiems nenurodydami ir neįrodinėdami, kokiÄ pinigų sumÄ jie turėtų sumokėti V.

S.. Taigi ir Å¡iuo aspektu tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra pagrindo.          Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir V. S. praėjus 6 metams sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 16-42). Tačiau įvertinus padovanotų ir pirktų sklypų dydį galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad padovanoti žemės sklypai, palyginti su parduotais, buvo nedideli. Be to, įvertintina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas po ilgo laiko tarpo, todėl akivaizdu, jog dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti pasikeitus aplinkybėms ir po 6 metų sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo motyvas buvo kitas.          Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo proceso normų pažeidimo vertinant kaip įrodymÄ garso įraÅ¡Ä yra nepagrįsti.

Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) garso įraÅ¡as gali bÅ«ti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006, 2012-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įraÅ¡o padarymo aplinkybes, aiÅ¡kintis, kuriam tikslui, kur, koks įraÅ¡as buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo, kuris remiasi Å¡ios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja Å¡ia teise, ar jis nesielgia nesÄ Å¾iningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos Å¡alies be kitos Å¡alies sutikimo padarytas įraÅ¡as pažeidžia to asmens teises į privatumÄ .

Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje dėl V. S. nenustatyta. Apie tai, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; kt.).

Teismas apsiriboja patikrinimu, ar bylos nagrinėjimas (įskaitant įrodymų „administravimo“ bÅ«dÄ ) buvo teisingas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo garso įraÅ¡o kaip pateikto įrodymo įvertinimu Å¡ioje byloje. Pažymėtina, kad šios bylos įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) Å¡ioje byloje buvo susijęs su duomenimis ir faktais apie sandorio sudarymo aplinkybes, dovanoto žemės sklypų rinkos kainas, atsakovų įrodinėjamais ieÅ¡kovo mokėjimais V.

S. 2006 metais sudarant dovanojimo sandorį, todėl byloje turėjo bÅ«ti renkami paminėti įrodymai. Byloje buvo ginčijamas 2006-04-14 dovanojimo sandoris, kuris po jo sudarymo buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, tačiau garso įraÅ¡as buvo padarytas 2013 metais jau iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ (t.1, b.l.135-138). Be to, iÅ¡ garso įraÅ¡o darytina iÅ¡vada, jog atsakovas kvietė V. S. pokalbio tartis dėl liudijimo teisme aplinkybių, tačiau toks veiksmas nelaikytinas teisėtu. Byloje įrodyta, jog V.

S. su ieÅ¡kovu sudarė keletÄ sandorių tiek dovanojimo, tiek pirkimo-pardavimo, todėl Å¡is garso įraÅ¡as nelaikytinas pakankamu įrodymu atsakovo įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, nes neįrodo, kokiÄ sumÄ V. S. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo už 2006-04-14 sudarytÄ dovanojimo sandorį.            Nenuginčijus dovanojimo sutarties nėra pagrindo perkelti pirkėjo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartis, nes ieÅ¡kovas dar 2006 m. su atsakovais tapo žemės sklypų bendraturčiu. Apeliaciniame skunde nebuvo analizuojama pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka, todėl kolegija neturi teisės pasisakyti dėl Å¡ios sprendimo dalies (CPK 320 str.).            Paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra pakankamai įrodymų atsakovų nurodomoms aplinkybėms įrodyti, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                  Erika MisiÅ«nienėKolegijos teisėjai                                                                  Rimvida Zubernienė                                                                                              Almantas Padvelskis