7f41de0a-e5d2-47fc-b235-cff41b319078 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2997-866/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12236-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos nagrinėjant atsakovo ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

V.-K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės G. V.-K. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui R. K. (toliau – atsakovas), kuriame ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti Å¡alių 2011 m. rugsėjo 23 d. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti ikisantuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – nepilnamečiai vaikai, kiekvienas atskirai – nepilnametis sÅ«nus, nepilnametė dukra) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ ; padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , atsakovui priteisiant automobilį Audi A4, žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei automobilį Volkswagen Passat bei 59 827,50 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtų per dvejus metus; solidariÄ sutuoktinių prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2013 m. liepos 5 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo prievole; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas R. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; nepilnamečių vaikų M. K. ir M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kiekvienam nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, taip pat priteisti 1970 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui („vaiko pinigus“); padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , atsakovui priteisiant žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kartu pripažįstant, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 37,65 proc. nurodyto nekilnojamojo turto dalis, ieÅ¡kovei priteisiant automobilį Volkswagen Passat, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1500 Eur piniginę kompensacijÄ ; solidariÄ sutuoktinių prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, negrÄ Å¾into kredito likutis 60000 Eur, po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo prievole; pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise lieka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (gamybinis pastatas) ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas su kitais statiniais); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovas praÅ¡ymais prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu), įpareigoti ieÅ¡kovę gyventi skyrium nuo atsakovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų ir jų motinos (ieÅ¡kovės) bendravimo tvarkÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu (tėvu), pagal kuriÄ :

1. Vaikų motina vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuveža į mokyklÄ ryte ir parveža iÅ¡ mokyklos į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ po pamokų kas antrÄ savaitės dienÄ , skaičiuojant nuo Å¡alių suderintos datos, t. y. Å¡alys laikosi tokios tvarkos nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.;

2. Vaikų motina su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį savaitgalį, paimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienio 18 val. arba Å¡eÅ¡tadienio 12 val. ir grÄ Å¾indama vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val., skaičiuojant nuo Å¡alių suderintos datos, t. y. Å¡alys susitarė dėl tokios tvarkos nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.;

3. Vaikų motina turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis neribotai, bet ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 20 val. vakaro;

4. Motina su vaikais Kūčių ir Å¡v. Kalėdų Å¡ventes praleidžia tokia tvarka: poriniais metais motina vaikus paima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Kūčių iÅ¡vakarėse, t. y. gruodžio 23 d. 18 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ I-Ä Å¡v. Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 25 d. 12 val.; neporiniais metais - paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos I-Ä Å¡v. Kalėdų dienÄ 12 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ II-Ä Å¡v. Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 26 d., 18 val.;

5. Motina su vaikais Naujuosius metus sutinka poriniais metais, vaikus paimdama iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grÄ Å¾indama į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 2 d. 12 val. Neporiniais metais vaikai Naujuosius metu sutinka su tėvu;

6. Motina su vaikais Å¡v. Velykų Å¡ventes praleidžia poriniais metais, paimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ 12:00 val. ir grÄ Å¾indama vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ 18 val.;

7. Motina kartu su vaikais kiekvienais metais praleidžia ½ vaikų vasaros atostogų dalį. Apie tai, kur bus vaikai, Å¡alys susitaria, kad viena kitÄ informuoja prieÅ¡ 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Atostogoms motina vaikus paima pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 12 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ 18 val;

8. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitÄ informuoja iki einamųjų metų gegužės 1 d. elektroniniu paÅ¡tu arba Whats app programos pagalba;

9. Tėvai susitaria, kad abu tėvai turi teisę keliauti vaikų ugdymo įstaigose esančių atostogų metu su vaikais į užsienį be apribojimų, tačiau privalo vienas kitÄ informuoti elektroniniu paÅ¡tu prieÅ¡ 7 kalendorines dienas apie kelionės iÅ¡vykimo laikÄ ir vietÄ (nurodant konkretų poilsio vietos adresÄ ) / ir be trukdymų bei kliūčių pateikti / grÄ Å¾inti dukters asmens dokumentus - pasÄ / asmens tapatybės kortelę, reikalingus kelionei;

10. Vaikai Tėvo dienÄ Å¡venčia su tėvu, Motinos dienÄ - su motina. Motinos dienÄ motina vaikus paima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos vakare 18 val., nepriklausomai, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo laikas yra nustatytas Å¡iuo grafiku;

11. Vaikų gimtadienius šalys organizuoja pasikeisdamos, susitarimu.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvena beveik 3 metus gyvena skyrium. Nepilnametis sÅ«nus nuolatos gyvena su tėvu name, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai nusprendė ir iÅ¡sivežė nepilnametę dukrÄ gyventi nuolatos į (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du dukrÄ atskirdama jÄ nuo tėvo. Dukra dažnai vieÅ¡i pas atsakovÄ , leidžia atostogas.

5. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. su dukra grįžo į LietuvÄ ir apsigyveno Å¡alių namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas įnešė į Å¡alių ir vaikų gyvenimÄ nestabilumÄ , nesaugumÄ , įtampÄ , kas kenkia tiek Å¡alių, o svarbiausia nepilnamečių vaikų interesams. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovę gyventi skyrium.

6. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovo praÅ¡ymais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriuo prašė nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, įpareigoti atsakovÄ gyventi skyriumi nuo ieÅ¡kovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, kurioje nurodė, kad nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ vietÄ tikslinga. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaiko sveikam visapusiÅ¡kam vystymuisi vienas svarbiausių faktorių yra stabilumas kasdieninėje veikloje bei kaip galima rečiau patiriamos emocinės permainos.

Pažymėjo, kad nepilnametė dukra gyveno kitoje Å¡alyje, buvo atskirta nuo tėčio, vyresniojo brolio ir kitų giminaičių. Bylos medžiaga patvirtina, kad sÅ«nus visÄ laikÄ iki Å¡iol gyveno su atsakovu, kuris užtikrina vaiko visapusiÅ¡kÄ gerovę. Nepilnametis sÅ«nus pateikdamas savo nuomonę buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ ateityje gyventi su tėčiu. Sutiko, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovo ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ dalies;

įpareigoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip nuo 2021 m. spalio 29 d. gyventi skyrium nuo atsakovo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieÅ¡kovę, nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovės (toliau – mama), atsakovo (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiais vaikais (toliau – vaikai), tvarkÄ , kuri taikoma nuo 2021 m. spalio 31 d., pagal kuriÄ mama ir tėvas su vaikais bendrauja: 8.1. mama bendrauja su vaikais metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iÅ¡ jų tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieÅ¡ bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 8.2. tėvas bendrauja su vaikais metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų mamos gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieÅ¡ bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 8.3. tėvas ir motina privalo praneÅ¡ti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirÅ«pinti vaikais jam priskirtÄ savaitę.

Tokiu atveju vaikais rÅ«pinasi kitas iÅ¡ tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas. Bendravimas su vaikais toliau vyksta taip, kaip numatyta Å¡ios tvarkos 3.1-3.2 punktuose; 8.4. tėvas (mama), nesantis su vaikais, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į vaikų mokyklinį ir popamokinį užimtumÄ , dienos režimÄ , sveikatos bÅ«klę, kitas svarbias aplinkybes; 8.5. tas iÅ¡ tėvų, į kurio bendravimo su vaikais savaitę pakliÅ«na Kūčių, Å¡v.

Kalėdų Å¡ventės, privalo sudaryti kitam iÅ¡ tėvų galimybę su vaikais praleisti dalį Å¡ių Å¡venčių. Dėl konkrečių dienų ir laiko Å¡alys susitaria ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 dienas iki Kūčių; 8.6. tėvas ir mama lygiomis dalimis praleidžia vaikų mokyklines atostogas. Pirmenybės teisę pasirinkti laikÄ su vaikais atostogų metu nelyginiais metais turi mama, lyginiais – tėvas. Apie planuojamÄ iÅ¡vykimÄ su vaikais atostogų metu kitam iÅ¡ tėvų turi bÅ«ti praneÅ¡ta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ 20 dienų; 8.7. tėvas ir mama raÅ¡tu, el. paÅ¡tu ar telefono žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su vaikais tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus.

9. Pirmosios instancijos teismas nutarė kitų Å¡alių praÅ¡ymų netenkinti, nutartį vykdyti skubiai. Nutartį motyvavo Å¡iais motyvais: 9.1. nustatė, kad tarnybos specialistams 2021 m. birželio 21 d. bendraujant su nepilnamete dukra tarnybos patalpose mergaitė nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) ji gyvena bute kartu su mama, katinu (duomenys neskelbtini) ir triuÅ¡iuku (duomenys neskelbtini); Lietuvoje gyvena name. Kai atvyksta į LietuvÄ , susitinka su tėčiu ir broliu, važiuoja į parduotuves, tėtis perka rÅ«bus, yra pagaminęs planÅ¡etę.

MamÄ apibÅ«dina – kartais nuobodi, linksma, keista, tėtį – linksmas, nuobodus, neturintis kÄ Ä¯domaus parodyti. Teigė, kad kai ilgai pabÅ«na (duomenys neskelbtini), nori daugiau pabÅ«ti Lietuvoje; 9.2. taip pat, be kita ko, nustatė, kad tarnybos specialistams 2021 m. birželio 4 d. bendraujant su nepilnamečiu sÅ«numi telefonu (vaikui esant saviizoliacijoje), berniukas nurodė, kad gyvena su tėčiu, o mama su sese gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama telefonu bendrauja 1-2 kartus/sav., taip pat mama su sese atvyksta 1 kartÄ /mėn. Mamos atvykimo metu jis su mama nieko neveikia, nes mama atveža sesę, palieka ir iÅ¡važiuoja.

Santykiai su sese yra geri, jie smagiai leidžia laikÄ â€“ kartu žaidžia, eina pas draugus, važinėja dviračiais. Teigė, kad pasiilgsta sesės. Tėtį apibÅ«dino – geras, ramus, myli labai mane, mamÄ â€“ bÅ«na pikta, klykia, kai pametu kokį maÅ¾Ä Å¾aisliukÄ , kai be nuotaikos bÅ«na, rėkia ir jai viskas vienodai. Nepilnametis sÅ«nus teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra buvęs, bet jam nepatiko. Nenori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nori likti gyventi su tėčiu Lietuvoje.

Nenori nieko keisti, jam patinka taip kaip yra dabar; 9.3. dėl Å¡alių įpareigojimo gyventi skyriumi, teismas pažymėjo, kad įpareigojimÄ gyventi skyriumi yra tikslinga nustatyti, nes tai užkirs keliÄ Å¡alims tarpusavyje konfliktuoti, rodyti prieÅ¡iÅ¡kumÄ matant nepilnamečiams vaikams, vertino, kad tai nepažeis vaikų interesų, nes vaikai jau yra iÅ¡ esmės pripratę prie situacijos, kai tėvai gyvena skyriumi; 9.4. teismas vertino, kad tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, tiek atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti žemės sklypo dalį su jame esančiu sublokuotu namu, adresu (duomenys neskelbtini), aptariamu adresu pastaruosius trejus metus nuolat gyveno atsakovas, čia yra jo nuolatinis gyvenamasis bÅ«stas, o ieÅ¡kovė po trijų metų pertraukos pastoviai Å¡iuo adresu gyventi pradėjo tik 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Taip pat vertino, kad Å¡alių vaikams, pirmiausia nepilnamečiui sÅ«nui, kuris pastaruosius trejus metus, mamai esant iÅ¡vykus į ilgalaikę komandiruotę, gyveno su tėvu, Å¡is bÅ«stas pirmiausia asocijuojasi su tėvo namais. IeÅ¡kovės palikimas gyventi ginčo name, atsakovÄ Ä¯pareigojant iÅ¡sikraustyti, bÅ«tų dar vienas esminis pokytis vaikų gyvenime, Å¡alia kitų, tokių kaip tėvų santuokos iÅ¡irimas. Pažymėjo ir tai, kad pati ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad dukrai yra žinoma, jog mama su tėčiu skiriasi, dukra nuolat klausinėja ieÅ¡kovės, kada iÅ¡sikels į kitus namus, taigi vaikai (dukra) tikisi, kad mamos namai bus kitur.

Todėl skyrium gyventi įpareigojo ieÅ¡kovę; 9.5. įvertinęs, kad ieÅ¡kovei gali reikėti laiko susirasti tinkamÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nustatė, kad Å¡is įpareigojimas taikomas praėjus vienam mėnesiui po nutarties priėmimo, t. y. nuo 2021 m. spalio 29 d.; 9.6. dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos teismas vertino, kad Å¡alys nepateikė pakankamai įrodymų, kad kuris nors iÅ¡ tėvų darytų ypatingÄ Å¾alÄ vaikams, negebėtų vaikais (vaiku) rÅ«pintis. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai trejus metus gebėjo pasirÅ«pinti mažamečiais vaikais: (duomenys neskelbtini) gyvenusi ieÅ¡kovė – nepilnamete dukra, Lietuvoje gyvenęs atsakovas – nepilnamečiu sÅ«numi.

Å alys taip pat nurodė sutarusios dėl laikinos bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ paeiliui rÅ«pinasi vaikais, veža į mokyklÄ ir kt. Sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, jog kurio nors iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaikų interesams, arba jis (ji) pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikams augti ir vystytis; 9.7. teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Å . prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 21243/17) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys pakankamai nepagrindė praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo) taikymo bÅ«tinumo, įvertinęs, kad posėdžio metu ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog byloje galimai bus keliamas teismo psichologijos ekspertizės paskyrimo vaikams klausimas, sprendė, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nepakanka duomenų nuspręsti dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su konkrečiu tėvu (motina) ir taip sukurti prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui.

Todėl Å¡alių praÅ¡ymų dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos netenkino; 9.8. spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra reikalingas, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jiems teisę turėti saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , pastovų bendravimÄ su abiem tėvais, galimybę atkurti ir stiprinti nepilnamečio sÅ«naus ryšį su mama, puoselėti brolio ir sesers tarpusavio ryšį. Pastebėjo, kad vaikai 2021 m. birželio mėn. iÅ¡klausomi tarnybos atstovų gražiai atsiliepė apie vienas kitÄ , nurodė pasiilgstantys vienas kito, nesenoje praeityje vaikai gražiai tarpusavyje bendravo, kartu žaisdavo – Å¡i aplinkybė laikytina svarbia sprendžiant dėl vaikų neiÅ¡skyrimo.

Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesÄ bendrauti su abiem tėvais; 9.9. teismo vertinimu, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kurio iÅ¡ tėvų namuose vaikams yra (bus) sudarytos saugesnės sÄ lygos, kuris iÅ¡ tėvų geba geriau (blogiau) pasirÅ«pinti vaikais. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darė iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai turi įgÅ«džių ir gebėjimų rÅ«pintis vaikais.

Å ioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikalingo ir bÅ«tino detalaus bendravimo su vaikais grafiko. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės; 9.10. pastebėjo, kad skundžiama nutartimi įpareigojus ieÅ¡kovę gyventi skyriumi, Å¡alių sutartos laikinos bendravimo tvarkos, kai mama kas antrÄ dienÄ veža vaikus į mokyklÄ ir paima iÅ¡ mokyklos, gali bÅ«ti sudėtinga laikytis, nes mama turės atvažiuoti iÅ¡ kitų namų, be to toks bendravimas, kai mama tik nuveža ir parveža vaikus kas antrÄ dienÄ nelaikytinas pakankamu.

Sprendė, jog nebÅ«tų tinkama ir tokia tvarka, kai vaikai kas antrÄ dienÄ nakvotų vis kituose namuose (paeiliui tėvo ir motinos). Teismo vertinimu, dažnas vaikų perdavinėjimas ir grÄ Å¾inimas galėtų kelti papildomas įtampas tarp tėvų, vargintų vaikus. Todėl nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ nepilnamečiai vaikai vienÄ savaitę gyvena mamos namuose, o kitÄ â€“ tėvo, vaikus perduodant sekmadienio vakarais („50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarka); 9.11.

NustatytÄ tvarkÄ (Å¡ios nutarties 8.1-8.7 punktai) taikė nuo 2021 m. spalio 31 d., t. y. nuo pirmo sekmadienio (vaikų perdavimo dienos), kuris eina po to, kai ieÅ¡kovės įpareigota gyventi skyrium nuo atsakovo. Iki to laiko Å¡alis kvietė laikytis jų sutartos laikinos bendravimo tvarkos; 9.12. spręsdamas dėl laikino iÅ¡laikymo, teismas vertino, jog ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ atsakovÄ Ä¯pareigoti gyventi skyriumi grindė ta aplinkybe, kad jai finansiÅ¡kai yra sudėtingiau gyventi skyriumi, nes jos darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu atsakovo – 2500 Eur, be to, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovo mama turi 2 butus Vilniuje; 9.13. minėtus ieÅ¡kovės argumentus nagrinėjamu atveju teismas laikė reikÅ¡mingais bei sprendė, kad įpareigojus ieÅ¡kovę gyventi skyriumi nuo atsakovo, ji patirs ne tik bÅ«sto iÅ¡laikymo (komunalinių mokesčių mokėjimo) iÅ¡laidas (kÄ patiria ir atsakovas), tačiau ir bÅ«sto nuomos iÅ¡laidas, kurios Vilniaus mieste yra santykinai ženklios.

IeÅ¡kovės nuomojamas bÅ«stas turi bÅ«ti pakankamo ploto, kad jame vaikai turėtų tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sÄ lygas. Tokiu atveju ieÅ¡kovė galimai gali stokoti lėšų tinkamai iÅ¡laikyti vaikus, jais pasirÅ«pinti, kuomet pusę laiko su jais gyvens; 9.14. todėl preliminariai įvertinęs Å¡alių turtinę ir finansinę padėtį, laikė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieÅ¡kovės, todėl sprendė, kad Å¡ioje situacijoje iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas 200 Eur dydžio laikinas iÅ¡laikymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė 10. Atsakovas (apeliantas) R. K. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; nustatyti nuosaikesnę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , skiriant maksimaliam laikui, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančia motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ ; pakeisti nutarties dalį dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenis: apie ieÅ¡kovės pajamas pastarųjų 3 metų laikotarpiu, ieÅ¡kovės santaupas, ieÅ¡kovės tėvų valdomÄ turtÄ , ieÅ¡kovės vardu registruotas transporto priemones.

11. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatė vaikų gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu, tokiu bÅ«du palikdamas teisinį neapibrėžtumÄ vaikų atžvilgiu. Teigia, kad atsakovas pateikė teismui iÅ¡samius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti netinkamas ieÅ¡kovės elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir jų akivaizdoje, kas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams (ieÅ¡kovės neigiamas nusistatymas ir konfliktiÅ¡kumas atsakovo, jo motinos, pačių vaikų atžvilgiu, Å¡aukimas ant vaikų, manipuliavimas jais, nesivaldymas, savavaliÅ¡kas sprendimų priėmimas, nederinant nei su atsakovu, nei su vaikais, mažametės dukters palikinėjimas vienos namuose, manipuliavimas jos jausmais ir nuteikinėjimas, ieÅ¡kovės nesuvokimas kokiÄ Å¾alÄ jos atsikraustymas ir konfliktinės situacijos eskalavimas daro vaikams), ieÅ¡kovės negebėjimas atliepti vaikų tikrųjų poreikių, savo poreikių iÅ¡kėlimas prieÅ¡ vaikų poreikius (vaikų palikimas vienų, artimas bendravimas su sugyventiniu vaikų akivaizdoje, draudimas nepilnametei dukrai valgyti tėvo ar močiutės gaminamÄ maistÄ ; vaikų sveikatos, popamokinių veiklų tarpusavio nederinimas ir kt.).

12. Pažymi, kad teismas nevertino tarnybos išvados, kurioje nurodoma, kad minėta institucija neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymui.

13. Teigia, jog dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nei tarnyba, nei atsakovas pasisakyti neturėjo galimybės, kadangi teismas nesudarė galimybės į ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ (pateiktas nutarties priėmimo dienÄ ) atsiliepti.

14. Nurodo, jog atsakovas realiai rÅ«pinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai jam yra prioritetas, jis nėra kituose santykiuose su trečiuoju asmeniu, visÄ laisvÄ nuo darbo laikÄ jis leidžia su vaikais, juos apiperka, gamina valgyti, veža į mokyklÄ , rÅ«pinasi vaikų sveikata, ugdymu, laisvalaikiu ir pagrindinis įrodymas, kuris pagrindžia Å¡ias atsakovo nurodomas aplinkybes, yra tai, kad vaikai Å¡ias aplinkybes patvirtina ir vaikus su tėvu sieja labai artimas ir atviras santykis, kada vaikai nebijo tėvui iÅ¡sipasakoti, pasakyti kas juos neramina, pasiguosti ir pan.

15. Teigia, jog tuo tarpu, ieÅ¡kovė realiai buvo iÅ¡vykusi darbo reikalais gyventi į (duomenys neskelbtini) ir 3 metus nepilnamečiu sÅ«numi rÅ«pinosi tik epizodiÅ¡kai ir skirtingai, nei atsakovas, nesugebėjo iÅ¡saugoti atviro, Å¡ilto, artimo ryÅ¡io su abiem vaikais. Nepilnametė dukra nurodė, kad ieÅ¡kovė dukterį dažnai palieka vienÄ arba trečiųjų asmenų priežiÅ«rai. IeÅ¡kovė yra sukÅ«rusi artimus santykius su kitu vyru, su kuriuo, pasak vaikų, bÅ«na nuolat; ieÅ¡kovė su Å¡iuo asmeniu dažnai leidžia laikÄ , kartu keliauja, atostogauja ir pan., tai, anot atsakovo, neatitinka vaikų interesų bei daro jiems esminę žalÄ vystymuisi.

16. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pažymi, jog „50:50 procentų laiko“ tėvų bendravimo su vaikais modelis yra netinkamas Å¡alių nepilnamečiams vaikams, nes faktiÅ¡kai teismas nustatė vaikams dvi atskiras gyvenamÄ sias vietas, kas nustatoma tik iÅ¡imtiniais atvejais.

17. Nurodo, jog į bylÄ pateikta pakankamai įrodymų, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus santykis su motina Å¡iuo metu yra itin prastas, vaikas reiÅ¡kia atvirÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir nenorÄ bÅ«ti su motina, konfliktuoja, pabėga nuo jos, atsikalba, vadina negražiais žodžiais, nenori bendrauti, bijo kalbėtis, vengia iÅ¡sipasakoti, bijo rėkimų, todėl mano, kad tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka Å¡iai dienai neatitinka vaikų, o ypač nepilnamečio sÅ«naus interesų. PraÅ¡o nustatyti nuosaikesnę bendravimo su atskirai gyvenančia motina tvarkÄ arba nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį ir įpareigoti ieÅ¡kovę palaipsniui įgyvendinti savo bendravimo su sÅ«numi teisę, pasitelkiant specialistus.

18. Dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo nurodo, jog teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , vadovaudamasis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais, nesudarė galimybės atsakovui tinkamai atsikirsti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesudarė galimybės tarnybai pateikti iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo.

19. Pažymi, kad ieÅ¡kovė pateikė melagingas aplinkybes apie savo turtinę padėtį – nenurodė faktiÅ¡kai gaunamų pajamų dydžio ir jai mokamų priedų, nepateikė įrodymų apie darbines pajamas ir turimas santaupas darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kurios buvo ženklios ir leido ieÅ¡kovei dažnai keliauti lėktuvu bei įsigyti 2021 metų gamybos naujÄ automobilį, kuriuo ieÅ¡kovė naudojasi Å¡iuo metu.

20. Teigia, jog ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad jos tėvai turi du nuosavybės objektus, kurių vienas (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini).

21. Vertina, kad ieÅ¡kovė yra dirbanti, gaunanti finansiÅ¡kai stabilias pajamas, kurios leidžia patenkinti ne tik bÅ«tinuosius vaikų poreikius, tačiau ir suteikia galimybę tinkamai pasirÅ«pinti jų laisvalaikiu, kultÅ«riniu auklėjimu, jų buitimi ir kasdieniais poreikiais maistui, drabužiams, mokymosi priemonėms, todėl teismas nepagrįstai priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo.

22. Pažymi, kad atsakovo banko paskolos mokėjimas mėnesinėmis periodinėmis įmokomis yra tolygus hipotetiniam mokėtinam ieÅ¡kovės nuomos mokesčiui. Teigia, jog ieÅ¡kovė taip pat gauna valstybės mokamÄ universaliÄ iÅ¡mokÄ , kuri nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo 30 Eur/mėn (30x3=90 Eur), nuo 2019 m. sausio 1 d. 50 Eur/mėn (50x12=600 Eur), nuo 2020 m. sausio 1 d. 60 Eur (60x12=720 Eur), o nuo 2021 m. sausio 1 d. 70 Eur (70x8=560 Eur).

23. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo laikino iÅ¡laikymo sumas po 200 Eur kiekvienam vaikui, neįvertino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė gauna valstybės mokamÄ universaliÄ iÅ¡mokÄ , kuri Å¡iemet sudaro po 70 Eur sumÄ kiekvienam iÅ¡ vaikų. Vertindamas, kad bendravimas su vaikais nustatytas modeliu 50:50, laiko, kad prie vaikų iÅ¡laikymo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis, o ne užkraunant atsakovui neproporcingÄ iÅ¡laikymo pareigÄ .

24. IeÅ¡kovė G. V.-K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

25. Nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieÅ¡kovės elgesys darytų žalÄ nepilnamečiams vaikams.

26. IeÅ¡kovė trumpalaikiame vaiko palikime vieno neįžvelgia vaikų nepriežiÅ«ros. Tarnybos specialistai yra pažymėję, jog vaikams reikia skatinti savarankiÅ¡kumÄ , tokio amžiaus vaikai ne tik, kad gali ir geba vieni pabÅ«ti namuose, tačiau gali ir į mokyklÄ bei iÅ¡ mokyklos grįžti autobusais savarankiÅ¡kai.

27. Teigia, jog atsakovas stengiasi neigiamai hiperbolizuoti ieÅ¡kovės elgesį, kelia jai tokius vaikų priežiÅ«ros standartus, kokių pats nesilaiko. Nurodo, jog Å¡iuo metu santykiai tarp ieÅ¡kovės ir nepilnamečio sÅ«naus yra puikÅ«s, Å¡iltas motiniÅ¡kas rÅ«pestis ir meilės rodymas sÅ«nui atkÅ«rė jų tarpusavio ryšį. Nurodo, jog nepilnamečiams vaikams pasakius, jog nuo 2021 m. spalio 31 d. turės dvejus namus – pas atsakovÄ ir ieÅ¡kovę, vaikai labai apsidžiaugė, pradėjo klausinėti kaip namai atrodys, ar turės savo kambarius, ar galės susikurti savo namų taisykles ir pan.

28. Pabrėžia, kad atsakovo nurodomi namai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai buvo ir vis dar yra bendri Å¡eimos namai. IeÅ¡kovė juose taip pat gyveno kaip ir atsakovas. Ä® Å¡iuos namus ieÅ¡kovė reguliariai grįždavo komandiruotės (duomenys neskelbtini) metu. Pažymi, kad ieÅ¡kovės noras gyventi su vaikais yra sÄ lygotas natÅ«ralių motiniÅ¡kų jausmų ir sÄ Å¾iningo noro pačiai auginti vaikus, juos prižiÅ«rėti, auklėti, tuo tarpu atsakovo siekis gyventi kartu su vaikais ir juos prižiÅ«rėti atsirado tik po ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teismui pateikimo.

29. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodo, jog ieÅ¡kovės vertinimu, nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Pažymi, kad iÅ¡sinuomojo 3 kambarių butÄ adresu: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pabrėžia, kad ateityje jos gyvenamoji vieta nesikeis, keisis tik nuosavybės valdymo pagrindas – nuomos teisinius santykius pakeis pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas asmeninės nuosavybės teise bÅ«stas.

30. Gyvenamoji aplinka, kurioje ieÅ¡kovė gyvens kartu su vaikais atitiks visus vaikų poreikius. Kiekvienas vaikas turės po savo kambarį su visais reikalingiausiais baldais ir priemonėmis. Namo aplinka taip pat yra pritaikyta vaikams, daug žaidimų aikÅ¡telių ir žalumos, namas pastatytas prieÅ¡ kelis metus. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu tariasi su Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais dėl galimybės atvykti ir įvertinti ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotas gyvenamÄ sias patalpas.

31. Dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo pabrėžia, kad ieÅ¡kovė kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikusi teismui įsakymÄ dėl savo paskyrimo į pareigas, kuriame yra aiÅ¡kiai nurodytas pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas – 8,19. Patvirtina, kad jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 1000 Eur.

32. Atsakovo nurodomas ieškovės tėvų butas (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių butas. Viename kambaryje nuo 2017 m. gyvena ieškovės sesuo, kitame kambaryje gyvena ieškovės tėvai. Namas (duomenys neskelbtini) yra tėvų namas, kuriame jie leidžia savaitgalius bei atostogas, kuriame susirenka šeima švenčių metu, kuriame atostogauja šalių vaikai.

33. Taip pat pažymi, jog atsakovo motinai nuosavybės teise priklausantis butas yra nuomojamas, atsakovas nuslėpė faktÄ , kad jo tėvui nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir namas (duomenys neskelbtini). Taip pat, pats atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto. Daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, esant poreikiui jis turėtų ir galėtų iÅ¡sikelti į kitÄ gyvenamÄ vietÄ ar realizavus asmeninės nuosavybės teise turimÄ turtÄ , įsigyti bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini).

34. Pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė yra įpareigota iÅ¡sikelti iÅ¡ jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo namo, patirs naujo bÅ«sto nuomos ir jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai ieÅ¡kovė, turėdama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise namÄ , privalo iÅ¡sikelti į kitÄ bÅ«stÄ ir jį nuomotis iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

35. IeÅ¡kovė nurodo, jog neturi sugyventinio, o jos draugas yra iÅ¡ kito miesto, tad galimybė apsigyventi kartu net nesvarstoma, todėl nėra galimybės, kad ieÅ¡kovę iÅ¡laikys jos draugas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

37. Å ios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. nustatė laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , netenkino praÅ¡ymo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties 9-10 lapai). Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo, procesinių prašymų (ne)tenkinimo 39. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

41. Atsakovas (apeliantas) su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ dėl atsakovo motinos nuosavybės teise turimo turto, ieÅ¡kovės automobilio nuotraukas. IeÅ¡kovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teikia naujus įrodymus – pagalbos Å¡eimai planÄ , vaikų sukurtas naujų namų taisykles, apgyvendinimo sutartį, atsakovo automobilio nuotraukÄ , informacijÄ apie ieÅ¡kovės sesers studijas ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , informacijÄ apie ieÅ¡kovės tėvų darbovietes.

42. Teismas pažymi, jog Å¡alys nepraÅ¡o naujų įrodymų priimti apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėja įrodymų pateikimo bÅ«tinybės iÅ¡kilusios vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų įrodymų į bylÄ nepriima. Teismas pabrėžia, jog Å¡i naujų įrodymų nepriėmimo apeliacinės instancijos teisme aplinkybė nesudaro kliūčių Å¡alims teikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės ar teikiant pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo.

43. Be kita ko, atsakovas su atskiruoju skundu praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenis: apie ieÅ¡kovės pajamas pastarųjų 3 metų laikotarpiu, ieÅ¡kovės santaupas, ieÅ¡kovės tėvų valdomÄ turtÄ , ieÅ¡kovės vardu registruotas transporto priemones.

44. Å io praÅ¡ymo kontekste svarbu pažymėti, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė. RaÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos Å¡alis, pati negalinti gauti reikÅ¡mingo bylai raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui praÅ¡ymÄ Ä¯rodymus iÅ¡reikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi Å¡alies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi bÅ«ti ribojamos, jeigu Å¡alis pagrindžia praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis teismas nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apelianto praÅ¡ymo dėl naujų duomenų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės netenkina (CPK 314 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose taikymo specifikos 46. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

47. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taigi, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

48. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡eimos bylose akcentuotinas iÅ¡imtinis vaikų interesų prioritetinis užtikrinimas. Teismas pastebi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali bÅ«ti nepagrįstai suvaržomos tėvų teisės ir pareigos savo vaikams, kurios, be kita ko, yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne)nustatymo 50. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant Å¡iam aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Å i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio (ultima ratio) ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės. Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).

51. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip nuo 2021 m. spalio 29 d. gyventi skyriumi nuo atsakovo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini). Šalys šios skundžiamos nutarties dalies apeliacine tvarka neskundžia. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu, nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl ieškovės manipuliatyvaus, konfliktiško elgesio vaikų ir atsakovo atžvilgiu. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės savavališko sprendimų priėmimo vaikų atžvilgiu, konfliktinių situacijų su atsakovu, vertintinos kaip susijusios su konfliktiškais šalių santykiais, tačiau ne su netinkamu vaikų interesų tenkinimu.

52. Apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, palieka nepilnametę dukrÄ vienÄ namuose. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus nurodo, jog tokia situacija dėl nepilnametės dukros palikimo vienos buvo vienetinė, 15 minučių trukmės, be kita ko, pažymi, jog tarnybos specialistai taip pat skatina vaikų savarankiÅ¡kumo mokymÄ , atsižvelgiant į vaiko savarankiÅ¡kumo, subrendimo lygį.

53. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokios atsakovo nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Atsakovas nepateikė pagrįstų duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nepilnamečiams vaikams kils reali grėsmė vaikų interesų pažeidimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vadovaujantis skundžiamoje nutartyje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nagrinėjamos bylos stadijoje nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, būtent atsakovu, sukurtų prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais, todėl neatitiktų vaikų interesų.

54. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl galimai netinkamo ieškovės elgesio su nepilnamečiais vaikais, teismo vertinimu, labiau susijusios su ieškovės ir atsakovo konfliktinių santykių eskalavimu. Teismo įsitikinimu, nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiais.

55. Apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieÅ¡kovės galimybes tinkamai rÅ«pintis kasdieniais nepilnamečių vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis atskirojo skundo argumentų (vieno iÅ¡ vaikų noras gyventi su tėvu, ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos sÄ lygų tinkamumas, geri santykiai su tėvu ir kt.) reikÅ¡mingi bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne sprendžiant laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ .

56. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nei su vienu iÅ¡ tėvų, atsižvelgė į vaikų interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaikų auklėjime, užtikrino Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti maksimaliai ne tik su tėvu ar motina, bet su abejais jų, todėl teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, nenustatė pagrindo skundžiamos nutarties keitimui.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo 57. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , vadovavosi „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarkÄ (detaliai iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 8.1-8.7 punktuose), iÅ¡ esmės nustatant, jog nuo 2021 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais jos gyvenamajame bÅ«ste gyvena nelyginėmis savaitėmis, o atsakovas savo gyvenamajame bÅ«ste su nepilnamečiais vaikais gyvena lyginėmis savaitėmis.

58. Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės nurodo, jog tokia laikina bendravimo su vaikais tvarka neužtikrins vaikų interesų, stabilumo, yra nustatyta neatsižvelgiant į tokio bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iÅ¡imtinumÄ . IeÅ¡kovė atsiliepime iÅ¡ esmės neginčija tokios nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, akcentuoja, jog nepilnamečiai vaikai džiaugiasi Å¡ia aplinkybe.

59. Nors atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad teismui sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ , tačiau nenurodo konkrečios civilinės bylos, kurioje pateikti Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai. Pažymėtina, jog ginčo atveju nagrinėjamos bylos proceso stadijoje nėra nustatytos nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų.

60. Be kita ko, vertinant atsakovo nurodomus argumentus, pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakydamas tik dėl vienos iÅ¡ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 20 punktas).

61. Tuo tarpu, pažymima, jog kasacinis teismas, dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minėtoje byloje nesprendė. Kasacinis teismas pabrėžė, jog pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sÄ lygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 20 punktas).

62. Be kita ko, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ginčo atveju yra sprendžiamas laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimas, kuri, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti keičiama teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

63. Taigi, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų apie vieno iÅ¡ tėvų elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ , kuris keltų grėsmę esminiams vaikų interesams, į Å¡ioje nutartyje cituotÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje toks bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikas gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, laikomas nuosaikesniu (bÅ«tent tokiÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas praÅ¡o nustatyti atskiruoju skundu), atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų interesų užtikrinimo principÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Å¡ios nutarties 8.1-8.7 punktuose nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovo priteisimo 64. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi bÅ«ti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas iÅ¡laikymas, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ jų ir laikinÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimÄ , kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės.

65. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovę gyventi skyriumi nuo atsakovo, t. y. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant ieÅ¡kovę. Teismas motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovė yra įpareigota susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kurio iÅ¡laikymui privalės skirti ženkliÄ sumÄ gaunamų pajamų, akcentavo tÄ aplinkybę, jog preliminariai įvertinus, atsakovo pajamos yra didesnės.

66. Atsakovas atskirajame skunde iÅ¡ esmės nurodo, jog toks laikino iÅ¡laikymo priteisimas yra nepagrįstas, suteikiantis prioritetÄ ieÅ¡kovės interesams.

67. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, jog ieÅ¡kovė yra įpareigota iÅ¡sikelti iÅ¡ jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris iki Å¡alių santuokos nutraukimo proceso buvo Å¡eimos gyvenamoji vieta. Taigi, ieÅ¡kovė, Å¡iuo atveju, yra įpareigota susirasti naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri bÅ«tų pritaikyta jos ir nepilnamečių vaikų interesų tenkinimui. Preliminariai įvertinus Å¡alių turtinę padėtį, tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė yra įpareigota iÅ¡sikraustyti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančio bÅ«sto, spręstina, jog atsakovo padėtis nagrinėjamu atveju yra geresnė nei ieÅ¡kovės.

68. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų interesų tenkinimo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo motyvams dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo būtinybės.

69. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto (atsakovo) R. K. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

70. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

71. Be kita ko, paminėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto pobÅ«dis lemia, jog pasikeitus ginčui aktualioms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti keičiamos motyvuoto vieno iÅ¡ Å¡alių pateikto praÅ¡ymo pagrindu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : apelianto (atsakovo) R. K. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Pikelienė