2016-10-11 Nr. AB-19590-3-61-3-00783-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1611-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00783-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 39–40), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, apeliantas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. KP-(10.6.1)-639 „Dėl išmokos už 2013 m. neskyrimo“, įpareigoti atsakovą priimti jo paraišką paramai gauti už 2013 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir išmokėti pareiškėjui 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką.

Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Parama už dalyvavimą šioje priemonėje teikiama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės) nustatytą tvarką. Pagal šių taisyklių 21.1 punktą, pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. turi pateikti visus reikiamus dokumentus. Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkte nustatyta, kad pateikus paraiškas pavėluotai, t. y. po einamųjų metų birželio 15 d., paraiškos dar yra priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant vienu procentu. Pasibaigus pavėluotam teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška yra priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Paraiškos, pateiktos pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), priimamos iki einamųjų metų gruodžio 10 d. Vėliau paraiškos nepriimamos. Dėl ligų – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas 2013 m. paraišką paramai gauti pateikė dviem dienomis vėliau, t. y. ne iki 2013 m. gruodžio 1 d., o 2013 m. gruodžio 3 d. Dėl to atsakovas jo 2013 m. paraiškos paramai gauti nebepriėmė ir neišmokėjo už 2013 m. apskaičiuotos 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 52–54) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, 2012 m. kovo 29 d. pateikdamas paraišką paramai gauti Nr. 2ŽM-KP-12-1-008163-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška), pareiškėjas patvirtino, jog, Agentūrai patvirtinus jį paramos gavėju, įsipareigoja artimiausiu paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti surinkimo metu paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas ir vykdomi prisiimti įsipareigojimai, deklaruoti įveisto miško plotą.

Pareiškėjas taip pat patvirtino žinantis, kad paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti nedeklaravus įveisto miško ploto, už kurį skiriama miško priežiūros ir apsaugos parama, einamaisiais metais parama nemokama. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

Agentūroje atliekant kasmetinio prašymo Nr. 2ŽM-KP-12-1-008163-KP003 vertinimą, nustatyta, kad 2013 m. pareiškėjas tiesioginių išmokų paraiškos nepateikė ir nedeklaravo įveisto miško ploto, taigi nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nustatyto reikalavimo kasmet teikti tiesioginių išmokų paraišką, taip pat paramos paraiškos VI dalies 30 punkte nustatyto įsipareigojimo artimiausiu tiesioginių išmokų paraiškų teikimo metu paraiškoje kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas ir vykdomi prisiimti įsipareigojimai, deklaruoti įveisto miško plotą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis negalėjo laiku pateikti 2013 m. tiesioginių išmokų paraiškos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir / ar jis negalėjo tų aplinkybių numatyti. Pareiškėjo pateiktame neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas jam suteiktas jau nuo 2007 m., todėl šis faktas negali būti priskiriamas prie 2013 m. įvykusių nenumatytų aplinkybių, kurios galėjo pareiškėjui sutrukdyti laiku pateikti 2013 m. tiesioginių išmokų paraišką.

Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – ir VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė) išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad pareiškėjas gydėsi nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., todėl šis išrašas nepateisina paraiškos nepateikimo laiku fakto, nes paraiškos 2013 m. buvo priimamos iki birželio 15 d. (pavėluotai pateiktos paraiškos buvo priimamos iki 2013 m. liepos 10 d.). Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti 2013 m. tiesioginių išmokų paraišką. 2013 m. gruodžio 3 d. išraše iš medicininių dokumentų taip pat nepaminėtas ligos terminas, todėl šis dokumentas taip pat neįrodo fakto, kad 2013 m. pareiškėjas negalėjo laiku pateikti 2013 m. tiesioginių išmokų paraiškos dėl nenumatytų aplinkybių.

Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. pavėluotai pateiktos paraiškos buvo priimamos iki 2013 m. liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 procentu. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus.

Į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – ir PPIS) įvedami paraiškos duomenys, paraiška patvirtinama. Vėlavimo priežasties nurodymo dokumentai PPIS neregistruojami, o jų originalai kartu su pasirašytu registracijos dokumentu siunčiami paštu Agentūrai, kuri priima sprendimą dėl tokios paraiškos administravimo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras), gavęs Agentūros sprendimą, kad tokia paraiška gali būti priimta, elektroninius paraiškos duomenis perduoda Agentūrai. Paraiškos, pateiktos pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), priimamos iki einamųjų metų gruodžio 1 d.

Vėliau paraiškos nepriimamos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (b. l. 111–116) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Agentūros 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. KP-(10.6.1)-639 ir įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Agentūros 2014 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. KP-(10.6.1)-639, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui einamaisiais metais nebus teikiama 3 603,62 Lt įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka, kadangi jis nesilaikė įsipareigojimo kasmet deklaruoti įveisto miško plotą bendroje tiesioginių išmokų paraiškoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą priimti jo paraišką paramai gauti už 2013 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir išmokėti jam 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, todėl teismas dėl termino nurodytam Agentūros sprendimui apskųsti papildomai nepasisakė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo ir Agentūros kilo dėl pavėluotai, t. y. praleidus Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus terminus, pateiktos Paraiškos nepriėmimo. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d.) 14, 44, 69.2.4 punktais, Administravimo bei kontrolės taisyklių (nuo 2013 m. gegužės 31 d. galiojusi redakcija) 20, 22 punktais. Nustatė, kad 2013 m. paraiška kartu su 2013 m. gruodžio 3 d. prašymu ją priimti Agentūrai buvo pateikta 2013 m. gruodžio 6 d., nors, pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punktą, ji, kaip pavėluotai teikiama paraiška, galėjo būti paduota tik iki 2013 m. liepos 10 d. Šiame Administravimo bei kontrolės taisyklių punkte, be kita ko, nurodyta, kad, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Paraiškos, pateiktos pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), priimamos iki einamųjų metų gruodžio 1 d., o vėliau paraiškos nėra priimamos. Šis imperatyviai įtvirtintas terminas yra naikinamasis, taigi jam pasibaigus paduotos paraiškos apskritai nepriimamos, o priežastys, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, neanalizuojamos. Paraiškos nepateikimas iki gruodžio 1 d. vertintinas kaip Įgyvendinimo taisyklių 69.2.4 punkte numatyto pažeidimo padarymas.

Teismas pažymėjo, jog sankcija už Įgyvendinimo taisyklių 69.2.4 punkte numatytą pažeidimą gali būti taikoma tada, kai paramos gavėjas pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaiko, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus). Teismas atsižvelgė į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas), 31 straipsnį. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 17 d. rašte pateikta informacija, jog jis pavėlavo deklaruoti miško plotus dėl sunkios ligos, atitinka Reglamento 31 straipsnio b papunktį. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino, jog nuo 2007 m. (duomenys neskelbtini) jis neterminuotai pripažintas neįgaliu, jam 2007 m. (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas. Pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. gydėsi Panevėžio ligoninėje dėl 2013 m. balandžio 24 d. persirgto (duomenys neskelbtini). Išleidžiant iš ligoninės būklė pagerėjo, tačiau (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 3 d. išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo papasakoti įvykių esmės, komunikacija su juo akivaizdžiai sutrikusi. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtino, jog sunki pareiškėjo liga jam sutrukdė laiku paduoti 2013 m. paraišką.

Teismas pabrėžė, kad Įgyvendinimo taisyklių 69 punktas įpareigoja pareiškėją apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Jau paminėtame 2013 m. gruodžio 3 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodytos tos pačios diagnozės, kaip ir išraše apie pareiškėjo gydymą Panevėžio ligoninėje. Pareiškėjo komunikacijos trikdžiai teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo sveikatos būklė iki šiol nėra gera. Esant tokiai padėčiai, teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad jau iki 2013 m. gruodžio 1 d. buvo pasibaigusi nenugalimos jėgos aplinkybė ir pareiškėjas turėjo per 10 dienų informuoti Agentūrą apie šią aplinkybę.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjas 2013 m. paraiškos nepateikė dėl nenugalimos jėgos, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma Įgyvendinimo taisyklių 69.2.4 punkte numatyta sankcija, o jam apskaičiuota 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka turi būti išmokama. Išmokos dydis apskaičiuotas Agentūros 2014 m. vasario 28 d. sprendime Nr. KP-(10.6.1)-639, kitų priežasčių, dėl ko išmoka nemokėtina, šiame sprendime nenurodyta. Taigi Agentūros 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. KP-(10.6.1)-639 teismas panaikino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinęs sprendimą, teismas patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą išmokėti jam 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 121–124) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis negalėjo laiku pateikti 2013 m. tiesioginių išmokų paraiškos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir (arba) jis negalėjo tų aplinkybių numatyti. Nepagrįsta teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo papasakoti įvykių esmės, komunikacijos trikdžiai teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo sveikatos būklė iki šiol nėra gera, nes pareiškėjas Agentūrai 2014 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. pateikė paraiškas, kuriose deklaravo įveisto miško plotą.

2. Teismas sprendimu ne tik panaikino Agentūros 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. KP-(10.6.1)-639, bet ir įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką, tačiau neįpareigojo Agentūros priimti pareiškėjo 2013 m. paraišką. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 44, 69.2.4 punktais, parama pareiškėjui gali būti išmokėta tik tuo atveju, jei Agentūroje būtų priimta pareiškėjo 2013 m. paraiška ir jo įveistas miškas atitiktų visus paramos skyrimo reikalavimus. Šiuo atveju teismas, įpareigojęs Agentūrą išmokėti pareiškėjui 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką, verčia Agentūrą nusižengti teisės aktams, reglamentuojantiems paraiškų administravimą ir paramos skyrimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150–151) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog jo medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad laiku negalėjo pateikti paraiškos paramai gauti. Gydymo įstaigų dokumentai liudija, jog sirgo sunkia liga – (duomenys neskelbtini), per gydymo ligoninėje laiką nepasveiko, tęsė gydymą ir išėjęs iš ligoninės. Ir tik šiek tiek pagerėjus sveikatos būklei su kitų asmenų pagalba atsakovui pateikė 2013 m. gruodžio 1 d. paraišką gauti įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką 2013 m. Prašydamas priimti pavėluotą paraišką, Agentūrai padavė pavėluotą pateikimą pateisinančius dokumentus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis pavėlavo pateikti paraišką dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kad iš gydymo įstaigų pateikti dokumentai patvirtina, jog pavėluotai pateikė paraišką dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Dar gydosi ir nėra visiškai pasveikęs. Nors 2014 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. pateikė Agentūrai paraiškas, kuriose deklaravo įveisto miško plotą, tai nereiškia, kad jau yra sveikas.

2. Jei teismas panaikina atsakovo sprendimą dėl išmokos neskyrimo, vadinasi, atsakovas privalo priimti sprendimą paskirti išmoką, taip pat priimti jo paraišką, reikalingą išmokai paskirti, ir išmokėti 1 043,68 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Šios paramos suteikimas yra administruojamas atsakovo ir reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų – Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo bei kontrolės taisyklių, kuriose (nurodytuose aktuose) yra nustatytos materialinio pobūdžio sąlygos šiai paramai gauti (kurios yra atskleidžiamos paramos gavėjo pateikiamose kasmetinėse paraiškose) bei nustatytos paramos gavėjams privalomos laikytis procedūrinės taisyklės (reikalavimai), kurių nepaisymas sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą paramą administruojančiai įstaigai (atsakovui) atsisakyti suteikti paminėtą paramą už tam tikrą laikotarpį. Būtent pastarųjų taisyklių laikymasis (arba jų nesilaikymas) ir yra nagrinėjamo administracinio ginčo esmė.

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kolegija pažymi, jog byloje nėra kvestionuojamas faktas, kad pareiškėjas, siekdamas gauti paminėtą paramą už 2013 m., pateikė atsakovui būtiną kasmetinę paraišką 2013 m. gruodžio 6 d. (ši paraiška kartu su 2013-12-03 prašymu ją priimti atsakovo buvo gauta šią datą). Byloje taip pat nekvestionuojama, kad tokio pobūdžio kasmetinės paraiškos pateikimas laike yra specialiai reglamentuojamas Administravimo bei kontrolės taisyklių, kurių 22 punkte yra nustatyti terminai, per kuriuos paramos gavėjas turi paduoti paraišką nurodytai paramai gauti, ir šių terminų nesilaikymo pasekmės.

Pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 21 punktą (bylai aktuali 2013-05-13 įsakymo Nr. 3D-349 redakcija), nurodytos paraiškos pateikimo data yra iki einamųjų metų birželio 15 d. Paraiška, paduota po šios datos, Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkto (2013-05-13 įsakymo Nr. 3D-349 redakcija) yra traktuojama kaip pavėluota paraiška ir yra priimama iki einamųjų metų liepos 10 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma yra mažinama 1 proc.

Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkte, be kita ko, taip pat nurodyta, kad, „pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. <...> Paraiškos, pateiktos pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), priimamos iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Vėliau paraiškos nepriimamos“.

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos situacijos įvertinimo Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkto taikymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad (kaip jau buvo pasakyta pirmiau) pareiškėjas pateikė atsakovui paraišką paramai už 2013 m. gauti (kartu su 2013-12-03 prašymu ją priimti) 2013 m. gruodžio 6 d., t. y. pasibaigus Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkte nurodytam terminui – „iki einamųjų metų gruodžio 1 d.“. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina aptarti (išaiškinti) tokio pavėlavimo teisines pasekmes. Tam yra būtina pateikti Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkto aiškinimą šiame punkte nurodytų terminų tarpusavio sąsajos ir jų reikšmės nustatymo prasme.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad aptariamame punkte panaudota samprata „pavėluota paraiška“ yra skirta tik išimtinei situacijai, kai kasmetinės paraiškos gauti paramą nustatytas padavimo terminas (šiuo atveju iki einamųjų metų birželio 15 d.) paramos gavimo subjekto buvo praleistas, tačiau tai įvyko dėl nuo šio asmens valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. priežasčių, pavyzdžių pavidalu įvardytų šiame punkte. Aiškindama aptariamą punktą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, kolegija akcentuoja, kad būtent tokiai išimtinei situacijai yra nustatytas būtinumas kartu su (pavėluotai paduodama) paraiška pateikti prašymą dėl paraiškos priėmimo ir nurodyti tam tikras tokio pavėlavimo priežastis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju administruojančios institucijos turi būti įvertinama pagal paminėtus (šiame punkte aptartus) pavėlavimo priežasčių įvertinimo kriterijus. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos situacijos tęsimasis laike aptariamame punkte yra vienareikšmiškai apibrėžtas nuorodomis į kitus terminus: „einamųjų metų liepos 10 d.“, kai ši situacija prasideda, ir „iki einamųjų metų gruodžio 1 d.“ – pavėluotos paraiškos paskutinė padavimo diena. Aptariamame punkte nurodyta nuostata, kad „vėliau paraiškos nepriimamos“, leidžia daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog taip yra nustatytos pastarojo termino („iki einamųjų metų gruodžio 1 d.“) praleidimo pasekmės, kurios panaikina bent kokią galimybę priimti po šio termino suėjimo paduotas paraiškas, kartu ir svarstyti šio termino nesilaikymo priežastis pagal pirmiau aptartus kriterijus. Bendrąja teisės aiškinimo prasme pastarasis terminas laikytinas naikinamuoju terminu. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas šio termino reikšmę, padarė tokią pačią išvadą. Tačiau, jai prieštaraudamas (ir nenurodęs šio prieštaravimo priežasčių), vertino pareiškėjo po 2013 m. gruodžio 1 d. paduotos paraiškos padavimo pavėlavimo priežastis, nors (kaip kolegijos pripažinta) to neturėjo ir negalėjo daryti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas Administravimo bei kontrolės taisyklių 22 punkto aiškinimo išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai materialinės teisės normą. Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 143 str.), o pareiškėjo teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė