2018-09-26 Nr. AB-16879-3-62-3-00540-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2615-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00540-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 3 d. yra laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) kamerų tipo patalpose, kurių plotas apie 14,1 kv. m. Pareiškėjas paaiškino, kad kameroje gyvena keturiese. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge yra tik skylė grindyse ir tai sukelia didelių nepatogumų bei žemina jo orumą. Pasak pareiškėjo, visa tai lemia, kad jam rytais dažnai skauda galvą, pareiškėjas negali gerai išsimiegoti, kameroje dažnai kyla barniai, pareiškėjas tapo irzlesnis, nervingesnis, mažiau bendraujantis. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad dėl blogo patalpų apšvietimo jam pablogėjo regėjimas.

3. 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime pateikė melagingą informaciją, bandydama nuslėpti daromus pažeidimus (b. l. 25–26). Pareiškėjas taip pat prašė kviesti liudyti kartu su juo kamerose buvusius asmenis.

4. Pravieniškių PN-AK, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–14).

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo nusiskundimai pablogėjusia sveikata yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie patirtą neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga padarė jam žalos.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 82–87).

7. Teismas nurodė, kad remiasi Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis apie kamerų tipo patalpų plotus ir jose įrengtų miegamų vietų skaičių, nes neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl kamerų perpildymo. Pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (skyle grindyse), teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad sanitariniai mazgų įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir, kad sanitariniai įrenginiai tvarkingi.

8. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su netinkama patalpų ventiliacija ir apšvietimu, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus bylos duomenimis. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo pateikti į bylą skundai buvo parašyti jau po skundo teismui pateikimo. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neatliko jokių teisei priešingų veikų, o pareiškėjas neįrodė žalos fakto.

III. 9. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (b. l. 90).

10. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau rėmėsi išimtinai Pravieniškių PN-AK pozicija. Pareiškėjas pastebi, kad buvo pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras) patvirtinimus apie apšvietimo pažeidimus, bet teismas nurodė, kad jis į Centrą nesikreipė ir įrodymų nepateikė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad norėjo dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą, tačiau teismas įvyko rašytinio proceso tvarka.

11. 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (medicininius dokumentus) (b. l. 101–102). 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas dar kartą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei Centro atsakymą į pareiškėjo 2017 m. spalio 9 d. skundą (b. l. 105–107). Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi tiek į psichiatrą, tiek ir į Psichologinę tarnybą. Pareiškėjas paaiškina, kad kamerose langai yra tinkami, jų nereikia keisti, o apšvietimas yra netinkamas todėl, kad įrengti prasti šviestuvai (nesiekia 200 Lx). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į 3,6 kv. m plotą neturi būti įskaičiuojamas kameros inventoriaus (baldų) užimamas plotas. Pareiškėjas prašo, jei bus reikalinga įrodyti jo faktų teisumą, apklausti pareiškėjo anksčiau paminėtus liudytojus, taip pat atsižvelgti į bylą Nr. I-1520-644/17. 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus įrodymus ir taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK papildomą informaciją bei tam tikrų kamerų foto nuotraukas (b. l. 109–110). 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjas dar kartą pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus (b. l. 112–113). Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK žemina pareiškėjo orumą, iškraipydama jo pavardę, kuri neturi būti lietuvinama.

12. Pravieniškių PN-AK, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98–100).

13. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, jame nenurodyti jokie motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Toks argumentas atsiliepime grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

14. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertino nustatytą teisinį reglamentavimą, tinkamai nusprendė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik Pravieniškių PN-AK pozicija, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus įrodymus.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl ploto trūkumo, nustatęs, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose.

18. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas keturiese kamerų tipo patalpose, kurių plotas buvo apie 14,1 kv. m. Pravieniškių PN-AK pateikė teismui duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas įvairių dydžių (nuo 8,29 kv. m iki 27,42 kv. m) kamerų tipo patalpose (b. l. 19), taip pat pateikė duomenis apie šiose kamerose įrengtų miegamų vietų skaičių (b. l. 9). Pravieniškių PN-AK, be kita ko, nurodė, kad 13,12 kv. m (kamera Nr. 24), 13,88 kv. m (kamera Nr. 20) ir 14,25 kv. m (kamera Nr. 18) ploto kamerų tipo patalpose įrengtos tik 2 miegamos vietos, 14,12 kv. m (kamera Nr. 8), 14,20 kv. m (kamera Nr. 6), 14,31 kv. m (kamera Nr. 7) ploto kamerų tipo patalpoje įrengtos 3 miegamos vietos ir tik 14,78 kv. m (kamera Nr. 3) ploto kamerų tipo patalpoje įrengtos 4 miegamos vietos.

19. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamųjų patalpų plotą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad kamerose jis buvo laikomas kartu su dar 3 asmenimis, tačiau vadovavosi kamerose įrengtų miegamų vietų skaičiumi, kurį nurodė Pravieniškių PN-AK. Tokio savo taikyto skaičiavimo būdo pirmosios instancijos teismas teisiškai nemotyvavo ir nenurodė, kodėl atmeta pareiškėjo argumentus, jog kamerose jis buvo laikomas keturiese, kai Pravieniškių PN-AK negalėjo pateikti tikslios informacijos, su keliais asmenimis buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad į įrengtų miegamų vietų skaičių paprastai yra atsižvelgiama tada, kai nei pareiškėjas, nei jį laikiusi įstaiga negali pateikti tikslios informacijos kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys yra prieštaringi. Pavyzdžiui, Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 6 (14,20 kv.

m) yra įrengtos 3 miegamos vietos (b. l. 9), tačiau iš į bylą pateiktų kameros Nr. 6 nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad minėtoje kameroje yra dvi dviaukštės lovos, t. y. 4 miegamos vietos (b. l. 66). Tas pats pasakytina ir apie kamerą Nr. 7 ir apie kamerą Nr. 8 (b. l. 62, 64). Be to, Pravieniškių PN-AK pateikė teismui kameros Nr. 5 nuotraukas (b. l. 68–69), tačiau atsiliepime nenurodė, kada pareiškėjas buvo laikomas šioje kameroje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos prieštaravimus pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti, nes nuo to, ar pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 3 asmenimis, ar su mažiau asmenų, tiesiogiai priklauso tai, kiek pareiškėjui teko gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose.

Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma tiksliai nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, kiek ploto kiekvienoje iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, užima sanitarinio mazgo patalpa ir į tai atsižvelgti, sprendžiant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas kankinimų draudimas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmuo, kuriam nėra suteikiamas bent 3 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą), yra laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad kamerose buvo įrengta tik skylė grindyse. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teisės aktai nereglamentuoja, koks (tupimas ar sėdimas) tualetas turi būti, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu ne kartą yra išaiškinęs, kad sanitarinio mazgo patalpoje turi būti įrengtas unitazas (tualeto kriauklė) (pvz., 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017 ir kt.).

20. Be to, teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su baldų trūkumu, nurodydamas, kad gali būti valgoma sėdint ant lovos. Šiuo aspektu teismas turėjo išsireikalauti informaciją apie tai, kokio dydžio stalai ir kiek kėdžių buvo ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, o po to, atsižvelgdamas į kamerų aprūpinimo baldais normas, patikrinti ar minėtose kamerose netrūko baldų. Tik tokiu būdu buvo galima nustatyti, ar šiuo aspektu nėra neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), nes šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga tai, kiek laiko trunka valgymo procesas ir kur sėdėdamas pareiškėjas gali valgyti. Šie aspektai gali būti reikšmingai tik sprendžiant dėl pakenkimo pareiškėjui intensyvumo bei padarytos žalos pareiškėjui dydžio.

21. Teismas taip pat netinkamai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė jokio žalos fakto. Toks teismo sprendimo motyvas neatitinka administracinių teismų formuojamos praktikos, kad tokio pobūdžio bylose nėra reikalaujama įrodymais pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (2011 m. sausio 25 d. spendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)).

22. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų taip pat ir tiesiogiai Centrui, tačiau teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad tokių duomenų byloje nėra (pareiškėjo skundai rašyti jau po skundo padavimo teismui). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 4 d. (b. l. 5), o iš Centro atsakymo į pareiškėjo skundą dėl kamerų apšvietimo matyti, kad pareiškėjo skundo data buvo 2017 m. kovo 30 d. (b. l. 36), t. y. skundas nebuvo rašytas jau po skundo teismui padavimo.

23. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą, tačiau toks teismo sprendimo motyvas taip pat neatitinka administracinių teismų formuojamos praktikos, kad tokio pobūdžio bylose dėl pareiškėjų apsunkintų sąlygų rinkti įrodymus, teismas turi būti aktyvus ir išsireikalauti bylai teisingai išspręsti reikšmingą informaciją pats. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skundžiantis sveikatos pablogėjimu, teismas turėjo išsireikalauti į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją ar kitus dokumentus, kurie leistų darytų išvadas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrįstumo arba nepagrįstumo.

24. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje. Taigi, pirmosios instancijos teismui neatsižvelgus į pareiškėjo specifinę padėtį (kad pareiškėjo laisvė buvo apribota ir jis negalėjo savo nuožiūra laisvai atvykti į teismo posėdį) ir nesiėmus priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų sudarytos prielaidos asmeniškai (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė