2015-12-22 Nr. BB-5259-1-12-1-00788-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2A-10-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00788-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.3;

2.13.2.5.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistojo S. R. gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo S. R. pareiškimą atnaujintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 (nuosprendyje nurodyta – 65) dalimis, bausmės, paskirtos dėl nusikalstamų veikų, padarytų idealiąja sutaptimi, subendrintos apėmimo būdu, ir bausmės, paskirtos dėl nusikalstamų veikų, padarytų realiąja sutaptimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 21 d., atlikta bausmė ir laikotarpiai, paskirta ir įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, nuteistojo gynėjo ir prokurorės, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 23 d., nuo 13.50 iki 15.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė D. T. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), durų spyną, taip sugadindamas 1409 Lt vertės turtą, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė ten gyvenančiam R.M. V. priklausančius daiktus bendros 6500 Lt vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. kovo 5 d. 4 val. iki 2011 m. kovo 8 d. 6.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs J. S. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), durų dvi spynas, taip sugadindamas 1550 Lt vertės turtą, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. S. priklausančius daiktus bendros 6580 Lt vertės.

Pareiškimu nuteistasis S. R. prašo, atnaujinus baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą BK 63 straipsnio taikymo klaidą ir sumažinti jam paskirtą galutinę bausmę.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino neteisingai. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmes, paskirtas dėl veikų, padarytų 2011 m. vasario 23 d. idealiąja sutaptimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vieneri metai du mėnesiai) ir 187 straipsnio 1 dalį (penki mėnesiai), subendrinus apėmimo būdu turi būti paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams. Analogiška situacija yra ir dėl bausmių, paskirtų dėl veikų, padarytų 2011 m. kovo 5–8 d. idealiąja sutaptimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vieneri metai trys mėnesiai) ir 187 straipsnio 1 dalį (šeši mėnesiai), kurias subendrinus apėmimo būdu turi būti paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams. Pareiškėjas pažymi, kad šias subendrintas bausmes (vienerių metų dviejų mėnesiu ir vienerių metų trijų mėnesių) subendrinus net ir visiško sudėjimo būdu, gaunama bausmė yra dveji metai penki mėnesiai. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad bausmių subendrinimui taikomas dalinio sudėjimo būdas ir paskiriama subendrinta bausmė dveji metai aštuoni mėnesiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, susipažinusi su nuteistojo pareiškime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, konstatavo, kad yra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, nustatytas BPK 451 straipsnio 3 punkte, t. y. pagrindas manyti, jog BK 63 straipsnis S. R. pritaikyta netinkamai, dėl to 2015 m. spalio 21 d. nutartimi bylą atnaujino ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

Nuteistojo S. R. prašymas tenkintinas.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo

Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Teismai, skirdami bausmes esant nusikalstamų veikų sutapčiai, iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o vėliau, šias bausmes subendrindami, skiria galutinę subendrintą bausmę. BK 42 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos bausmės išdėstytos pagal principą nuo švelniausios iki griežčiausios, todėl teismai, subendrindami bausmes apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, atsižvelgia į bausmių eiliškumą, įtvirtintą šiame straipsnyje.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

Kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos už kitas veikas paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai teismai, remdamiesi BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudeda, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama bent dalis kiekvienos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitą (ar kitas) veiką (veikas). Kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau galutinė subendrinta bausmė skiriama didesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) 2007 m. gruodžio 1 d. apžvalga).

Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kartu pažymėtina ir tai, kad, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013 ir kt.).

Šioje byloje nuteistajam už visas nusikalstamas veikas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios dėl nusikalstamų veikų, padarytų idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, subendrintos apėmimo būdu, po to bausmės dėl nusikalstamų veikų, padarytų realiąja sutaptimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmes, paskirtas dėl veikų, padarytų 2011 m. vasario 23 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vieneri metai du mėnesiai) ir 187 straipsnio 1 dalį (penki mėnesiai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinus apėmimo būdu gaunama subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams, o bausmes, paskirtas dėl veikų, padarytų 2011 m. kovo 5–8 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vieneri metai trys mėnesiai) ir 187 straipsnio 1 dalį (šeši mėnesiai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinus apėmimo būdu gaunama subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams.

Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad subendrintų bausmių subendrinimui taikomas dalinio sudėjimo būdas, tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šias bausmes, paskyrė akivaizdžiai neteisingą, t. y. didesnės trukmės, laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad šiuo atveju, net ir taikant visišką bausmių sudėjimą, galutinė bausmė, paskirta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, negalėjo viršyti septyniolikos mėnesių, t. y. vienerių metų ir penkių mėnesių. Kadangi teismas taikė dalinio sudėjimo būdą, subendrinta galutinė bausmė turėjo būti dar mažesnė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 4 dalį, todėl keistini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje atnaujintoje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. (4.22.) TPA-3384, prašydama priteisti iš nuteistojo S. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas (49,22 Eur) už šios tarnybos specialistės parinkimu paskirto advokato teiktą nuteistajam antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjat kasacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Ši atnaujinta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. R. paduotą pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismo posėdyje nedalyvavo, pats gynėjo nepasirinko, tačiau prašė jį paskirti, nes be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos. Dėl to, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos specialistės sprendimu parinktas advokatas V. Burneikis, suteikęs S. R. antrinę teisinę pagalbą. Išnagrinėjus šią bylą kasacine tvarka nuspręsta nuteistojo S. R. pareiškimą tenkinti. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose nuteistajam taip pat buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, byloje duomenų apie bausmę atliekančio S. R. turtinę padėtį nėra, kasacinės instancijos teismas tokių tyrimų neatlieka ir jokių naujų duomenų nerenka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam S. R. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu S. R. paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2011 m. vasario 23 d.) ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2011 m. kovo 5–8 d.) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme šešeriems metams ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo S. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas