7f39947e-ccd2-4f36-aaaf-412ce2dc0459 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1165-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00350-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. O., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. O. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3), skundo papildyme (b. l. 78-79) nurodė bei teismo posėdžio metu patikslino, jog jis nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo 2 d. buvo kalinamas Marijampolės PN nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Atvykus į Marijampolės PN buvo patalpintas į karantino patapÄ , kurioje buvo laikomas kartu su 12 asmenų, kameroje nebuvo langų, trÅ«ko oro. Paskirstymo į bÅ«rius metu buvo paskirtas į 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 2, kurioje buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis, parduotuvėje galėjo apsipirkti tik už 76 Eur, skambinti galėjo du kartus per mėnesį, kasdien tik 1 valandÄ pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Kameroje Nr. 2 įrengtos 4 dviejų aukÅ¡tų lovos, joje buvo laikomi aÅ¡tuoni asmenys.

Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo laikomas 8 bÅ«ryje, kuriame buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Neįrengti atskiri tualetai, tualetai atskirti tik sienelėmis. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN atvyko 2017 m. birželio 27 d. Nurodė, kad Marijampolės PN nėra sisteminami ir saugomi duomenys apie nuteistųjų paskyrimÄ Ä¯ karantino patalpas. Marijampolės PN yra 2 karantino patalpos, viso karantino patalpose gali bÅ«ti 16 nuteistųjų, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus tenkantis plotas. Karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus, jose nuteistieji laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , todėl kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus arba juos paskirsčius į bÅ«rius, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau bendro kameros ploto.

PareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 7/07-549 buvo paskirtas į 201 brigadÄ (20 bÅ«rys), tačiau toks paskyrimas buvo formalaus pobÅ«džio, kuris pareiÅ¡kėjui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, kadangi 20-ame bÅ«ryje jis bausmės neatliko, bausmę atlikti buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (toliau - KTP) Nr.

2. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 28-345(1) pareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda 6 mėn. perkelti į KTP. Marijampolės PN KTP pareiÅ¡kėjas nuobaudÄ atliko laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d. kamerose Nr. 2 ir Nr.

24. Vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Nurodė, kad Marijampolės PN administracijoje nėra fiksuotas atvejis, kad kameroje Nr. 2 būtų sudaužytas langas, kurio niekas nekeitė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų neturi. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių, dėl ko galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Sanitarinių mazgų įrenginius skiria aukštesnės nei 1,5 m. sienelės, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės salygos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. kovo 2 d., jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų ir buitinio aprÅ«pinimo normų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę bendrabučio tipo, kamerų tipo patalpose bei karantino patalpoje. Ä® bylÄ pateiktais įrodymais pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 4 d. buvo patalpintas į karantino patalpÄ (b. l. 84-85).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN yra dvi karantino patalpos, vienos iš jų plotas yra 27,87 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms miegamoms vietoms vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,98 kv. m.; kitos karantino patalpos plotas yra 35,85 kv. m., joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms miegamoms vietoms vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,98 kv. m. (b. l. 12, 60-62, 84-85). Atsakovas atsiliepimu (b. l.

12) ir papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (b. l. 84-85) nurodė, kad nėra saugomi duomenys apie nuteistųjų paskyrimÄ Ä¯ karantino patalpas, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų, kurioje konkrečiai karantino patalpoje buvo pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad karantino patalpoje buvo laikomas kartu su dar 12 asmenų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2017 m. liepos 3 d. skundo Marijampolės visuomenės sveikatos centrui (b. l. 53-54) matyti, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ dėl karantino patalpos, nurodo, kad karantino patalpoje buvo laikoma viso 11 nuteistųjų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui ir 2017 m. liepos 3 d. skunde Marijampolės visuomenės sveikatos centrui nurodo prieÅ¡ingas aplinkybes dėl karantino patalpoje buvusių nuteistųjų skaičiaus ir pats sau prieÅ¡tarauja, teismas Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų nevertina ir remiasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 28-345 (I) paskirtÄ nuobaudÄ (b. l. 32), pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas:

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 2, kurios plotas buvo 14,42 kv. m., joje įrengtos 4 miegamos vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,6 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 24, kurios plotas buvo 20,35 kv. m., joje įrengtos 5 miegamos vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv. m. (b. l. 34).

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ bei teismo posėdžio metu nesutiko su kameroje Nr. 2 įrengtu miegamųjų vietų skaičiumi, teigė, kad kameroje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, t. y. 4 dviejų aukÅ¡tų lovos (b. l. 78-79) . Å ioms aplinkybės pagrįsti įrodymų nepateikė. Ä® bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 2 d. skundas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriuo pareiÅ¡kėjas skundžia laikymo sÄ lygas kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 24, tačiau neskundžia didelio nuteistųjų skaičiaus kamerose ar ploto trÅ«kumo.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinkta medžiaga, todėl ja remiasi. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. kovo 2 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 8 bÅ«rį, 1 miegamÄ jÄ patalpÄ , kurio plotas 76,95 kv. m., joje įrengtos 24 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,2 kv. m. (b. l. 36).

PareiÅ¡kėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo gyvenamÄ sias vietas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose neginčijo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo ir pačio pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis, dėl to buvo sumažinta leistina apsipirkti pinigų suma parduotuvėje iki 76 Eur, telefoninių skambučių skaičius iki dviejų kartų per mėnesį ir pasivaikščiojimo laikas iki 1 valandos per dienÄ . Atsakovo atstovo teismui pateiktais papildomais duomenimis, pareiÅ¡kėjui buvo taikomos ne drausmės grupės sÄ lygomis.

Leidimai bei draudimai skirti ne drausmės grupės nuteistiesiems, kuomet taikomos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnio nuostatos, o taikomi reikalavimai nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 145 straipsniu (b. l. 88-89). BVK 145 straipsnyje įtvirtintos nuteistųjų laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas.

Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų (BVK 145 str. 2 d.). Taigi, nuteistųjų laikymo sÄ lygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja BVK 86 straipsnis. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

3) kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 86 str. 1 d.) Didžiausia pinigų suma, už kuriÄ , drausmės grupei priskirti nuteistieji, gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra dviejų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio suma (BVK 92 str. 2 d. 3 p.). Oficialiais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai) bazinė socialinė iÅ¡moka yra 38 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 28-345 (I) pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – 6 mėn. kamerų tipo patalpose (b. l. 32).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. lapkričio 25 pareiÅ¡kėjas nuobaudÄ atliko kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 24 (b. l. 34). Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės kasdien pasivaikščioti 1 valandÄ pasivaikščiojimo kiemelyje, du kartus per mėnesį paskambinti telefonu bei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, o pareiÅ¡kėjo nurodyta 76 Eur suma atitinka BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ dviejų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio sumÄ .

Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ bei teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, Å¡ioje dalyje, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad karantino patalpoje nebuvo langų, todėl trÅ«ko oro. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 2 apie savaitę laiko buvo iÅ¡daužtas langas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡sivėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad karantino patalpose nuo 2003-2004 m. įrengta ir iÅ¡vedžiota vėdinimo sistema yra veikianti (b. l. 13).

Įrengta vėdinimo sistema yra pažymėta UAB“ Specialusis projektas“ parengtame techniniame projekte „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ (b. l. 25-31). Bylos duomenimis nustatyta, kad karantino patalpoje Nr. 1 įrengti atveriami langai per kuriuos patalpa vėdinama (b. l. 55). Karantino patalpoje Nr. 2 įrengta langas, kuris atidaromas į koridorių, atlikto patikrinimo metu patalpos oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 60-62).

Nors byloje nėra duomenų, kurioje konkrečiai karantino patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pareiÅ¡kėjas, tačiau teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad abiejose karantino patalpose buvo užtikrintas Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. spalio 27 d. raÅ¡tas Nr. 2.4-1632 (16.3.187.4.12) patvirtina, kad 2017 m. spalio 18 d. atlikto patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 2 įrengti du langai, iÅ¡ kurių vieno lango dalis sudaužyta, atstovas įpareigotas langÄ Ä¯stiklinti (b. l. 67-68).

Byloje nėra duomenų, kad įpareigojimas įstiklinti langÄ nebuvo įvykdytas, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡daužtas langas buvo vienÄ savaitę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos aplinkybės žemino pareiÅ¡kėjÄ , mažino jo savivertę, sukėlė depresijÄ ir davė pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktÅ«s teiginiai dėl žalos atsiradimo esant iÅ¡daužtam langui, kuris, teismo vertinimu, buvo pakankamai greitai sutvarkytas, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad unitazai atskirti pertvaromis (b. l. 38-40). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, t. y. unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio 8 bÅ«ryje. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – AprÅ«pinimo norma) numatyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę penkiolikai asmenų, tualete – po klozetÄ (gali bÅ«ti tupiamas) arba pisuarÄ penkiolikai asmenų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 8 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 1 pisuaras ir 3 tualetai, bÅ«ryje ginčo laikotarpiu buvo iki 46 nuteistųjų (b. l. 16, 38, 39). Ä®vertinus 18 bÅ«ryje sanitariniame mazge įrengtų įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių bÅ«ryje, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge atitiko AprÅ«pinimo normoje nustatytus reikalavimus visÄ ginčo laikotarpį, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje skundo dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos į pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus nėra kreipęsis (b. l. 49), ginčo laikotarpiu yra kreipęsis dėl įvairių sveikatos sutrikimų du kartus.

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė