7f448a55-726e-4cfb-96fc-eb7cb93e884b · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-318/2018  Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01333-201-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.8; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Violetos RažinskaitÄs ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistiesiems E. M. ir Å .
Legislator headnote
AI generated7f448a55-726e-4cfb-96fc-eb7cb93e884b · Lietuvos apeliacinis teismas: Apelianto nuomone, nors teismas grįsdamas jo kaltÄ, rÄmÄsi liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis ir pan., taÄiau tiktai E. M. bei liudytojai R. K. ir R. G., (pastarieji abu Å¡ioje byloje taip pat buvo įtariamaisiais, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), nurodÄ, jog jis kartu su E. M., A. M. ir R. G., buvo nuÄjÄs į bendrabutį pas brolius V., o E. M. dar parodÄ, kad jis kartu su A. M. bendrabuÄio koridoriuje, sumuÅ¡Ä V. G., suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis. Vienok teismas, vertindamas parodymus, nekreipÄ dÄmesio į jų painumÄ , kad parodymai ne kartÄ buvo keiÄiami.
Full text
                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-318/2018  Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01333-201-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.8; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Violetos RažinskaitÄs ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistiesiems E. M. ir Å .
B.,nuteistųjų gynÄjams advokatams RiÄardui Lilui, Evaldui LiutkeviÄiui, Linui Stanislavui Bagdonui,ekspertei Dainai Saulei Vasiliauskienei,            vieÅ¡ajame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. M. ir Å . B. apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmÄ subendrinta su 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir 2015 m. lapkriÄio 5 d. teismo nutartimi pakeista bausme â dvideÅ¡imt penkių parų areÅ¡tu, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnÄ ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų.
Å . B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 15 (penkiolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmÄ subendrinta su 2015 m balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnÄ, ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 15 (penkiolikai) metų. IÅ¡ E. M. ir Å . B. solidariai priteista 3 147 Eur S. M. turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ E. M. ir Å .
B. solidariai priteista 30 000 Eur O. G., 15 000 Eur S. M. ir 15 000 Eur D. Å . nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmÄ 1. E. M. ir Å . B. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad 2014 m. rugpjÅ«Äio 29 d., apie 23.50 val., MarijampolÄje, (duomenys neskelbtini), esanÄio daugiabuÄio namo antro aukÅ¡to koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dÄl kurio byla iÅ¡skirta, iÅ¡ÄjÄ iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, bendrais veiksmais, užpuolÄ prieÅ¡ais laiptais atÄjusį V.
G., jam tyÄia sudavÄ rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, Å¡iais bendrais veiksmais padarÄ V. G. muÅ¡tines žaizdas kaktos kairÄje pusÄje, deÅ¡iniojo antakio ir kairÄs plaÅ¡takos vidinio kraÅ¡to srityse, kraujosruvas kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, kairÄs akies apatiniame voke, deÅ¡inÄs akies vokuose, kairÄs plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame Å¡one, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir deÅ¡inio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairÄje pusÄje ir deÅ¡inio kelio sÄ nario apatinÄje srityje, kairio inksto sumuÅ¡imÄ , o taip pat stiprų krÅ«tinÄs sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva tarp kairiųjų vidurinÄs raktikaulinÄs ir užpakalinÄs pažastinÄs linijų VIIâXII Å¡onkaulių projekcijoje, Å¡onkaulių lūžimÄ kairÄs užpakalinÄs pažastinÄs linijos projekcijoje VIâVII, kairÄs mentinÄs linijos projekcijoje VIIIâIXâX su kraujosruvomis tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, blužnies plyÅ¡imus apatiniame pavirÅ¡iuje su kraujavimu į krÅ«tinplÄvÄs ertmÄ, progresuojantį kraujotakos nepakankamumÄ , dÄl ko V.
G. ne vÄliau kaip 2014 m. rugpjÅ«Äio 30 d. 6.19 val. to paties namo buto Nr. 212 tualeteâvonioje mirÄ.   II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį, iÅ¡teisinti jį arba sumažinti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį, jo atžvilgiu konkreÄių įrodymų neturÄjo, rÄmÄsi tik jo praeities teistumais bei tai, kad buvo rasta bato pado mikrodalelÄ, kuri negali bÅ«ti laikoma jo pagrindiniu kaltÄs įrodymu.
Be to, darydamas iÅ¡vadas ir skirdamas bausmÄ apygardos teismas rÄmÄsi ne įrodymais, o prielaidomis, jog jis prisidÄjo prie A. M. ir Å . B. veiksmų, t. y. sudavÄ nukentÄjusiajam smÅ«gius į krÅ«tinÄs sritį iÅ¡ nugaros pusÄs, nors jokių įrodymų byloje apie tai surinkta nebuvo. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu jis nuosekliai paaiÅ¡kino, kaip ir kokioje vietoje stovÄjo kiti kaltinamieji, nukentÄjusysis ir jis pats. Po A. M. suduotų smÅ«gių nukentÄjusiajam į veido sritį, po kurių jam parkritus, jis pats stovÄjo nukentÄjusiajam gale kojų, prieÅ¡ais jį.
A. M. nukentÄjusiajam iÅ¡ deÅ¡inÄs, o Å . B. iÅ¡ kairÄs pusÄs. Tokioje pozicijoje buvo suduodami smÅ«giai iÅ¡ pastarųjų pusÄs. TodÄl nemano, kad jis pats, bÅ«damas minÄtoje pozicijoje, galÄjo suduoti kažkokius tai smÅ«gius, kurių iÅ¡ jo pusÄs net nebuvo. DÄl rastos jo batų pado mikrodalelÄs ant nukentÄjusiojo bliuzono, tvirtina, kad ji atsirado ne nuo jo smÅ«gių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iÄ aplinkybÄ, nepilnai įsigilino į jos atsiradimo aplinkybes.
Jeigu jis bÅ«tų sudavÄs stiprius smÅ«gius, tai nuo nukentÄjusiojo rÅ«bų mikrodalelių taip pat bÅ«tų likÄ ir ant jo (E. M.) batų ir kelnių, taÄiau to nebuvo. Be kita ko, dÄl A. M. ir Å . B. drabužių ir batų, ekspertizÄ nebuvo atliekama. TodÄl nebuvo galimybÄs nustatyti, ar tai ne jų batų mikrodalelÄs. Neneigia, kad buvo įvykio vietoje ir net kelis kartus pro jÄ buvo praÄjÄs, todÄl mano, kad ir jo bato padas, kontaktuodamas su grindiniu, galÄjo palikti pÄdsakÄ , nes ten buvo nugriautas nukentÄjusysis.2.2.
DÄl duotų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kur jis parodÄ, kad po A. M. nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių jis nulipo žemyn, apeliantas pažymi, kad tokius parodymus jis davÄ tik todÄl, kad bijojo A. M. su Å . B.. Ta baimÄ buvo pagrįsta, kadangi po jo duotų teisingų parodymų ir akistatos su Å . B., pastarasis jį sumuÅ¡Ä. Be to, remiantis liudytojo K. B. ir jo (E. M.) parodymais, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pats įvykio metu nebuvo iki galo.
Šį liudytojÄ E. M. sutiko lauke, o A. M. ir Å . B. liudytojas sutiko netoli įvykio vietos, laiptinÄje. TodÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo teisÄjui, jis davÄ teisingus parodymus tik juos suÅ¡velnino, bijodamas A. M. ir Å . B.. 2.3. Skirdamas bausmÄ teismas be pagrindo vertino jo ankstesnius teistumus, už kuriuos bausmes jau yra atlikÄs. Nors ankstesni teistumai jį charakterizuoja neigiamai, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad jis padarÄ Å¡Ä¯ nusikaltimÄ . Be to anksÄiau, bÅ«damas teistas už nužudymÄ , pats nuÄjo į policijÄ ir pripažino padarÄs nusikaltimÄ , nes neturÄjo ko slÄpti.
Å iuo atveju, jis taip pat sakÄ tiesÄ , nurodydamas įvykio aplinkybes, taÄiau to niekas neįvertino. Teigia, kad prie nusikaltimo neprisidÄjo, todÄl ir atsakyti už kitų veiksmus neturÄtų. Esant nurodytoms aplinkybÄms, praÅ¡o jį iÅ¡tesinti arba sumažinti jam paskirtÄ bausmÄ.3. Apeliaciniu skundu nuteistasis Å . B. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui tyrimo papildymui, tinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymui.3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iÅ¡vadas grindÄ nepatikimais, prieÅ¡taringais įrodymais, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ , kuriuo vadovaujantis, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms, o bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). 3.2.
Apelianto nuomone, nors teismas grįsdamas jo kaltÄ, rÄmÄsi liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis ir pan., taÄiau tiktai E. M. bei liudytojai R. K. ir R. G., (pastarieji abu Å¡ioje byloje taip pat buvo įtariamaisiais, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), nurodÄ, jog jis kartu su E. M., A. M. ir R. G., buvo nuÄjÄs į bendrabutį pas brolius V., o E. M. dar parodÄ, kad jis kartu su A. M. bendrabuÄio koridoriuje, sumuÅ¡Ä V. G., suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis. Vienok teismas, vertindamas parodymus, nekreipÄ dÄmesio į jų painumÄ , kad parodymai ne kartÄ buvo keiÄiami.
Antai apklausiamas įtariamuoju 2014 m. rugpjÅ«Äio 30 d. J. V. parodÄ, kad 2014 m. rugpjÅ«Äio 29 d. gavÄs atlyginimÄ Ä¯ namus grįžo stipriai iÅ¡gÄrÄs, girtavo su kaimynais ir broliu K. V.. Kada atÄjo nukentÄjusysis ir kaip jo lavonas atsirado jo bute vonios kambaryje, negalÄjo pasakyti dÄl girtumo. Taip pat negalÄjo pasakyti, ar tÄ vakarÄ pas juos buvo atÄjÄs R. G. ir kiti jaunuoliai. Pamena, kad tÄ vakarÄ su broliu vyko pas Z. M. į namus baliavoti. Tuo tarpu papildomai apklaustas 2014 m. rugsÄjo 12 d.
J. V. jau parodÄ (neatmetama galimybÄ, kad tai jam padÄjo apklausiantys policijos pareigÅ«nai), kad įvykio naktį pas jį atÄjo R. G. su A. M. ir dar vienas ar du jaunuoliai. Jau atsimena, kad buvo atÄjÄs ir V. G.. Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. rugsÄjo 3 d. R. K. parodÄ, kad prie bendrabuÄio adresu (duomenys neskelbtini), Äjo trise: jis pats, R. G. ir P. V., į bendrabutį užÄjo tik R. G.. TaÄiau 2014 m. rugsÄjo 19 d. R. K. jau parodÄ, kad prie bendrabuÄio Äjo jau ir A. M., E. M. bei Å .
B. ir kad į bendrabutį nuÄjo R. G., A. M., E. M. ir jis, Å . B.. Savo ruožtu, R. G. 2014 m. rugsÄjo 2 d. apklausiamas įtariamuoju parodÄ, kad prie bendrabuÄio adresu (duomenys neskelbtini), Äjo trise, jis pats, R. K. ir P. V. ir kad į bendrabutį pas brolius V. užÄjo tik jis vienas, o Å¡tai 2014 m. gruodžio 17 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju ima prisiminti tiksliau, bÅ«damas tardymo izoliatoriuje sužinojo, kad V. G. galÄjo nužudyti kiti asmenys. Prisimena, kad prie bendrabuÄio t. y. pas V.
Äjo ne vienas, o su A. M., E. M. ir Å . B.. AnksÄiau Å¡ių asmenų neįvardino, nes bijojo kerÅ¡to (kažkodÄl ta baimÄ iÅ¡nyko, nors kokių tai papildomų jo, kaip nurodžiusio kitus įvykio dalyvius apsaugos priemonių įgyvendinama nebuvo, bent jau tokių duomenų baudžiamojoje byloje nÄra). Apelianto įsitikinimu, R. K. ir R. G. parodymus pakeitÄ siekdami, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu bÅ«tų nutrauktas, tokiu bÅ«du nepagrįstai apkalbÄdami jį.3.3. Taip pat apelianto nuomone, teismo neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybÄ apie tai, kuomet liudytoja apklausta L.
M. parodÄ sutikusi bendrabuÄio koridoriuje R. G. ir jo paklaususi, ar jis nematÄ sumuÅ¡to žmogaus, o Å¡is atsakÄ, kad nematÄ ir kad niekas pas V. neužÄjo. Be to tai, kad prie bendrabuÄio, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), Äjo trise (G., K. ir jis pats) parodo ir P. V..3.4. Byloje E. M. parodymai taip ne kartÄ buvo keiÄiami. 2014 m. rugsÄjo 23 d. apklausiamas įtariamuoju parodÄ, kad įvykio naktį 2014 m. rugpjÅ«Äio 30 d. koridoriuje sutiko vyriÅ¡kį galimai V. G., Å¡is prasilenkdamas petimi kliudÄ A.
M., matÄ kad A. M. sudavÄ du smÅ«gius kumÅ¡Äiu vyriÅ¡kiui į veidÄ , dÄl ko tas vyriÅ¡kis nukrito ant grindų. Jis, E. M., tuo metu jau Äjo į laiptinÄ ir lipo laiptais žemyn, todÄl nematÄ kas toliau vyko antro aukÅ¡to koridoriuje. Nežino, ar po to Å . B. ir A. M. dar sudavÄ rankomis ir kojomis tam vyriÅ¡kiui į įvairias kÅ«no vietas, nes nematÄ. AnalogiÅ¡kus parodymus E. M. davÄ ir 2014 m. rugsÄjo 25 d. pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ . TaÄiau vÄliau E. M. pakeitÄ parodymus, nes E. M. sužinojo apie jo sportinio bato pado dalelių suradimÄ ant V.
G. rÅ«bų â bliuzono ir kelnių. 2016 m. gegužÄs 25 d., t. y. praÄjus beveik dviems metams po įvykio, E. M. jau prisiminÄ, kad nenulipo laiptais po pirmų A. M. smÅ«gių V. G. į veidÄ , o stovÄjo koridoriuje su A. M. ir Å . B. trikampiu. A. M. ir Å . B. muÅ¡Ä V. G., smÅ«giuodami rankomis ir kojomis, o jis tik stovÄjo ir skaiÄiavo smÅ«gius, matÄ, kad A. M. ir Å . B. abu įspyrÄ V. G. ne mažiau kaip po keturis kartus (ar smÅ«gių skaiÄius neatsirado supažindinus E. M. su specialisto iÅ¡vada), mikrodalelÄs ant V.
G. rÅ«bų nuo jo batų atsirasti galÄjo, kada Å¡is nukritÄs savo kojomis atsirÄmÄ Ä¯ jo kojas (mikrodalelÄs rastos ant batų pado).3.5. Apelianto vertinimu, neatitikimų yra ir kitų liudytojų parodymuose. L. M. duodama parodymus teisme aiÅ¡kina, kad nematÄ kad V. G. buvo sužalotas, nematÄ, kad buvo kruvinos jo rankos ir veidas, V. G. jai sakÄ, kad greitosios pagalbos iÅ¡kviesti nereikia. V. G. pats atsistojo ir nuÄjo koridoriumi, niekuo nesiskundÄ, nesvirduliavo. Ikiteisminio tyrimo metu L.
M. parodÄ, kad V. G. veidas ir deÅ¡inÄ ranka buvo kruvinos. GirdÄjo bÄgantį vandenį, pamanÄ, kad tas žmogus prausiasi. TaÄiau teisme parodÄ, kad vandens tekÄjimo garso negirdÄjo. K. B. teisme parodÄ, kad tÄ vakarÄ iÅ¡ laiptinÄs iÅ¡Äjo du vaikinai (pagal kaltinimÄ turÄjo iÅ¡eiti trys). Prie namo buvo 4-5 vaikinai, pagal tyrimo versijÄ ir kaltinimÄ turÄjo bÅ«ti du: R. K. ir P. V.. E. S. parodo, kad naktį apie 1 val. jam skambino J. V., kvietÄ atvažiuoti. J. V. aiÅ¡kina, kad buvo labai girtas, taÄiau kažkaip sugebÄjo iÅ¡sikviesti taksi, nusipirko degtinÄs ir nuvažiavo pas Z.
M. ir girtavo iki ryto. Kas vyko V. bute tarp 2014 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 24.00 val. ir 2014 m. rugpjÅ«Äio 30 d. 6.00 val. tyrimo metu nenustatyta. Nesuprantama, kodÄl Vizbarai dalyvauti pas Z. M. nesiveÅ¾Ä savo įvardijamo geru draugu V. G.. DÄl pirmiau paminÄto, mano, kad visi neatitikimai parodymuose turi bÅ«ti vertinami jo naudai.3.6. Apelianto tvirtinimu, akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje nÄra jokių neginÄijamų įrodymų, kad V. G. galÄjo sužaloti Å . B.. Kad jis muÅ¡Ä V. G., sudavÄ jam kojomis smÅ«gius ir, kad sudavÄ kažkokį įdomų smÅ«gį parodo tik E. M..
Tai teismas turÄjo įvertinti tik kaip E. M. gynybinÄ pozicijÄ , nes jo parodymai nenuoseklÅ«s, buvo keiÄiami, tikÄtina, taip stengiantis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, ypaÄ tada, kai ant V. G. rÅ«bų buvo rasti jo bato mikrodalelių pÄdsakai. TaÄiau visų Å¡ių prieÅ¡taringų, ne kartÄ keiÄiamų parodymų, teismui pakako priimti jo (Å . B.) atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas priimdamas nuosprendį, visiÅ¡kai neatkreipÄ dÄmesio ir į tas aplinkybes, kad jo pirÅ¡tų pÄdsakų nebuvo rasta V. bute, nors, kaip teigia jį apkalbÄjÄs R.
G., jis (Å . B.) ten buvo ir gÄrÄ alų. TaÄiau nerasta ne tik pirÅ¡tų pÄdsakų, bet ir jokių mikrodalelių jo rÅ«bų, batų ant nukentÄjusiojo rÅ«bų, jokių jo biologinių pÄdsakų nei ant V. G. kÅ«no, nei V. bute.3.7. Be kita ko V. bute specialistai ant rastų nuorÅ«kų rado dviejų nenustatytų vyrų biologinius pÄdsakus, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu Å¡i aplinkybÄ nebuvo tiriama. Ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai nebuvo nagrinÄjama aplinkybÄ, kad į bendrabutį galima patekti pro du įÄjimus, kad jo koridoriai yra pereinami ir, kad įÄjus per vienÄ Ä¯ÄjimÄ galima iÅ¡eiti per kitÄ .
Å i aplinkybÄ, apelianto nuomone, yra svarbi tuo aspektu, kad tyrimo metu nenustatyta, ar kokie tai kiti asmenys be byloje įvardintų galÄjo bÅ«ti V. bute tarp 24.00 val. ir 6.00 val. įvykio naktį, žinant, kad broliai Vizbarai buvo iÅ¡vykÄ, o į butÄ galima buvo patekti laisvai, nes durys buvo nerakinamos.3.8. Taip pat, teismas neįvertino to, kad nebuvo surinkta jokių objektyvių jo kaltÄs įrodymų, neįsigilino į visÄ bylos medžiagÄ , neįvertino įrodymų visumos tarpusavio sÄ sajų ir loginio ryÅ¡io požiÅ«riu, besÄ lygiÅ¡kai sutiko su kaltinimo pateikta versija, neargumentuotais motyvais atmetÄ jį, Å .
B., teisinanÄius įrodymus, nesiÄmÄ visų BPK numatytų priemonių įrodymams surinkti, byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir taip pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ gynybÄ ir teisingÄ teismÄ .3.9. Apeliaciniu skundu taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad prieÅ¡ paskelbiant Å¡ioje byloje nuosprendį, (jis buvo skelbiamas 2017 m. balandžio 11 d.), Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas A. M., kurio atžvilgiu byla yra iÅ¡skirta. Prokuroras apie šį faktÄ sužinojo prieÅ¡ keletÄ dienų iki nuosprendžio paskelbimo ir be jokių abejonių apie tai informavo teismÄ , taÄiau pirmosios instancijos teismas paskubÄjo paskelbti apkaltinamÄ jį nuosprendį, negrÄ Å¾ino bylos prokurorui, kad bÅ«tų galima bylÄ papildyti A.
M. parodymais, kurie, apelianto įsitikinimu, bÅ«tų patvirtinÄ jo parodymų teisingumÄ ir ateityje bÅ«tų leidÄ priimti teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį jo atžvilgiu.4. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistieji E. M. ir Å . B. bei jų gynÄjai praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras â apeliacinius skundus atmesti.              III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados5. Nuteistųjų E. M. ir Å . B. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
DÄl E. M. ir Å . B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 6. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus, ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kauno apygardos teismas E. M., Å . B., bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, padarytus nusikalstamus veiksmus pagrįstai ir teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .
TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, padarÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistųjų E. M., Å . B. kaltÄs bendrais veiksmais nužudžius V. G. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. PažymÄtina, jog nuteistieji E. M. ir Å . B. apeliaciniuose skunduose bylos aplinkybes dÄl įrodymų vertinimo ir kaltÄs interpretuoja sau naudinga linkme, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . 6.1.
Baudžiamojoje teisÄje, vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ , naudojamas nusikalstamos veikos sudÄties modelis. Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudÄtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.
Nusikalstamos veikos sudÄtis yra baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jÄ teisÄ. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudÄtį. Svarbu pažymÄti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes, sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nÄra galimybÄs jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamų asmenų naudai.
Be to teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. 6.2. Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis ir gynÄjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl darytinų iÅ¡vadų, vertinant įrodymus. TodÄl proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų. 6.3.
Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dÄl įrodymų vertinimo, dÄl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dÄl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mÄs bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priÄmÄ neteisÄtÄ nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iÅ¡ esmÄs atitinka Baudžiamojo proceso kodekso jam keliamus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymu įvertinimu, nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, pateiktas įrodymų vertinimas ir argumentuota, kodÄl E. M. ir Å . B. parodymais remiamasi tik ta dalimi, kuri atitinka objektyvius bylos įrodymus. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .6.4.
Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, jog E. M. ir Å . B. bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, tyÄia dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ V. G., o nuosprendis jų atžvilgiu iÅ¡ esmÄs grindžiamas tik prieÅ¡taringais liudytojų ir vienas kitÄ apkalbanÄių bei taip siekianÄių iÅ¡vengti atsakomybÄs nuteistųjų parodymais, nepatikimais specialistų tyrimų duomenimis, ir kad teismas neteisingai interpretavo jų paÄių parodymus.6.5.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. M. ir Å . B. kaltÄ dÄl V. G. nužudymo grindžiama iÅ¡ dalies paties E. M. parodymais, liudytojų R. G., R. K., L. M., J. L. parodymais, taip pat R. G., R. K. ir E. M. su Å . B. akistatos protokoluose užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, mikropluoÅ¡tų tyrimo specialisto iÅ¡vada bei kita bylos medžiaga.  6.6. Nuteistasis E. M. parodymų metu neigÄ, kad muÅ¡Ä V. G., o nuteistasis Å . B. apygardos teisme parodÄ, jog pas brolius V. kartu su R.
G., E. M., A. M. nÄjo, liko jų laukti lauke prie daugiabuÄio laiptinÄs, o E. M. ir liudytojai jį apkalbÄjo. Nuteistasis E. M. pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodÄ, kad nukentÄjusįjį muÅ¡Ä A. M. ir Å . B., o jo batų pado mikrodalelÄs ant nukentÄjusiojo bliuzono atsirado ne nuo jo smÅ«gių (teigia, kad jo bato padas, kontaktuodamas su grindiniu, galÄjo palikti pÄdsakÄ , kur ir buvo nugriautas nukentÄjusysis). DÄl A. M. ir Å . B. drabužių ir batų ekspertizÄ nebuvo atliekama, todÄl nebuvo galimybÄs nustatyti, ar tai ne jų batų pado mikrodalelÄs. Ikiteisminio tyrimo metu jis davÄ kiek kitokius parodymus (t. y. parodÄ, kad po A.
M. suduotų smÅ«gių nukentÄjusiajam jis nulipo žemyn), nes bijojo A. M. ir Å . B., kuris po jųdviejų akistatos jį sumuÅ¡Ä, o tai patvirtina, kad baimÄ prieÅ¡ Å . B. duoti parodymus buvo pagrįsta. 6.6.1. Tuo tarpu Å . B. apeliaciniame skunde akcentavo liudytojų R. K. ir R. G. procesinio dalyvio statuso pasikeitimÄ , nes iÅ¡ pradžių jie kartu su visais buvo traukiami baudžiamojon atsakomybÄn ir parodymus pakeitÄ, siekdami iÅ¡vengti atsakomybÄs; atkreipÄ dÄmesį į liudytojų R.
K., R. G., J. V., L. M. ir kito nuteistojo E. M. parodymų nenuoseklumÄ , neatitikimÄ faktinÄms bylos aplinkybÄms, ikiteisminio tyrimo trÅ«kumus, netiriant versijos dÄl kitų asmenų dalyvavimo nužudant V. G..6.7. Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi E. M. ir Å . B. parodymus, jų apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinanÄių, jog abu nuteistieji, veikdami bendrai su asmeniu, dÄl kurio byla iÅ¡skirta, naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį V.
G.. TodÄl teisÄjų kolegija nuteistųjų E. M. ir Å . B. argumentus dalyje, kur jie neigia dalyvavÄ nusikaltimo padaryme, atmeta kaip nepagrįstus, nes juos paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir apygardos teisme iÅ¡tirti bylos duomenys. TeisÄjų kolegija pažymi, kad kaltÄs turinys baudžiamojoje byloje yra atskleidžiamas ne vien tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Å iuo atveju E. M. ir Å . B. parodymais buvo remiamasi tik tiek, kiek jie atitiko kitus byloje esanÄius įrodymus, tuo tarpu jų padarytos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs nustatytos iÅ¡ visumos bylos duomenų, gautų iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus ne tik paÄių nuteistųjų, bet ir kitų proceso dalyvių (liudytojų) parodymus, specialisto iÅ¡vadose konstatuotus duomenis, kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus.6.8.
Byloje nustatyta, kad E. M. ir Å . B., veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, dÄl kurio byla iÅ¡skirta, iÅ¡ÄjÄ iÅ¡ V. buto Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, bendrais veiksmais daugiabuÄio namo antro aukÅ¡to koridoriuje užpuolÄ atÄjusį V. G., jam tyÄia rankomis ir kojomis sudavÄ ne mažiau keturiolika smÅ«gių į galvÄ ir krÅ«tinÄ ir Å¡iais bendrais veiksmais padarÄ V. G. sužalojimus, dÄl kurių jis vÄliau, praÄjus keletai valandų, mirÄ. 6.9.
Nuteistasis Å . B. ginÄija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dÄl jo parodymų vertinimo. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo Å . B. parodymus vertinti kitaip, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas. 6.9.1. Nuteistojo Å . B. parodymai dÄl jo buvimo vietos įvykio metu ir vaidmens muÅ¡tynÄse nesutampa tiek su nuteistojo E. M., tiek su liudytojų R. G., R. K. parodymais. Nuteistojo E. M. ir liudytojų R. G., R. K. parodymais nustatyta, kad lauke pasiliko P. V. ir R. K., o R. G. kartu su Å . B., E. M. ir A.
M. nuÄjo pas brolius V.. VÄliau Å . B. kartu su E. M. ir A. M. smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusįjį.6.9.2. Nuteistasis E. M. parodÄ, kad iÅ¡ V. buto iÅ¡Äjo jis, Å . B. ir A. M., o R. G. liko bute. Jie kalbÄjosi vestibiulyje, kai pasirodÄ nukentÄjusysis. NukentÄjusysis eidamas pro Å¡alį petimi užkabino A. M., dÄl to pastarieji apsižodžiavo ir A. M. nukentÄjusiajam sudavÄ smÅ«gius į veidÄ , nuo ko Å¡is nukrito. GulinÄiam V. G. A. M. ir Å . B. po kelis kartus spyrÄ Ä¯ Å¡onus.
E. M. stovÄjo Å¡alia, taÄiau nukentÄjusiojo nemuÅ¡Ä. IÅ¡girdÄs durų trenksmÄ , jis nusileido laiptais žemyn, tuomet paskui jį atbÄgo A. M. ir Å . B., ir visi kartu iÅ¡Äjo iÅ¡ daugiabuÄio. LaiptinÄje prie iÅ¡Äjimo durų pro juos praÄjo žmogus. Netrukus, atÄjus R. G., A. M. dÄl įykusių muÅ¡tynių pasakÄ, kad nukentÄjÄs âpats užsiÅ¡okoâ. A. M. paskambino broliui, ir Å¡is atvažiavÄs visus juos, iÅ¡skyrus P. V., nuveÅ¾Ä Ä¯ kazino (t. 8, b. l. 51â55).
Apie tai, kad Å . B. kartu Äjo į V. butÄ , o jam, Å . B. ir A. M. iÅ¡Äjus iÅ¡ buto, įvyko konfliktas su V. G., E. M. patvirtino akistatos su Å . B. metu (t. 6, b. l. 27â28).6.9.3. Liudytojas R. G. teisiamajame posÄdyje taip pat parodÄ, kad Å . B., E. M. ir A. M. pabuvÄ pas V. apie 10 min. iÅ¡ buto iÅ¡Äjo, o jis užtruko, nes skolinosi pinigus. Netrukus į butÄ užÄjo neblaivus V. G. su praskeltu ir kraujuojanÄiu antakiu. Eidamas koridoriumi R. G. sutiko LigitÄ (kaip nustatyta â M.), gyvenanÄiÄ antrame aukÅ¡te.
Å i klausÄ, kas atsitiko, nes girdÄjo triukÅ¡mÄ (t. 7, b. l. 169â171). Liudytojas R. G. akistatos su Å . B. metu patvirtino, kad Å . B., A. M. ir E. M. buvo užÄjÄ Ä¯ bendrabutį ir lankÄsi brolių V. bute (t. 3, b. l. 25). 6.9.4. Liudytojas R. K. teisiamajame posÄdyje taip pat parodÄ, kad pas V. į butÄ nuÄjo R. G., Å . B., E. M. ir A. M., o jis ir P. V. pasiliko laukti Å¡alia bendrabuÄio (t. 7, b. l. 165â167). Liudytojas R. K. akistatos su Å . B. metu nurodÄ analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 3, b. l. 101â102). 6.9.5.
Tokie nuteistojo E. M. ir liudytojų R. G., R. K. parodymai patvirtina, kad Å . B. buvo daugiabuÄio antro aukÅ¡to vestibiulyje ir prisidÄjo prie nukentÄjusiojo atžvilgiu atliekamų smurtinių veiksmų.6.9.6. Nors apeliantai kelia abejones minÄtų asmenų duotų parodymų teisingumu, atkreipdami dÄmesį į jų parodymų nenuoseklumÄ , Å¡ie argumentai nesudaro pagrindo teismui atmesti Å¡ių asmenų parodymus. Vien tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ pirmų apklausų metu E. M. nenurodÄ Å .
B. kaip asmens, kuris sudavÄ nukentÄjusiajam (t. 6, b. l. 15â16), o R. G. ir R. K. neigÄ Å . B. įvykio dienÄ buvus jų kompanijoje ir Äjus į butÄ pas V. (t. 3, b. l. 14â15, 78â79), taÄiau vÄlesnių apklausų metu pastarieji davÄ iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, ir patvirtino, kad Å . B. kartu su E. M., R. G. ir A. M. Äjo pas V., taip pat logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kodÄl pirmos apklausos metu nedavÄ parodymų apie Å . B.. Esant Å¡ioms aplinkybÄms nÄra pagrindo sprÄsti, kad E. M., R.
G. ir R. K. apkalbÄjo Å . B.. TeisÄjų kolegija pažymi, kad R. G. paaiÅ¡kino, jog nepagalvojo, kad Å . B. galÄjo prisidÄti prie V. G. sumuÅ¡imo, o E. M. ir R. K. paaiÅ¡kino, kad bijojo Å . B.. Ta aplinkybÄ, kad po akistatos su Å . B., pastarasis jį sumuÅ¡Ä ir dÄl to buvo nuteistas, neprieÅ¡tarauja tam, jog pagrindas bijoti Å . B. kerÅ¡to iÅ¡ tiesų buvo (t. 3, b. l. 82â83, 94â95). TodÄl suprantama, kad tiek E. M., tiek R. K. iÅ¡ tiesų bijodami Å . B. galÄjo nutylÄti apie jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje dalyje nÄra pagrindo abejoti minÄtų asmenų parodymais, nes juos objektyviai patvirtina ir kiti bylos įrodymai.6.9.7. PrieÅ¡ingai nei skunduose nurodÄ apeliantai, ta aplinkybÄ, jog prieÅ¡ R. G. ir R. K. taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vÄliau prieÅ¡ juos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 4, b. l. 1â11), neleidžia abejoti jų parodymų teisingumu, nes aplinkybes dÄl Å . B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme jie patvirtino dar iki jų procesinio statuso pasikeitimo 2016 m. gegužÄs 13 d. (t.3, b. l. 18, 19, 82â83, 94â95).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ jų suinteresuotumo apkalbÄti E. M. ir Å . B., prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodÄ Å . B..6.9.8. PažymÄtina tai, kad sprendžiant dÄl parodymų patikimumo, vertinamos ne atskiros apklausos metu nurodytos aplinkybÄs (kaip akentuojama apeliaciniuose skunduose Å¡iuo atveju), taÄiau jų visuma. TodÄl ta aplinkybÄ, kad liudytoju apklaustas K. B. patvirtino sutikÄs pirmo aukÅ¡to vestibiulyje tik du nepažįstamus vaikinus, kurie Äjo į laukÄ (t. 8, b. l. 14), įvertinus tai, kad jis nurodÄ lauke prie daugiabuÄio matÄs keturisâpenkis asmenis (kartu su P. V. ir R.
K.), nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl Å . B. vaidmens nusikaltimo padaryme. Å iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir liudytojos L. M. parodymai apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, kad ji pirmÄ kartÄ iÅ¡Äjusi iÅ¡ buto girdÄjo nubÄganÄių į apaÄiÄ ir į viršų žingsnius, o antrÄ kartÄ girdÄjo, kaip kažkas leidosi iÅ¡ aukÅ¡tesnio į žemesnį aukÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į aptartus parodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog Å . B., R. M. ir A. M. po nukentÄjusiojo sumuÅ¡imo sugrįžus prie lauke stovÄjusių P. V. ir R.
K., į daugiabutį einantis K. B. galÄjo matyti kitus iÅ¡ daugiabuÄio laiptinÄs iÅ¡einanÄius asmenis, apie kuriuos davÄ parodymus. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinant, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog tuo metu, kai pastarieji iÅ¡Äjo pas V., P. V. ir R. K. kompanijÄ lauke palaikÄ kiti asmenys, nes tiek nuteistieji, tiek liudytojai nurodÄ, jog Å¡ie liko kieme dviese.6.9.9. Vertinant minÄtų asmenų parodymų teisingumÄ dÄl Å . B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, atkreiptinas dÄmÄsys ir į tai, kad ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino nuteistojo E. M. ir liudytojų R.
G., R. K. nurodytas aplinkybes dÄl asmenų (taip pat ir Å . B.) važiavimo į kazino po V. G. sumuÅ¡imo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsintuose liudytojo R. M. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 75â76), užfiksuota, kad atvykÄs prie daugiabuÄio, jis matÄ Å . B. jo brolio kompanijoje ir, kad pastarÄ jį kartu su kitais paveÅ¾Ä iki kazino (t. 8, b. l. 51). Tokias aplinkybes teisiamajame posÄdyje parodÄ ir liudytoja U. S., R. M. draugÄ, kuri kartu su R.
M. atvažiavo prie daugiabuÄio. Jos parodymai, duoti ikiteiminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 77), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti (t. 8, b. l. 13â14). ApeliacinÄs instancijos teisme apeliantų praÅ¡ymu pristatytas ir apklaustas liudytojas A. M. taip pat nurodÄ, kad po V. G. sumuÅ¡imo jie visi važiavo į kazino (t. 9,                          b. l. 156â158). 6.9.10. Taigi visumÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad E. M. ir liudytojų R.
G. bei R. K. parodymai dalyje dÄl Å . B. Äjimo pas V., kaip ir dalyvavimo nukentÄjusiojo V. G. sumuÅ¡ime, yra teisingi. TeisÄjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad Å . B. buvo pas V. bute ir prisidÄjo prie bendrų veiksmų smurtaujant prieÅ¡ V. G..6.11. Nuteistasis E. M. viso procesu metu neigÄ muÅ¡Äs nukentÄjusįjį V. G.. Apeliaciniame skunde jis nurodÄ motyvus, kodÄl pirmosios instancijos teismas tokius jo parodymus nepagrįstai įvertino kaip gynybinÄ pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybÄs. 6.11.1.
Apelianto argmentai atmetami kaip deklaratyvÅ«s. 6.11.2. TeisÄjų kolegija, vertindama E. M. argumentus dÄl jo veikos (veiksmų) kvalifikavimo, pažymi, kad paties E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, buvo prieÅ¡taringi tiek dÄl jo paties ir kito Å¡ioje byloje nuteisto asmens veiksmų prieÅ¡ nukentÄjusįjį, tiek dÄl suduotų smÅ«gių, kÄ iÅ¡ esmÄs akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. TodÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo E. M. parodymus vertinti kitaip nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas, t.y., tiek, kiek juos patvirtina kiti, objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.6.11.3.
ApeliacinÄs instancijos teisme buvo perskaityti E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 15â16, 18â20, 70â72). Antai apklausiamas 2014 m. rugsÄjo 23 d. (t. 6, b. l. 15â16), E. M. parodÄ, kad su nukentÄjusiuoju susitiko antro aukÅ¡to vestibiulyje, kai jis kartu su A. M. ir Å . B. iÅ¡Äjo iÅ¡ brolių V. buto. Prasilenkiant su nukentÄjusiuoju, pastarasis užkabino A. M., dÄl ko Å¡is du kartus kumÅ¡Äiu trenkÄ nukentÄjusiajam į veidÄ , nuo ko nukentÄjusysis nugriuvo.
Jis (E. M.) tuo metu kaip tik lipo žemyn laiptais, todÄl nematÄ, kas vyko toliau. GirdÄjo didelį triukÅ¡mÄ , t. y. A. M. ir Å . B. šūkaliojimus ir trenksmus. Beveik prie durų pirmame aukÅ¡te jį prisivijo A. M. ir Å . B., su kuriais kartu iÅ¡Äjo į kiemÄ . Pastarieji jam pasakÄ, kad į koridorių iÅ¡Äjo moteris, todÄl jie greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. 2014 m. rugsÄjo 25 d. (t. 6, b. l. 18â20) vykusios įtariamojo apklausos metu, E. M. jau nurodÄ, kad, kai nukentÄjusysis eidamas užkabino A.
M., pastarieji susiginÄijo, apsižodžiavo ir susimuÅ¡Ä. IÅ¡ kalbų jam žinoma, jog Å . B. taip pat sudavÄ nukentÄjusiajam, kad Å¡is lyg dviese su A. M. V. G. spyrÄ kojomis. 2016 m. gegužÄs 25 d. apklausos metu (t. 6, b. l. 70â72), jis liko prie ankstesnių savo parodymų patikslindamas, kad muÅ¡tynių metu stovÄjo netoliese ir matÄ, kaip nukentÄjusysis po A. M. suduotų smÅ«gių parkrito ir A. M. kartu su Å . B. V. G. spyrÄ kojomis į krÅ«tinÄ, Å¡onus (ne mažiau kaip keturis smÅ«gius).
Kai laiptinÄje pasirodÄ moteris, jie visi kartu nubÄgo laiptais į apaÄiÄ . DÄl ant nukentÄjusiojo drabužių rastų jo batų pado dalelių, E. M. paaiÅ¡kino, kad krisdamas nukentÄjusysis savo kojomis palietÄ jo kojas. ApeliacinÄs instancijos teismui E. M. paaiÅ¡kino, kad paskutiniai jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingiausi. Parodymus jis keitÄ, nes bijojo kitų nuteistųjų kerÅ¡to. Kadangi davÄ prieÅ¡ Å . B. parodymus, pastarasis jį sumuÅ¡Ä (t. 9, b. l. 159â160).
Pirmosios instancijos teismo posÄdyje E. M. parodÄ, kad po to, kai A. M. sudavÄ du â tris smÅ«gius nukentÄjusiajam į veidÄ , ir Å¡is krisdamas kojomis atsirÄmÄ Ä¯ jo (E. M.) kojas, pastarajam A. M. ir Å . B. spyrÄ po keletÄ kartų į Å¡onus. Tuo metu Å . B. stovÄjo nukentÄjusiajam iÅ¡ deÅ¡inÄs, o A. M. â iÅ¡ kairÄs, jis (E. M.) â gale nukentÄjusiojo kojų. Lipant laiptais žemyn, jis (E. M.) iÅ¡girdo durų trenksmÄ , todÄl skubiai nusileido (nubÄgo) laiptais į apaÄiÄ , o paskui pirmame aukÅ¡te jį pasivijo A.
M. ir Å . B., todÄl visi kartu iÅ¡Äjo į laukÄ . LaiptinÄje prie lauko durų pro juos praÄjo žmogus. Å . B. neapkalba. Jo bato pado mikrodalelių galÄjo likti jam einant pro vestibiulį. Jei bÅ«tų V. G. sudavÄs, ant jo bato pado liktų nukentÄjusiojo drabužių dalelių (t. 8, b. l. 51â55). 6.11.4. Taigi, kaip matyti, nuteistasis E. M. viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklus, nurodydamas savo paties bei kito Å¡ioje byloje nuteisto asmens veiksmų apimtį ir pobÅ«dį kiekvienÄ kartÄ duodamas parodymus stengÄsi sumenkinti (suÅ¡velninti) savo paties padÄtį.
Be to, teisÄjų kolegijos nuomone, jo parodymai apie kitų asmenų veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusįjį buvo duoti atsižvelgiant į gautus teismo medicinos (dÄl trauminių poveikių skaiÄiaus ir sužalojimų lokalizacijos bei pobÅ«džio) ir mikropluoÅ¡tų (dÄl ant nukentÄjusiojo drabužių rastų jo batų pado mikrodalelių) tyrimų duomenis, iÅ¡ esmÄs stengiantis perkelti atsakomybÄ tik A. M. ir Å . B.. TaÄiau byloje įrodymai vertinami visumoje, o ne atskirai (atsietai) nuo visos bylos medžiagos.6.12.
Kaip minÄta, liudytojas R. G. teisiamajame posÄdyje patvirtino, kad kartu su juo pas V. buvo užÄjÄ E. M., Å . B. ir A. M., kurie trumpai pabuvÄ, iÅ¡Äjo iÅ¡ V. buto, į kurį po kelių minuÄių atÄjo sužalotas V. G. (t. 7, b. l. 169â171). Liudytojas R. K. teisiamajame posÄdyje taip pat patvirtino, kad pas V. buvo nuÄjÄ E. M., Å . B., A. M. ir R. G.. Pirmiausia iÅ¡ laiptinÄs iÅ¡Äjo E. M., Å . B. ir A. M., po to R. G.. Å iems sugrįžus, kažkuris pasakÄ, kad V. G. âužsirovÄâ, t. y., kažkuris sudavÄ nukentÄjusiajam ir Å¡is nukrito (t. 7, b. l. 165â167).
Nors nuteistasis E. M. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad nukentÄjusiajam V. G. minÄto daugiabuÄio antro aukÅ¡to vestibiulyje jis pats smÅ«gių nesudavÄ ir prieÅ¡ nukentÄjusįjį nesmurtavo, taÄiau patvirtino, kad vestibiulyje bÅ«damas Å¡alia A. M. ir Å . B. matÄ, kaip Å¡ie V. G. sudavÄ smÅ«gius rankomis ir kojomis. Tuo tarpu apeliacinÄs instancijos teisme apeliantų praÅ¡ymu pristatytas ir apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ V. buto, atsitrenkÄ Ä¯ V. G., kuriam, jiems susiginÄijus, sudavÄ porÄ smÅ«gių į âdantisâ.
Po ko pasileido bÄgti į apaÄiÄ ir leisdamasis laiptais vÄl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , persisvÄrÄ per turÄklus ir pamatÄ su nukentÄjusiuoju besigrÅ«miantį E. M. (t. 9, b. l. 156â158). Taigi tokie nuteistojo E. M. ir liudytojų R. G., R. K., A. M. parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtavo ne kas kitas, o bÅ«tent E. M., Å . B. ir A. M., kuris ir pats neneigia sudavÄs V. G., nors ir suÅ¡velnina savo prieÅ¡ nukentÄjusįjį atliktus veiksmus.6.13.
Liudytoja L. M. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad po koridoriuje iÅ¡girsto triukÅ¡mo atidariusi buto duris iÅ¡girdo dviejų nubÄganÄių laiptais žemyn asmenų ir vieno lyg į viršų lipanÄio asmens žingsnius, pamatÄ sumuÅ¡tÄ V. G., kuriam nuÄjus V. buto link, Å¡iek tiek vÄliau, už kelių minuÄių sutiko koridoriumi nuo V. buto ateinantį R. G. (t. 8, b. l. 49â51).Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posÄdyje buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 33â34), iÅ¡ kurių matyti, kad ji nurodÄ analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, patikslindama, jog antro aukÅ¡to vestibiulyje girdÄjo ne mažiau dviejų vyriÅ¡kių balsus ir kaip mažiausiai du žmonÄs nubÄgo laiptais žemyn.
Taigi Å¡ios liudytojos parodymai sutampa su jau aptartais liudytojo R. K. parodymais, kad į kiemÄ iÅ¡Äjo E. M., Å . B. ir A. M., o R. G. iÅ¡Äjo vÄliau.6.14. Nors E. M. viso proceso metu tvirtino, kad nukentÄjusiojo nemuÅ¡Ä, o smÅ«gius V. G. sudavÄ tik Å . B. ir A. M., taÄiau Å¡iÄ jo versijÄ be jau minÄtų asmenų parodymų paneigÄ ir specialių žinių reikalaujanÄio mikropluoÅ¡to tyrimo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad ant V. G. bliuzono ir kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su E. M. sportinių batų, paimtų ikiteisminio tyrimo metu, padų plastiku (t. 4, b. l. 73; t. 1, b. l. 69â76).
Å is tyrimas objektyviai patvirtina, kad prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtavo ir nuteistasis E. M..6.14.1. Apeliaciniame skunde E. M. nurodÄ argumentus, kodÄl mikropluoÅ¡to tyrimo iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos jo kaltÄs įrodymu. Anot apelianto, po A. M. nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių, Å¡is krito atsiremdamas į jo kojas, todÄl taip ant pastarojo drabužių galÄjo likti jo batų pado mikrodalelÄs. Be to prieÅ¡ įvykį jis Äjo koridoriumi ir ant grindinio galÄjo likti jo batų pado mikrodalelÄs, kurios, nugriuvus nukentÄjusiajam ant grindinio, taip galÄjo patekti ant nuentÄjusiojo drabužių.
Tvirtina, kad, jeigu jis bÅ«tų nukentÄjusiajam smÅ«giavÄs koja, ant jo batų ir kelnių taip pat bÅ«tų likÄ nukentÄjusiojo drabužių mikrodalelÄs, o specialistai tyrimo metu jų nesurado. Nuteistojo E. M. teigimu, dÄl A. M. ir Å . B. drabužių ir batų nebuvo atliekama, todÄl nebuvo galimybÄs nustatyti, ar tai ne jų ant nukentÄjusiojo paliktos mikrodalelÄs. 6.14.2. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.6.14.3. Pirmosios insatncijos teismas, grįsdamas E. M. kaltÄ dÄl smurtavimo prieÅ¡ nukentÄjusįjį V.
G., pagrįstai vadovavosi mikropluoÅ¡to tyrimo specialisto iÅ¡vados                     Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurie patvirtina E. M. suduotų koja smÅ«gių lokalizacijÄ nukentÄjusiojo kÅ«no atžvilgiu. TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo patikÄti E. M. versija dÄl jo batų pado mikrodalelių patekimo ant nukentÄjusiojo drabužių. 6.14.4. ApeliacinÄs instancijos teisme apklausta ekspertÄ D. S. VasiliauskienÄ paneigÄ nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dÄl jo batų pado mikrodalelių patekimo galimybÄs ant nukentÄjusiojo drabužių.
EkspertÄ paaiÅ¡kino, kad batų padas yra liejamas, todÄl mikrodalelÄs vaikÅ¡tant taip paprastai neatsiskiria, jos nenubyra ant grindinio ar kitų daiktų. Jos gali atsiskirti tik tuo atveju, jeigu yra stiprus smÅ«gis â braukimas. Ant nukentÄjusiojo drabužių rastų E. M. batų pado mikrodalelių skaiÄius yra didelis, todÄl mažai tikÄtina, kad toks didelis jų skaiÄius atsirastų ant drabužių žmogui atsigulus ant tokio pÄdsako, jeigu prieÅ¡ tai bÅ«tų įbraukta su batu į grindis.
Be to tokiu atveju mikrodalelÄs bÅ«tų ant vieno drabužio, o ne kaip Å¡iuo atveju, ant nukentÄjusiojo bliuzono ir kelnių. DalelÄs iÅ¡ batų pado atsiskiria tiesiogiai kontaktuojant batų padams su objektu. DÄl to ekspertÄ padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ir Å¡iuo atveju dalelÄs iÅ¡ batų pado atsiskyrÄ Ä¯spyrus. EkspertÄ taip pat pažymÄjo, kad, jeigu vadovautis nuteistojo versija, kad nukentÄjusysis krito kojomis atsimuÅ¡damas į nuteistÄ jį, tai turÄjo kontaktuokti nukentÄjusiojo batai su įtariamojo kelnÄmis, batais, o Å¡iuo atveju įtariamojo batų pado mikrodalelÄs rastos ne tik ant nukentÄjusiojo kelnių, bet ir ant bliuzono.
EkspertÄ taip pat parodÄ, kad normalu tai, jog tyrimo metu ant nuteistojo batų nebuvo rastos nukentÄjusiojo drabužių dalelÄs, nes tokie pluoÅ¡tai atsiskiria lengviau ir jos per kelias dienas gali nubyrÄti nuo drabužių. Tai, kad E. M. drabužiai tirti buvo paimti po mÄnesio, leidžia sprÄsti, kad per šį laikotarpį pluoÅ¡tai, kurie galÄjo bÅ«ti atsiskyrÄ nuo V. G. kelnių ar bliuzono (kaip nustatyta, E. M. spyrus), tiesiog nubyrÄjo tiek eksplotacijos metu, tiek drabužius nusirengiant ir juos padedant.
EkspertÄ taip pat paneigÄ nuteistojo versijÄ , kad ant tirti pateiktų V. G. drabužių rastas batų pado mikrodaleles galÄjo palikti kitas asmuo. Ji paaiÅ¡kino, kad gaminant plastikÄ , į jo sudÄtį įeinÄ daug komponentų ir jis liejamas iÅ¡ bendros masÄs, todÄl pagaminta partija batų bÅ«tų su vienoda plastiko sudÄtimi. Teigiant, kad kitas žmogus bÅ«tų buvÄs su tyrimui pateiktais iÅ¡ tos paÄios partijos pagamintais sportiniais bateliais, yra labai nedidelÄ. EkspertÄ taip pat patvirtino, kad tyrimui pateikti drabužiai buvo supakuoti tinkamai, atskiruose paketuose su užraÅ¡ais, ir paneigÄ, kad batų pado dalelÄs galÄjo atsitiktinai patekti ant drabužių, nes buvo rastas didelis jų kiekis (t. 9, b. l. 158â159).6.14.5.
Nuteistasis E. M. savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nebuvo paimti ir iÅ¡tirti A. M. ir Å . B. batai. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davusi ekspertÄ paneigÄ apelianto versijas, jog įvykyje dalyvavÄ asmenys galÄjo avÄti tos paÄios plastiko sudÄties batus, kaip ir tai, kad E. M. batų pado mikrodalelÄs galÄjo atsitiktinai patekti ant nukentÄjusiojo drabužių, o ne nuo suduoto smÅ«gio (spyrio). Kaip minÄta, objektyviai nustatyta, kad A. M. ir Å . B. prisidÄjo prie nukentÄjusiojo sumuÅ¡imo.
Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog apeliaciniame skunde nurodomas minÄtų asmenų batų, drabužių tyrimas bÅ«tų perteklinis procesinis veiksmas, kurio rezultatas iÅ¡ esmÄs niekaip neįtakotų E. M. kaltÄs.6.15. Be jau minÄtų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, mikropluoÅ¡to tyrimo, įvertinti ir kiti teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai, sudarantys pagrindÄ sprÄsti apie E. M. ir Å . B. smurtinių veiksmų pobÅ«dį nukentÄjusiojo V. G. atžvilgiu. 6.15.1.
Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. G. mirtis įvyko prieÅ¡ 6â8 val. iki lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje 2014 m. rugpjÅ«Äio 30 d. 7.30 val. V. G. mirÄ nuo stipraus krÅ«tinÄs sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva tarp kairiųjų vidurinÄs raktikaulinÄs ir užpakalinÄs pažastinÄs linijų VIIâXII Å¡onkaulių projekcijoje, Å¡onaulių lūžimais kairÄs užpakalinÄs pažastinÄs linijos projekcijoje VIâVII, kairÄs mentinÄs linijos projekcijoje VIIIâIXâX su kraujosruvomis tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, blužnies plyÅ¡imais apatiniame pavirÅ¡iuje.
Å ie sužalojimai komplikavosi nukraujavimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, progresuojanÄiu kraujotakos nepakankamumu ir tai sukÄlÄ mirtį. Å ie sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai kelių valandų laikotarpiu iki mirties ir vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. G. lavone taip pat rastos muÅ¡tinÄs žaizdos kaktos kairÄje pusÄje, deÅ¡inio antakio ir kairÄs plaÅ¡takos vidinio kraÅ¡to srityse, kraujosruvos kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, kairÄs akies apatiniame voke, deÅ¡inÄs akies vokuose, kairÄs plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame Å¡one, nubrozdinimai ir kraujosrÅ«vos kairio skruosto ir deÅ¡inio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimai kaktos kairÄje pusÄje buvo padarytos vienos paros laikotrapiu iki mirties.
Visi Å¡ie sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti keturiolika trauminių poveikių: sužalojimai kairiame Å¡one, nuo kurių įvyko mirtis, galÄjo bÅ«ti padaryti vienu poveikiu, kiti â trylika poveikių. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti artimu vienas kitam metu, todÄl jų eiliÅ¡kumo nÄra galimybÄs nustatyti. V. G. po sužalojimų padarymo galÄjo atlikti bet kokius savarankiÅ¡kus veiksmus, pavyzdžiui judÄti, gintis, Å¡aukti ar pan. tol, kol įvyko su gyvybe nesuderinamas nukraujavimas (t. 1, b. l. 49â54). 6.15.2.
Å i teismo medicinos tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nukentÄjusiajam V. G. sužalojimai buvo padaryti daugeto trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų iÅ¡sidÄstymas virÅ¡utinÄje lavono kÅ«no dalyje ir veide atitinka liudytojo A. M. parodymus apie tai, kad jis sudavÄ ranka nukentÄjusiajam į veidÄ . Nuteistasis A. M. yra parodÄs, kad nukentÄjusysis buvo spardomas kojomis į Å¡onus, taigi į virÅ¡utinÄ kÅ«no dalį, krÅ«tinÄ. 6.15.3. Jau minÄtos liudytojos L. M. parodymai patvirtina, kad, jai atidarius buto daris, V.
G. buvo sužalotas. Apie tai, kad jam bÅ«nant pas V. atÄjo sužalotas V. G., t. y., su praskeltu ir kraujuojanÄiu antakiu, teisiamajame posÄdyje parodÄ ir liudytojas R. G. (t. 7, b. l. 169â171). Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad nukentÄjusysis jau buvo sužalotas prieÅ¡ įvykį, nes kartu su juo tÄ dien gÄrÄ E. S., J. L. ar kieme sutiktas R. K. taip pat nenurodÄ V. G. buvus sužalotÄ , kraujuojantį ir pan. (t. 8, b. l. 16â17, 18â19; t. 7, b. l. 165â 167). DÄl to daroma neabejotina iÅ¡vada, kad V.
G. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtaujant nuteistiesiems.6.16. Baudžiamoji atsakomybÄ už kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ (BK 129 straipsnis) kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentÄjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentÄjusiojo mirtis â dÄsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. 6.17. Pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes E. M., Å . B. ir asmuo, dÄl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, bendrais veiksmais užpuolÄ V.
G., jam tyÄia sudavÄ rankomis ir kojomis ne mažiau keturiolika smÅ«gių į gyvybei pavojingas vietas â galvÄ , krÅ«tinÄ, Å¡onus. Specialisto iÅ¡vados duomenimis, sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti artimu vienas kitam metu, galimai kelių valandų laikotarpiu iki mirties, taÄiau ne vÄliau kaip parÄ laiko iki V. G. mirties, kas atitinka nuteistųjų smurtavimo prieÅ¡ jį laikÄ . 6.18. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dÄl nuteistųjų E. M. ir Å . B. bendrininkavimo su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, vykdant jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra ne kartÄ pažymÄjÄs, jog bylose dÄl tyÄinio nužudymo, keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentÄjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentÄjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, taÄiau nustatoma, kad visi bendrininkai turÄjo tyÄiÄ nužudyti ar neapibrÄžtÄ tyÄiÄ dÄl padarinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-561/2005, 2K-508/2005,2K- 324/2009, 2K-191/2008).
Taigi, tais atvejais, kai keli asmenys veikia kartu, tiesiogiai dalyvauja, atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, jie visi laikomi bendravykdytojais ir tokiais atvejais nÄra bÅ«tina, kad kiekvienas padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2008, 2K-7-156/2010, 2K-224/2012, 2K-162-895/2015). Tokiu bÅ«du, mirtinų smÅ«gių skaiÄius yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama, sprendžiant kaltÄs klausimus.
Teismas turi įvertinti ne tik objektyviuosius kaltininkų veiksmus, bet ir veikos subjektyviuosius požymius. IÅ¡vada apie kiekvieno iÅ¡ kaltinamų asmenų tyÄiÄ daroma, įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai iÅ¡analizavus kiekvieno iÅ¡ jų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iÅ¡ jų poelgį. 6.18.1. NagrinÄjamu atveju nÄra galimybÄs nustatyti (iÅ¡skirti), kurio iÅ¡ nuteistųjų E. M., Å . B. ar asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, suduotas smÅ«gis į nukentÄjusiojo Å¡onÄ buvo mirtinas.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad V. G. mirÄ nuo visų jų smurtinių veiksmų. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji ir asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, veikÄ iÅ¡vien, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams prieÅ¡ V. G.. Be to abiejų nuteistųjų smurtiniai veiksmai nukentÄjusiojo atžvilgiu buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio ir masto, abu sudavÄ nukentÄjusiajam smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias, lengvai pažeidžiamas kÅ«no vietas â galvÄ ir krÅ«tinÄ. Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmonÄs, kokie bylos duomenimis yra nuteistieji E. M. ir Å .
B., privalÄjo suvokti ir suvokÄ, kad jie, suduodami daugybinius smÅ«gius į gyvybei pavojingas vietas â krÅ«tinÄ ir galvÄ , kÄsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybÄ, numatÄ, kad gali sunkiai sužaloti V. G. ar net atimti jam gyvybÄ ir, nors nenorÄjo jo mirties, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra, jie veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis). 6.18.2. Å ių iÅ¡dÄstytų aplinkybių visumos pagrindu kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai pripažino, jog nukentÄjusiojo V.
G. gyvybÄ buvo atimta bendrais nuteistųjų E. M., Å . B. ir asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, veiksmais, t. y., veikiant bendrininku grupÄje. Nors byloje nÄra objektyvių duomenų apie iÅ¡ankstinį E. M. ir Å . B. ar kito asmens susitarimÄ sužaloti V. G., nustatytos bylos faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad toks susitarimas tarp nuteistųjų buvo iÅ¡reikÅ¡tas, atitinkamai asmeniui, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, pradÄjus muÅ¡ti V. G., o E. M. ir Å . B. iÅ¡ esmÄs pritariant tokiems Å¡io veiksmams ir patiems panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ pastarÄ jį dÄl menkavertÄs priežasties â užkabinimo peÄiu, apsižodžiavimo, siekiant akivaizdžiai neadekvaÄiais veiksmais jį pamokyti.
Tai rodo, kad nuteistieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarÄ ir su jais sutiko, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ padarinių atžvilgiu, suvokÄ jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį. Tiek E. M., tiek Å . B. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi ir uždrausti įstatymo, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. DÄl jų veiksmų taip pat buvo sutrikdyta bendrabuÄio gyventojų poilsis ir rimtis. TodÄl E. M. ir Å . B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .
NÄra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistųjų veiksmus vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos teismas skundžiamame nuosprendyje nepadarÄ. DÄl bausmių paskyrimo 7. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmÄs skyrimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytais motyvais.7.1. Nuteistasis Å . B. apeliaciniame skunde nenurodÄ jokių motyvų dÄl jam paskirtos bausmÄs, todÄl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo dÄl to iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad Å .
B. paskirta nežymiai didesnÄ nei vidutinÄs trukmÄs bausmÄ, kuri atitinka įstatymo reikalavimus ir nÄra aiÅ¡kiai per griežta. 7.2. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ jo ankstesnį teistumÄ , nes pagal ankstesnius nuosprendžius jam paskirtas bausmes jau yra atlikÄs. Mano, kad tai yra pagrindas suÅ¡velninti paskirtÄ bausmÄ. 7.2.1. Tokie nuteistojo E. M. argumentai yra nepagrįsti.7.3.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , vadovaudamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes. 7.4.
TeisÄjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytus bausmÄs skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄs teismas, skirdamas E. M. bausmÄ už kvalifikuotÄ nužudymÄ , teisingai taikÄ BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrÄ sias bausmÄs skyrimo nuostatas. 7.5. Teismas teisingai nustatÄ ir nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog padaryta nusikalstama veika â tyÄinio pobÅ«džio nusikaltimas, esant veikÄ kvalifikuojanÄiam požymiui â dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyÄia, nužudymas padarytas, panaudojant gana intensyvius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusįjį, veikiant bendrininkų grupe su dar dviem asmenimis;
E. M. veiksmų pasÄkoje sukeltos su gyvybe nesuderinamos, negrįžtamos pasekmÄs. Skiriant bausmÄ ir nustatant jos dydį, apygardos teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ nuteistÄ jį charakterizuojanÄiÄ medžiagÄ : jis iki Å¡io nusikaltimo padarymo, dar bÅ«damas nepilnametis, buvo teistas tris kartus už plÄÅ¡imÄ ir už analogiÅ¡ko tyÄinio labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , taip pat pasiprieÅ¡inimÄ valstybÄs tarnautojui; jam buvo taikytas lygtinis paleidimas; teistumas neiÅ¡nykÄs ir nepanaikintas; bÅ«damas jaunas, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo epizodiÅ¡kai, nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir Darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo nesiregistravo; eilÄ kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greiÄio virÅ¡ijimÄ , vairavimÄ neblaiviam, vairavimÄ neturint teisÄs vairuoti, privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį), alkoholinių gÄrimų vartojimÄ ir girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, nedidelį chuliganizmÄ ; duomenų apie jam skirtų baudų sumokÄjimÄ nÄra; po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis padarÄ dar 5 administracinÄs teisÄs pažeidimus (t. 5, b. l. 37â40, 80â81, 82, 70â78).
Nustatytos dvi jo atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs, nes veikÄ padarÄ, apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veikiant bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). AtsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nÄra.7.6. Nustatyti skiriamos bausmÄs dydį yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡imtinÄ teisÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas suÅ¡velninti ar pagriežtinti bausmÄ gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmÄ. 7.7.
Už BPK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymo leidÄjas be jokių alternatyvų nustatÄ itin griežtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ nuo 8 iki 20 metų arba laisvÄs atÄmimÄ iki gyvos galvos. Taigi Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs vidurkis â laisvÄs atÄmimas 14 metų. Pirmosios instancijos teismas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam E. M. paskyrÄ laisvÄs atÄmimÄ 16 metų. Å i bausmÄ atitinka baudžiamojo įstatymo, nustatanÄio atsakomybÄ už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybÄs pavojingumÄ .
TeisÄjų kolegijos nuomone, E. M. paskirta bausmÄ tinkamai individualizuota, nÄra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmÄs tikslų pasiekimÄ , todÄl jÄ Å¡velninti pagrindo tikrai nÄra. Be to, bendrindamas pagal atskirus nuosprendžius paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikÄ nuteistajam palankesnį â bausmių apÄmimo bÅ«dÄ . Taigi tiek už kvalifikuotÄ nužudymÄ paskirta bausmÄ, tiek galutinÄ subendrinta bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per griežta ir nÄra pagrindo jÄ Å¡velninti.  DÄl civilinių ieÅ¡kinių 8.
Skundžiamame nuosprendyje teisingai ir motyvuotai priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai. Nesant apeliacinių skundų argumentų civilinių ieÅ¡kinių priteisimo dalyje, teisÄjų kolegija dÄl jų iÅ¡samiau nepasisako.
9. Taigi keisti ar naikinti apygardos teismo nuosprendį dÄl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstytų argumentų nÄra teisinio pagrindo.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso     326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,   n u t a r i a : nuteistųjų E. M. ir Å . B. apeliacinius skundus atmesti. TeisÄjai                                                                                   Regina PocienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta RažinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Å iukÅ¡ta