2016-05-04 Nr. AB-9745-3-61-3-00646-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį; atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą;
Legislator headnote
AI generated2016-05-04 Nr. AB-9745-3-61-3-00646-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja 2015 m. birželio 11 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-490-261/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl kompensacijos neturtinei ir turtinei žalai atlyginti priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 49-52) buvo atmestas pareiškėjos I. D. (toliau – ir pareiškėja) skundo reikalavimas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjos nurodytą turtinę bei neturtinę žalą.
Pareiškėja 2015 m. birželio 11 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi (b. l. 56) atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma šio termino atnaujinti.
Pareiškėja 2015 m. birželio 26 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties (b. l. 58).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (b. l. 64-65) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis palikta nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 9 d. (imtinai), pareiškėja šį terminą praleido. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjai neužkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą, o pareiškėja gali tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per teismą, kurio sprendimas skundžiamas, paduoti naują Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą.
2015 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas (b. l. 68), kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašoma:
1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį;
2) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą;
3) išnagrinėjus apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Pagrįsdama prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą gavo 2015 m. gegužės 29 d., todėl manė, kad jo apskundimo termino eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo šios datos. Pareiškėjos teigimu, tokia klaida negali užkirsti jai kelio ginti savo teises, todėl praleistas terminas turi būti atnaujintas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 69-70) atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos pateiktą apeliacinį skundą. Teismas pareiškėjos atskirąjį skundą vertino kaip prašymą atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą ir pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo paskelbimo. Pareiškėja teismui teiktame skunde pripažįsta, kad apeliacinio skundo priėmimo terminas buvo praleistas jai suklydus dėl terminų skaičiavimo eigos pradžios. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažįstamos pateisinančiomis apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl apeliacinį skundą priimti atsisakyta.
Pareiškėja 2015 m. spalio 12 d. atskiruoju skundu (b. l. 72) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą, išnagrinėjus apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 77-80) pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikino ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad kartu su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėja turėjo pateikti ir patį apeliacinį skundą, tačiau nagrinėjamu atveju buvo pateiktas tik prašymas atnaujinti terminą be apeliacinio skundo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.), o neturėdamas paties apeliacinio skundo, apeliacinio skundo priėmimo klausimo negalėjo spręsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 82-83) nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. gruodžio 28 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą.
Pareiškėja 2015 m. gruodžio 30 d. padavė teismui apeliacinį skundą (b. l. 85) kartu prašydama atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi suklydo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti skaičiavimo (iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesniuose skunduose).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 86-87) pareiškėjos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalį paduoti buvo 2015 m. birželio 9 d. Pareiškėja prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d., taigi, praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatytą 14 dienų terminą. Vertindamas pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą pagrįstumą, teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo paskelbimo. Sprendimo nuorašas pareiškėjai išsiųstas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. teismui teikiamame skunde pripažįsta, kad apeliacinio skundo priėmimo terminas buvo praleistas jai suklydus dėl terminų skaičiavimo eigos pradžios. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažįstamos pateisinančiomis apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl apeliacinį skundą priimti atsisakė.
III. Pareiškėja I. D. padavė atskirąjį skundą (b. l. 92), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, priimti anksčiau pateiktą prašymą atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą ir priimti pateiktą apeliacinį skundą, o išnagrinėjus apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad terminas praleistas nežymiai (tik 2 dienas) ir dėl suklydimo, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmestas ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 127 str. 2 d.; 134 str. 3 d. 1 p.)
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 49-52) buvo atmestas pareiškėjos I. D. skundo reikalavimas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjos nurodytą turtinę bei neturtinę žalą. Pareiškėja 2015 m. birželio 11 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi (b. l.
56) atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma šio termino atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (b. l. 64-65) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis palikta nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 9 d. (imtinai), pareiškėja šį terminą praleido. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjai neužkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą, o pareiškėja gali tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per teismą, kurio sprendimas skundžiamas, paduoti naują Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą.
Po šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pareiškėja 2015 m. rugsėjo 21 d. padavė skundą (pavadintą „Atskirasis skundas“) (b. l. 68), kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą, o išnagrinėjus apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Be to, pareiškėja nurodė ir argumentus, pagrindžiančius jos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą gavo 2015 m. gegužės 29 d., todėl manė, kad jo apskundimo termino eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo šios datos.
Taigi, pagal šias bylos aplinkybes, viena vertus, vertintinas terminas, per kurį pareiškėja pirmą kartą padavė apeliacinį skundą (t. y. 2015 m. birželio 11 d., kai apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2015 m. birželio 9 d.), kita vertus, vertintinas terminas, per kurį pareiškėja po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikto išaiškinimo padavė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (t. y. 2015 m. rugsėjo 21 d., nors tik vėliau ištaisė tokio skundo ir prašymo trūkumus, tačiau valią dėl termino atnaujinimo išreiškė 2015 m. rugsėjo 21 d.). Pirmu atveju, pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido 2 dienas (ginčo dėl to nėra), tačiau kartu nepateikė prašymo šiam terminui atnaujinti. Antru atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 12 d. išaiškinus, kad pareiškėja turi galimybę kreiptis gynybos į teismą, tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per teismą, kurio sprendimas skundžiamas, paduodama naują Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą, tą pareiškėja padarė tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėja, pirmu atveju, nors ir praleido apeliacinio skundo padavimo terminą nežymiai (tik 2 dienas), tačiau tinkamą apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti šį terminą padavė praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. išaiškinimo apie tokią galimybę. Todėl šiuo atveju vertinti pareiškėjos praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą kaip nežymų nėra pagrindo, nes pareiškėja nesielgė apdairiai ir operatyviai, gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Pareiškėjos nurodomas suklydimas dėl sprendimo apskundimo termino eigos pradžios skaičiavimo būtent laikomas nuo pareiškėjos valios priklausiusia subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, negalinčia pateisinti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos veiksmai laiku ir tinkamai paduodant apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti jo padavimo terminą nelaikytini operatyviais.
Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos I. D. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė